Žymos archyvas: kunigaikštis

T. Baranauskas. A. Bučio karališkojo įstatymo belaukiant… (162)

2020 07 29 15:27

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nebe tie laikai, kai valdančiosios kompartijos pastatytas Istorijos instituto direktorius draugas J. Žiugžda visiems nurodydavo, kaip ir ką tituluoti, – savo eilinį pasisakymą „karalių“ klausimu pradeda Algimantas Bučys ir priduria, kad Lietuvos „karalių bylos“ atomazga (…) anksčiau ar vėliau turės užsibaigti valstybinės valios aktu, įteisinančiu karališkus senovės Lietuvos valdovų titulus.

Štai taip – nebe tie laikai… Draugas A. Bučys – tai ne koks jums draugas J. Žiugžda – jis ims prastums įstatymą, ir visi sutinkantys ar nesutinkantys – nesvarbu kas – žinos, Skaityti toliau →

T. Baranauskas. Karaliai ir „pusantro kilogramo argumentų“ (527)

2020 07 16 22:01

Lietuvos istorijos perrašymo į „karalių istoriją“ idėja taip lengvai nemirs, ir istorijos mokslas čia bejėgis. Čia susiduriame su kone religiniu tikėjimu, kuriam faktai – tik tarp kitko. Jų teisingumas vertinamas tik iš atitikimo tikėjimo dogmoms pozicijos…

Tokia liūdna mintis neapleido manęs skaitant Algimanto Bučio atsiliepimą „Lietuvių karaliai, kurie buvo“, atsakantį į mano straipsnį „Apie Lietuvos „karalius“, kurių nebuvo“. Skaityti toliau →

A. Bučys. Lietuvių karaliai, kurie buvo (62)

2020 07 15 16:00

Algimantas Bučys | Gretos Skaraitienės nuotr.

Skaitydamas Tomo Baranausko straipsnį „Lietuvių „karaliai“, kurių nebuvo” (Alkas.lt 2020 07 07 ), prisiminiau pamokantį anekdotinį atvejį iš pranykusio sovietinio pasaulio. Vienas žymus rašytojas, pajutęs neklystančios partijos norą triuškinti laisvajame pasaulyje (Italijoje 1957 m.) išleistą Boriso Pasternako romaną „Daktaras Živago“, viešai pareiškė: „Romano neskaičiau, bet smerkiu iš visos širdies“. Įdomiausia, kad puolimas prieš B. Pasternaką su tuo pačiu šūkiu „neskaičiau, bet smerkiu“ dar labiau sustiprėjo po to, kai romanas autoriui pelnė Nobelio premiją (1958 m.)… Skaityti toliau →

T. Baranauskas. Apie Lietuvos „karalius“, kurių nebuvo (231)

2020 07 07 16:44

Siekis atgaline data pervadinti Lietuvos valdovus – didžiuosius kunigaikščius – slavišku „karaliaus“ titulu tai paūmėja, tai vėl atslūgsta jau seniai. Pirmosios diskusijos šia tema bangos praūžė lietuvių išeivijos spaudoje XX a. viduryje ir antrojoje pusėje, o po nepriklausomybės atkūrimo pasiekė ir Lietuvą. Pirminės šios idėjos versijos buvo formuluojamos itin diletantiškai, nusišnekant net iki to, kad „didžiojo kunigaikščio“ titulą Lietuvos valdovams esą sugalvojęs ir primetęs lenkų kronikininkas Jonas Dlugošas. Pastaruoju metu šios temos griebęsis Algimantas Bučys, žinoma, tokių primityvių Skaityti toliau →

V. Mikailionis. Kunigaikščiai ar karaliai? Mirusieji žino tiesą, o kada ją sužinos gyvieji? (32)

2019 06 08 10:52

Algimantas Bučys. Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto ir de jure Viduramžių Europoje. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius: UAB „ALIO“. 2019, p. 568

Kaip iš tikrųjų turėtume vadinti XIII–XIV amžių Lietuvos valdovus? Nuo mokyklos suolo manėme, kad juos labai išaukštiname, vadindami didžiaisiais kunigaikščiais. Tačiau abejonių kirminas vis tiek graužė, nes kunigaikščiai yra vasalai, tad kokiems karaliams buvo pavaldūs Vytenis, Gediminas, Algirdas? Ir kodėl amžininkai – popiežiai, vokiečių pirkliai, net aršiausi priešai kryžiuočiai – vadindavo juos karaliais (rex, kionig ir pan.)? Skaityti toliau →

