Žymos archyvas: kupolė

Kviečia XIX Rasos šventė Verkių parke (3)

Rasos šventė Verkių parke | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Birželio 22 d., penktadienį, 18.30 val. Verkių parke vėl vyks Rasos šventė. Jau devynioliktą vidurvasarį, kai gamta ir žolynai, javai kupėja, rasoja, Lietuvių etninės kultūros draugija kviečia švęsti pačią sakraliausią lietuvių kalendorinę šventę, trumpiausios nakties, Saulės grąžos šventę.

Rasos, Kupolinės turi gilias tradicijas. Šventėje didelis dėmesys skiriamas žolynams,  saulei,  ugniai ir vandeniui. Šiuo metu žolynai ir visa augalija turi daugiausia gyvybinių galių, o vaistažolės – gydomųjų savybių. Skaityti toliau

O kur jūs švęsite Rasos šventę? (0)

Rasos Verkiuose | Rengėjų nuotr.

Nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose saugomas ne tik gamtos paveldas, bet ir nematerialus kultūros paveldas. Tai papročiai, senoviniai amatai, tradicinės šventės. Rasos, Joninės arba Vasaros saulėgrįža – viena tokių švenčių, kai švenčiamas ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties metas.

Dabar Rasos švenčiamos naktį iš birželio 23 d. į 24-ąją, seniau trumpiausios nakties šventės būdavo pradedamos švęsti sparčiai ilgėjant dienoms, kai viskas žaliuoja, žydi, skamba paukščių balsais… Kupolė žymi aukščiausią tašką gamtos suvešėjimo. Visko yra su kaupu, gyvybės kupina. Tai Motinos Gamtos šventė viskam, kas gyva Žemėje. Skaityti toliau

Regioninė 10-oji folkloro šventė – „Pūsk, vėjuži!“ (0)

Jau rugpjūčio mėnesio 25-27 dienomis, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre, įvyks regioninė, dešimtoji, jubiliejinė folkloro šventę „Pūsk, vėjuži!“. Šiemet, ji skiriama 241-osioms Liudviko Martyno Rėzos ir 120-osioms Augusto Dėvilaičio gimimo metinėms, pagerbiant šias žymias Mažosios Lietuvos asmenybes, žmones, nusipelniusius lietuvių ir lietuvininkų etninei kultūrai, jos gynimui, puoselėjimui, populiarinimui lemiamais mūsų tautai laikmečiais.

Rugpjūčio 25 dieną 20.00 valandą prasmingu įvadu į šventę taps dokumentinis filmas – „Mažoji Lietuva“, kurį bendruomenei ir svečiams pristatys jo autorius – Justinas Lingys ir filmo prodiuseris – Algirdas Žvinakevičius.

Rugpjūčio 26 dieną nuo 10.00 valandos ryto, Juodkrantės marių krantinėje, ties Raganų kalnu, šurmuliuos tautodailės ir kulinarinio paveldo mugė, savo spalvomis ir kvapais užbursianti kiekvieną čia atėjusį.

Juodkrantėje vyks 10-oji folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“ | Rengėjų nuotr.

Šią pagrindinę „Pūsk, vėjuži!“ šventės dieną, 10.00 valandą, pradžia įvyks ties Liudviko Rėzos kultūros centru prie L. M. Rėzos paminklo, kur iškilmingą šventės atidarymą įprasmins Lietuvos regionų – „Vėjų sodai“. Jo metu pasirodymu – vėju prisistatys šventėje dalyvaujantys ansambliai iš užsienio ir Lietuvos regionų. Šių metų šventėje dalyvaus folkloro ansambliai: „Aldai“ (Kaunas), „Altonė“ (Kauno raj., Zapyškis), „Aušrinė“ (Juodkrantė), „Giedružė“ (Nida), „Kupolė“ (Kaunas), „Liktužė“ (Kaunas), „Lygaudė“ (VDU“ Rasos“ gimnazija, Kaunas), „Malūnėlis“ (Krasnoznamenskas (Lazdynų) raj. Dobrovolskas (Pilkalnis) Rusija), „Ramytė“ (Šilutė), „Savingė“ (Širvintų raj. Gelvonai), „Viešia“ (Neveronys).

