Žymos archyvas: laisvės kovos

Seimas svarstys siūlymą 2021-uosius skelbti Juozo Lukšos-Daumanto metais (0)

Juozas Lukša-Daumantas ir Kazimieras Pyplys-Audronis (pirmoje eilėje priklaupę) prieš žygį į Vakarus atsisveikina su Tauro apygardos partizanais. 1947 m. gruodžio 16 d. | Genocido aukų muziejaus nuotr.

Seimas pradėjo svarstyti Seimo narės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės pristatytą Seimo nutarimo projektą (Nr. XIIIP-4994), kuriuo siūloma 2021-uosius paskelbti Juozo Lukšos-Daumanto metais.

Šį sprendimą siūloma priimti atsižvelgiant į tai, kad 1921 m. rugpjūčio 10 d. sukanka 100 metų nuo partizano Juozo Lukšos-Daumanto gimimo.

Dokumente pabrėžiama, kad rezistentas J. Lukša-Daumantas buvo vienas Skaityti toliau

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija siūlo įteisinti Nepriklausomybės gynėjo vardą (5)

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija | Youtube nuotr.

Balandžio 28 d. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija įregistravo Seimo nutarimo projektą „Dėl 1990–1991 metų Nepriklausomybės gynėjo vardo“ (XIIIP-4760).

1990–1991 m. žmonių pilietinio pasiaukojimo dėka buvo atkurta Lietuvos Nepriklausomybė. Nepriklausomybės gynėjų istorinis indėlis yra labai svarbus išsaugant Lietuvos laisvę, ugdant jaunimą tautiškumo, pilietiškumo ir patriotiškumo principais. Skaityti toliau

Pasirašyta sutartis su paminklo Adolfui Ramanauskui-Vanagui varžytuvių nugalėtojais (5)

Adolfas-Ramanauskas Vanagas | LGGRTC nuotr.

Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio potvarkiu sudaryta darbo grupei buvo pavesta koordinuoti Adolfo Ramanausko-Vanago, Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado, nuo 1953 m. – aukščiausiojo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ir dėl nepriklausomybės kovojančios Lietuvos pareigūno kapavietės Antakalnio kapinėse Vilniuje sutvarkymo klausimus.

Varžytuvių komisijos sprendimu paminklo A. Ramanauskui-Vanagui skulptūrinės-architektūrinės idėjos sukūrimo ir įgyvendinimo paslaugų viešąjį pirkimą laimėjo autorių grupės Skaityti toliau

J. Burokas. Sugrįžimas į Ukmergės gimnazistų laisvės kovų praeitį (0)

FINMIN nuotr.

Kovo 12 dieną Vilniaus laidojimo namuose atsisveikinome su laisvės kovų dalyviu, Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos (LLKS), Ukmergės pirmoje vidurinėje mokykloje veikusios jaunimo pogrindinės organizacijos „Lietuvos patriotas“ nariu Vytautu Bačiumi.

Jis visą dešimtmetį rašė romaną „Sutrypti metai“. Knyga pasirodė 2013 metais, joje buvo nušviesta Lietuvos partizanų, jaunimo patriotinių organizacijų drąsi kova prieš okupantus, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kazys Degutis: ištikimas Lietuvos karininko priesaikai (II) (3)

Kazys Degutis | gyvenimas.eu nuotr.

Tai antrasis žurnalisto Česlovo Iškausko straipsnis apie Lietuvos karininką ir partizanų vadą Kazį Degutį, veikusį Balbieriškio apylinkėse. Pirma dalis čia.

Kaip rašo savo atsiminimuose Juozas Petraška-Patrimpas, 1944 metų rugpjūčio mėnesi, tik užėjus sovietinei armijai, prasidėjo jaunuolių gaudynės į svetimą kariuomenę. Jauni vyrai ėmė slapstytis. Kurie gyveno arčiau miško, rasdavo prieglobstį tenai. Dieną išeidavo, naktį pareidavo pernakvoti. Represijoms intensyvėjant, jie pradėjo ginkluotis ir telktis į didesnius vienetus. Skaityti toliau

Povilas Plechavičius ir Skuodas. 130-osioms gimimo metinėms artėjant (2)

Generolas Povilas Plechavičius (1890-1973) | Vikipedijos nuotr.

