Žymos archyvas: Kuršiai

Valdovų rūmų kieme atgims teatralizuota Baltų genčių istorija (2)

5-8 a. Lietuvių genties kostiumas | organiz. nuotr.

Liepos 4 d. nuo 22 valandos sostinės Valdovų rūmų kieme vyks išskirtinė premjera – per šiuolaikinį šokį, išskirtinius kostiumus, originalią muziką, vaizdo instaliacijas ir J. Aisčio poeziją vakaro sutemose trumpam atgims senovės baltų pasaulis. Specialiai jubiliejinei Dainų šventei atkurtos I–XIV a. baltų genčių kostiumų kolekcijos pristatymo proga režisierė ir choreografė Agnija Šeiko su šokio teatro „Padi Dapi fish“ komanda bei vienas žymiausių šiuolaikinės lietuvių muzikos kompozitorių Antanas Jasenka sukūrė įspūdingą pasirodymą, kurį galės pamatyti vos pusantro tūkstančio žiūrovų.

„Į septynių baltų genčių gyvenimą bandysime pažvelgti per vyro ir moters susitikimą bei gyvenimą, metų laikų kaitą, gamtos stichijų grožį ir didybę. Tuometinių žmonių laimė ir nuodėmės, ieškojimai ir atradimai padės žiūrovams bent šiek tiek priartėti prie nepaprastai įspūdingo pagoniškos archajinės Lietuvos istorijos tarpsnio“, – sako A. Šeiko. Skaityti toliau

Baltų genčių istoriją pristatys šiuolaikinio šokio ir muzikos meistrai (0)

XII-XIV a. viduramžių drabužiai | LLKC nuotr.

Baltų genčių kostiumų pristatymas Valdovų rūmų kieme, liepos 4 d. 22 val. Kuršiai, sėliai, jotvingiai, žemaičiai, aukštaičiai, lietuviai, žiemgaliai – šios septynios baltų gentys vakarą išdidžiai žengs Valdovų rūmų kieme: čia bus pirmą kartą pristatyta specialiai jubiliejinei Dainų šventei atkurta I–XIV a. baltų genčių kostiumų kolekcija. Teatralizuotą kostiumų pristatymą po atviru dangumi kuria žinoma režisierė ir choreografė Agnija Šeiko, muziką jam parašė vienas žymiausių šiuolaikinės lietuvių muzikos kompozitorių Antanas Jasenka.

Specialiai vakaro sutemose kuriamo pristatymo, prasidėsiančio 22 valandą, metu bus pristatyti net 56 baltų genčių kostiumai, Skaityti toliau

K. Juraitis. Esė – Lietuvai, siuita – Vilniui (VII) (6)

K.Juraitis | asmeninio archyvo nuotr.

Iškovojome nepriklausomybę ir atmerktomis akimis sapnuojame, kad pagaliau mes laisvi. Tikrai laisvi buvo knygnešiai ar Sibiro tremtiniai, kurie visaip ujami ir naikinami, išsaugojo savo laisvą mintį ir meilę Tėvynei bei gimtąjai kalbai. Tikrai laisvi buvo M. Gimbutienė, Č. Gedgaudas, Vaižgantas, Jonas Basanavičius… Laisvi buvo Martynas Mažvydas, Kazimieras Būga, Antanas Baranauskas… Ką jie pasakytų išgirdę, kad reikia supaprastinti mūsų rašybą, „apkarpyti“ balsių nosines, nes užsieniečiams esą per sudėtinga suprasti. O mūsų pačių sukurta seimo komisija, turinti visokiausiais būdais saugoti seniausią pasaulio – lietuvių kalbą, bando ją naikinti! Skaityti toliau

Rudens lygiadienis Kuršių nerijos nacionaliniame parke (1)

Juodkrantė | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Rugsėjo 22 d., sekmadienį, 19.30 val. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija kviečia visus į Rudens lygiadienio šventę.

Juodkrantėje, Gintaro įlankoje suliepsnos menininkų sukurtos nendrinės skulptūros. Šiais metais bus išskirtinis reginys – skulptūros liepsnos akustinių spalvų fone.