13.00 valandą, marių krantinėje, šventės vedėja Vaida Galinskienė pakvies į pagrindinius „Pūsk, vėjuži!“ renginius – „Ko neužpustė laiko vėjai“; jų metu savo programas atliks etnografiniai ansambliai, vyks pažintis su regioniniais tautiniais kostiumais bei senąja baltų I – XIV a. apranga. Etnografinių ansamblių pasirodymo metu, vyks sumanymas – „Grūdėtoji Lietuva“, kurios metu, į Lietuvos žemėlapio kontūrus, bus beriami javai, vyraujantys etnografiniame regione, kolektyvai dalinsis savo regionų kulinarinėmis įdomybėmis.

Juodkrantėje vyks 10-oji folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“ | Rengėjų nuotr.

Krantinėje veiks šeimų pamėgtas, įprastu tapęs – „Žvejo kiemas“, kuriame galėsite susipažinti ir čia pat pabandyti pasidirbdinti vėtrungę, papuošti lininį maišelį, vyti juostas, minkyti molinukus, megzti tinklus, panaudoti žolynus darbeliams, išmokti pasigaminti rankų darbo muilą, įsitraukti į senovinius žaidimus. Ant laužo bus kepama žuvis, bus galima palyginti jų skonius, čia bus verdama žuvienė, kurios bus galima paskanauti prieš vėl pasineriant į šventės sūkurį.

14.00 val., žingeidžius ir besidominčius pamario istorija, į Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčią pakvies – KU BRIAI doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, bus skaitoma patraukli paskaita – „Du marių krantai – du gyvenimo modeliai (19 a. pab.-20 a. pr.)“. 15.00 val., kūrybingi ir veiklūs mažieji bei suaugusieji, bus kviečiami į Raganų kalną, kur kartu su Liudviko Rėzos kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininku A. Balna, pasiners į magišką sakmių ir pasakų pasaulį.

Nuo 16.00 val. marių krantinėje svečiai rinksis į I-XIV a. baltų archeologinių kostiumų vaidybinį pristatymą, kurio metu, iš drabužių kūrėjos, Lietuvos nacionalinio kultūros centro tautodailės poskyrio vyriausios specialistės Danutės Keturakienės, daug sužinosime apie šios aprangos ypatybes, atskiras dalis ir paskirtį. Pristatymą pratęs „Baltų raštai“ įkūrėja Aurelija Bagdonavičienė, ji pristatys rinkinį – „Baltų vėjų audimai“, kurioje šiuolaikiniame lininiame drabužyje matysis netikėtai įkūnyti senieji baltų simboliai, vyks supažindinimas su šiuose ženkluose paslėptomis prasmėmis. Šios renginio dalys ypač tinka minint 2017-uosius – Tautinio kostiumo ir Piliakalnių metus.

Vakarop, nuo 18.30 val., sava folkloro interpretacija, visus maloniai stebins VDU „Rasos“ gimnazijos folkloro grupė – „Lygaudė“ ir Kauno folkloro muzikinė grupė – „Aldai“.

Šventės pabaigoje, visus jaunus ir nepamiršusius jaunystės kvies vakaronė – „Šok, broluži!“, kurioje bus galima ir save parodyti, ir bičiuliu pasidžiaugti, ir draugą ar draugę susirasti.

Rugpjūčio 27 diena, skirta visiems prieš paliekant svetingą Juodkrantės vėjų krantą, susirasti lauktuvių, įsigyti šventę primenantį suvenyrą, pasistiprinti prieš kelionę ar tiesiog dar kartą pajusti paskutinę vasaros spalvų ir skonių paletę, tautodailės ir kulinarinio paveldo mugėje.

