Žymos archyvas: L.Želigovskis

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: R. Žepkaitė. Rytų Lietuvos užgrobimas ir naikinimas XX a. (4)

Regina Zepkaite_alytausgidas.lt

Regina Žepkaitė. Lietuvių rytinių etninių žemių valstybinės priklausomybės problemos istorijos vingiuose (Lydos krašto lietuviai, I, p. 92–101). Ištraukos:

Žvelgdami į XIII a., t. y. į Lietuvos valstybės kūrimosi laikus, matome, kad Mindaugo laikų valstybės branduolys kūrėsi etninėse lietuvių žemėse, kurios rytuose siekė Breslaują, Pastovis, Krėvą, apėmė Ašmeną, Lydą, siekė ir Gardiną. Kad šiose žemėse dar XVI a. viduryje gyveno lietuviai, jau įrodyta archeologijos ir onomastikos duomenimis, lietuvių, baltarusių, rusų bei lenkų istorikų ir kalbininkų (Z. Zinkevičiaus, A. Vidugirio, E. Klimčiuko, P. Kušnerio, M. Grinblato, H. Turskos, J. Ochmanskio ir kt.) tyrinėjimais. Skaityti toliau

N. Kairiūkštytė. „Mes be Vilniaus nenurimsim!“ (7)

Straipsnis buvo skelbtas 2009 m.

Vilniaus atgavimas_ J.Miezlaiskio nuotr

Lygiai prieš 70 metų atgavome sostinę Vilnių. Tai buvo didžiulio džiaugsmo akimirkos visiems lietuviams. Antradienį sukanka 70 metų, kai 1939 metų spalio 27 dieną Lietuvos kariuomenės Vilniaus rinktinės kariai peržengė demarkacinę liniją, skyrusią Vilnių ir kitas rytines lietuvių etnines žemes nuo nepriklausomos Lietuvos. Spalio 28 dieną kariuomenė įžengė į sostinę, o spalio 29-ąją Gedimino kalne suplevėsavo mūsų trispalvė.

Nepriklausomybę gynė savanoriai

1918 metų vasario 16 dieną Lietuvą paskelbus nepriklausoma valstybe, Skaityti toliau

Pristatoma G.Šapokos knyga „Vilniaus klausimas 1918–1922 liudininkų akimis“ (4)

G.Šapokos knygos „Vilniaus klausimas 1918–1922 Liudininkų akimis“ viršelis

Birželio 20 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. Lietuvos Sąjūdžio salėje bus   pristatoma Gintauto Šapokos knyga „Vilniaus klausimas 1918–1922 liudininkų akimis“.

Gintauto Šapokos sudarytoje knygoje surinkti tarpukario Lietuvos laikraščių ir žurnalų straipsniai apie generolo L. Želigovskio užgrobtą Vilnių ir to pasekmes. Knygoje sudėti žymiausi to meto publicistų Vytauto Bičiūno, Juozo Purickio, Viktoro ir Mykolo Biržiškų, Andriaus Randomonio, V. Tautvydo ir G. Rutenbergo tekstai. Dr. Algimantas Liekis pateikė istorinę lietuvių ir lenkų tautų sąveikos analizę. Pabrėžtinas šio veikalo aktualumas ir šiais laikais, kai vis dar keliamas Vilniaus klausimas.

Knygos sudarytojas Gintautas Šapoka (g. 1948 m.) yra garsiojo Lietuvos istoriko Adolfo Šapokos, „Lietuvos istorijos“ autoriaus ir redaktoriaus, giminaitis – pusbrolio sūnus. Jis, baigęs žemės ūkio ekonomikos mokslus, daug metų dirbo ekonomistu. Pastaruosius 15 metų ūkininkavo. Dabar pensininkas. Istorikas mėgėjas jau išleido tris knygas: „Mūsų giminė“ (2005) Skaityti toliau

V. Landsbergis. Kaip kas buvo iš tikrųjų (4)

V.Landsbergis | DELFI, A.Solomino nuotr.

Dabartinio Lietuvos ir Lenkijos santykių aktualumo kontekste pasitaiko politologinių žvilgsnių tai į 1920-ųjų, tai į 1990-ųjų istorinę praeitį. Kai pamatau tekstuose netikslumų, kartais komentuoju paaiškindamas arba atitaisydamas. Taip dabar Delfi paskelbtos ir cituojamos Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo V.Sirutavičiaus mintys skatina atsiliepti.

Kai 1990-1991 m. ėmėmės normalizuoti abiejų išsilaisvinusių valstybių santykius, neišvengiamai kildavo, tik visai neaštriai, ir Vilniaus klausimas. Skaityti toliau

A.Vailentienė. Ar reikėjo Lietuvai priimti Hymanso projektą? (1)

Lietuvos ir Lenkijos delegacijos derybų Kalvarijoje metu 1920 m. rugsėjo 16–18 d.

Pirmojo pasaulinio karo metais susidarė palankios aplinkybės Lietuvai ir Lenkijai išsivaduoti iš daugiau nei šimtmetį trukusios okupacijos ir sukurti nepriklausomas valstybes. Abiejų valstybių kūrėjai politikai savo tautas vadino istorinėmis, deklaravo atkuriantys valstybingumą, tačiau sukūrė tautines valstybes. Konfliktas dėl sienų virto karu, kurio metu Vilniaus kraštas atiteko didesnei ir stipresnei Lenkijai.

Dr. Edmundas Gimžauskas (1) rašė, kad Vakarų valstybėms buvo nepriimtina tai, kad J. Pilsudskis istorinio valstybingumo teises įrodinėja karine jėga ir moderniosios Lenkijos imperializmo labui. Jos ryžosi šiame ginče lietuviškai alternatyvai suteikti lygias galimybes, Skaityti toliau