Daugiau nei dešimt metų vykstantis nendrinių skulptūrų virsmas skulptūriniais laužais jau įsitvirtino bei tapo gražia tradicija Kuršių nerijoje. Šios vasaros pradžioje tarptautiniame simpoziume skulptūras iš nendrių kūrė menininkai iš Lietuvos ir Latvijos. Skaityti toliau

Dešimtą kartą Apuolėje rinkosi gyvosios istorijos mylėtojai (nuotraukos) (7)

Organizatorių nuotr.

Apuolė – pati pirmoji Lietuvos vietovė paminėta pasaulio metraščiuose (IX a.). Rimberto kronikoje „Šv. Auscharijaus gyvenimas“ minima, jog Apuolės gyventojai atrėmė danų antpuolį. 853 m. Švedijos karalius Olafas su didelėmis pajėgomis puolė Apuolę. Po 8 dienų kautynių Apuolės gyventojai pasidavė ir pripažino Švedijos valdžią.

Rimberto teigimu, Apuolės gynėjai švedams sumokėjo didžiulę išpirką: atidavė ne tik anksčiau iš danų paimtus ginklus bei auksą, Skaityti toliau

Kviečia 10-oji kuršių ir vikingų šventė „Apuolė“ (9)

Rugpjūčio 10 ir 11 dienomis,, 12 val. Skuodo rajone Apuolės piliakalnyje (Apuolės k., Aleksandrijos sen.) vyks jau 10-toji senųjų amatų, senovinės muzikos ir karybos šventė„Apuolė“.

Didelėje piliakalnio aikštelėje vėl atgis senųjų amatų mugė, įsikurs karių bei lankininkų stovyklos, piliakalnio papėdėje – šventės lankytojų palapinių miestelis vadinamas „Gotlandu“. Skaityti toliau

Kviečia tradicinė vaikų ir jaunimo etninės kultūros stovykla „Vėlungis“ (1)

velungis_stovyklaBirželio 6-9 dienomis Etnokultūros centras vasaros poilsiavietėje „Pasaka“ (Giruliai, Kukuliškių k., Klaipėdos r.) rengia keturioliktąją vaikų ir jaunimo etninės kultūros stovyklą „Vėlungis“. Šiltas, vasariškas vėjas kviečia keturias dienas praleisti Klaipėdos krašte, kur bus dainuojama, muzikuojama, šokama ir mėgaujamasi įvairių amatų popietėmis. Stovyklos tema – Tarmių metai. Jos met bus susipažįstama su etnografinių regionų tarmėmis, jų žodynu, pasakojamąja tautosaka.

Šioje stovykloje bus mokomasi bendrauti ne tik etnografinių regionų tarmėmis, bet ir muzikos, šokio kalbomis. „Vėlungis“ kvies pakeliauti po regionus, sužinoti jų skirtumus ir įdomybes. Tarmė išskiria ir puošia žmogų, tarmė parodo kas esame ir iš kur esame. Skaityti toliau

Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“ (58)

Prof. Zigmas Zinkevičius | voruta.lt nuotr.

Šalia didžiulės senosios Lietuvos valstybės yra maža lietuvių tauta. Kaip ši tauta galėjo sukurti tokią valstybę, tirdami rašytinius šaltinius nesužinosime. Tačiau tam reikalui daug duomenų teikia istorinė (diachroninė) kalbotyra, archeologija, etnologija ir antropologija. Šie duomenys patikimesni už rašytinius šaltinius, neretai piktavalių žmonių klastojamus, be to, nušviečia tolimus laikus, kurių nesiekia rašytiniai šaltiniai. Visa tai ignoruojantys istorikai daro sau daug žalos, nes netenka pagrindo po kojomis. Šioje knygoje žvelgiama į praeitį per minėtų disciplinų „akinius“, leidžiančius pamatyti tikrąją padėtį, visai kitokią nuo dabartinės, tuo pačiu atsakyti į mums rūpimą klausimą.

