Žymos archyvas: kunigas

G. Burneika. Apie tikrus ir netikrus dievus (2)

K. Keišos nuotr.

Atsiliepiant į kunigo Mariaus Talučio straipsnį „Budizmas, pagonybė ir joga“

2014 metų pabaigoje tinklalapis propatria.lt iš punskas.pl perskelbė kunigo Mariaus Talučio straipsnį „Budizmas, pagonybė ir joga“, kuriame išsakytam požiūriui į senąjį baltų tikėjimą negaliu pritarti. Aš pats ilgą laiką buvau krikščionis, atidžiai studijavau Bibliją, todėl krikščionybės išankstinis neigiamas nusistatymas į kitus tikėjimus manęs nestebina. Todėl, nenorėdamas nieko įžeisti nei užgauti jokio tikinčiojo jausmų, vis dėlto pamėginsiu pasakyti kelis žodžius iš kitos pusės. Skaityti toliau

Vyks dokumentinio filmo apie monsinjorą A. Svarinską pirmoji peržiūra (0)

Filmo Alfonsas Svarinskas_plakatasSpalio 11 d. 15 val. VU Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro konferencijų salėje (Saulėtekio al. 5, Vilnius) įvyks pirmoji vieša LRT dokumentinio filmo „Alfonsas Svarinskas“peržiūra.

Filmo „Alfonsas Svarinskas“ autoriai: žurnalistas dr. Andrius Gudauskas ir režisierius Juozas Sabolius, žiūrovus jau greitai pakvies herojaus istoriją išgirsti iš jo paties lūpų.

Filmo kūrėjai atgaivino daugybę atsiminimų apie įvairius A. Svarinsko gyvenimo etapus. Jis – partizanas, kalinys, pogrindžio darbininkas, Seimo narys, partizanų bei kariuomenės kapelionas, kunigas, kurio bekompromisę kovą už tiesą, Skaityti toliau

Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse, buvo pagerbtas Tuskulėnų aukų atminimas (0)

Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse pagerbtas Tuskulėnų aukų atminimas | Alfredo Pliadžio nuotr.

Rugsėjo 28 d., krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse, pagerbė Tuskulėnų aukų atminimą. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, iškilmingai įnešė vainiką, buvo padėtos gėlės, uždegtos žvakės.

Ši diena skirta atminti ir pagerbti 1944–1947 m. NKGB–MGB vidaus kalėjimo rūsiuose kalintiems, kankintiems ir vėliau nužudytiems 767 asmenims, kurių palaikai buvo slapta užkasti Tuskulėnų dvaro teritorijoje. Tik 7 žmonių palaikai buvo atiduoti artimiesiems ir Telšių vyskupijai, o kitų 717 sovietinio genocido aukų palaikai, 2004 m. lapkričio 2 d., buvo perkelti į koplyčią-kolumbariumą.

Skaityti toliau

Vilniaus Šv. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, vėl atveria duris lankytojams (2)

Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia | Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos nuotr.

Rugsėjo 11 diena, Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos 273-4703 fonde, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytojas Rimvydas Ginkus surado Vilniaus Vyskupo Jurgio Bialozoro raštą-leidimą, datuojamą 1664 metais kovo 7 dienos data, kuriame rašoma apie Vilniaus Augustijonų (Augustinų) Švenčiausios Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios, esančios Savičiaus gatvėje, Vilniuje, statybų pradžia.

Rastas dokumentas yra svarbus visos Lietuvos tikinčiųjų bendruomenei. Toje pačioje byloje yra saugoma ir Kamandulių Pažaislio įsteigimo dokumentai. Skaityti toliau

Gedimino kalno aikštelėje rasti XIX a. II pusės palaikai (1)

SAMSUNG CSC

Šių metų sausio 2–25 d. Vilniuje, Gedimino kalno aikštelėje, vykdant kalno tvarkybos darbus, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) archeologų grupė atliko archeologinius tyrimus, kurių metu buvo aptikti keturių asmenų palaikai. Archeologai kelia hipotezę, kad tai galėtų būti 1863–1864 m. sukilimo dalyvių kūnai.