D. Vaitkevičienė. Šventasis Pajautos kapas – laiškas iš praeities (0)

2019 02 23 15:30

Yra tokių vietų Lietuvoje, kurios išsaugojo atmintį apie XIII−XIV a. lietuvių religinį gyvenimą ir su juo susijusius dieviškus asmenis. Viena jų − Pajautiškės kaimas (Kaišiadorių r.), su kuriuo sietina mitinė kunigaikštienė Pajauta ir jos šventasis kapas.

Lietuvos metraštis, aprašęs ne tik istorinius LDK įvykius, bet ir su Lietuvos valdovais sietus mitus, taip byloja apie LDK kunigaikščio Živinbudo žmoną ir kunigaikščio Kukovaičio motiną Pajautą: Skaityti toliau →

Vilniaus knygų mugėje bus pristatyta knyga – apie Lietuvos karalius (30)

2019 02 20 00:58

Algimantas Bučys | G. Skaraitienės nuotr.

Vasario 23 d. 14 val. Vilniaus knygų mugėjeje 1 salėje bus pristatyta nepaprasta dr. Algimanto Bučio knyga „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto ir de jure viduramžių Europoje“, kurioje bene pirmą kartą taip plačiai ir išsamiai atskleidžiama vadinamoji Lietuvos karalių byla.

Ši tema iki šių laikų istorikų mažai liesta bei įvairių okupantų ir „geradarių“ krikštytojų bei civilizuotojų išvis nepageidaujama arba net griežtai draudžiama. Tad įsigalėjo „tradicija“ šimtmečiais lietuviams į sąmonę kalti vasališkumo Skaityti toliau →

M.J.H. Giedraičio palaikai amžiams atguls giminės kriptoje Videniškiuose (0)

2018 05 31 08:00

Mykolo Jono Henriko Giedraičio paveikslas | Rengėjų nuotr.

Birželio 2 d., šeštadienį, kunigaikščių Giedraičių palikuonio Mykolo Jono Henriko Giedraičio palaikai amžiams atguls giminės kriptoje Videniškiuose.

Praėjus 400 metų, kai Videniškiuose kunigaikščių Giedraičių dėka iškilo mūrinė bažnyčia, į joje esančios Giedraičių koplyčios kriptą amžinam poilsiui bus iškilmingai palydėta urna su šios kunigaikščių giminės palikuonio, Molėtų rajono garbės piliečio Mykolo Jono Henriko Giedraičio pelenais.

J. H. Giedraitis mirė Oksforde (JAV) 2017 m., gruodžio 29 d. Urna kriptoje bus uždengta Skaityti toliau →

A. Butkus. Lietuvos valstybingumo pobūdžiai ir jų interpretacijos (82)

2018 05 05 00:52

Straipsnis parengtas pagal 2018 m. balandžio 26 d. Daugpilio universitete skaitytą pranešimą šio universiteto Garbės daktaro vardo suteikimo autoriui proga.

Valdovo titulatūros klausimas

Senasis lietuviškas valdovo pavadinimas buvo viešpat(i)s – tokia jo reikšmė pasiekė ir lietuvių raštijos laikus, net XIX a., plg.: Krezus, Lydijos viešpats, turėjo vienturtį sūnelį nebylį (S. Daukantas). Skaityti toliau →

LDK didžiojo etmono, kunigaikščio Jonušo Radvilos 405-asis gimtadienis Vilijampolėje (0)

2017 12 04 11:00

Jonušas Radvila (paveikslo dalis) | Kėdainių krašto muziejaus nuotr.

2017 m., gruodžio 2 d., Kaune, Vilijampolėje, buvusiuose I. B. Volfo namuose, vyko LDK didžiojo etmono, kunigaikščio Jonušo Radvilos (1612-1655) 405-ojo gimtadienio bei Vilijampolės įkūrimo 365- mečio minėjimas.

