Žymos archyvas: laisvės kovos

„Aktualioji istorija“: Karas dėl Lietuvos istorinės atminties – šių dienų Laisvės kova (3)

Rasa Čepaitienė ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seimas yra paskelbęs šiuos metus Laisvės kovų atminimo metais. Matome ir žemėlapyje, kad tos kovos buvo iš tiesų dinamiškos, kito sienos. Dabartinė Lietuva gimė ne taip paprastai.

Tačiau pirmasis savanoris Kazys Škirpa šiais metais buvo pažemintas Vilniuje, išbraukiant jo vardą iš Vilniaus žemėlapio, tai yra K. Škirpos alėja tapo Trispalvės alėja – nuasmeninta. Štai toks paradoksas. Skaityti toliau

Vilniuje telkiamas mitingas prieš laisvės kovų atminties trynimą ir šliaužiančią okupaciją (apklausa) (28)

Atėjo diena, kai esame pasiruošę tesėti savo pažadą Lietuvos didvyriams! | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rugsėjo 5 d. 18 val. Simono Daukanto aikštėje Vilniuje patriotinės organizacijos  žada surengti mitingą „Laisvės kovų atminties trynimui ir šliaužiančiai okupacijai – NE!“. Po mitingo, 19 val. prie Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos ketinama iškilmingai pagerbti Jono Noreikos-Generolo Vėtros ir visų kovojusių ir žuvusių už Lietuvos laisvę didvyrių atminimą.

„Atėjo diena, kai esame pasiruošę tesėti savo pažadą Lietuvos didvyriams! Skaityti toliau

Nuspręsta dėl memorialinių ženklų Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signatarams (0)

 Memorialiniai ženklai įamžins dviejų kraštiečių atminimą | Raseinių raj. savivaldybės nuotr.

Gegužės 8 d., Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl memorialinių ženklų Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signatarams Jonui Žemaičiui-Vytautui ir Petrui Bartkui-Žadgailai, kadangi kilo abejonių dėl atminimo įamžinimo vietos bei projekto koncepcijos.

Komisijos posėdyje dalyvavę Lietuvos gyventojų genocido Skaityti toliau

A. Ruginis. Pasipriešinimo gretų eilinis Adomas Lukošius. (3)

Alkos rinktinės kovotojas Adomas Lukošius | voruta.lt nuotr.

Žemaičių apygardos Alkos rinktinės kovotojas Adomas Lukošius gimė 1920 metais Rupiekių kaime, Sedos valsčiuje, Mažeikių apskrityje, valstiečių šeimoje.

1946 m. sausio mėn. NKGB jį sulaikė, užverbavo, suteikė slapyvardį „Inkaras“ ir paleido. Saugumui jis nedirbo, pasitraukė į pogrindį ir kovojo beveik 7-erius metus.

Žemalės miške 1946 metais įstojo į Petrausko – „Majoro“ būrį, davė priesaiką ir tapo partizanu „Spartuku“, vėliau – „Lendrūnu“, „Bajoru“. Skaityti toliau

V. Striužas. Triskart paniekintieji (9)

Partizanai | LGGRTC Genocido aukų muziejaus fondų nuotr.

Pirmasis paniekinimas

Žuvę laisvės kovose arba nužudyti partizanai nudvasėjusių išvaduotojų – čekistų, stribų – būdavo sumetami į roges, sunkvežimius, arba tiesiog pririšami spygliuotomis vielomis, pasitaikiusiomis virvėmis prie ratų, vežimų ir kraujams varvant, teškant suvežami sutempiami į miestų, miestelių, aikštėse, prie stribų būstinių. Nurengus, numovus, geresnius drabužius, labiausiai odinius batus, žuvusių partizanų kūnai nudrebiami, numetami viešoms patyčioms, piktdžiugiškai priešams teigiant: Skaityti toliau

Vytis – tai nėra paminklas arkliui (3)

Laisvės karys. Skulptorius Arūnas Sakalauskas | Vyčio paramos fondo nuotr.