1890 m. vasario 1 d. netoli Ukrinų, Bukančiuose, Mažeikių r., gimė Lietuvos nepriklausomybės gynėjas 1918–1919 m. šiaurės vakarų Žemaitijoje, Lietuvos kariuomenės generolas, vienas ryškiausių tarpukario Skuodo verslininkų Povilas Plechavičius.

Grįžo ginti nepriklausomos Lietuvos

P. Plechavičius 1911 m. Maskvoje baigė Komercijos mokyklą, o 1914 m. – Orenburgo kavalerijos karo mokyklą. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui karininkas P. Plechavičius kariavo vokiečių ir turkų frontuose. Skaityti toliau

Sausio 13-osios proga partizaniškos eilės atgimė skaitmeniniu pavidalu (video) (0)

Sausio 13-oji | Rengėjų nuotr.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausį per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje. Šiuo laikotarpiu prisimenamas ir kitas svarbus Lietuvai laikotarpis, kuris tesėsi apie 10 metų (1944—1954) tai – partizanų kovų už laisvą Lietuvą laikotarpis. Tikslų partizanų skaičių sunku nustatyti. Lietuvių enciklopedija nurodo jų buvus net 100 000. Partizaninis judėjimas buvo apėmęs visą Lietuvą: Žemaitiją, Aukštaitija, Dzūkiją — kiekvienoje Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip Amerikos lietuviai padėjo atsikuriančiai Lietuvos valstybei? (video) (3)

Juozas Skirius ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt, Jono Vaiškūno nuotr.

Šiandien mes pakalbėsime viena tema, bet skirta net dviem šiemet Seimo paskelbtiems metams, tai yra Laisvės kovų metams ir Pasaulio lietuvių metams.

Su mumis kalbėsis istorikas Juozas Skirius – daugelio knygų išeivijos tema autorius. Ypač išskirtina naujausioji, apibendrinanti monografija „JAV lietuvių darbai Lietuvai 1918-2018 metais“. Ji išėjo visai neseniai – pernai metais, tų metų išvakarėse. Turbūt mažai kas Lietuvoje šitokiu būdu pasitiko Pasaulio lietuvių metus – kapitalinis darbas…

Ir iš tikrųjų 1918 metai kaip tik yra beveik pradžia tų laisvės kovų Lietuvoje. Nors Amerikoje kovos nevyko, bet Amerikos lietuviai nebuvo abejingi. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Karas dėl Lietuvos istorinės atminties – šių dienų Laisvės kova (8)

Rasa Čepaitienė ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seimas yra paskelbęs šiuos metus Laisvės kovų atminimo metais. Matome ir žemėlapyje, kad tos kovos buvo iš tiesų dinamiškos, kito sienos. Dabartinė Lietuva gimė ne taip paprastai.

Tačiau pirmasis savanoris Kazys Škirpa šiais metais buvo pažemintas Vilniuje, išbraukiant jo vardą iš Vilniaus žemėlapio, tai yra K. Škirpos alėja tapo Trispalvės alėja – nuasmeninta. Štai toks paradoksas. Skaityti toliau

Vilniuje telkiamas mitingas prieš laisvės kovų atminties trynimą ir šliaužiančią okupaciją (apklausa) (28)

Atėjo diena, kai esame pasiruošę tesėti savo pažadą Lietuvos didvyriams! | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rugsėjo 5 d. 18 val. Simono Daukanto aikštėje Vilniuje patriotinės organizacijos  žada surengti mitingą „Laisvės kovų atminties trynimui ir šliaužiančiai okupacijai – NE!“. Po mitingo, 19 val. prie Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos ketinama iškilmingai pagerbti Jono Noreikos-Generolo Vėtros ir visų kovojusių ir žuvusių už Lietuvos laisvę didvyrių atminimą.