Kauno miesto šventė Trys karaliai (0)

2017-01-06-trys-karaliai-ktkc-2Trys Karaliai sveikins Kauną

2017 metų sausio 6 dieną Kauno tautinės kultūros centras ragina Kauno miesto bendruomenę iškilmingai pasitikti Tris Karalius, tradiciškai užbaigti Kalėdų laikotarpį ir atsisveikinti su žaliaskarėmis.
Trys Karaliai: Kasparas, Merkelis ir Baltazaras, lydimi persirengėlių svitos, nešini žibintais ir karališkomis dovanomis: auksu, smilkalais, mira, keliaus Laisvės alėja, Vilniaus gatve į Rotušės aikštę, kur vyks folkloro ansamblių „Žaisa“, „Kupolė“, „Dailingė“, šokio su ugnimi studijos „Ugnies valdovai“ teatralizuotas koncertas „Trys Karaliai atkeliavo – visas svietas uždainavo“. Senasis Krivis paskelbs, kad prasidėjo Piliakalnių ir Tautinio kostiumo metai ir kvies susirinkusius linksmintis. Kartu dainas trauks, ratelius suks folkloro ansambliai „Ratilėlis“, „Sodyba“, „Jotija“, „Lankesa“, „Brydė“ ir svečiai iš Punsko – Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos jaunimo folkloro grupė „Šalcinukas“ bei sutartinių giedotojos „Saulalės“.
Išskirtinę programą rodys šokio su ugnimi studija „Ugnies valdovai“. Kviesdami šviesą liepsnos Saulės simboliai.
Trys Karaliai laimins ir skelbs, kad jau baigiasi kalėdojimo laikas, metas vėl kibti į darbus.
Miestiečiai, jūsų nupuoštos Kalėdų eglutės bus surenkamos Rotušės aikštėje.
Ateikite linksmai pasibūti!

Rengėjai: Kauno miesto savivaldybė, Kauno tautinės kultūros centras
Partneriai: Kauno folkloro ansambliai, Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija

2017 m. sausio 6 d., penktadienis

16.30 val.  Trijų karalių eisena nuo Laisvės al. ir S. Daukanto g. sankirtos Laisvės alėja, Vilniaus gatve į Rotušės aikštę.

17.30 val. Rotušės aikštėje teatralizuotas koncertas „Trys karaliai atkeliavo – visas svietas uždainavo“. Dalyvauja folkloro ansambliai „Žaisa“, „Kupolė“, „Dailingė“, šokio su ugnimi studija „Ugnies valdovai“.

17 – 20 val. Atsisveikinimo su Kalėdų eglutėmis akcija.
Renginys nemokamas

J. Vaiškūnas. Ar dar žydi paparčiai? (14)

Rasos šventė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Kupolinės dienos – gyvybės vešėjimo metas

Nuo birželio 24 iki 29 d. trunkančiame šviesiausių naktų laikotarpyje vadinamame kupolinėmis dienomis, Saulei keliaujant pačią dangaus kupolo viršūne ir apgobiant Pasaulį didžiausiu šviesos galių srautu, visa gyvoji gamta suveši, o augalai tampa kupini ypatingų gydomųjų galių. Tai mena ir vienas iš senovinių Rasos šventės vardų – Kupolė, reiškiantis kupėjimą – vešlų augimą, virimą, bėgimą per kraštus, vešėjimą, kilimą. Šis vardas aptinkamas jau 1262 m. Ipatijaus metraštyje. Čia Rasos išvakarės vadinamos – koupal’. Skaityti toliau

Lietuvių etninės kultūros draugija kviečia į Rasos šventė Verkių parke (nuotraukos) (4)

Rasos šventės apeigos prie Lizdeikos aukuro Verkiuose | LEKD nuotr.