Šią savaitę Vilniaus apygardos teisme buvo atidėtas bylos svarstymas dėl Laisvės kovų gynėjų atminimo paminklo konkurso teisėtumo. Teismas dar nesibaigė, o Vilniaus savivaldybė jau skyrė 32 tūkst eurų, kad artimiausiomis savaitėmis Lukiškėse iškiltų iš pradžių partizanų bunkeriu, o dabar „Laisvės kalvele“ pakrikštyto projekto maketas.

Susiskaldžius visuomenei ir prasidėjus teisminiams procesams, Lukiškių aikštėje iki šiol neiškilo joks paminklas, nors jau buvo pradėti darbai, sudėtos plytelės vietoje, kur turėjo iškilti Vytis. „Vakaro žinių“ kalbintas Sausio 13-osios brolijos vadovas Kasparas Genzbigelis Skaityti toliau

A. Mišeikis. Z. Tamakauskas. Kokio mums reikėtų pergalės paminklo… (9)

Vytis | Alkas.lt koliažas

Perskaičius laikraštyje „Tremtinys“ (2019-01-25) publikuotą Gabrieliaus Landsbergio straipsnį „Mums reikia pergalės obelisko“ – pritariame jo teisingoms idėjoms apie mūsų tautos pergalės įprasminimą. Norime šio straipsnio autoriaus mintis praplėsti.

Pakankamai yra jėgų, kurios nori, kad Lietuva ir jos sostinė Vilnius neturėtų lietuviško drabužio, neturėtų lietuviškos tautinės dvasios išraiškos. Vieni čia statė Puškino paminklą prie Gedimino pilies sodelyje, Jekaterinos antrosios – prie Katedros, kiti Lukiškėse norėjo įtaisyti mūsų sostinės grobiko – Pilsudskio aikštę. Sovietiniai okupantai Vilniuje pridaigino leninų, stalinų, kapsukų, Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Susitikimo šventė (1)

LLKS Suvažiavimas | V. Kašinsko nuotr.

Sausio 27 dieną įvyko Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio suvažiavimas, pakvietęs jame dalyvauti buvusius partizanus, laisvės kovų dalyvius, politinius kalinius, tremtinius, šaulius ir sąjūdininkus. Jis prasidėjo šventomis Mišiomis Kauno arkikatedroje bazilikoje.  Mišias aukojo penki kunigai – Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, Katedros administratorius Evaldas Vitulskis, ceremonijarijus relig. mgr. Artūras Kazlauskas, žinomas disidentas Robertas Grigas ir humanitarinių mokslų daktaras Kazimieras Ambrasas, savo mokslo darbus bei straipsnius pasirašąs dar ir Sasnavos pavarde. Skaityti toliau

Bus atskleista negirdėtą istoriją apie 1990-aisiais Lietuvoje veikusį ypatingą specialiųjų operacijų būrį (video) (0)

„Spec. Žvėrynas“, Pociūnai | Filmo komandos nuotr.

Nuo sausio 11 d., Lietuvos kino teatruose bus rodoma Paslaptingo Lietuvos karinio būrio istorija „Spec. Žvėrynas“ – apie jaunuolių specialiąsias operacijas, dramas, juokingus nutikimus ir neišvengiamus susidūrimus su sovietų kariais.

Beveik jokių oficialių dokumentų. Jokių raštiškų įsakymų, įsteigimo patvirtinimo. Tik keli pavedimai už maitinimą, įrodantys,kad 1991 m. pradžioje buvo įkurtas ir vėliau gyvavo pirmasis neoficialus Lietuvos specialiųjų operacijų būrys. Daugelis jį vadino „Franco žvėrynu“ arba „Spec. Žvėrynu“. Skaityti toliau

Kodėl už Lietuvą kovoję ir žuvę partizanai mums vis dar svetimi (8)

Adolfas Ramanauskas-Vanagas | wikipedija.org nuotr.