Renginyje dalyvavo Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas dr. kun. Paulius Saulius Bytautas OFM, Lietuvos Respublikos Seimo narys dr. Mindaugas Puidokas, išrinktas Vilijampolės-Aleksoto vienmandatėje apygardoje, Lietuvos Respublikos Seimo narė Aušra Papirtienė, Kauno miesto savivaldybės tarybos narė Jūratė Norvaišienė, ats. plk. Jonas Marcinkus, dim. plk. ltn. Algirdas Dilūnas, ats. plk. ltn. Skaityti toliau →

Vilniuje ant Tauro kalno degs šiaudinės skulptūros protėviams atminti (4)

2015 10 29 15:39

Spalio 30 dieną 18 valandą Vilniuje ant Tauro kalno įvyks ugnies skulptūrų renginys iš ciklo „Vilniaus legendos“. Jis pašvęstas protėviams, šviesiems mūsų gyvenimą kūrusiems mirusiesiems, nes didžiulės šiaudų skulptūros kuriamos Ilgių – Vėlinių metu. Skulptūrų autoriai Rytas Jonas Belevičius ir Stasys Juraška.

Belevičius savo kūrinį skiria daktarui Jonui Basanavičiui, o Juraška sukūrė „Tvardauskio bokštą“, taip įprasmindamas nuostabiai gražią ir nostalgišką kunigaikščio Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilę.

Ugnies skulptūrų reginį lydės muzika: dūdmaišiais gros Vytautas Linkevičius ir Gvidas Kovėra. Dainuos Vilniaus Kolegijos folkloro ansamblis „Želmuo“, vadovė Dalia Vaicenavičienė.

Kultūros įvykio idėjos autorė Eglė Plioplienė. Renginį remia Lietuvos kultūros fondas. Organizuoja VšĮ „Ugnis ir kaukė“.

Kunigaikštis M. K. Oginskis bus įamžintas pašto ženkle (1)

2015 09 24 09:43

Šiemet minint 250-ąsias kompozitoriaus, diplomato, iškilaus valstybės veikėjo kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio gimimo metines, Lietuvos paštas išleis naują pašto ženklą, kuris apyvartoje pasirodys šį šeštadienį, rugsėjo 26 dieną.

Pašto ženklą, kuriame pavaizduotas M. K. Oginskio portretas, o fone – garsiojo jo polonezo „Atsisveikinimas su tėvyne“ (a-moll Nr. 13) penklinėje užrašytų natų motyvas, sukūrė dailininkas Domantas Vildžiūnas. 81 euro centų vertės pašto ženklas bus išleistas 200 tūkst. tiražu.

Kartu su pašto ženklu bus išleistas ir pirmosios dienos vokas. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu. Skaityti toliau →

K. Čeponis. Lietuvos Valstybės valdovai – kunigaikščiai ar karaliai? (59)

2015 03 16 23:26

Lietuvos didysis kunigaikštis soste. Piešta apie 1555 m. Vilniaus kapitulos aplinkoje | Iliustracija iš E. Rimšos knygos "Heraldika" (2004)

Anglų kalboje yra germaniškos kilmės žodis „king“ – būtent šiuo titulu anglai jau daugiau kaip 1000 metų vadina savo valdovą. Žodis „king“ yra tiesioginis senovės germanų (taip pat ir germanų skandinavų) žodžių „kung“, „koning“, „konung“, „kunig“, „kunigaz“, „koningaz“ kalbinis-etimologinis bei istorinis-prasminis atitikmuo.

Lietuvių kalboje šių žodžių pilnas atitikmuo yra senovinis lietuviškas titulas „kunigas“. Istoriškai jis (kaip ir germanų kalbose) reiškė ir valdovą, ir vyriausiąjį šventiką. Būtent tokiais ir buvo Lietuvos Valstybės valdovai iki krikšto. Tačiau po to, kada Lietuvą pakrikštijo, valdovo ir šventiko funkcijos „išsiskyrė“, ir lietuvių kalboje žodžiu „kunigas“ pradėjo vadinti katalikų šventikus, o valdovą pradėjo vadinti išvestiniu žodžiu „kunigaikštis“. Skaityti toliau →

Senoji Lietuvos karyba ir Medininkų pilis (2)

2014 08 31 07:23

Karys su lietuviškuoju skydu (Darius Jurcevičius), istorinė rekonstrukcija | TIM nuotr.