„Atėjo diena, kai esame pasiruošę tesėti savo pažadą Lietuvos didvyriams! Skaityti toliau

Nuspręsta dėl memorialinių ženklų Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signatarams (0)

 Memorialiniai ženklai įamžins dviejų kraštiečių atminimą | Raseinių raj. savivaldybės nuotr.

Gegužės 8 d., Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl memorialinių ženklų Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signatarams Jonui Žemaičiui-Vytautui ir Petrui Bartkui-Žadgailai, kadangi kilo abejonių dėl atminimo įamžinimo vietos bei projekto koncepcijos.

Komisijos posėdyje dalyvavę Lietuvos gyventojų genocido Skaityti toliau

A. Ruginis. Pasipriešinimo gretų eilinis Adomas Lukošius. (3)

Alkos rinktinės kovotojas Adomas Lukošius | voruta.lt nuotr.

Žemaičių apygardos Alkos rinktinės kovotojas Adomas Lukošius gimė 1920 metais Rupiekių kaime, Sedos valsčiuje, Mažeikių apskrityje, valstiečių šeimoje.

1946 m. sausio mėn. NKGB jį sulaikė, užverbavo, suteikė slapyvardį „Inkaras“ ir paleido. Saugumui jis nedirbo, pasitraukė į pogrindį ir kovojo beveik 7-erius metus.

Žemalės miške 1946 metais įstojo į Petrausko – „Majoro“ būrį, davė priesaiką ir tapo partizanu „Spartuku“, vėliau – „Lendrūnu“, „Bajoru“. Skaityti toliau

V. Striužas. Triskart paniekintieji (10)

Partizanai | LGGRTC Genocido aukų muziejaus fondų nuotr.

Pirmasis paniekinimas

Žuvę laisvės kovose arba nužudyti partizanai nudvasėjusių išvaduotojų – čekistų, stribų – būdavo sumetami į roges, sunkvežimius, arba tiesiog pririšami spygliuotomis vielomis, pasitaikiusiomis virvėmis prie ratų, vežimų ir kraujams varvant, teškant suvežami sutempiami į miestų, miestelių, aikštėse, prie stribų būstinių. Nurengus, numovus, geresnius drabužius, labiausiai odinius batus, žuvusių partizanų kūnai nudrebiami, numetami viešoms patyčioms, piktdžiugiškai priešams teigiant: Skaityti toliau

Vytis – tai nėra paminklas arkliui (2)

Laisvės karys. Skulptorius Arūnas Sakalauskas | Vyčio paramos fondo nuotr.

Šią savaitę Vilniaus apygardos teisme buvo atidėtas bylos svarstymas dėl Laisvės kovų gynėjų atminimo paminklo konkurso teisėtumo. Teismas dar nesibaigė, o Vilniaus savivaldybė jau skyrė 32 tūkst eurų, kad artimiausiomis savaitėmis Lukiškėse iškiltų iš pradžių partizanų bunkeriu, o dabar „Laisvės kalvele“ pakrikštyto projekto maketas.

Susiskaldžius visuomenei ir prasidėjus teisminiams procesams, Lukiškių aikštėje iki šiol neiškilo joks paminklas, nors jau buvo pradėti darbai, sudėtos plytelės vietoje, kur turėjo iškilti Vytis. „Vakaro žinių“ kalbintas Sausio 13-osios brolijos vadovas Kasparas Genzbigelis Skaityti toliau

A. Mišeikis. Z. Tamakauskas. Kokio mums reikėtų pergalės paminklo… (8)

Vytis | Alkas.lt koliažas

Perskaičius laikraštyje „Tremtinys“ (2019-01-25) publikuotą Gabrieliaus Landsbergio straipsnį „Mums reikia pergalės obelisko“ – pritariame jo teisingoms idėjoms apie mūsų tautos pergalės įprasminimą. Norime šio straipsnio autoriaus mintis praplėsti.

