Žymos archyvas: LAF

Bus paminėta K. Škirpos mirties 40 metų sukaktis (12)

Kazys Škirpa | wikipedia.org nuotr.

Rugpjūčio 18 d. 12 val Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga ir kitos visuomeninės-patriotinės organizacijos surengs Kazio Škirpos mirties 40 metų sukakties paminėjimą.

Įžymus Lietuvos diplomatas, pulkininkas, 1919m. sausio 1 d. pirmasis su būriu savanorių, Gedimino bokšte, iškėlęs Lietuvos trispalvę, dalyvavęs mūšiuose su bolševikais, bermontininkais, ir lenkais, 1941 m. birželio sukilimo organizatorius, Lietuvos aktyvistų fronto įkūrėjas, Vyčio Kryžiaus ordininkas Kazys Škirpa mirė prieš 40 metų, 1979 m.rugpjūčio 18 d. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Amžinas nepriklausomybės ir demokratijos susikirtimo taškas (1)

Pagerbti partizanai ir kovotojai, žuvę už Lietuvos Laisvę | G. Masiulio nuotr.

Neįmanomybės istorija: nuo 1918 m. Vasario 16-osios iki 1990 m. Kovo 11-osios

Jeigu sąžinę suvokiame kaip žmoniškumo branduolį, asmenybės centrą, kurio negali sunaikinti jokios išorinės aplinkybės, sunku būtų rasti autentiškesnį pavyzdį, nei Simonos Veil (Simone Weil) (1909-1943), genialios moters, „pasaulietiškos šventosios“, abiejų totalitarizmų – komunizmo ir nacizmo – amžininkės, jų sukelto kruvino karo dalyvės, savo trumpu gyvenimu įrodžiusios: „Kad prisiliestum neįmanomo, reikia daryti kas įmanoma“. Nelyginant S. Veil lūpomis būtų prabilusi abiejų totalitarizmų trypiamos Europos sąžinė: „Jokia epocha Skaityti toliau

J. Česnavičius. Apie Vilniaus miesto tarybą (13)

Jonas Česnavičius | asmeninė nuotr.

Kas jie tokie? Savivaldybės taryba, tai daugiau miesto ūkio reikalus tvarkyti išrinkti atstovai. Kokią teisę jie turi vertinti Lietuvai nusipelniusius asmenis? Juk ne jų kompetencija tyrinėti ir vertinti visuomenės, politinių veikėjų, diplomatų pažiūras, jų nuopelnus valstybei. Jeigu savivaldybės taryba turi teisę suteikti gatvėms ar skverams pavadinimus, tai, manyčiau, tik pasirinkus iš kompetentingų institucijų pasiūlyto sąrašo. Pamanykite, kažkokiam žydų bendrijos nario manymu kilo noras ir… diletantai nubalsavo! Skaityti toliau

Vilniaus savivaldybė apsisprendė – K. Škirpos alėja bus pervadinta į Trispalvės alėją (video) (61)

Piketas prie Vilniaus miesto savivaldybės prieš K. Škirpos gatvės pervadinimą | J. Česnavičiaus nuotr.

Liepos 24 d., trečiadienį, Vilniaus miesto savivaldybės taryba nepaisydama visuomenės protestų priėmė sprendimą pervadinti Vilniaus Kazio Škirpos alėją į Trispalvės alėją.

Už alėjos pervadinimą balsavo 21, prieš – 16 tarybos narių, vienas susilaikė. Prieš balsavo  valstiečiai ir žalieji, Artūro Zuoko Lietuvos laisvės sąjungos (LLS, liberalų)  atstovai bei mero Remigijaus Šimašiaus koalicijos nariai konservatoriai.

Prie savivaldybės vykusio piketo dalyviai ragino klausimo nesvarstyti ir prašė įvertinti tarpukario Lietuvos diplomato K. Škirpos Skaityti toliau

K. Skrupskelis. Ar paminklai vien šventiesiems? (8)

Europa 1939-1945 m.

Ieškantys antisemitizmo Berlyno Lietuvių aktyvistų fronto veikloje turėtų savęs paklausti, kodėl jų taikinyje Kazys Škirpa, o ne, pavyzdžiui, Bronys Raila, vienas iš svarbesnių LAFo veikėjų?