XIII-XIV a. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) – jauna valstybė. Palyginus su kaimynais, karyba buvo labiausiai išvystyta valstybės sritis. Kitos pažengė ne tiek daug: mūro pastatai – reti, pinigų sistema – ankstyva, savojo (baltiško) rašto nėra. Tai sąlygojo įtempta tarptautinė situacija: vakaruose plėtėsi Kryžiuočių, o šiaurėje – Kalavijuočių (nuo 1237 metų – Livonijos) ordinai, kėlę LDK grėsmę.

Senosios Lietuvos monarchai nuo XIII a. palaipsniui vienydami baltiškas gentis po LDK vėliava, plėsdami valstybės žemes į rytus, statydami medines ir mūrines pilis, modernizuodami kariuomenę, XIV a. sukūrė valstybę galinčią mesti Skaityti toliau →

K. Juraitis. Esė – Lietuvai, siuita – Vilniui (II) (3)

2014 04 13 11:25

Su rusais lietuvius sieja ilgaamžiai ryšiai. Istorikai mini Lietuvos kunigaikščių šeimų giminiavimąsi su rusų kunigaikščių šeimomis, taip pat Lietuvos valstybėje ilgą laiką šnekamoji kalba buvo lietuvių, o diplomatinė kalba – slavų. Mat slavų kalbą supratę ir rusai, ir ukrainiečiai, ir gudai, ir bulgarai. Esą lietuviai savo rašto neturėję, ir kadangi rusai kartu su apsikrištijimu X amžiaus pabaigoje iš bulgarų perėmę ir raštą, lietuviai šiuo raštu ir naudojęsi. Taigi pasak istorikų, tiek lietuviai, tiek rusai raštą perėmė iš svetur. O ką, be bendrų priešų, dvi tautos turėjo bendra? – Bendrą tikėjimą. Jonas Misevičius straipsnyje „Baltų Protėvynė“ cituoja rusų istoriko ir archeologo Boriso Rybakovo 1987 m. išleistos knygos „Senovės Rusios pagonybė“ mintis: Skaityti toliau →

Vilniaus universiteto istorikus vėl buria „Historiada 2013“ (1)

2013 11 05 10:19

Lapkričio 9 d., šeštadienį, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Alumni draugija į gimtosios M. Daukšos kiemelyje stūksančios liepos glėbį kviečia sugrįžti visų kartų Istorijos fakulteto auklėtinius.

„Historiada 2013“ – buvusių ir esamų Vilniaus universiteto istorikų forumas, kuris suburia vienas kitą nebūtinai pažįstančių, tačiau kai bendra turinčiųjų visuomenę. Alumnai – tai tas antrasis, neregimas fakulteto kūnas, kas ketveri metai trumpam virstantis realiu. Kartu džiugina tai, kad deramai paminėsime itin jubiliejines 690-ąsias Vilniaus įkūrimo metines, Skaityti toliau →

Trakų salos pilyje vyks renginys Vytautui Didžiajam atminti (0)

2013 10 25 12:20

Spalio 29 d. 17 val. Trakų istorijos muziejus, minėdamas Vytauto Didžiojo 583-ąsias mirties metines, kviečia šalies istorija besidominčią visuomenę į tradicinį viešą renginį. Prof. dr. Valdas Rakutis skaitys paskaitą „Karinės tradicijos ir inovacijos Jogailos ir Vytauto laikais“, koncertuos Trakų meno mokyklos mokiniai ir mokytojai.

Lietuvos istorijoje ši diena buvo įvairiai minima – nuo 1930-ųjų paskelbimo Vytauto metais, kai nepriklausoma Lietuva pagerbė kunigaikštį 500-ųjų mirties metinių proga, iki tilto į Trakų salos pilį išardymo 1980-aisiais. Skaityti toliau →

Trakų salos pilyje – paroda ir G.Kazimierėno paveikslo pristatymas (0)

2013 07 24 09:15

Liepos 26 d., penktadienį, 18 val. Trakų salos pilyje vyks parodos „Trakai numuzmatikoje“ atidarymas ir G.Kazimierėno paveikslo „Vytautas, laukiantis karūnos“ pristatymas. Renginys organizuojamas minint Trakų istorijos muziejaus įkūrimo 65 jubiliejų.