Pakankamai yra jėgų, kurios nori, kad Lietuva ir jos sostinė Vilnius neturėtų lietuviško drabužio, neturėtų lietuviškos tautinės dvasios išraiškos. Vieni čia statė Puškino paminklą prie Gedimino pilies sodelyje, Jekaterinos antrosios – prie Katedros, kiti Lukiškėse norėjo įtaisyti mūsų sostinės grobiko – Pilsudskio aikštę. Sovietiniai okupantai Vilniuje pridaigino leninų, stalinų, kapsukų, Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Susitikimo šventė (1)

LLKS Suvažiavimas | V. Kašinsko nuotr.

Sausio 27 dieną įvyko Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio suvažiavimas, pakvietęs jame dalyvauti buvusius partizanus, laisvės kovų dalyvius, politinius kalinius, tremtinius, šaulius ir sąjūdininkus. Jis prasidėjo šventomis Mišiomis Kauno arkikatedroje bazilikoje.  Mišias aukojo penki kunigai – Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, Katedros administratorius Evaldas Vitulskis, ceremonijarijus relig. mgr. Artūras Kazlauskas, žinomas disidentas Robertas Grigas ir humanitarinių mokslų daktaras Kazimieras Ambrasas, savo mokslo darbus bei straipsnius pasirašąs dar ir Sasnavos pavarde. Skaityti toliau

Bus atskleista negirdėtą istoriją apie 1990-aisiais Lietuvoje veikusį ypatingą specialiųjų operacijų būrį (video) (0)

„Spec. Žvėrynas“, Pociūnai | Filmo komandos nuotr.

Nuo sausio 11 d., Lietuvos kino teatruose bus rodoma Paslaptingo Lietuvos karinio būrio istorija „Spec. Žvėrynas“ – apie jaunuolių specialiąsias operacijas, dramas, juokingus nutikimus ir neišvengiamus susidūrimus su sovietų kariais.

Beveik jokių oficialių dokumentų. Jokių raštiškų įsakymų, įsteigimo patvirtinimo. Tik keli pavedimai už maitinimą, įrodantys,kad 1991 m. pradžioje buvo įkurtas ir vėliau gyvavo pirmasis neoficialus Lietuvos specialiųjų operacijų būrys. Daugelis jį vadino „Franco žvėrynu“ arba „Spec. Žvėrynu“. Skaityti toliau

Kodėl už Lietuvą kovoję ir žuvę partizanai mums vis dar svetimi (8)

Adolfas Ramanauskas-Vanagas | wikipedija.org nuotr.

Iškilmingos pogrindžio Lietuvos vadovo Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvės valstybės vadovų panteone skirtingai vertinančių partizaninio pasipriešinimo laikotarpį nesuvienijo ir prieštaraujančių pusių nesutaikė. Dr. Jono Basanavičiaus premijos laureatas, archeologas, profesorius Vykintas Vaitkevičius sako mėginantis suprasti, kodėl daugumai žmonių partizanai iki šiol yra svetimi.

Po to, kai Genocido tyrimo centras paskelbė D.Banionį, Skaityti toliau

Susipažinkime su įkvepiančiu laisvės kovų kraštovaizdžiu (0)

Susipažinkime su įkvepiančiu laisvės kovų kraštovaizdžiu | A. Petrauskienės nuotr.

Rugsėjo 21 d., 16.30 val., LMA Vrublevskių bibliotekoje, vyks istorikės dr. Aistės Petrauskienės vieša paskaita „Susipažinkime su įkvepiančiu laisvės kovų kraštovaizdžiu“.

Šis susitikimas – vienas iš Kultūros paveldo departamento rengiamų Europos paveldo dienų tema „Atraskime šimtmečio paveldą“ renginių.