Mirusieji palaidoti nesilaikant tradicijų

„Tyrimų metu aptikome penkis griautinius kapus, bet pilnai atidengėme ir ištyrėme du. Pirmame kape radome vieno žmogaus palaikus, o kitas kapas – grupinis, jame rasti trijų žmonių palaikai“, Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: N. Vaišnytė. Balatnos (Varanavo) apylinkių istorija (1)

varanavas-voranava_wikimapia-org

Iš Nijolės Vaišnytės straipsnio „Balatnos (Varanavo) apylinkės: istorija, kultūra ir kalba iš Ramaškonių gyventojų lūpų“ (Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 545–556). Ištraukos.

Teritoriškai šios žemės dabar priklauso Baltarusijos Respublikai, tačiau ligi šiol daugelį kaimų nenutrūkstamas dvasinis ryšys sieja su Lietuva. Tai rytinė Balatnos (Varanavo) rajono dalis, kur kiekvienoje apylinkėje rastume kaimų, išsaugojusių baltišką kultūrą, turinčią daug archajiškų bruožų. Skaityti toliau

Bus paminėtos monsinjoro A.Svarinsko antrosios mirties metinės (0)

Alfonsas Svarinskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Liepos 16 dieną, šeštadienį, Didžiosios kovos apygardos partizanų parke Kadrėnuose (Ukmergės raj.) monsinjoro Alfonso Svarinsko antrųjų mirties metinių proga vyks monsinjoro ir dviejų Lietuvos laisvės kovotojų ir kankinių – kunigų Juozo Zdebskio ir Broniaus Laurinavičiaus – atminimui skirtas renginys.

Jis prasidės 11 val. prie Monsinjoro Alfonso Svarinsko kapo (Ukmergės m. Dukstynos kapinėse) bendra malda. Kalbės kunigas Gintaras Vitkus. Skaityti toliau

E. Dikčienė. Nepriklausomybės akto signataro Alfonso Petrulio takais (0)

Nepriklausomybės akto signataro Alfonso Petrulio takais | rengėjų muotr.

Šlama šimtamečiai klevai, augantys prie mūrinės Musninkų Švenčiausios Trejybės bažnyčios tvoros. Skamba varpas, kviečiantis Musninkų parapijos tikinčiuosius į mišias. Ne vienas tikintysis, eidamas į mišias, sustoja prie šventoriuje palaidotų kunigų kapų. Čia amžino poilsio atgulė Musninkuose dirbę kunigai: Laurynas Stasiūnas, Kazimieras Pielutis, Leonas Smalinskas.   Čia ir kunigo Alfonso Petrulio kapas. Kunigas Alfonsas Petrulis buvo Nepriklausomybės akto signataras. Centrinė miestelio aikštė  pavadinta jo vardu. 2011 metais, Musninkų gimnazijos bendruomenei pageidaujant, gimnazijai buvo suteiktas Nepriklausomybės akto signataro kunigo Alfonso Petrulio vardas. Kasmet Vasario 16-ąja musninkiečiai pagerbia  Nepriklausomybės akto Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Kaip velnias žmogui pinigų paskolino (audio) (3)

Vėlinas. R. Petrausko kolekcija | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Sako, juog velniai seniaus daug dažniaus rodęsi žmonėms negu dabar. Seneliai pasakoja, kad kaip jie, būdami dar piemenimis, ridinėdavo kartais ripkas, tai nušoks, būdavo, velniukas nuo tvoros ir prašosi leisti jam kelissyk paristi.

Tokioj senovėje panorėjo vienas žmogus vesti. Bet, būdamas neturtingas ir turėdamas prie savęs didelę šeimyną, negalėjo nė kokiu kitu būdu išpildyti tą savo norą, kaip tik eidamas svetur ant uždarbio.