„Trakai – nedidelis, bet labai svarbus Lietuvos istorijai ir kultūrai miestas – yra gan plačiai atspindėtas medaliuose, ženkluose, žetonuose, plombose ir ženkliukuose, – pasakoja Virgilijus Poviliūnas, Trakų istorijos muziejaus direktorius. – Džiugu, kad daug faleristikos ir numizmatikos eksponatų, Skaityti toliau →

A. Radušytė. Rogachina, arba Ką iš tikrųjų pasakė Kęstutis? (24)

2013 02 02 21:51

Šurmuliavo Vilniaus centras. Su Noberta susitikome prie linksmai apmegztų medelių Vinco Kudirkos aikštėje. Gedimino prospekto palapinėse garavo ryžiai su daržovėmis ir mėsa, čirškėjo šašlykai, dailininkai, stikliai ir kalviai nesvetingai žvelgė į praeinančius, bet nieko neperkančius žmones. Sėkmingai prekiavo aludariai, stebuklingų kremų pardavėjai, prospektas skambėjo ir bumbsėjo. Fokusininkas gesino žioplių cigaretes kažkur jas pradangindamas; bernaitis žirklėmis trumpino virves, kurių viena vis tiek būdavo ilgesnė: Skaityti toliau →

„Naisių vasara 2012“ dalyvius pasitiks staigmenų gausa (programa) (0)

2012 07 12 19:00

„Naisių vasara 2011“ | organizatorių nuotr.

Liepos 14–15 dienomis Naisiuose (Šiaulių raj.) vyks tūkstančius žmonių sutraukiantis tradicinis festivalis visai šeimai „Naisių vasara 2012“. Festivalyje bus minimos Kunigaikščio Algirdo pergalės prieš Aukso ordą prie Mėlynųjų Vandenų 650 metinės, atidaromi du nauji muziejai – Baltų dievų muziejus ir Inkilų muziejus.

„Festivalio metu duris atvers vienintelis Pasaulyje – Baltų dievų muziejus. Prie muziejaus kūrimo prisidėjo žinomi mokslininkai, Jono Basanavičiaus premijos laureatai: Skaityti toliau →

Valstybės dieną primins „Karžygys iš kunigaikščio antspaudo“ (3)

2012 07 06 09:35

Liepos 6 d. 20.30 val. valstybinės šventės proga pirmasis Baltijos kanalas savo žiūrovams pademonstruos naujausią istorinę Algio Kuzmicko dokumentinio filmo premjerą „Karžygys iš kunigaikščio antspaudo”.

Liepos 6-ąją minėsime pirmojo suvienytos Lietuvos valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę – Valstybės dieną. Tuomet 1253 m. tai buvo reikšmingas pasiekimas Lietuvai – popiežiaus įsaku buvo įkurta Lietuvos vyskupija, o kartu ir Lietuvos valstybė. Pirmasis Baltijos kanalas (PBK) Valstybės dienos proga liepos 6-ąją dovanoja žiūrovams režisieriaus A. Kuzmicko istorinio dokumentinio filmo „Karžygys iš kunigaikščio antspaudo” premjerą. Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Lietuva – imperija ar hercogystė? (147)

2011 10 02 10:07

Užvirus karštoms diskusijoms, kas vis gi buvo viduramžių Lietuvos valstybė, kuria lig šiol didžiuojasi žymi lietuvių tautos dalis, reiktų pabrėžti kelis dalykus. Kas Lietuva buvo, kuo ji save laikė, kuo ją laikė kiti ir kuo ją dabar laikysime mes – anaiptol ne tas pats.

Dažną užgauna, jog politinis junginys, žemės plotais, karine galia ir tarptautine reikšme rungtyniavęs su Šventąja Romos imperija ir lenkęs daugumą Europos karalysčių, vadinamas didžiąja kunigaikštyste – prilyginant Liuksemburgui, kuris plotu vos lenkia Varėnos rajoną, o gyventojų skaičiumi nusileidžia Vilniaus miestui. Skaityti toliau →

Antklodės Baldai internetu Kondicionieriai Paskolos internetu