Laisvės kovų kraštovaizdį sudaro įvairios XIX a. sukilimo, Skaityti toliau

2019-uosius numatoma skelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo ir Lietuvos vietovardžių metais (0)

Lietuvos pašto nuotr.

Gegužės 29 d. Seimas po svarstymo pritarė siūlymams 2019-uosius skelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo ir Lietuvos vietovardžių metais. Dėl šių Seimo nutarimų projektų priėmimo vėliau bus balsuojama dar kartą.

2019-uosius paskelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metais siūloma atsižvelgiant į tai, kad 1918 m. pabaigoje ir 1919–1920 metais Lietuvoje vyko Nepriklausomybės kovos. Šiuo sprendimu (projektas Nr. XIIIP-1894(2) siekiama įvertinti ypatingą Lietuvos savanorių, Lietuvos kariuomenės ir kitų Lietuvos piliečių indėlį Nepriklausomybės kovose ginant ką tik atkurtą Lietuvos valstybę Skaityti toliau

Vyriausybė palaiko idėją įamžinti laisvės kovotojų atminimą Lukiškių aikštėje (4)

Lukiškių aikštė | Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Vyriausybė pritarė Lukiškių aikštės įstatymo projekto tikslui įamžinti Lietuvos laisvės kovotojų atminimą Lukiškių aikštėje ir kartu atkreipė Seimo dėmesį į argumentus, dėl įstatymo teisinio reguliavimo priemonių.

Nutarime pažymima, kad Įstatymo projektu siūlomi reguliuoti visuomeniniai santykiai yra vienkartinio pobūdžio ir jau sureguliuoti Seimo 1999 m. vasario 11d. nutarimu „Dėl valstybės  sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“. Įstatymais turėtų būti nustatomos bendro pobūdžio elgesio taisyklės, Skaityti toliau

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas R. Karbauskis siūlo išplėsti Lietuvos istorinės vėliavos su Vyčiu naudojimą (2)

Lietuvos simbolis Vytis ant Aušros vartų | Alkas.lt nuotr.

Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis ragina Seimą Valstybės šimtmečio proga plėsti Lietuvos valstybės istorinės vėliavos naudojimo tvarką ir siūlo, kad istorinė vėliava galėtų teisėtai puošti valstybines, istorinės atminties įstaigas, institucijas ir vietas bei būtų pagerbta ypatingų valstybei atmintinų dienų ir švenčių proga.

Ketvirtadienį Kultūros komiteto vadovas pasiūlė Seimo rudens sesijos darbotvarkę papildyti Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo projekto Nr. XIP-4422 svarstymu. Šią iniciatyvą parėmė 49 Seimo nariai iš skirtingų Seimo frakcijų. Skaityti toliau

Filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“ pristatymą galės stebėti visa Lietuva (video) (0)

Akimirka iš filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“

Vasario  16 dieną, režisieriaus Donato Ulvydo filmas „Emilija iš Laisvės alėjos“ bus pristatytas Lietuvai. Visuose „Forum Cinemas“ kino teatruose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje vyks ypatinga filmo premjera. Kino teatruose susirinkę žmonės prieš filmą turės galimybę stebėti tiesioginę transliaciją iš Vilniaus, kur raudonuoju kilimu žengs filmo kūrybinė komanda, aktoriai ir svečiai.

„Džiaugsimės iš ekranų galėdami pasveikinti visus kino teatro salėse mūsų filmo žiūrėti susirinkusius žiūrovus. Skaityti toliau

A. Tyla. Trečius metus laukiu atsakymo iš LRT (30)

Prof. Antanas Tyla | lma.lt nuotr.

Beveik prieš trejus metus kreipiausi į Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją (LRT) dėl Laisvės kovų, kaip mūsų tautos valstybinės tapatybės raiškos ir jos sklaidos žiniasklaidoje. Kreipimąsi išsiunčiau 2014 03 21 d. Jokio atsakymo nesulaukiau.