Išėjęs ant vieškelio netoli savo namų, susitiko su velniu. Velnias atsiliepė tuojau į žmogų:
– Kurgi dabar eini?
– Einu ieškoti uždarbio. Norėčiau pačią vesti, bet neturiu kuo pradėti gyvenimo, – atsakė Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Judas dirba savo darbą… (pirmadienio mintys) (16)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vargšė Ukraina: Judas atliko savo darbą ir dabar gali pasitraukti, o Kijevas ir toliau liks be ramybės, be pinigų ir be ateities. Taip galima apibendrinti vadinamojo Normandijos ketverto (Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Ukrainos lyderių) skubotai surengtas derybas Paryžiuje, kurios neva sureguliavo taikos procesą Ukrainoje, ir dabar Vakarai su Maskva ramiai gali siurbčioti arbatėlę, žvelgdami, kaip rusų bombonešiai mėto mirtinus krovinius ant Sirijos sukilėlių, teroristų ir taikų gyventojų galvų.

Kodėl Ukraina vargšė? Kad nuo jos ir toliau liks atplėštos didžiulės pietryčių teritorijos, kuriose Rusija palieka savo statytinius, visai neseniai taip pat negailestingai, kaip dabar Skaityti toliau

Mirė rašytojas, laisvės kovotojas, visuomenininkas, kunigas Vaclovas Aliulis (video) (1)

Vaclovas-Aliulis-bernardinai.lt-e.levin-nuotr

Gegužėss 26 d. eidamas 95-uosius metus mirė rašytojas, laisvės kovotojas, visuomenininkas, kunigas Vaclovas Aliulis.

V. Aliulis gimė 1921 m. Krekštėnuose, Krokialaukio valsčiuje, dabartiniame Alytaus rajone. 1937 metais jis tapo vienuoliu marijonu ir 1940 metais baigė Marijampolės marijonų gimnaziją, o 1945 metais ir Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją  bei Teologijos fakultetą. Kunigu buvo įšventintas 1944 m.

Nuo 1965 m. rūpinosi liturgine leidyba, bendradarbiavo žiniasklaidoje religinio Skaityti toliau

K. Čeponis. Lietuvos Valstybės valdovai – kunigaikščiai ar karaliai? (52)

Lietuvos didysis kunigaikštis soste. Piešta apie 1555 m. Vilniaus kapitulos aplinkoje | Iliustracija iš E. Rimšos knygos "Heraldika" (2004)

Anglų kalboje yra germaniškos kilmės žodis „king“ – būtent šiuo titulu anglai jau daugiau kaip 1000 metų vadina savo valdovą. Žodis „king“ yra tiesioginis senovės germanų (taip pat ir germanų skandinavų) žodžių „kung“, „koning“, „konung“, „kunig“, „kunigaz“, „koningaz“ kalbinis-etimologinis bei istorinis-prasminis atitikmuo.

Lietuvių kalboje šių žodžių pilnas atitikmuo yra senovinis lietuviškas titulas „kunigas“. Istoriškai jis (kaip ir germanų kalbose) reiškė ir valdovą, ir vyriausiąjį šventiką. Būtent tokiais ir buvo Lietuvos Valstybės valdovai iki krikšto. Tačiau po to, kada Lietuvą pakrikštijo, valdovo ir šventiko funkcijos „išsiskyrė“, ir lietuvių kalboje žodžiu „kunigas“ pradėjo vadinti katalikų šventikus, o valdovą pradėjo vadinti išvestiniu žodžiu „kunigaikštis“. Skaityti toliau

D. Stancikas. Be teisės pasikeisti: kun. A. Svarinsko prisiminimui (2)

Alfonsas Svarinskas | Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos nuotr.

„Tai čia tas žurnalistas, kuris rašo apie mirtį“, – tokiais žodžiais po šešerių metų bendravimo pertraukos sykį viename protesto mitinge mane pasitiko monsinjoras Alfonsas Svarinskas.