Apie netrukus pasirodysiančią knygą „Voruta“ kalbasi su jos autoriumi, akademiku, prof. habil. dr. Zigmu Zinkevičiumi. Skaityti toliau

Joniškis rengia minėtuves paskutiniajam žiemgalių sukilimui ir Garuozos šilo mūšiui atminti (4)

Garuozos mūšio minėtuvės | organiz. nuotr.

Kovo 29-30 dienomis, minint didžios žiemgalių pergalės prieš šv. Marijos Vokiečių ordino Livonijos krašto kariuomenę, asociacija Žiemių pradas „Simkala“ , kartu su Joniškio istorijos ir kultūros muziejumi, kviečia į paskutiniojo žiemgalių sukilimo ir Garuozos mūšio minėtuves.

Garuozos šilo mūšis – viena didžiausių žiemgalių pasiektų pergalių laisvės kovoje su jų žemių pavergėjais. 1287 m. per Gavėnią žiemgalių genties kariai netikėtai įsiveržė į pačią Livonijos širdį – Rygą, sumušė miesto gynėjus (žuvo 15 iš 18 Vokiečių ordino brolių), tačiau miesto užimti nepajėgė. Pakeliui nuteriojo Ikškilę, sudegino priešpilį.

Po sėkmingo žiemgalių karo žygio, Livonijos ordino magistras Vilekinas sutelkė kariuomenę grįžtantiems su grobiu žiemgaliams pavyti ir atkeršyti. Skaityti toliau

Inga ir Tomas Baranauskai: Birutė – tikrai Vytauto motina (45)

Birutė, XIX a. iliustracija iš Leonardo Chodzkos veikalo „La Pologne historique...“ | atticus.pl nuotr.

Birutė lietuvių kultūroje gyva iki šiol. Vilniečiai istorikai Inga ir Tomas Baranauskai tvirtina, kad Birutė buvo įtakinga kunigaikštienė, jeigu tauta ėmė ją gerbti ir sukūrė jos asmens kultą. „Tai tikrai yra asmenvardis, o ne dievybės vardas. Birutė – Vytauto motina“, – teigė Inga, apie ją rašanti tikrais faktais paremtą istorinį romaną.

Vasario 22 dieną „Lietuvos žiniose“ pasirodžius straipsniui Jokios Birutės Kęstutis nepažinojo“, dienraščio interneto svetainėje www.lzinios.lt kilo aštri skaitytojų diskusija. Vytauto Ališausko teiginiui, kad Birutė nebuvo Vytauto Didžiojo motina, ir apskritai neaišku, koks jo motinos vardas, nepritarė istorikė I.Baranauskienė, parašiusi komentarą prie straipsnio. Faktų ir argumentų ji turi pakankamai, nes jau ne vienus metus rašo istorinį romaną apie Birutę. Skaityti toliau

V. Ališauskas: Jokios Birutės Kęstutis nepažinojo (65)

Baltarusijos archyvuose saugomas XIX a. dailininko Birutės portretas.

Teiginys skamba šokiruojamai, tačiau jėzuitų archyvus Romoje išstudijavęs filosofas, diplomatas, mitologijos tyrinėtojas Vytautas Ališauskas tvirtina, jog nėra jokių įrodymų, kad Birutė – Vytauto Didžiojo motina.

Į Lietuvos metraščių sąvadą XVI amžiaus pradžioje patekęs pasakojimas apie Kęstučio meilę Palangoje sutiktai Birutei tėra graži legenda. Ir nesvarbu, kad ji vėliau įgavo daug kultūrinių pavidalų. Tad kas galėjo būti Vytauto motina, ir ką kuršių mitologijoje reiškė Birutės vardas, neseniai pasirodžiusio „Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraščio“ B serijos leidinyje „Bažnyčios istorijos studijos“ išsamiai nagrinėja V.Ališauskas. Skaityti toliau

Saugomos teritorijos lankytojus pasitiks sutvarkytos ir atnaujintos (0)

Skulptūrinė kompozicija (autorė D. Matulaitė) ant Aukštojo kalno | VSTT nuotr.