Manau, kad šis klausimas buvo, yra ir bus svarbus ir reikšmingas pilietiniam ir patriotiniam stiprinimui. Todėl norėčiau kreipimąsi paskelbti Jūsų dienraštyje.

*** Skaityti toliau

Anykščių rajone atidaromas pažintinis maršrutas „Algimanto apygardos partizanų kovos takais“ (1)

Partizanu apygardosLapkričio 6 d., ketvirtadienį, 13 val. Šimonių girioje, prie buvusios Lietuvos partizanų Algimanto apygardos vadavietės netoli Priegodo ežero, bus oficialiai atidarytas pažintinis maršrutas „Algimanto apygardos partizanų kovos takais“. Renginio metu bus rodoma Lietuvos partizanų priesaikos inscenizacija, dalyviai bus vaišinami kareiviška koše ir arbata.

Pažintinis maršrutas „Algimanto apygardos partizanų kovos takais“ – tai bendras Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Anykščių rajono savivaldybės ir Anykščių miškų urėdijos projektas. Skaityti toliau

Vytautas V. Landsbergis: Yra pasakojimų ir apie gražią Lietuvą (17)

Režisierius Vytautas V. Lansbergis | A.Simonaitytės nuotr.

Norėjau sukurti kinematografinį pokario žmogaus portretą. Ne prisitaikėlio, o to, nepabūgusio okupantų, išėjusio kovoti į mišką. Norėjau iš gyvų liudininkų išgirsti svarbiausias šio apsisprendimo bei kovos detales, kad žinotume, jog savo netolimoje istorijoje turime garbingų pavyzdžių, į kuriuos galime atsiremti“, – sako režisierius Vytautas V. Landsbergis lapkričio 13 d. Europos šalių kino forume „Scanorama“ pristatęs naujausią savo filmą „Trispalvis“.

Trispalvis“ – ketvirtasis Jūsų filmas skirtas partizanams ir jų atminimui. Prieš tai esate sukūręs spektaklį, parašęs knygą ir net išleidęs muzikinį albumą. Kodėl ši tema Jus taip traukia?

Čia sutampa daug tiek asmeninių, tiek ir visuomeninių aplinkybių. Skaityti toliau

Drapakampio miške bus pašventinta partizanų slaptavietė (1)

Partizanų žeminė | muziejai.lt nuotr.

Rugsėjo 27 d., penktadienį, 13 val., vyks Papiškės-Novos partizanų žeminės pašventinimo iškilmės Kuro girininkijoje (Drapakampio miškas, Zapyškio sen., Kauno r.). Gyvus prisiminimus apie istorinius įvykius pasakos Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio štabo viršininkas Vytautas Balsys. 91-erių buvęs partizanas, slapyvardžiu Uosis, po daugelio metų sugrįš prie žeminės, kur 1945-aisiais sužeistas slapstėsi.

Renginyje dalyvaus Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvos šaulių sąjungos, vietos bendruomenės atstovai.

Drapakampio miške 1945 metais žuvo Vytauto Balsio tėvas Zigmas Balsys ir Jurgis Čeičys. 1944-1945 m., skirtingu metu, žeminėje slapstėsi devyniolika partizanų. Skaityti toliau

A. Karalius.Tas sprangus žodis Laisvė: Kultūros ministerijos konkursiniai nuotykiai (11)

Tautos dvasia“ (Vidmantas Gylikis, Vytenis Hansell, Ramunė Švedaitė)

Laisvės monumento Lukiškių aikštėje konkursas visiems atsibodo. 17 metų trunkantis „Laisvės“ įpaminklinimas Vilniuje apsivėlė nesibaigiančio kūrybinio ir biurokratinio nuovargio dulkėmis, skepsiu ir nepasitikėjimu savimi, savo tauta. Tačiau konkursinis Lukiškių maratonas iš naujo aktualizavo ir keletą esminių klausimų, kurie seniai buvo padėti į nacionalinį depozitą. Ar lietuvių tautai vis dar aktuali laisvė? Kokį turinį lietuvis girdi žodyje „Laisvė“? Kaip jis suvokia tautos laisvę šiandien, XXI amžiuje? Kurioje vertybių piramidės vietoje lietuvis mato laisvę ir ar sugeba ją įpaminklinti…?