Sutrikau, bet greit supratau, kad tai komplimentas, nes prisiminiau kažkur skaitęs, kaip kun. Alfonsas Svarinskas su jam būdinga žaisminga ironija kritikavo dabartinę žurnalistiką: vyrauja pramogų, linksmybių, vartotojiškos temos, pasaulis nušviečiamas taip, lyg jame nebeliko mirties, paskutiniojo teismo, kalbėti apie gėrį ir blogį, nuodėmes ir dorybes tapo nekorektiška, Skaityti toliau

Paberžėje vyks koncertas Tėvui Stanislovui atminti (12)

Tėvas Stanislovas

Birželio 29 d. 15 val. Paberžėje bus aukojamos šv. mišios, o po jų apie 16 val. skambės Liudo Mikalausko (bosas), Sabinos Martinaitytės (sopranas) ir pianistės Audronės Eitmanavičiūtės koncertas „Pagarbinkim Lietuvą“, skirtas Lietuvos šviesuolio kunigo Tėvo Stanislovo atminimui.

Tai jau antrasis šio sezono kamerinis renginys Paberžėje, skirtas Tėvui Stanislovui atminti. 1863 metų sukilimo muziejus šiais metais pakvies susirinkti  Paberžėje ir rugsėjo 28-ąją – tą dieną kartu su L.Mikalausku ir Vilniaus valstybiniu kvartetu bus minimas Tėvo Stanislovo gimtadienis. Skaityti toliau

Pakaunėje vėl žvangės 1863 m. sukilėlių dalgiai (0)

Kunigas Antanas Mackevičius | kaunomuziejus.lt nuotr.

Rugsėjo 14 dieną, 13.30 val., Ringovės kaime carinės Rusijos žandarai suims 1863 m. sukilėlių vadovą kunigą Antaną Mackevičių. Tiksliau – tai bus meninė inscenizacija, kurią suvaidins Irenos Štilpaitės vadovaujamo Vilkijos mėgėjų teatro „Vizija“ aktoriai.

Teatro branduolį sudaro gimnazistai, o kunigo A.Mackevičiaus vaidmuo patikėtas dvyliktokui Aurimui Kavaliauskui. Renginys vyks prie namo, kuriame buvo suimtas žymusis kunigas.

Savo surinktą kraštotyrinę medžiagą ir referatus, skirtus 1863 m. sukilimui, pristatys ir Saulėtekio A.Mackevičiaus pagrindinės mokyklos mokiniai. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Pavasaris ir mirtis (pirmadienio mintys) (1)

Česlovas Iškauskas | iskauskas.lt-nuotr.

Netikėtu šilumos gūsiu kvėptelėjęs pavasaris atnešė ne tik vilties ir atsinaujinimo pojūtį, bet ir skaudžią netektį. Iš gyvenimo pasitraukė garsus aktorius Vytautas Šapranauskas. Iškreipta gyvenimo grimasa: kuo žmogus žinomesnis, kuo jis daugiau žinomas publikai ir rodosi ant aukšto visuomenės pjedestalo, tuo jo netektis ar tragedija yra svarbesnė? Taip, tai klausimas mums, kurie nuolat lydime Anapilin savo artimuosius ir visai nežinomus žmones – nuo kaimo močiutės – vargo pelės, iki visos tautos švyturių.

Vytautas mus linksmino, juokino, vieni jį smerkė, kiti kvatojosi iš jo sąmojo, neretai nusileidžiančio žemiau bambos, Skaityti toliau

Iš Lenkijos okupaciją patyrusios mokytojos rankų – 1282 gyventojų parašai dėl valstybinės kalbos ir teritorinio vientisumo gynimo (11)

Iš kairės: Kazimieras Garšva, B. Žemaitienė-Raginytė, Nijolė Balčiūnienė | A.Virvičienės nuotr.

Šią savaitę į Seimą atvyko garbaus amžiaus buvusi Dūkšto (Ignalinos raj.) švietimo skyriaus vedėja, mokytoja Birutė Žemaitienė-Raginytė. Ji Seimo nario Algirdo Patacko padėjėjai Nijolei Balčiūnienei ir „Vilnijos“ draugijos pirmininkui, habil. dr. Kazimierui Garšvai įteikė surinktus 1282 Lietuvos gyventojų parašus, kuriais jie pritaria Reikalavimui ginti Lietuvos respublikos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą. Su B. Žemaitiene-Raginyte susitiko ir Tėvynės Sąjungos – Lietuvos Krikščionių demokratų partijos narys, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Vytautas Juozapaitis.