Laikas nepaliaujamai keičia vietoves, kurias žmogui norisi išsaugoti kaip nepakartojamus paminklus gamtos grožiui. Įspūdingus šlaitus lėtai graužia erozija, nepamirštamą kraštovaizdį skuba užtemdyti menkaverčiai krūmynai, o gausūs lankytojai bei neatsakingi poilsiautojai gražiausius gamtos kampelius paženklina šiukšlėmis. Įgyvendinant projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (II etapas)“ bus atnaujinta daugiau nei 70 saugomų objektų. Keturis iš jų – atsinaujinusius ir sutvarkytus – jau galima aplankyti ir išvysti savo akimis. Skaityti toliau

Atidarytos dvi parodos Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (0)

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus

Pažymint Muziejų metus ir Tilžės akto sukaktį Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidarytos dvi parodos: „Vakarų Lietuvos istorinis kostiumas“ bei „Interpretacija“.

Parodoje „Vakarų Lietuvos istorinis kostiumas“ eksponuojami XIV–XVI a. kuršių vytinių juostų, audinių fragmentai, papuošalai ir amuletai iš Palangos Žemaičių kalnelio kapinyno, XVII a. II pusės klaipėdiečių avalynės pavyzdžiai, sukurti pagal to meto Nyderlandų mados tendencijas, unikalūs siuvinėti XVIII a. II p.–XIX a. Skaityti toliau

T. Baranauskas. Naujai prakalbinta aisčių istorija (25)

Tomas Baranauskas | DELFI, T.Vinicko nuotr.

Gruodžio 14-ąją Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje pristatyta išskirtinę reikšmę mūsų praeities pažinimui turinti knyga – Lietuvos mokslų akademijos tikrojo nario, Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dekano prof. dr. Eugenijaus Jovaišos monografija „Aisčiai. Kilmė“.

Joje pateikta aisčių istorijos vizija tarsi iš pabirusių mozaikos šukių prieš skaitytojo akis sudėliota pirmą kartą. Daugelio svarbių šios knygos tezių nerasime net ankstesniuose paties E. Jovaišos darbuose. Iš archeologijos, istorijos ir lingvistikos duomenų, poleminių ekskursų, neretai tikslių citatų pavidalu pateiktų kitų autorių tyrimų fragmentų sudėliota tokia aisčių istorijos panorama, kokią vargu ar kas nors tikėjosi išvysti. Skaityti toliau

Išleistas mūsų krašto kultūrinį išskirtinumą pristatantis kalendorius „Kuršių kostiumas I–XIV a.“ (12)

Kalendoriaus viršelis

Tęsdamas tautinių ir archeologinių kostiumų kalendorių seriją, Lietuvos liaudies kultūros centras išleido 2013–2014 m. kalendorių, kuriame atspindėta atkurtų I–XVI a. Kuršių genties kostiumų kolekcija.

Geležies amžiaus, romėniškosios, vikingų bei viduramžių epochos nešioseną atskleidžianti tipinių kostiumų kolekcija atkurta remiantis Vakarų Lietuvos archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis ir Europos ikonografija. Lyginant tekstilės lopinėlius, mokslininkų surinktus iš visos Lietuvos archeologinių paminklų teritorijos, pastebėtas spalvų ir tekstūros (audimo, juostų vijimo technikos), drabužių kirpimo ir konstravimo bendrumas ne tik Lietuvos, bet ir Europos aprangoje. Skaityti toliau

Latvijoje, Bauskės pilyje, bus minima Baltų vienybės diena (4)

V-VIII a. Kuršių genties merginos rūbai | A.Moisejenko nuotr.

Rugsėjo 22 d. Latvijoje, Bauskės pilyje, bus minima Baltų vienybės diena.

