Žymos archyvas: laisva rinka

M. Kundrotas. Apibendrinimų drama. Kas išgelbės asmenybę? (9)

Pixabay.com  nuotr.

Kiekvienas mokslas daugiau ar mažiau remiasi apibendrinimais. Fizikoje ir chemijoje apibendrinimai – itin griežti: čia jie vadinami dėsniais, be jokios išimties galimybės. Biologija – šiek tiek švelnesnė, čia jau pasitaiko variacijų. Dar daugiau jų – socialiniuose moksluose. Vis dėlto kiekvienas mokslas pirmiau žiūri bendrojo atvejo ar to, kas jame laikoma tokiu atveju.

Kai žmogus padaro smurtinį nusikaltimą, išsyk pasipila prielaidos, jog jis augo smurtingoje ar bent – represyvioje aplinkoje, nors gali būti visiškai priešingai – tiesiog išlepimas. Skaityti toliau

J. Šalkauskas. Liberalizmas: pasaulėžiūros krizė Lietuvoje (2)

Julius Šalkauskas | Propatria.lt nuotr.

Straipsnis pirmąsyk paskelbtas 2006 m. ir skirtas Stasio Šalkauskio gimimo 120 metų sukakčiai. Julius Šalkauskas, Prasmės beieškant: Straipsnių rinkinys, Vilnius, 2016, p. 156–174.Ištraukos.

Įvadas

Mūsų visuomenę, tautą ir valstybę yra ištikusi didelė moralinė krizė, kurią atspindi net oficiali statistika. Tai stabdo įvairiopą visuomenės, tautos ir valstybės pažangą. Skaityti toliau

A. Švarplys. 2016-ųjų Seimo rinkimai – „sukilimas“ prieš neoliberalistinę politiką (17)

Andrius Švarplys | facebook.com, asmeninė nuotr.

Po antrojo turo galima tvirtai konstatuoti: žmonės ne šiaip nori permainų, o tokių permainų, nuo kurių kuo toliau būtų socdemai, liberalai ir konservatoriai.

Nėra jokio kito paaiškinimo: čia ne elektorato atėjimo-neatėjimo problema, ne apylinkių dažnesnio lankymo – nelankymo klausimas, ne kampanijos, ne reklamos, ne elektorato perėmimo ir ne joks kitas aspektas. Visa tai yra savi-apgaulės retorika. Vilkaviškio apygarda yra labai simbolinė, bušido smūgiu nuspiriamas vienos iš ilgametės neva Tradicinės partijos pirmininkas (po to jis turėtų bėgti slėptis po spalio lapais). Skaityti toliau

G. Binkauskas. Pavojinga erzinti krevečių mėgėjus (0)

dr. Gintaras Binkauskas | vu.lt nuotr.

Taip bičiuliai, kol tauta keiksnojo valdžią, arogantiškai neigiančią kainų didėjimą – nuolat kaip poterius kalbančią , kad „…su euro atėjimu kainos tikrai nedidėjo“ , kol piliečiai važiavo į Lenkiją pigesnių maisto gaminių, o į visas šalis, gal tik išskyrus Šveicariją, pigesnių drabužių ir kitų pramonės gaminių – tol prekybos centrai ir premjeras su prezidente galėjo jaustis pakankami saugūs. Tiesa, šie du pastarieji ko gero paskutiniai mūsų šalyje kurie tiki, ar tiesiog ex -officio  priversti tikėti užkalbėjimu, kad „euro įvedimas kainoms įtakos neturi“.  Tą patį dar tvirtina ir Statistikos departamentas. Nežinau, bet po tokių departamento tvirtinimų norisi prisiminti sparnuotą frazę, kad „yra nekaltas melas, didelis Skaityti toliau

V. Radžvilas. Lietuva – lietuviams (III) (10)

Vytautas Radžvilas

Turėjusios išnykti pasaulinėje ,,ineternacionalinėje komunistinėje visuomenėje“ lietuvių tautos dabar laukia perspektyva ištirpti pasaulinėje ,,pilietinėje visuomenėje“ – kosmopolitinėje ,,visuotinės žmonijos“ bendruomenėje, lygiai taip pat paneigiančioje tautų įvairovės principą ir jų egzistavimo istorinę prasmę.

Istoriškai pasmerkta išnykti tauta pirmiausia turi būti išvietinta – atsaistyta nuo savo žemės. Kad tokia tauta greičiau įsilietų į išsvajotą betautę pilietinę žmoniją, jai visokeriopai ,,padedama“ išsivaikščioti po platųjį pasaulį pasitelkiant ekonominio ir socialinio poveikio priemones bei propagandiškai teisinant ir skatinant tokį išsisklaidymą. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Kas valdo mūsų valdžią? (58)

Jonas Vaiškūnas | Delfi.lt, V.Kopūsto nuotr.

Ekonomistė Aušra Maldeikienė neseniai atkreipė dėmesį į tai, kad sparčiai kintant socialiniams ir ekonominiams mūsų gyvenimo pagrindams formuojasi nauja pasaulėžiūra ir ją atitinkanti savotiška „ekonominė teologija“. Ir tai ne pokštai. Dar G.Diumezilis (Dumézil) politinę tautos ideologiją matė esant išreikštą būtent jos religijoje.

Suprantama ir šiuolaikinei globaliai vartotojiškai ideologijai reikalinga nauja, jos propaguojamą gyvenseną įtvirtinanti, religija. Tai kad ekonominiu-vartotojišku kodu palaipsniui perkuoduojamos visos visuomenės materialinės, dvasinės ir socialinės vertybės daugiau nei akivaizdu. Skaityti toliau

A.Akstinavičius. Įžanga kovai su šešėliu (5)

Arvydas Akstinavičius

Pagal bloguosius rodiklius – socialinę atskirtį, skurdą, šešėlinės ekonomikos mastus ir t.t. – Lietuva yra tarp pirmaujančias pozicijas užimančių Europos Sąjungos šalių. Įdomu tai, kad, kaip vieną iš priemonių kovai su šiomis problemomis, „laisvosios rinkos“ propaguotojai perša vis tą pačią mintį: mažinti mokesčius, įvesti „Sodros“ lubas ir pan. Šių propaguotojų pastangomis Lietuvoje mokesčiai jau buvo mažinami (gyventojų pajamų, pelno ir kt.), tačiau blogieji rodikliai tik auga. Panaikinti ir progresiniai mokesčiai. O dar tiek įstatymų pataisų, landų, išimčių, lengvatų prisidengiant verslo sąlygų gerinimu prikūrė politikai, kad galiausiai šešėlinės ekonomikos mastus šalyje premjeras pripažino katastrofiškais. Skaityti toliau