Iškilmingos pogrindžio Lietuvos vadovo Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvės valstybės vadovų panteone skirtingai vertinančių partizaninio pasipriešinimo laikotarpį nesuvienijo ir prieštaraujančių pusių nesutaikė. Dr. Jono Basanavičiaus premijos laureatas, archeologas, profesorius Vykintas Vaitkevičius sako mėginantis suprasti, kodėl daugumai žmonių partizanai iki šiol yra svetimi.

Po to, kai Genocido tyrimo centras paskelbė D.Banionį, Skaityti toliau

Susipažinkime su įkvepiančiu laisvės kovų kraštovaizdžiu (0)

Susipažinkime su įkvepiančiu laisvės kovų kraštovaizdžiu | A. Petrauskienės nuotr.

Rugsėjo 21 d., 16.30 val., LMA Vrublevskių bibliotekoje, vyks istorikės dr. Aistės Petrauskienės vieša paskaita „Susipažinkime su įkvepiančiu laisvės kovų kraštovaizdžiu“.

Šis susitikimas – vienas iš Kultūros paveldo departamento rengiamų Europos paveldo dienų tema „Atraskime šimtmečio paveldą“ renginių.

Laisvės kovų kraštovaizdį sudaro įvairios XIX a. sukilimo, Skaityti toliau

2019-uosius numatoma skelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo ir Lietuvos vietovardžių metais (0)

Lietuvos pašto nuotr.

Gegužės 29 d. Seimas po svarstymo pritarė siūlymams 2019-uosius skelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo ir Lietuvos vietovardžių metais. Dėl šių Seimo nutarimų projektų priėmimo vėliau bus balsuojama dar kartą.

2019-uosius paskelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metais siūloma atsižvelgiant į tai, kad 1918 m. pabaigoje ir 1919–1920 metais Lietuvoje vyko Nepriklausomybės kovos. Šiuo sprendimu (projektas Nr. XIIIP-1894(2) siekiama įvertinti ypatingą Lietuvos savanorių, Lietuvos kariuomenės ir kitų Lietuvos piliečių indėlį Nepriklausomybės kovose ginant ką tik atkurtą Lietuvos valstybę Skaityti toliau

Vyriausybė palaiko idėją įamžinti laisvės kovotojų atminimą Lukiškių aikštėje (4)

Lukiškių aikštė | Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Vyriausybė pritarė Lukiškių aikštės įstatymo projekto tikslui įamžinti Lietuvos laisvės kovotojų atminimą Lukiškių aikštėje ir kartu atkreipė Seimo dėmesį į argumentus, dėl įstatymo teisinio reguliavimo priemonių.

Nutarime pažymima, kad Įstatymo projektu siūlomi reguliuoti visuomeniniai santykiai yra vienkartinio pobūdžio ir jau sureguliuoti Seimo 1999 m. vasario 11d. nutarimu „Dėl valstybės  sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“. Įstatymais turėtų būti nustatomos bendro pobūdžio elgesio taisyklės, Skaityti toliau

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas R. Karbauskis siūlo išplėsti Lietuvos istorinės vėliavos su Vyčiu naudojimą (2)

Lietuvos simbolis Vytis ant Aušros vartų | Alkas.lt nuotr.

Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis ragina Seimą Valstybės šimtmečio proga plėsti Lietuvos valstybės istorinės vėliavos naudojimo tvarką ir siūlo, kad istorinė vėliava galėtų teisėtai puošti valstybines, istorinės atminties įstaigas, institucijas ir vietas bei būtų pagerbta ypatingų valstybei atmintinų dienų ir švenčių proga.

