Žymos archyvas: Laima Purlienė

L. Purlienė. Apie Zuzaną Pranaitytę ir bendravimą su vyresniaisiais (4)

Laima Purlienė. 1985 m. kovo 16 d. LRT Sporto redakcijoje.

Guliu lovoje, mėgaujuosi atostogomis, skaitau ir skaitinėju. Kai skaitinėju, tai visko atsitinka. Vis sakau, kad neverta užsiimti niekais, geriau jau rimtai skaityti, bet ta neribota atostogų laisvė, kai jos tiek daug… Netikėtai menkas ir nepretenzingas mano komentaras FB, net nereikalaujantis jokio atsako ar didelio dėmesio, privertė mane išsitraukti senas nuotraukytes, kurias kartą jau buvau skelbusi. Ir kam jas vėl skelbiu? Ar vėl rašysiu apie tą patį? Ne. Šį kartą apie pasitikėjimą, apie tai kaip mes bendraujame, kaip kalbamės, ar tikim vieni kitais, ar esame mandagūs ir pagarbūs. Ar galime pasakyti bent žodelį, kad kito nesuerzintume? Skaityti toliau

L. Purlienė. Pokalbis su partizanu dzūku Juozu Tolvaiša (0)

Juozas Tolvaiša ir Laima Purlienė | FB „Vilnelė“ nuotr.

Vėl kalbuosi su savo partizanu dzūku Juozu Tolvaiša. Toli mes vienas nuo kito: aš savam, jis – savam kampe. Negi imsi dabar lankyti devyniasdešimt penktus metus pradėjusį žmogų, kai virusas pasaulyje per penkias dienas palietė per milijoną žmonių? Reikia jo amžiaus žmones apsaugoti, bet būtina neužmiršti ir nors pokalbių telefonu pagalba pabūti kartu.

Tai ar neliūdna jam? Sako: „Aš tiek metų sovietų lageryj prabuvęs, tai šitam kalėjime kaip nors prabūsiu.“ Ir juokiasi! Tai ir aš juokiuosi, nes man smagu jį linksmą įsivaizduoti. Nors iš tiesų tai gal jis nelabai linksmas. Kosti, sąnarius skauda, jokios pagalbos nėra. Nebuvo ir iki karantino. Skaityti toliau

L Purlienė. Iš pokalbių su folklorininku Juozu Averka: apie Ašašnykų šnektą (0)

Juozas Averka | Vytauto Daraškevičiaus nuotrauka.

Šiandien taip traukia dainuoti… Dainuoju, kartojuos tekstus, klaidžioju su dainomis po visą Lietuvą, prisimenu tarmę, stengiuosi nedaryti klaidų. Darau tai, kas praktiškai neįmanoma. Mokykis nesimokęs, bet klaidų pridarysi, nes visų tarmių neišmoksi, kad ir kaip stengtumeisi. Bet aš noriu nors prisiartinti, priglusti tiek, kiek galiu. Mes dar esam netoli nuėję, bet jau daug praradę. Ir kas, kad dabar turime daugiau patirties, bet kai ko nesugrąžinsim. Jeigu tik galite, sugaukite nors žodelį, įsidėkit į kišenėlę prie širdies, gal kada pražys paparčio žiedu, nušvies kelią ir sustiprins vertybių ilgesį. Susipažinkit su dzūkų dzūku, laikiusiu save jotvingių palikuoniu. Taigi, seniai seniai, o tarsi vakar, man pasakojo Juozas Averka. Skaityti toliau

L. Purlienė. Mano vaikystės protestas (Romo Kalantos atminimui) (0)

Mano mamytė prieš Kauno muzikinį dramos teatrą. | Asmeninė nuotrauka

Mūsų sąmoningumas bręsta kartu su mumis, mums augant. Ar labai anksti? Kas čia dabar pasakytų ir nesuklystų? Bet mes auginome save kaip kas mokėjome, kokioje dirvoje augome ir kas mus augino. Juk visko būta.

Ar dabar tiksliai prisiminsiu tą 1972 metų gegužės dieną? Tikrai ne. Ar ji buvo savaitę po gegužės 14-osios ar dar po savaitės? Žinau, kad prieš tą dieną, kurią norėčiau tiksliau prisiminti, iš Kauno buvo atvažiavęs tėvelio brolis. Skaityti toliau

L. Purlienė. Rašysiu apie meilę… (1)

Asmeninė nuotr.

Rašysiu apie meilę. Ne visi suprasit. Bet ne visiems ir rašau. Šiąnakt netekau šuniuko. Mylėjau kaip vaiką.