Škirpa buvo liaudininkas, būtent, priklausė partijai, kuri nuo dvidešimto amžiaus pradžios, kada jie liaudininkais dar nesivadino ir nebuvo partija, dažnai ir aštriai kritikavo antisemitizmą. 1918-1919 metais Škirpa Vilniuje užėmė karo komendanto padėjėjo pareigas. Iš to laikotarpio žinomi keli jo rašiniai. Jie nepalieka abejonės, kad žydai, jo supratimu, Skaityti toliau

Visuomenininkai paminėjo birželio 23-iosios sukilimą (nuotraukos, video) (1)

Visuomenininkai paminėjo birželio 23-iosios sukilimą | J. Česnavičiaus nuotr

Birželio 23 d., sekmadienį, Vilniuje  ir Kaune visuomenininkai paminėjo 1941 m. birželio 23 d. sukilimą. Vilniuje patriotiškai nusiteikusių baikerių motociklų kolonos dalyviai, iškilmingai pravažiavę per Gedimino prospektą, pagerbdami visus kovojusius ir žuvusius už Lietuvos laisvę, Lukiškių aikštėje, Šimtmečio-Redos rate, kurio viduryje įamžinta 111 relikvijų menančių kovas už Lietuvos laisvę, padėjo gėlių vainiką. Motociklininkai taip pat sustojo ir laisvės kovotojams skirtą vainiką padėjo prie Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) Vilniaus karinio štabo paminklinės lentos Gedimino pr. 29. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Birželio sukilimo aidas (21)

Kadras iš filmo Pavergtųjų sukilimas

Į šių metų Lietuvos šaulių sąjungos įkūrimo, į pirmojo Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos išrinkimo 100-mečio, į Lietuvių Chartos paskelbimo ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos pasirašytos 1949 m. vasario 16 dienos 70-mečio bei Lietuvos partizanų vado Jono Žemaičio – Vytauto 110-ties gimimo metinių minėjimų garsų aidą darniai įsikomponuoja ir 1941 metų Birželio 23-čiosios dienos – Tautos sukilimo aidas, jo 78 metų sukaktis.

Birželio sukilimas, jo žingsnių eiga – tai garbingas mūsų istorijos, mūsų kovų dėl laisvės puslapis, kurio negali užtemdyti jokie pakampių šešėliai. Pažvelkime į tuos pirmosios Skaityti toliau

K. Stoškus. Lyderių spindesys ir skurdas (27)

Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

Lyderiavimas

Jau seniai aimanuojama, kad Lietuvoje nėra lyderių. Ir visai be reikalo. Yra kaip tik atvirkščiai: jų turime daug. Net perdaug. Kiekviena partija ir organizacija, kiekvienas būrelis, kiekvienas klanelis, klasė mokykloje, komanda aikštelėje ar stalas kavinėje  turi savo lyderį, apsuptą priekabių konkurentų. Ir visi jie tokie dideli, taip ryškiai žvelgia iš aukšto žemyn, kad Lietuvoje net nesutelpa. Todėl daug jų jau įsikūrę už Lietuvos ribų. Ir iš ten siunčia pamokymus, kaip gyventi pasilikusiems Lietuvoje. Prasčiau yra nebent su intelektualiniais lyderiais. Ypač humanitarinių ir socialinių mokslų. Jų tikrai mažoka. Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Atrastas Lietuvių aktyvistų fronto įsteigimo aktas (5)

Vidmantas Valiušaitis | Asmeninė nuotr.

Dabar populiaru yra „atrasti aktus“. Paskui fotografuotis su jų atradėjais.

Vieną tokį atradau ir aš. Bet, žinoma, populiarumas man negresia. Ir net „barzdotų istorikų“ pasipiktinimo nesulauksiu. Kadangi milijono niekas nežadėjo. Ir net premijos tikėtis būtų tuščia.

Kodėl? Todėl, kad suradau „ne tą aktą“.

Lapkričio 17-ąją, jam kaip tik sukakto lygiai 76-eri. Jeigu istorija būtų susiklosčiusi kitaip, šiandien jis kabėtų greta Vasario 16-osios akto. Dabar jis dūla šalia šūsnies kitų Skaityti toliau

V. Sinica. Per toli, per vėlai (23)

Alkas.lt koliažas

Rūtos Vanagaitės ir Efraimo Zuroffo naujausias viešųjų ryšių išpuolis – stebuklinė pasaka apie žydšaudį ir KGB agentą Adolfą Ramanauską-Vanagą – atsisuko prieš pačius autorius. Eilinį kartą pasirodant naujai knygai keliamas skandalas vietoje pardavimų atnešė platų visuomenės pasmerkimą. Dar daugiau, „Alma littera“ ir „Maxima“ paskelbė nutraukiančios prekybą R. Vanagaitės knygomis dėl nesuderinamų vertybių. Dar prieš tai Andrius Tapinas pareiškė, kad su šia leidykla dirbs arba jis, arba R. Vanagaitė. Net liberalūs politikai suskubo ginti apšmeižtą partizanų vadą. „Riba peržengta!” – skelbė jie. Internetai nusidažė raudonais užrašais „AšEsuVanagas“. Skaityti toliau

V. Valiušaitis. „Žmonės, būkite žmonės!“ (5)

Vidmantas Valiušaitis | J. Valiušaičio nuotr.

