Žymos archyvas: laisvės troškimas

G. Navaitis. Amžinas laisvės troškimas (10)

Gediminas Navaitis | Asmeninė nuotr.

Esame tauta, kuriai įgimtas laisvės troškimas. Esame tauta, kurios laisvės troškimą nuolat bandoma menkinti; ardyti, bendro tautos likimo suvokimą, kuriai bandoma įpiršti nuomonę, kad vasario 16-oji tik atsitiktinai sutapusių aplinkybių pasekmė, paneigti, tai ką valstybės atkūrimo akte pabrėžė valstybę atstatanti Lietuvos Taryba – atkuriama valstybė nėra nauja, tai seno valstybingumo tąsa.

Šiandien, kai samprotauti apie žmonių nusivylimą valstybe tampa kone madinga, derėtų vėl prisiminti ir bandymus šią valstybę atkurti. O XX amžiuje jų tikrai netrūko. Skaityti toliau

Liubeko kino šventės programoje lietuviškos istorijos apie laisvę (video) (0)

„Nova Lituania“ | Rengėjų nuotr.

Spalio 29 d. prasidėjusi Liubeko kino šventė „Šiaurės šalių kino dienos“ žiūrovams rodys įvairiažanrius lietuvių filmus. Šventės programose, tarp jų ir konkursuose, per penkias renginio dienas žiūrovų laukia pažintis su šešiomis istorijomis, kurios per išgyventas istorines patirtis ir jaunystės išdaigas pasakos istorijas apie laisvės troškimą.

Į „Šiaurės šalių kino dienų“ konkursus šiemet pateko du nauji filmai. Debiutinis vaidybinis režisieriaus Karolio Kaupinio filmas „Nova Lituania“ drauge su 17 filmų iš kitų Europos šalių varžysis pagrindinėje konkursinėje vaidybinių filmų programoje. Skaityti toliau

I. Meškauskas. Gimęs ubagu, miręs ponu. (1)

Paminklas pirmajam Nepriklausomybės kovose žuvusiam savanoriui Povilui Lukšiui | Kedainiai.lt nuotr.

Prieš 100 metų, vasario 8-ąją, brėkštant, Kėdainių krašte, Taučiūnų lauke, į žemę krito pirmieji savanorio, kovojusio už Lietuvos nepriklausomybę, kraujo lašai. Tai – Kėdainių krašto artojo sūnus Povilas Lukšys. Jis, kovodamas už Lietuvą, krauju nudažė baltą sniegą. Prieš nulenkiant galvas prie jo kapo Kėdainių savanorių kapinėse, reikėtų prisiminti, kas jį paskatino šaltą žiemos dieną, palikus šiltą tėvų, brolių ir seserų gryčią, išeiti į nežinią, į žūtį. Pagerbkime lietuviškąjį kaimą – šiaudinę pastogę, iš kurios išriedėjo naujoji lietuviškoji inteligentija, knygnešiai, kurių galvose nuolat ruseno žodis Lietuva. Skaityti toliau