Vaikystėje turėjom šunų. Kaipgi be jų kaime, o aš gimiau kaime. Jų buvo visokių, bet dažniausiai piktokų arba bent jau buvau taip gąsdinama: ,,Nelįsk, įkąs“. Ir nelindau tiek, kiek pajėgiau, bet kurį vaiką sulaikysi?.. Tie šuniukai buvo paprasti: gal ir ne visi labai gražūs, bet nemylimų nebuvo. Kai buvau jau nemaža, brolis parsivežė Pūdiką. Vardas šiaip sau, bet šunelis buvo simpatiškas. Kai buvo mažas, Skaityti toliau

Kūrybinės biografijos: pasakoja Laima Purlienė (3)

Laima Purlienė | A. Pliadžio nuotr.

Šiomis dienomis, kai socialiniai tinklai gaudžia nuo folklorinių dainų, kai gausu gražių linkėjimų, kai dažnas nesulaiko šventinio kalėdinio džiugesio, siūlome iš arčiau pažvelgti į folkloro atlikėjų gyvenimą ir darbus.  Šį kartą kalbamės su Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos Karininkų ramovės folkloro ansamblio „Vilnelė“ vadove Laima Purliene.

– Išskirtiniai folklorininkai dažniausiai pradžią gauna šeimoje. Kokia buvo jūsų pirmoji pažintis su folkloru?

Skaityti toliau

Bus paminėtas Lietuvos Respublikos kariuomenės žygio į Vilnių 80-metis (video) (24)

Žygis į Vilnių. 1939 m. spalio 28 d. | Vytautas Augustinas. Fotografavau Lietuvą… Vilnius, 2017. Lietuvos fotografijos istorija – 8, 440 p. nuotr.

Šiemet sukanka 80 metų kai lenkų okupantai buvo priversti pasitraukti iš Vilniaus. 1939 m. spalio 10 d. Sovietų sąjunga perdavė Vilniaus kraštą Lietuvai. 1939 m. spalio 27 d. prasidėjo Lietuvos kariuomenės žygis į Vilnių.

Spalio 28 d., pirmadienį, 14 val., minint šią sukaktį, Vilniaus Rasų kapinėse Krašto apsaugos ministerijos Garbės sargyba ir visuomenė pagerbs Lietuvos karius gynusius Vilnių nuo lenkų okupantų ir žuvusius už Lietuvą 1920 m.

Tą pačią dieną 17 val., Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13), bus paminėtas Lietuvos Respublikos kariuomenės žygio į Vilnių 80-metis. Skaityti toliau

Kariai irgi šventė Užgavėnes (nuotraukos) (0)

Kariai irgi šventė Užgavėnes | L. Purlienės nuotr.

Jau daug metų Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės (LKVĮKR) folkloro ansamblis „Vilnelė“ kartu su įvairiais Lietuvos kariuomenės padaliniais nuolat švenčia ir rengia kalendorines šventes. Viena linksmiausių švenčių yra Užgavėnės. Darbo dienos metu ne visi „Vilnelės“ ansamblio nariai gali palikti savo darbo vietą, tai jau ne pirmą kartą kolektyvui draugiškai talkininkauja LKVĮKR meno kolektyvai „Neris“ ir „Vingrė“. Bet šventė nebūtų tokia puiki, jeigu ji nebūtų gerose mūsų jaunosios karių kartos rankose. Jau antri metai Lietuvos kariuomenės LDK Didžiojo Skaityti toliau

Mirė žinomas folkloristas ir muzikantas Gintautas Gabalis (1)

Gintautas Gabalis (1963–2016) | Feisbuko nuotr.

Gegužės 28 d. po sunkios ligos mirė žinomas folkloristas ir muzikantas Gintautas Gabalis (1993–2016). Trisdešimtuosius savo gyvenimo „Skamba skamba kanklius“ Gintautas regės jau iš anapusybės. Dideles kančias iškentęs ir alinančius skausmus patyręs, šis nuostabus žmogus, didelis tautos patriotas ir puikus muzikantas mirė turėdamas tik 52 metus.

„Nenutrūkstančiame „Skamba skamba kanklių“ šventės šurmulyje šoksime ir dainuosime ir iki pat uždarymo būsime visai šalia Gintauto. Elgsimės kaip senovės baltai, šokę ir dainavę, kai žmogus užbaigia kančių kelią, o verkę, kai gimęs Skaityti toliau

Paminėtos Karaliaus Gedimino įžengimo į sostą 700-osios metinės (nuotraukos) (3)

P. Šimkavičiaus nuotr.

Sausio 25 dieną Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje buvo švenčiama Vilniaus pagarsinimo šventė, kurios pagrindine gaida šiais metais tapo Karaliaus Gedimino įžengimo į sostą 700-osios metinės. Skubėdami retas kuris įsigiliname į šio reikšmingo skaičiaus prasmę. Kol mūsų istorikai labai ryškiai nenušvietė iki Gedimino valdžiusių valdovų laikotarpio, tol manysime, kad prieš 700 metų prasideda patvirtinta ir nepaneigiama, privaloma kiekvienam sąmoningam mūsų šalies piliečiui Lietuvos istorija.