Birželio 23 d., ketvirtadienį nuo 19.30 val. iki saulės patekėjimo Vilniaus Verkių parke (Žaliųjų ežerų 49, Vilnius) vyks tradicinė Rasos šventė.

Jau septynioliktą  vidurvasarį, kai gamta ir žolynai klęsti, kupėja, rasoja, visi kviečiami susiburti Verkių parke ir drauge švęsti pačią seniausią, trumpiausios nakties – Saulės grąžos šventę. Šventės rengėja Lietuvių etninės kultūros draugija (LEKD) ragina į liepomis kvepiantį Verkių parką atvykti pasipuošus tautiniais rūbais, šventiniais vainikais, pasiėmus lauknešėlį. Skaityti toliau

Didžioji Rasos šventė Naisiuose (nuotraukos) (0)

rasos-svente-naisiuose-karbauskis-2015-v.salavejaus-nuotr

Besisukantis Rėdos ratas, sietinas su nuolatine gamtos ir būties galių kaita, ką tik pasiekė brandą (arba kupą), tai yra metą, kai augmenija jau sukaupusi didžiausias gyvybines galias. Būtent birželio pabaigoje švenčiama centrinė Rėdos rato šventė Rasa, kurios sinonimu yra tapusi Kupolė, Kupolinės. Šios (kaip ir kitų švenčių) apeigos mūsų protėviams buvo natūrali gyvybės ir amžinojo vyksmo darna.

Bėgantys šimtmečiai keitė lietuvių papročius, tradicijas, tikėjimą, tačiau natūralūs gamtos ir žmogaus virsmai nėra taip paprastai pakeičiami, gal tik mažiau pastebimi ar suvokiami. Senųjų tradicijų tąsa, noras jas išsaugoti byloja apie gilią jų prasmę, Skaityti toliau

P.R. Liubertaitė. Joninių naktį (0)

Rasos šventė Londone 2014 | rengėjų nuotr.

Devyni kupolės žolynai
Ateitį spės laumės lūpomis
Prie laužo Joninių naktį,
Dūmais pakvipusią.

Oi, kupole kupolėle,
Kupolylia trumpiausią naktelę… Skaityti toliau

Folkloro mylėtojai patirtį ir žinias dovanos „Etno Aš“ projekte (0)

 „Etno Aš“

Spalio 11 d. Vilniaus mokytojų namuose nuo 10:00 iki 22:00 val. vyks kūrybinės dirbtuvės „Etno Aš“.

Kirtimų kultūros centras jau antrus metus iš eilės organizuoja kūrybines dirbtuves „Etno Aš“ bei kviečia visus neabejingus lietuvių folklorui apsilankyti renginyje. Šio projektu siekiama supažindinti mūsų visuomenę, o ypač jaunąją kartą, su lietuvių liaudies lobynu bei mažinti regionų asimiliavimą.

Pasak kūrybinių dirbtuvių „Etno Aš“ sumanytojos Rūtos Stonkienės, dauguma žmonių gan dažnai girdi ar vartoja terminą folkloras, tačiau tik retas iš esmės suprantą tikrąją sąvokos reikšmę. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Rasos – laikas, kai Saulė sustoja (7)

Rasos šventė | Alkas.lt, V.Daraškevičiaus nuotr.

Metraštininko Motiejaus Strijkovskio (1588 m.) liudijimu didžiausią vasaros šventę lietuviai vadino Kupolės (Kupala) vardu ir švęsdavo ją nuo gegužės 25 iki birželio 25-os.

Istorikas Simonas Daukantas šią šventę vadino Vainikų švente ir rašė, jog ji buvo švenčiama 14 dienų. Mūsų kaimynai latviai švęsdavo savaitę, austrai – 12 dienų… Lietuvos ir kitų Europos kraštų XIX-XX a. liaudies tradicijose buvo laikoma, jog vasaros saulėgrįžos šventės laikotarpis trunka nuo birželio 24 iki 29 dienos. Šis, beveik savaitės trukmės laikotarpis, buvo vadinamas kupolinėmis dienomis.

