Apie socialines, kultūrines ir ekologines Vakarų pasaulio problemas – nuo laukinio kapitalizmo iki gamtos išteklių alinimo ir atsivėrimo masinei imigracijai – prirašyta užtektinai. Šįsyk apsistokime ties geopolitika, tarptautiniais santykiais, kur Vakarų pasaulis praranda vieną poziciją po kitos, užleisdamas vietą didžiausiems savo priešininkams – Rusijai ir Kinijai. Šias klaidas galima vardyti papunkčiui.
1. Čečėnija. 1996 m. Čečėnija buvo pačios kolonijinės Rusijos pripažintas Skaityti toliau
Jau kuris laikas istorijos ir melodramų mylėtojus vienija įtaigus turkų serialas „Didingasis amžius“. Jo dėka išvystame tiek pačios Turkijos, tiek Europos istoriją turkų akimis. Europiečiai dažniausiai vaizduojami kaip išlepę, tačiau ir agresyvūs, bailūs ir kartu – klastingi. Vienu žodžiu – šakalai. Pačių turkų valdovams ir jų dvariškiams taip pat užtenka ydų, bet jie toli lenkia europiečius drąsa, teisingumu, sąžiningumu ir kitomis dorybėmis.
Deja, perfrazuojant šio filmo pavadinimą tenka konstatuoti, jog daugelis Vakarų pasauliui priskiriamų ydų pasitvirtino ir šis amžius Skaityti toliau
Turkijos prezidentas Redžepas Taipas Erdoganas pasipiktino Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) teiginiu, kad Sirijos kurdų partiją „Demokratijos sąjunga“ nėra teroristinė.
„Mes turime įrodymų! Mes sakome amerikiečiams: Tai – teroristinė grupuotė. Bet amerikiečiai ima ir sako: Mes nelaikome jų teroristine grupuote. Kol jūs nepripažinote, kad jie yra teroristai, visas regionas pavirto kraujo jūra“, – sako R. Erdoganas. Skaityti toliau
Reikia kovoti su pabėgimo priežastimis. O Europos sąjunga iš dalies prisideda prie šių priežasčių:
Dabartinė pabėgėlių banga plūsta pirmiausia iš Sirijos. Sirijoje prieš karą gyveno 22 milijonai gyventojų. JTO Pabėgėlių komiteto duomenimis per ketverius metus 11 mln. sirų paliko savo namus, iš jų:
7,2 mln. persikėlė į kitą Sirijos vietą;
2 mln. į Turkiją;
1,1 – į Libaną;
0,6 – į Jordaniją;
0,25 – į Iraką (daugiausia į Irako Kurdistaną);
0,13 – į Egiptą. Skaityti toliau
„Daugiau niekada!“ – tarė žydai po holokausto. Du tūkstančius metų išguita iš tėvynės, blaškyta po visą pasaulį, žeminta ir persekiota tauta atkūrė savo valstybę savo istorinėje tėvynėje. Pasinaudodama tarptautine politine konjunktūra, o reikalui esant ją ignoruodama, netgi drauge su tarptautine teise ir visokeriopomis „tolerancijos“ madomis, ši tauta sukūrė labiausiai nacionalistinę ir vieną iš labiausiai militaristinių valstybių šiuolaikiniame pasaulyje.
Kai šios valstybės kūrėjui Dovydui Ben Gurionui parašė kairuoliškomis madomis užsikrėtęs tautietis iš sočių rojaus sodų Vakaruose, kaltindamas dėl tolerancijos Skaityti toliau