Renginyje koncertuos viduramžių muzikos grupė „Banchetto musicale“, Lietuvos ir Latvijos folkloro ansambliai, bus rodomas režisierius Sauliaus Bartkaus dokumentinis filmas „Saulės mūšis“, vyks senovės baltų kariūnų pasirodymai, įkurti senieji kaimai kvies žiūrovus į kelionę po baltų žemes. „Lieptų kaimas“ perkels lankytojus į XIII amžių – pagonybės ir dievybių laikmetį, „Senolių kaime“ bus galima prisiliesti prie senųjų amatų – pasukti verpimo ratelį, pabandyti žiesti molio dirbinius, sviestamuše (muštoke) patiems pasigaminti sviesto, paragauti lietuvių tradicinių patiekalų. Skaityti toliau

Apuolės šventei prabėgus (nuotraukos, video) (4)

Šių metų rugpjūčio 18–19 dienomis visus, didelius ir mažus, sukvietė kasmetinis ir jau 9-asis senųjų amatų, archajinės muzikos bei karybos festivalis Apuolėje ant istorinio piliakalnio.

Apuolė – pati pirmoji Lietuvos vietovė paminėta pasaulio metraščiuose (IX a.). Nepaprasto grožio gamtos kampelyje stūkso didingas piliakalnis, menantis kadaise čia gyvenusius kuršius ir užpuolikus vikingus.

Ant pačio piliakalnio viršūnės nuo ryto iki vakaro šurmuliavo amatų miestelis, kuriame Skaityti toliau

Juodkrantėje vyks folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“ (0)

V-VIII a. Kuršių genties rūbai | Artūro Moisejenko nuotr.

Rugpjūčio 25 d. Juodkrantėje vyks penktoji regioninė folkloro šventė ,,Pūsk, vėjuži!“.

Šventės idėja – minint iškilius lietuvių tautosakos rinkėjų vardus ir puoselėjant senąsias žvejų tradicijas atgaivinti žmonių, šiandien gyvenančių pamaryje ir visoje lietuvininkų žemėje, bendravimą ir tiesti kadaise besidriekusius draugystės tiltus tarp marių krantų, būtinai prisimenant vėją – žvejo duondavį, guodėją ir teisėją.

Šventėje kartu su folkloro ansambliais „Ramytė“, „Kuršių ainiai“, „Skalviai“ ir kt.  bus galima padainuoti senųjų lietuvininkų dainų, pašokti, pažaisti žvejų žaidimų, paragauti Pamario krašto valgių – „Žvejo kieme“ vyks amatų, Skaityti toliau

Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą (24)

Akad. prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius

Vorutos“ pokalbis su akad. prof. habil. dr. Zigmu ZINKEVIČIUMI, parengusiu spaudai knygą Lietuviai: praeities didybė ir sunykimas, kurioje  pateikiami svarbiausi istorijos faktai bei žymiausio Lietuvoje kalbos mokslo specialisto išvados

Taigi įvardykime, kas buvo baltai arba kur buvo baltų pasaulis?

Naujausi hidronimijos tyrimo duomenys rodo, kad priešistorinė rytinė baltų gyvenamo ploto riba vestina per Volgos, Maskvos ir Okos aukštupius, Skaityti toliau

M.Kundrotas. Baltų sklaidos teorijos istoriosofijos šviesoje (V) (27)

7. Kas liko nepasakyta

Žymus britų archeologas ir istorikas Tomas Pauelis savo knygoje „Keltai“ šiai tautų grupei priskiria dvi tautas, kurios paprastai priskiriamos germanams – kimbrus ir teutonus (T. G. E. Powell. Keltai. Vilnius, 2002, p. 189–190). Skaityti toliau

I.Petkevičius. Apuolė praeityje ir šiandien (4)

Kelionės – mano aistra. Esu apkeliavęs beveik visą Lietuvą, matęs didingų pilių, nuostabių piliakalnių, puikių sodybų, įdomių muziejų… Tačiau šį kartą norėčiau papasakoti apie netikėtai man pačiam atrastą Lietuvos kampelį – Apuolę. Ką Jums byloja šis vietovardis? Jeigu nepažįstate to kampelio, galėčiau pabūti Jūsų gidu, mat vasarai baigiantis dvejus metus iš eilės dalyvavau įdomiuose renginiuose, vykusiuose Apuolės piliakalnyje. Prieš važiuodamas į šventę, pirmiausiai pats pasidomėjau šio krašto istorija ir radau nemažai stulbinančių faktų. Su kai kuriais norėčiau ir Jus supažindinti.