Ketvirtadienį Kultūros komiteto vadovas pasiūlė Seimo rudens sesijos darbotvarkę papildyti Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo projekto Nr. XIP-4422 svarstymu. Šią iniciatyvą parėmė 49 Seimo nariai iš skirtingų Seimo frakcijų. Skaityti toliau

Filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“ pristatymą galės stebėti visa Lietuva (video) (0)

Akimirka iš filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“

Vasario  16 dieną, režisieriaus Donato Ulvydo filmas „Emilija iš Laisvės alėjos“ bus pristatytas Lietuvai. Visuose „Forum Cinemas“ kino teatruose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje vyks ypatinga filmo premjera. Kino teatruose susirinkę žmonės prieš filmą turės galimybę stebėti tiesioginę transliaciją iš Vilniaus, kur raudonuoju kilimu žengs filmo kūrybinė komanda, aktoriai ir svečiai.

„Džiaugsimės iš ekranų galėdami pasveikinti visus kino teatro salėse mūsų filmo žiūrėti susirinkusius žiūrovus. Skaityti toliau

A. Tyla. Trečius metus laukiu atsakymo iš LRT (30)

Prof. Antanas Tyla | lma.lt nuotr.

Beveik prieš trejus metus kreipiausi į Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją (LRT) dėl Laisvės kovų, kaip mūsų tautos valstybinės tapatybės raiškos ir jos sklaidos žiniasklaidoje. Kreipimąsi išsiunčiau 2014 03 21 d. Jokio atsakymo nesulaukiau.

Manau, kad šis klausimas buvo, yra ir bus svarbus ir reikšmingas pilietiniam ir patriotiniam stiprinimui. Todėl norėčiau kreipimąsi paskelbti Jūsų dienraštyje.

*** Skaityti toliau

Anykščių rajone atidaromas pažintinis maršrutas „Algimanto apygardos partizanų kovos takais“ (1)

Partizanu apygardosLapkričio 6 d., ketvirtadienį, 13 val. Šimonių girioje, prie buvusios Lietuvos partizanų Algimanto apygardos vadavietės netoli Priegodo ežero, bus oficialiai atidarytas pažintinis maršrutas „Algimanto apygardos partizanų kovos takais“. Renginio metu bus rodoma Lietuvos partizanų priesaikos inscenizacija, dalyviai bus vaišinami kareiviška koše ir arbata.

Pažintinis maršrutas „Algimanto apygardos partizanų kovos takais“ – tai bendras Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Anykščių rajono savivaldybės ir Anykščių miškų urėdijos projektas. Skaityti toliau

Vytautas V. Landsbergis: Yra pasakojimų ir apie gražią Lietuvą (17)

Režisierius Vytautas V. Lansbergis | A.Simonaitytės nuotr.

Norėjau sukurti kinematografinį pokario žmogaus portretą. Ne prisitaikėlio, o to, nepabūgusio okupantų, išėjusio kovoti į mišką. Norėjau iš gyvų liudininkų išgirsti svarbiausias šio apsisprendimo bei kovos detales, kad žinotume, jog savo netolimoje istorijoje turime garbingų pavyzdžių, į kuriuos galime atsiremti“, – sako režisierius Vytautas V. Landsbergis lapkričio 13 d. Europos šalių kino forume „Scanorama“ pristatęs naujausią savo filmą „Trispalvis“.

Trispalvis“ – ketvirtasis Jūsų filmas skirtas partizanams ir jų atminimui. Prieš tai esate sukūręs spektaklį, parašęs knygą ir net išleidęs muzikinį albumą. Kodėl ši tema Jus taip traukia?

Čia sutampa daug tiek asmeninių, tiek ir visuomeninių aplinkybių. Skaityti toliau

Drapakampio miške bus pašventinta partizanų slaptavietė (1)

Partizanų žeminė | muziejai.lt nuotr.

Rugsėjo 27 d., penktadienį, 13 val., vyks Papiškės-Novos partizanų žeminės pašventinimo iškilmės Kuro girininkijoje (Drapakampio miškas, Zapyškio sen., Kauno r.). Gyvus prisiminimus apie istorinius įvykius pasakos Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio štabo viršininkas Vytautas Balsys. 91-erių buvęs partizanas, slapyvardžiu Uosis, po daugelio metų sugrįš prie žeminės, kur 1945-aisiais sužeistas slapstėsi.