Ši reikšminga data labai aiškiai parodė, ar mes turime savyje giliai įsisąmonintą valstybės istoriją, ar mūsų praeitis mums yra stiprybės teikiantis atsparos taškas. Nenuvertindami Skaityti toliau

Vilnius pagerbs sostinės įkūrėją Gediminą (1)

Vilniaus pagarsinimo šventėje skaitomas 1323 m. Gedimino laiškas | Alkas.lt, Tomo Baranausko nuotr.

Sausio 25 d. 18 val. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13) vyks tradicinis Vilniaus pagarsinimo dienos paminėjimo renginys.

Rašytiniuose šaltiniuose Vilnius pirmą kartą paminėtas 1323 m. sausio 25 d. Lietuvos valdovo Gedimino laiške „visiems visame pasaulyje išplitusiems Kristaus garbintojams“. Šiuo Vilniuje rašytu laišku Gediminas pagarsino Vilniaus vardą Europai. Skaityti toliau

Netekome armonikieriaus Gedimino Giriūno (video) (0)

Gediminas-Giriunas-Grazinos-Pasakarnienes-nuotr-2-K100

Gaila, bet vis daugiau vyresniosios kartos talentingų muzikantų mus palieka. Lapkričio 27 dieną netekome garsaus armonikieriaus, veterinarijos gydytojo, biomedicinos mokslų daktaro Gedimino Giriūno.

Dar pirmadienį Lietuvos kariuomenės dienos proga velionis Gediminas gerą pusdienį grojo Vilniaus karininkų ramovėje, su nuotaikingais maršais pasitiko Krašto apsaugos ministrą, džiaugėsi iš LKVĮKR folkloro ansamblio „Vilnelė“ vadovės Laimos Purlienės gavęs Rokiškio krašto valso „Svajonėlė“ natas, sakė, kad išmoks ir gros jį ansamblio programose ir festivalyje Utenoje, nes jam didelis džiaugsmas groti savo gimtojo Rokiškio krašto melodijas. Jis turėjo daug svajonių, rengėsi groti „peterburgskų“ armonikų festivaliuose, svajojo apie susitikimus su kitais šio instrumento muzikantais.

Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Sektino gyvenimo pavyzdys (0)

kazimieras-kalibatas-alkas.lt-j.vaiskuno-nuotr-K100

Prieš keturias savaites į Viešpaties namus iškeliavo įžymus folkloristas, talentingas muzikos pedagogas, violončele grojimo meistras, daugelio ansamblių steigėjas bei vadovas, kraštotyrininkas ir Lietuvos laisvės kovų dalyvis Kazimieras Kalibatas.

Jis amžinam poilsiui atgulė Vilniaus Saltoniškių kapinėse, kuriose ilsisi daug žymių žmonių – muzikantas Petras Biržys – „Pupų dėdė“, Žaslių geležinkelio katastrofoje 1975 metais kitus gelbėjęs ir pats žuvęs žymus kraštotyrininkas Gintautas Masaitis, kompozitorius ir Lietuvos Sąjūdžio veikėjas Julius Juzeliūnas ir kiti.

Naujai supiltą Kazimiero Kalibato kapą palaimino dvasininko ranka, Skaityti toliau

Bus paminėtas garsaus etnokultūrinio sąjūdžio dalyvio K. Kalibato atminimas (nuotraukos) (0)

kazimieras-kalibatas-alkas.lt-j.vaiskuno-nuotr-K100

Jau artėja mėnuo, kai vasario 25 d. netekome Kazimiero Kalibato. Jis buvo talentingas violončelės pedagogas, išugdęs gausią talentingų muzikantų kartą. Dar labiau jis išgarsėjo šalia savo profesinės veiklos įsitraukęs pats ir kitus įtraukęs į folklorinę veiklą Lietuvos etninei kultūrai stiprinti. Siekdamas įgyvendinti savo tikslą, jis sukūrė labai daug folklorinių ansamblių, rengė  ir pats dalyvavo ne vienoje kraštotyros ekspedicijoje, padėdavo kitiems vadovams, kūrė folkloro gyvenimo būdą pasirinkusių žmonių bendruomenę. Skaityti toliau

L. Purlienė. Sudie, Didysis Dainiau (video) (1)

Dainis Staltas (1939–2014) | A.Bartašiaus nuotr.