Kadaise, seniai seniai, gyvavo karinga kuršių gentis, kuri buvo negailestingai užkariauta švedų ir ilgai jiems priklausė. Skaityti toliau

Atidaroma nauja paroda „Mažeikių kraštas: tarp kuršių, žiemgalių ir žemaičių“ (0)

Š.m. gruodžio 15 d. 16 val. Mažeikių muziejuje (Burbos g. 9) vyks naujos ekspozicijos „Mažeikių kraštas: tarp kuršių, žiemgalių ir žemaičių“ atidarymas ir šiai parodai skirtų leidinių pristatymas. Senajai kuršių, žiemgalių ir žemaičių istorijai skirta konferencija, kurioje pranešimus skaitys Lietuvos ir Latvijos mokslininkai, rengiama 12 val.

Į atidarymą pakviesti aukščiausi Lietuvos ir Latvijos valstybių vadovai, Latvijos Respublikos prezidentas Valdis Zatleras, Latvijos ambasadorius Lietuvoje Skaityti toliau

A.Ažubalis. Baltiška ekonominė diplomatija: aktyvumas – mūsų genuose (12)

Audronis Ažubalis | © DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)Jau prieš tūkstantį metų kronikose ir runų įrašuose stebėtasi kuršiais – viena iš turtingiausių mūsų protėvių baltų genčių. Užuot užsisklendę trobesiuose, kuršiai aktyviai ir drąsiai kūrė savo gerovę. Ginklu ir pirklystės talentu jie pelnėsi iš dėkingos Baltijos šalių geografinės padėties, kur susikirsdavo Šiaurės-Pietų, Rytų-Vakarų prekybiniai keliai.

Kalbėta, kad tai vikingauti nepailstanti gentis, kurios „bijo visi, netgi švedai“. Skaityti toliau

T.Baranauskas. Šiaulių (Saulės) mūšis: jo reikšmė, eiga ir istorinis kontekstas (1)

Medalis, skirtas Saulės-Šiaulių mūšio 770-čiui atminti. Autorius skulptorius, medalininkas Juozas Kalinauskas

Tautų, valstybių ir ištisų regionų likimus neretai lemia ir naujomis kryptimis pasuka mūšiai. Lemtingų mūšių ypač gausu Lietuvos istorijoje. Tačiau tiktai dviejų iš jų – Šiaulių (Saulės) ir Žalgirio mūšių – datos Lietuvoje oficialiai įteisintos kaip atminties dienos. Gal tai ir nėra pats svarbiausias šių mūšių reikšmingumo rodiklis, bet aišku, kad abu mūšiai primena mums daugiau kaip 200 metų trukusį karą prieš kryžiuočius ir kalavijuočius, kurių neįveikus nebūtų ir Lietuvos.

Kuo gi ypatingi šie mūšiai viso karo kontekste? Žalgirio mūšis yra didžiausias ir lemiamas mūšis lietuvių kare su kryžiuočiais, nulėmęs viso karo baigtį. Tuo tarpu Šiaulių (Saulės) mūšis – pirmoji didelė Lietuvos pergalė, pradėjusi ilgą kelią į Žalgirį. Skaityti toliau

Kviečia senovės karybos ir amatų šventė Apuolėje (1)

Šeštadienį ir sekmadienį, rugpjūčio 27-28 dienomis Skuodo rajone Apuolės kaimo piliakalnyje vyks nepaprasta šventė – Baltijos jūros regiono senovės genčių karybos ir amatų festivalis, skirtas paminėti didingam kuršių ir vikingų mūšiui prie Apuolės.

Apuolė – seniausia rašytiniuose šaltiniuose minima Lietuvos gyvenvietė. Tai nepaprasto grožio gamtos kampelis su didingu piliakalniu, menančiu kadaise čia gyvenusius kuršius. Skaityti toliau

Aptiktos trys kuršių gyvenvietes (0)

www.alkas.lt

Palangos parke, šalia Gintaro muziejaus, archeologai rado tris XII amžiaus kuršių gyvenvietes, aptiko retų radinių.
Skaityti toliau