Renginyje dalyvaus Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvos šaulių sąjungos, vietos bendruomenės atstovai.

Drapakampio miške 1945 metais žuvo Vytauto Balsio tėvas Zigmas Balsys ir Jurgis Čeičys. 1944-1945 m., skirtingu metu, žeminėje slapstėsi devyniolika partizanų. Skaityti toliau

A. Karalius.Tas sprangus žodis Laisvė: Kultūros ministerijos konkursiniai nuotykiai (11)

Tautos dvasia“ (Vidmantas Gylikis, Vytenis Hansell, Ramunė Švedaitė)

Laisvės monumento Lukiškių aikštėje konkursas visiems atsibodo. 17 metų trunkantis „Laisvės“ įpaminklinimas Vilniuje apsivėlė nesibaigiančio kūrybinio ir biurokratinio nuovargio dulkėmis, skepsiu ir nepasitikėjimu savimi, savo tauta. Tačiau konkursinis Lukiškių maratonas iš naujo aktualizavo ir keletą esminių klausimų, kurie seniai buvo padėti į nacionalinį depozitą. Ar lietuvių tautai vis dar aktuali laisvė? Kokį turinį lietuvis girdi žodyje „Laisvė“? Kaip jis suvokia tautos laisvę šiandien, XXI amžiuje? Kurioje vertybių piramidės vietoje lietuvis mato laisvę ir ar sugeba ją įpaminklinti…?

Ministerija stabdo laisvės „pirkimo“ procedūrą

Ką tik Kultūros ministerija aplinkraščiu slapta informavo (viešai prieinamos informacijos kol kas nėra), jog „Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje Vilniuje meninės idėjos projektų vertinimo komisija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnio 2 dalimi, sustabdo pirkimo procedūras, kol bus išnagrinėtos pretenzijos ir priimtas sprendimas“. Skaityti toliau

Partizaninio karo dalyvių fotografijų albumo „Marijampolė. Partizaninis karas“ pristatymas (2)

Albumas „Marijampolė.Partizaninis karas“Vasario 12 d., antradienį, 17 val. Istorinėje Prezidentūroje Kaune visuomenei pristatomas Tauro apygardos partizaninio karo dalyvių fotografijų albumas „Marijampolė. Partizaninis karas“, kuriame pasakojama apie laisvės kovas Suvalkijoje 1944–1955 metais.

Knygon sudėta per tūkstantį partizanų, jų rėmėjų, ryšininkų nuotraukų bei dokumentų, aptariami reikšmingesni mūšiai, pateikiamos iškilesnių kovotojų biografijos. Albumui nuotraukas pateikė per 120 talkininkų. Pristatyme dalyvaus knygos autoriai, partizanų dainas atliks LSMU Veterinarijos akademijos folklorinis ansamblis „Kupolė“ (vadovas Antanas Bernatonis). Skaityti toliau

J.Staliulionis. Atėjęs iš kito laiko (1)