Manoma, kad tokia ilga šventės trukmė galėjo būti siejama su taip vadinamu Saulės „stovėjimo” laikotarpiu. Skaityti toliau

Vėl kviečia Rasos šventė Verkių parke (video) (6)

Vilniuje prie Lizdeikos aukuro | šventės rengėjų nuotr.

2014 m. birželio 20 d., penktadienį, 18 val., Verkių parke, Vilniuje Lietuvių etninės kultūros draugija vėl  surengs tradicinę  Rasos šventę.

Jau keturioliktą vidurvasarį, vilniečiai ir miesto svečiai rinksis į Verkių parką švęsti  trumpiausios nakties ir Saulės grąžos šventės, gamtos vešėjimo, žolynų ir visos gyvybės kupėjimo meto.

Ilgametė Rasos šventės rengėja ir vedėja senųjų tradicijų puoselėtoja Nijolė Balčiūnienė ragina visus pasipuošti vainikais, susiskinkti devynių žolynų kupolę, pasiimti lauknešėlį ir su šeimomis, draugais atvykti į liepomis kvepiantį Verkių parką. Skaityti toliau

Maironio lietuvių literatūros muziejuje bus pristatyti Sibiro tremtinių vaikų atsiminimai (1)

Rugpjūčio 1 d., 17 val., Maironio lietuvių literatūros muziejuje, Kaune  bus pristatytos Lietuvos vaikų tremtinių atsiminimų knygos „Sibiro vaikai“ ir „Children of Siberia“.

Renginyje dalyvaus knygos sudarytojai Irena Kurtinaitytė ir Vidmantas Zavadskis bei knygos vertėja į anglų kalbą dr. Živilė Gimbutaitė.

Taip pat dalyvaus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Birutė Burauskaitė, dr. Anelė Butkuvienė, Seimo narys, tremtinys, profesorius Arimantas Dumčius, Skaityti toliau

Lietuvių etninės kultūros draugija kviečia į Rasos šventę Verkiuose (video) (15)

Rasos šventė | V.Daraškevičiaus nuotr.

2013 m. birželio 21 d., penktadienį, 18 val.  Lietuvių etninės kultūros draugija visus kviečia į  Verkių rūmų parką (Žaliųjų ežerų 49) švęsti Rasos šventės.

Vidurvasarį, kai gamta ir žolynai klesti, kupa, rasoja, jau tryliktą kartą Verkiuose bus  švęnčiama senovinė trumpiausios nakties Saulės grąžos šventę! Šentės rengėjai visus ragina pasipuošti vainikais, susiskinti devynių žolynų kupolę, pasiimti lauknešėlį ir su šeimomis, draugais atvykti į liepomis kvepiantį Verkių parką. Skaityti toliau

Tautos idealų šviesoje – Lietuvos partizanų atminimas (0)

Minėjimo akimirka. Antras iš kairės – Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, toliau – Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Arvydas Pocius, Krašto apsaugos ministrė, parlamentarė Rasa Juknevičienė, parlamentarė, partizanų A. ir B. Ramanauskų dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė

„Iš istorijos žinome, kad kova ne visada laimima, nors ir kovojama už teisų reikalą. Taip šį kartą atsitiko ir su ginkluotaja Lietuvos partizanų jėga. Tauriausieji Lietuvos sūnūs ir dukros žuvo vienas po kito kovodami su nepalyginamai gausesniu priešu, bet jam nepasidavė. <…> Mes tiek metų laikėmės kovoje tik jos sveikojo kamieno dvasiškai ir medžiagiškai remiami. Mes gyvenome ir kovojome vadovaudamiesi visos tautos kilniais idealais. Tie idealai nežuvo ir tautoje tebėra gyvi.“ – prieš daugiau kaip penkiasdešimt metų savo atsiminimuose rašė Lietuvos partizanų vadas, Lietuvos laisvės Kovos sąjūdžio (LLKS) gynybos pajėgų vadas, LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataras, Vyčio kryžiaus II ir I laipsnių ordinų kavalierius generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Skaityti toliau

Žoliavimas Rasų rytą (0)

Vasaros žolynai | efoto.lt Edvardo nuotr.