Ministerija stabdo laisvės „pirkimo“ procedūrą

Ką tik Kultūros ministerija aplinkraščiu slapta informavo (viešai prieinamos informacijos kol kas nėra), jog „Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje Vilniuje meninės idėjos projektų vertinimo komisija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnio 2 dalimi, sustabdo pirkimo procedūras, kol bus išnagrinėtos pretenzijos ir priimtas sprendimas“. Skaityti toliau

Partizaninio karo dalyvių fotografijų albumo „Marijampolė. Partizaninis karas“ pristatymas (2)

Albumas „Marijampolė.Partizaninis karas“Vasario 12 d., antradienį, 17 val. Istorinėje Prezidentūroje Kaune visuomenei pristatomas Tauro apygardos partizaninio karo dalyvių fotografijų albumas „Marijampolė. Partizaninis karas“, kuriame pasakojama apie laisvės kovas Suvalkijoje 1944–1955 metais.

Knygon sudėta per tūkstantį partizanų, jų rėmėjų, ryšininkų nuotraukų bei dokumentų, aptariami reikšmingesni mūšiai, pateikiamos iškilesnių kovotojų biografijos. Albumui nuotraukas pateikė per 120 talkininkų. Pristatyme dalyvaus knygos autoriai, partizanų dainas atliks LSMU Veterinarijos akademijos folklorinis ansamblis „Kupolė“ (vadovas Antanas Bernatonis). Skaityti toliau

J.Staliulionis. Atėjęs iš kito laiko (1)

Šarūnas Joneikis. M. 2011

Vie­ną va­ka­rą, pa­si­rau­sęs so­do na­me­ly­je su­vers­tų po­pie­rių krū­vo­je, iš­si­trau­kiau se­ną api­ply­šu­sį žur­na­lis­ti­nį blok­no­tą ir įni­kau var­ty­ti. Su­do­mi­no At­gi­mi­mo lai­kais ir pir­mai­siais ne­pri­klau­so­my­bės me­tais už­ra­šy­ti su­si­ti­ki­mų su par­ti­za­nais, ry­ši­nin­kais, trem­ti­niais įspū­džiai, po­kal­bių nuo­tru­pos ir… Ne­ti­kė­tai už­kliu­vau už 1918 me­tų sa­va­no­rio Ro­mu­al­do Va­len­tu­ke­vi­čiaus pa­sa­ko­ji­mo apie mū­šius Di­džio­jo ka­ro ap­ka­suo­se, lie­tu­vių ko­vas už sa­vo vals­ty­bę, pir­muo­sius ne­pri­klau­so­my­bės žings­nius. Sa­ky­ti „ne­ti­kė­tai“ ne­tin­ka, nes to žmo­gaus nuo pir­mo su­si­ti­ki­mo ne­bu­vau už­mir­šęs. To­kio iki aša­rų Tė­vy­nę my­lin­čio pa­trio­to už­mirš­ti ne­įma­no­ma. Ro­mu­al­das per šven­tas Ka­lė­das grį­žo iš vo­kie­čių ne­lais­vės ir, pa­ju­tęs Lie­tu­vai gre­sian­tį pa­vo­jų, net ne­spė­jęs pa­si­svei­kin­ti su tė­vais, iš­lė­kė pas sa­va­no­rius. Skai­ty­da­mas pa­si­kal­bė­ji­mo nuo­tru­pas, su­ma­niau pa­ra­šy­ti nau­ją teks­tą apie sa­va­no­rį ir jo lai­kus, nes man pa­si­ro­dė, kad 1990 me­tais „Mer­kio kraš­te“ iš­spaus­din­ta apy­brai­ža jau pa­se­no. Skaityti toliau