Šarūnas Joneikis. M. 2011

Vie­ną va­ka­rą, pa­si­rau­sęs so­do na­me­ly­je su­vers­tų po­pie­rių krū­vo­je, iš­si­trau­kiau se­ną api­ply­šu­sį žur­na­lis­ti­nį blok­no­tą ir įni­kau var­ty­ti. Su­do­mi­no At­gi­mi­mo lai­kais ir pir­mai­siais ne­pri­klau­so­my­bės me­tais už­ra­šy­ti su­si­ti­ki­mų su par­ti­za­nais, ry­ši­nin­kais, trem­ti­niais įspū­džiai, po­kal­bių nuo­tru­pos ir… Ne­ti­kė­tai už­kliu­vau už 1918 me­tų sa­va­no­rio Ro­mu­al­do Va­len­tu­ke­vi­čiaus pa­sa­ko­ji­mo apie mū­šius Di­džio­jo ka­ro ap­ka­suo­se, lie­tu­vių ko­vas už sa­vo vals­ty­bę, pir­muo­sius ne­pri­klau­so­my­bės žings­nius. Sa­ky­ti „ne­ti­kė­tai“ ne­tin­ka, nes to žmo­gaus nuo pir­mo su­si­ti­ki­mo ne­bu­vau už­mir­šęs. To­kio iki aša­rų Tė­vy­nę my­lin­čio pa­trio­to už­mirš­ti ne­įma­no­ma. Ro­mu­al­das per šven­tas Ka­lė­das grį­žo iš vo­kie­čių ne­lais­vės ir, pa­ju­tęs Lie­tu­vai gre­sian­tį pa­vo­jų, net ne­spė­jęs pa­si­svei­kin­ti su tė­vais, iš­lė­kė pas sa­va­no­rius. Skai­ty­da­mas pa­si­kal­bė­ji­mo nuo­tru­pas, su­ma­niau pa­ra­šy­ti nau­ją teks­tą apie sa­va­no­rį ir jo lai­kus, nes man pa­si­ro­dė, kad 1990 me­tais „Mer­kio kraš­te“ iš­spaus­din­ta apy­brai­ža jau pa­se­no. Skaityti toliau

„Tadas Blinda. Pradžia“ iškeliauja į Norvegiją ir kitas Skandinavijos šalis (3)

Filmas „Tadas Blinda“/„Tauras Films“ nuotr.

Š. m. sausio 18-28 dienomis Norvegijos sostinėje ir antrame pagal dydį mieste Bergene įvyks naujai sukurto filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ pristatymai, kuriuos  organizuoja LR ambasada Osle, LR kultūros atašė Danijoje, Islandijoje ir Norvegijoje bei organizacija “Lietuvos kultūros draugai”. Filmo pristatymą parėmė LR Kultūros ministerija.

„Tadas Blinda. Pradžia“ – pirmasis lietuviškas istorinis nuotykių filmas, sukurtas per pastaruosius 20 Lietuvos nepriklausomybės metų. Filmo „Tadas Blinda. Pradžia” premjera Norvegijoje įvyks š. m. sausio 18 d. ir 25 d.  18.30 val. Norvegijos nacionalinio kino instituto kino teatre „Cinemateket“.

Skaityti toliau

M.Kundrotas. Sulaukėme. Kas veš saulę? (231)

Marius Kundrotas /Respublika.lt

Jei dar 1996 m. kas nors būtų pasakęs, jog sulauksime laikų, kai Lietuvos Respublikoje atgis sovietinė ir bolševikinė propaganda, tikriausiai būtume nusijuokę į akis. O vis gi sulaukėme.

Saugumo struktūrų veteranui Jurgiui Jurgeliui pradėjus kampaniją prieš vieną paskutiniųjų partizanų vadų, Antaną Kraujelį – Siaubūną, kilo natūralus klausimas. Kodėl A.Kraujelis? Kodėl dabar?

Jokia paslaptis, jog rezistencijos kovose būta visko. Bet kuriame kare vienaip ar kitaip pasižymi kriminaliniai elementai, prisišliejantys prie vienos ar kitos stovyklos. Daug tokių ėjo į Skaityti toliau

Lietuva atsisveikina su partizanu Viktoru Šniuoliu (1925–2011) (3)

Viktoras Šniuolis vėliavos įteikimo Lietuvos kariuomenės Žaliukams renginyje (Alfredo Pliadžio nuotr.)

Lietuva atsisveikina su partizanu, vienu iš Lietuvos partizanų vadų pasitarimo Minaičiuose 1949 m. organizatorių, Lietuvos Kovos sąjūdžio Prisikėlimo apygardos vado adjutantu Viktoru Šniuoliu.