Žoliauti reikėtų susiruošti iš anksto, eiti po vieną, be pagalbininkų, pasiimti keletą lininių ar drobinių maišelių (tinka ir medžiagos skiautės), į kuriuos bus dedami ar suvyniojami žolynai. Tą dieną žoliautoja turėtų atsikelti kuo anksčiau ryte, su niekuo nesikalbėti. Skinant „kalbinti“ tik skinamus žolynus. Vienu metu galima skinti tik vienos rūšies žolynus. Priskintus vienos rūšies augalus suvynioti į medžiagos gabalėlį, o tik tada jau skinti kitos rūšies žolyną. Anksčiau buvo žinomi ir burtažodžiai vaistažolėms. Bet laikomi ypatingoje paslaptyje. Skaityti toliau

R. Balsys. Joninės, Kupolės, Rasos? (17)

Rasos šventė, Verkiai 2006 | V.Daraškevičiaus nuotr.

Masinėse informavimo priemonėse artėjant kokiai nors kalendorinei šventei nestinga dėmesio atskiriems jos elementams: papročiams, tradicijoms, su švente susijusių dievybių ar mitinių būtybių pavadinimų ir funkcijų analizei. Tradiciškai bandoma atskirti ikikrikščioniškąjį ir krikščioniškąjį sluoksnius, etimologizuoti šventės pavadinimą (dažniausiai ieškoma archajiškesnio, besisiejančio su ikikrikščioniškąja tradicija) ir t. t. Ne išimtis ir vasaros saulėgrįžos šventė, kurios pavadinimas ne tik populiariojoje žiniasklaidoje, bet ir recenzuojamuose mokslo žurnaluose bei studijose, monografijose, enciklopedijose labai įvairuoja – Joninės, Kupolės, Rasos šventė. Skaityti toliau

J.Vaiškūnas. Rasos šventės spiritus sanctus (12)

Apsivalymas | V.Daraškevičiaus nuotr.Artėjant Rasos (Joninių) šventei Lietuvą apgaubia ne tik šventumo dvasia, bet ir prieššventinis komercinis bruzdesys. Dažnai reklamos šūksniai apie pigius svaigalus ir žiauriai atpigintus šašlykus skamba garsiau nei šventinės gaidos. Tad pasigirsta susirūpinusių, o kartais net piktdžiugiškų balsų – esą Rasos (Joninių) šventė tėra alaus gėrimo ir šašlykų puota, neturinti rimtesnio pagrindo ir gilesnių tradicijų lietuvių gyvenime. Rasos šventė ir toliau traukiama į komercinių Joninių šventimą, verčiant eiliniu-neeiliniu pasilinksminimu, su piknikišku lėbavimu ir Jonų bei Janinų pagerbimu. Skaityti toliau

BTV laidoje etnologės ragino prisiminti senuosius lietuviškus Rasų papročius (video) (2)

Rasos šventė | T.Raginos nuotr.

Šiadien birželio 23 d. vakare, BTV laidoje „Karštas vakaras“ Rasos šventės proga buvo prisiminti Rasos šventės papročiai.

Laidoje dalyvavo Lietuvių etninės kultūros draugijos ir Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė dr. Dalia Urbanavičienė, Etninės kultūros draugijos pirmininkės pavaduotoja Nijolė Balčiūnienė ir žolininkė Aušra Žvirblienė. Laidos vedėjas žurnalistas Aurimas Perednis. Skaityti toliau