Diskusija Vilniaus rotušėje dėl pulk. Kazio Škirpos gatvės pavadinimo (lapkričio 29 d.) išryškino požiūrių skirtumus į istorinius faktus ir nevienodas jų interpretacijas.

Turbūt tai nieko nuostabaus. Europos Parlamento rezoliucijoje „Europos sąžinė ir totalitarizmas“ sakoma: „istorikai sutinka, kad istorinių faktų neįmanoma interpretuoti visiškai objektyviai ir kad visiškai objektyvaus istorinio jų perteikimo nėra“; „nė viena politinė institucija ar politinė partija neturi išskirtinės teisės interpretuoti istoriją, ir šios institucijos ar partijos negali teigti, kad jos interpretuoja objektyviai“.   Skaityti toliau

V. Sinica. Istorijos perrašymas: būtina skubiai pasmerkti Vincą Kudirką (9)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pamenate, 2015-aisiais mėginta „nuvainikuoti“ tremtinį, kankinį ir nepriklausomybės gynėją Joną Noreiką-„Vėtrą“, kurio garbei esą nevertai kabo atminimo lenta ant Mokslų akademijos bibliotekos? Tąsyk nepavyko. Šiemet atėjo kito nepriklausomybės gynėjo, savanorio ir diplomato Kazio Škirpos eilė. Pasirodo, jo vardu nevertai pavadinta gatvė Vilniuje. Pernai tokia pati akcija inicijuota Kaune. 

Nelemtasis Birželio sukilimas

Lietuvių rezistentų kaltės Holokauste ieškantys ir ją pabrėžiantys istorikai, Lietuvos žydų bendruomenės nariai ir šiaip socialiniai aktyvistai ne pirmą kartą dėsningai nusitaiko į Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Be kaltės kalti: šiandien K. Škirpa rytoj J. Basanavičius? (nuotraukos, video) (30)

Vidmantas Valiušaitis | J. Valiušaičio nuotr.

Ką gi, antradienį įvyko vadinamoji diskusija Vilniaus Rotušėje dėl pulkininko Kazio Škirpos gatvės likimo – „Ar reikėtų pakeisti Kazio Škirpos alėjos pavadinimą?“.

Žinoma, geriau kai žmonės kalbasi negu nesikalba. Juolab, kalbasi mandagiai, vieni kitų neužgauliodami ir nežemindami. Tai šita prasme tą pasikeitimą nuomonėmis galima vertinti pozityviai. Tačiau problemos išlieka ir jos daug gilesnės, negu gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Esminis klausimas yra teisingumo. Ar tinkama yra istorinę asmenybę, šalies nepriklausomybei ir laisvei neabejotinai daug nusipelniusį žmogų, apkaltiną ne jo Skaityti toliau

Minime 1941-ųjų sukilimo 75 m. sukaktuves (2)

Kaunas, Litauische Aktivisten

Birželio 23 d. 12 val. Kaune, Vytauto Didžiojo (Karo) muziejaus sodelyje ir birželio 23 d. 16 val. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje Laisvės kovotojai, sąjūdininkai, baikeriai ir eilė patriotinių visuomeninių organizacijų ėmėsi iniciatyvos organizuotai paminėti 1941 Birželio sukilimą.

Sukilėliai 1941 m. Birželio  23 d. paskelbė Lietuvos Laikinosios Vyriausybės pareiškimą „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“,  išlaisvino Lietuvą nuo sovietų okupantų. Sukilimo metu žuvo apie 2000 sukilėlių.

Sukilimo dvasia, ryžtas ir pasiaukojimas įkvėpė žmones kovoti dėl valstybingumo atkūrimo per sovietų ir nacių okupacijas, Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. 1941 metų Birželio sukilimo žingsnių aidas (5)

1941 m. Birželio sukilimo memorialas Kauno senosiose kapinėse |  Z. Tamakausko nuotr.