„Mirus Viktorui Šniuoliui, nuoširdžiai užjaučiu jo šeimą ir visus Lietuvos laisvę mylinčius žmones. Išėjo paskutinis Minaičių suvažiavimo partizanas. Skaityti toliau

Bus atidaryta paroda „1831 m. sukilimui – 180 metų“ (0)

1831 sukilimo vėliava | wikipedia.org nuotr.2011 metais minint didžiąsias Lietuvos netektis ir pažymint šiuos – dargi kaip Emilijos Pliaterytės – metus, Žemaičių vyskupystės muziejuje gruodžio 9 d. 13 val. atidaroma paroda „1831 m. sukilimui – 180 m.“. Šioje proginėje parodoje bus pristatomi Lietuvos Valstybės Istorijos Archyve ir Lenkų bibliotekoje Paryžiuje saugomi rankraščiai (kopijos), pasakojantys įspūdingą ir liūdną sukilimo istoriją. Žemaičių vyskupystės muziejaus surengtą parodą papildys ir Vytauto Didžiojo Karo muziejaus sukilimo sukakčiai sukurta kilnojamoji paroda. Skaityti toliau

V.V. Landsbergis. Dar sykį partizanai (18)

Vytautas V. Landsbergis

Yra istorinių temų, prie kurių nuolat grįšime ir ginčysimės. O ginčų esmė tikriausiai ta, kad skirtinga asmeninė patirtis nulemia ir skirtingą santykį su istorija. Ypač su ta, kurioje teko ir pačiam sudalyvauti. Vienokia yra ir bus Paleckio patirtis, kitokia Ramanauskaitės, partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago dukters.

Jei paklausinėtumėm stribų, kokie motyvai vertė juos kovoti prieš Lietuvos laisvės kovotojus, atsakymai daugeliu atveju turbūt būtų pakankamai motyvuoti bei suvokiami. Antai naujajame J.Ohmano filme „Nematomas frontas“ kalba buvęs NKVD‘istas Skaityti toliau

J.Vaiškūnas. Filmas „Partizano žmona“ – gyvas istorijos vėjas (71)

Įprasta istoriją vertinti istoriniais, socialiniais ir politiniais dėsniais, perteikti mokslinėmis monografijomis, o gyvais jausmais ir išgyvenimais pagristų tautos istorinių įvykių, pateiktų įtaigia kino-meno kalba, vis dar stokojame.

Mums trūksta gražiausių, tauriausių, žengti pirmyn įkvepiančių savosios istorijos vaizdų, savotiško herojinio epo, įprasminančio žmogaus būtį tautinėje bendrijoje, iškeliančio tautos vertybes, suteikiančio kasdienybei prasmę ir kryptį. Skaityti toliau

A.Ramanauskaitė – Skokauskienė. Už Dievą ir Tėvynę (3)

Kunigas Zigmas Neciunskas (apie 1970m.)

Šiemet sukanka 35-eri metai, kai Amžinybėn iškeliavo šviesios atminties kunigas, Lietuvos partizanų ryšininkas ir rėmėjas, paprastų žmonių užtarėjas, guodėjas ir pagalbininkas Zigmas Neciunskas.

Šiais metais minime daug skaudžių mūsų tautai sukakčių: birželio sukilimo, pirmųjų trėmimų, nekaltų žmonių žudynių Rainiuose, Pravieniškėse, Juodupėje, Panevėžyje, Červenėje 70-mečius, kruvinųjų Sausio 13-osios įvykių, Šalčininkų užkardos Krakūnų poste nušauto pasienio tarnybos darbuotojo Gintaro Žagunio žūties, Medininkų tragedijos, Parlamento gynėjo savanorio Artūro Sakalausko žūties 20-ąsias metines ir kitas. 2011–ieji metai paskelbti Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių metais. Įvairaus amžiaus, įvairių profesijų žmones ėjo erškėčiuotu kovos už Laisvę keliu. Skaityti toliau