Birutė Žemaitienė-Raginytė parašus rinko VU Chemijos fakultete, Dizaino kolegijoje, VGTU Ekonomikos fakultete, Edukologijos universiteto istorijos ir lietuvių kalbos fakultetuose, gatvėse, prie parduotuvių bei bažnyčių. Skaityti toliau

T. Dirgėla. Lietuvybės puoselėtojas Motiejus Valančius (10)

Motiejus Valančius | respublikosvertybes.lt nuotr.

Švietėjas, blaivybės sąjūdžio organizatorius, rašytojas ir lietuvių literatūros prozos pradininkas vyskupas Motiejus Valančius – neatskiriama mūsų istorijos, mūsų tautos dalis, savo kultūrine ir švietėjiška veikla tarsi gėlę laistęs Lietuvą ir padėjęs jai stiebtis dangaus link.

Nuo Nasrėnų iki Kauno

Motiejus Valančius gimė 1801 metų vasario 16 dieną Salantų parapijos Nasrėnų kaime turtingo valstiečio šeimoje. Valančius joje buvo ketvirtas vaikas – kartu augo broliai Mykolas ir Feliksas, seserys Marijona ir Petronėlė. Skaityti toliau

T.Dirgėla. Ir vėtytas, ir mėtytas Antanas Strazdas – Strazdelis (3)

Antanas Strazdas-Strazdelis

Šventas Raštas sako: Qui invenit sapientiam, invenit thesaurum [kas išmintingas, tas ir turtingas]. Gerbiu tą brangų turtą, o žinodamas, kad jį galima įsigyti tiktai skaitant knygas, nuo pareigų atliekamą laiką paskiriu literatūrai. Ji parodo pasaulio menkumą ir tiesos kelią, ji pasaldina kartybes, kurių patiriu šioje ašarų pakalnėje, ji sustiprina manyje viltį sulaukti atpildo už tas skriaudas ir persekiojimus, kuriuos tenka iškęsti. Literatūra išmokė mylėti artimuosius, apšvietė paskendusius tamsybėse, tai jos nuopelnas…
Antanas Strazdas, 1819 m. 

Šis žmogus – vienas tų, kurie davė pradžią pasaulietinei lietuvių poezijai, o Strazdo 1814 m. išleistas poezijos rinkinys „Giesmės svietiškos ir šventos“ Skaityti toliau

Minima Maironio 80 metų mirties sukaktis (0)

Maironio muziejaus atidarymo iškilmės

Birželio 28 dieną, ketvirtadienį, 16 val. Maironio lietuvių literatūros muziejuje (Rotušės a.13, Kaunas) įvyks Maironio pagerbimo valanda.

2012 – jų birželio 28 dieną sukanka 80 metų, kai eidamas 70-tuosius metus, Kaune mirė literatūros klasikas, prelatas Jonas Mačiulis-Maironis.

1932 metais Maironio laidotuvės buvo labai iškilmingos, vyko daug pagerbimo apeigų: atsisveikinti plūdo tūkstantinės žmonių minios, mieste buvo iškeltos vėliavos su gedulo kaspinais, kareivių garbės rikiuotės, laidotuvių dieną orą raižė lėktuvai. Skaityti toliau

Mirė Arvydas P.Žygas (15)

Arvydas Žygas

Po ilgos ir sunkios ligos gegužės 7 dieną mirė buvęs Lietuvos ateitininkų pirmininkas antropologijos profesorius kunigas Arvydas Petras Žygas.

Iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo jis gyveno Ilinojaus valstijoje. Tapo antropologijos profesoriumi. Aktyviai dalyvaudavo pasaulio lietuvių kongresuose. Dažnai lankydavosi Punsko krašte ir užrašinėjo liaudies dainas, fotografavo senąsias Punsko-Seinų-Suvalkų krašto lietuves dainininkes. Į Lietuvą sovietmečiu jam nebuvo laisvai leidžiama atvykti, tai kaip ir daugelis užsienyje gyvenusių lietuvių jis vykdavo į Punsko kraštą pabūti Lietuvių žemėje, pabendrauti su lietuviais. Skaityti toliau