Šių metų birželis žymi dvi mūsų tautai svarbias sukaktuves. Prieš 75-rius metus sovietinis okupantas, metus pašeimininkavęs Lietuvoje, nusimetė savo rafinuotą  kaukę  ir atvirai rodydamas savo tikrąjį grobuonies veidą, pradėjo masinį Lietuvos žmonių trėmimą ir žudymą. Kita data jau žymi mūsų tautos  pasipriešinimą – Birželio  22–28 d. sukilimą. Apie šį sukilimą kiek plačiau čia ir pakalbėsime.

Birželio sukilimas, jo žingsnių eiga – tai garbingas mūsų istorijos, mūsų kovų dėl laisvės puslapis, kurio negali užtemdyti jokie pakampių šešėliai. Pažvelkime į tuos pirmosios sovietinės okupacijos metus, kurie iššaukė žmonių ryžtą sutraukyti sovietines grandines ir nusimesti nelaisvės pančius. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Birželio sukilimas: kas žadina mūsų kaltės jausmą? (5)

1941 m. birželio 22–28 d. sukilėliai Kaune | Bundesarchiv Bild 146-1984-102-25A nuotr.

Prieš 75-rius metus įvykęs Birželio sukilimas gali būti prilygintas nebent Vytauto Didžiojo žygiams, ryžtingam Klaipėdos atsiėmimui 1923-ųjų sausį arba net Sąjūdžiui, atvedusiam į sovietinės imperijos laidotuves. Tiesa, su tam tikromis išlygomis, nes jis nevienodai vertinamas.

Pernai miręs tautinio atgimimo tyrinėtojas Kazys Blaževičius rašė, kad, kaip ir Sąjūdžio laikais, iš visų SSRS pavergtų tautų prieškariu sukilo tik Lietuva. Autorius pridūrė, kad pirmąją Vokietijos karo prieš Sovietų Sąjungą dieną, matyt, apsižioplinęs, apie sukilimą per Maskvos radiją visam pasauliui pranešė sovietinis užsienio reikalų ministras Viačeslavas Molotovas, žinoma, iškoneveikęs „lietuvius – nacių kolaborantus“. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Holokausto industrija: „Mūsiškiai“ (41)

Valdas Vasiliauskas | penki.tv nuotr.

Rūtos Vanagaitės knyga „Mūsiškiai“ paakino pirmąkart knygyno duris praverti  net tuos lietuvius, kuriems, anot Vaižganto, knygų spinta nėra  pažįstamas baldas.

Antrasis nuopelnas – knyga privertė visuomenę  iš naujo atsigręžti į primirštą Lietuvos žydų katastrofą, kuri ypač provincijoje ir tiesiogine prasme apaugusi užmaršties žole.

Jaudinanti idėja aplankyti apie trisdešimt žydų masinių žudynių vietų, prisiminti klestėjusias tenykštes žydų bendruomenes, kurias negrįžtamai nušlavė holokaustas. Gaila,„Šoamobilis“ nepasiekė mano gimtųjų Lazdijų – buvusio pasienio  žydiško miestelio, Skaityti toliau

A. Zolubas. Kaltinimai – iš klastočių (7)

molkslasplius.lt nuotr.

Vis nenurimsta žymius rezistencijos dalyvius Kazį Škirpą, Juozą Brazaitį ir Joną Noreiką dalyvavimu žydų genocide kaltinantys asmenys.

Savo kaltinimams pagrįsti į viešumą jie vis mesteli įvairių „dokumentų“ ir „liudijimų“.

1941 m. birželio sukilimą surengė ir vykdė Lietuvių aktyvistų frontas (LAF), kurio iniciatorius ir vadovas buvo Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Vokietijai Kazys Škirpa. Kazio Škirpos atminimo ženklų panaikinimo siekiantys asmenys teigia, kad LAF’as savo antisemitiniais atsišaukimais, parengtais Berlyne ir perskaitytais pirmomis sukilimo dienomis Lietuvoje, neva prisidėjo prie holokausto, vos ne inicijavo jį. Skaityti toliau

A. Bubnys. Lietuvos vietinė rinktinė ir jos štabo narių suėmimas bei kalinimas Salaspilio lageryje 1944 metais (5)

arunas-bubnys-voruta.lt-nuotr

Per visą nacių-sovietų karo laikotarpį Lietuvos visuomenėje buvo gyvybinga Lietuvos kariuomenės atkūrimo idėja. Netrūko ir realių bandymų šią idėją realizuoti. Lietuvių aktyvistų fronto (LAF-o) ir 1941 m. Birželio sukilėlių, jų iškeltos Lietuvos Laikinosios vyriausybės deklaruotuose dokumentuose ir praktiniuose veiksmuose, 1942-1944 m. susiformavusios lietuvių antinacinės rezistencijos planuose minėta idėja vis atgimdavo ir buvo svarstoma.