Skiriama balandžio 22 d. į Dausas palydimam Latvijos tautinio sąjūdžio ir Dainuojamosios revoliucijos vėliavnešiui, Latvijos nepriklausomybė kovotojo, garsios folkloro grupės  „Skandinieki“ įkūrėjo ir ilgamečio Lyvių sąjungos viceprezidento Dainiaus Stalto (Dainis Stalts) (1939–2014) atminimui.

Šiandien visa Latvija į paskutinė kelionę palydės mylimą savo sūnų, garsųjį lyvį Dainįų Staltą. Sunku tarti palydėtuvių žodį, bet jeigu visi tyli, tebus tas žodis mano. Skaityti toliau

Vilniuje bus paminėta Latvijos Nepriklausomybės dienos 95-oji sukaktis (1)

Alkas.lt nuotr.

Lapkričio 18 d., 17.30 val., Vilniuje,  Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio 13) vyks Latvijos nepriklausomybės dienos minėjimas.

Ta proga koncertuos Rygos VEF kultūros rūmų vyrų vokalinis ansamblis, vadovaujamas Vilnio Salako. Šis ansamblis įkurtas 1964 metais. Du šimtai dainų, kurias atlieka ansamblis, atspindi latvio gyvenimą nuo gimimo iki mirties. Už puoselėjamas gražiausias latvių tautos tradicijas savo šalyje šis kolektyvas yra labai populiarus ir mėgstamas. Skaityti toliau

A.Mišeikis. Dėl antisovietinio neginkluoto pasipriešinimo pogrindinių grupių, įkurtų Kaune 1956-1958 metais (5)

Algimantas Mišeikis | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Laimos Purlienės straipsnyje „Atneškime dvasinės šilumos“ įsivėlė klaida. Apmaudu, kad klaidos kartojamos ir rimtuose leidiniuose: Juozapo Romualdo Bagušausko  knygoje ,,Lietuvos jaunimo pasipriešinimas sovietiniam rėžimui ir jo slopinimas“ (Vilnius: Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1999) dvi atskirai veikiančios jaunimo grupės suplaktos į vieną. Nurodoma visai ne ta priesaikos davimo vieta, ne tas tekstas, ne tie žmonės. Dar keisčiau atrodo tas pats įvykis Algimanto Nako knygoje „Vardan Lietuvos“ (Vilnius: Technika, 2008) . Šioje knygoje skaitome, kad 1961 metais iš Kauno politechnikos instituto pašalinti studentai Mykolaitis, Laurinavičiūtė ir asistentas  Bagdonas, o kad tuo pačiu metu iš tų pačių grupių su triukšmingu viešu teismu pašalinti Skaityti toliau

L.Purlienė. Atneškime dvasinės šilumos (3)

Kazimieras Kalibatas užrašo tautosaką Adutiškyje 1983 m.

Vasario 2 dieną, 16 valandą, į Vilniaus mokytojų namus rinksis visi, kuriems brangus jų mokytojas ir įkvėpėjas Kazimieras Kalibatas. Be abejo, rinksis ir visi bendraminčiai, nes Kazimiero Kalibato švenčiama 75 metų sukaktis – pati geriausia proga visiems sueiti į krūvą ir prisiminti ne tik gražiausius šio žmogaus darbus, bet ir pamąstyti patiems apie save: „ Ar ištikimai ėjome mūsų mokytojo keliu daugelį metų, o jam  nuo mūsų nutolus, ar sėkmingai tęsiam ir įgyvendinam  jo idėjas ir darbus?“.

Kas užaugo vėliau arba kam neteko susitikti Kazimiero Kalibato, reikėtų paaiškinti, kad tai vienas pirmiausių ir vienas kukliausių folkloro atgimimo Lietuvoje pradininkų ir organizatorių. Kodėl apie jį tiek mažai žinoma? Skaityti toliau

„Vilnelė“ kviečia paminėti Juozo Averkos 100-ąsias gimimo metines (1)

Lapkričio 27 d. 12 val. Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė“ (meno vadovė Laima Purlienė) kviečia į Juozo Averkos 100-ųjų gimimo metinių minėjimą.

Juozas Averka buvo daugelio Vilniaus folkloro ansamblių, XX a. 7-8 dešimtmečiais besikuriančių ir ieškančių savosios kūrybinės raiškos, vedlys Dzūkijos dainų keliais. Skaityti toliau