Nacistinės okupacijos metais nebuvo nei Lietuvos valstybės, nei Lietuvos kariuomenės. Vokiečių okupacijos metais (1941-1944) Lietuvoje buvo formuojamos ir veikė įvairios Skaityti toliau

Į gimtąją žemę sugrįžo žymaus išeivių žurnalisto, rašytojo B. Railos ir jo žmonos palaikai (0)

Kauno sav. nuotr.

Penktadienį, birželio 27 dieną, Kauno Petrašiūnų kapinėse, po daugiau nei dešimtmečio, palaidotas išeivių žurnalistas, rašytojas, literatūrologas Bronys Raila ir jo žmona Daneta. Rašytojo dukros Neringa ir Undinė pasirūpino, kad Tėvų valia būtų įvykdyta – atgulti amžino poilsio į gimtąją žemę. Neringa ir Undinė Railaitės atskraidino iš Jungtinių Amerikos valstijų urnas su tėvų palaikais.

„Lietuva neteko unikalaus rašytojo, daugybės puikių knygų autoriaus, mylimo skaitytojų ir vertinamo kritikų.

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Nėjo į nacių legioną, bet tarnavo sovietiniame (7)

hitleris-jewishvirtuallibrary.org nuotr.

Lietuvis visais laikais, lyg tas rambus jautis, net ir pliekiamas botagu sunkiai pasiduodavo muštrui, juo labiau, kai muštruotojas būdavo okupantas – carinis, lenkiškasis, bolševikinis, sovietinis ar vokiškasis.

Žinoma, kiekvienoj tautoj atsiranda atskalūnų ir parsidavėlių, tačiau lietuvio charakterį gerai apibūdina stagnaciniais 1965 m. Vytauto Žalakevičiaus sukurto filmo „Niekas nenorėjo mirti“ herojai.

Į milicininkų siūlymą imti rusišką šautuvą Broniaus Babkausko suvaidintas valstietis Marcinkus atsako be jokių užuolankų: Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Nacių okupacija: kaip lietuviai užtarė žydus (6)

Česlovas Iškauskas | iskauskas.lt nuotr.

Ką bekalbėtų mūsų ideologiniai priešininkai arba radikalūs įvairių pakraipų veikėjai, tačiau mitai, esą lietuviai – žydšaudžių, pataikūnų, kolaborantų, kitiems nepakanti tauta, pasmerkti žlugti. Tiesa, tokių mitų skleidėjai žeidžia mūsų savimonę, juodina tautos praeitį ir kartais priverčia duoti atgalinį smūgį. Čia vargu ar galime pasigirti laikęsi biblijinio patarimo: jei tau suduoda per vieną veido pusę, atsuk kitą…

Drąsus Sūduvos trejetas

Dingstį tokiems pasvarstymams ir labai įtikinamą argumentą davė kažkodėl mažai viešinamas istorijos faktas – 1942 11 14 Skaityti toliau

Grupė visuomeninių organizacijų šiuos metus paskelbė 1941 m. birželio sukilimo metais (11)

www.alkas.lt

Paminklas nužudytiems laisvės kovų dalyviams atminti Juodupės kapinėse (Rokiškio r.). Autorius G. Nasvytis, V. Kalpoko nuotrauka, kam.lt

Grupė nevyriausybinių organizacijų išplatino deklaraciją, raginančią deramai pažymėti 1941 m. birželio sukilimo 70-ties metų sukaktį.

1941 m. birželio sukilimas – tai Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) surengtas sukilimas prieš okupacinį Sovietų Sąjungos režimą. Sukilimas buvo pradėtas pirmąją Vokietijos-Sovietų Sąjungos karo dieną – birželio 22  ir vyko savaitę. Sukilėliai sudarė Lietuvos Laikinąją vyriausybę, kuri 1941 m. birželio 23 d. per Kauno radiją paskelbė Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo deklaraciją ir atsišaukimą į lietuvių tautą. Taip pat buvo paskelbta Lietuvos Laikinosios vyriausybės sudėtis. Skaityti toliau