Žymos archyvas: kunigaikštis

LDK didžiojo etmono, kunigaikščio Jonušo Radvilos 405-asis gimtadienis Vilijampolėje (0)

Jonušas Radvila (paveikslo dalis) | Kėdainių krašto muziejaus nuotr.

2017 m., gruodžio 2 d., Kaune, Vilijampolėje, buvusiuose I. B. Volfo namuose, vyko LDK didžiojo etmono, kunigaikščio Jonušo Radvilos (1612-1655) 405-ojo gimtadienio bei Vilijampolės įkūrimo 365- mečio minėjimas.

Renginyje dalyvavo Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas dr. kun. Paulius Saulius Bytautas OFM, Lietuvos Respublikos Seimo narys dr. Mindaugas Puidokas, išrinktas Vilijampolės-Aleksoto vienmandatėje apygardoje, Lietuvos Respublikos Seimo narė Aušra Papirtienė, Kauno miesto savivaldybės tarybos narė Jūratė Norvaišienė, ats. plk. Jonas Marcinkus, dim. plk. ltn. Algirdas Dilūnas, ats. plk. ltn. Skaityti toliau

Vilniuje ant Tauro kalno degs šiaudinės skulptūros protėviams atminti (4)

Ugnies skulptura_rengeju nuotr

Spalio 30 dieną 18 valandą Vilniuje ant Tauro kalno įvyks ugnies skulptūrų renginys iš ciklo „Vilniaus legendos“. Jis pašvęstas protėviams, šviesiems  mūsų gyvenimą kūrusiems mirusiesiems, nes didžiulės šiaudų skulptūros kuriamos Ilgių – Vėlinių metu.  Skulptūrų autoriai Rytas Jonas Belevičius ir Stasys Juraška.

Belevičius savo kūrinį skiria daktarui Jonui Basanavičiui, o Juraška sukūrė „Tvardauskio bokštą“, taip įprasmindamas nuostabiai gražią ir nostalgišką kunigaikščio Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilę.

Ugnies skulptūrų reginį lydės muzika: dūdmaišiais gros Vytautas Linkevičius ir Gvidas Kovėra. Dainuos Vilniaus Kolegijos folkloro ansamblis „Želmuo“, vadovė  Dalia Vaicenavičienė.

Kultūros įvykio idėjos autorė Eglė Plioplienė. Renginį remia Lietuvos kultūros fondas.  Organizuoja VšĮ „Ugnis ir kaukė“.

Kunigaikštis M. K. Oginskis bus įamžintas pašto ženkle (1)

Pasto zenklas - M. K. OginskisŠiemet minint 250-ąsias kompozitoriaus, diplomato, iškilaus valstybės veikėjo kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio gimimo metines, Lietuvos paštas išleis naują pašto ženklą, kuris apyvartoje pasirodys šį šeštadienį, rugsėjo 26 dieną.

Pašto ženklą, kuriame pavaizduotas M. K. Oginskio portretas, o fone – garsiojo jo polonezo „Atsisveikinimas su tėvyne“ (a-moll Nr. 13) penklinėje užrašytų natų motyvas, sukūrė dailininkas Domantas Vildžiūnas. 81 euro centų vertės pašto ženklas bus išleistas 200 tūkst. tiražu.

Kartu su pašto ženklu bus išleistas ir pirmosios dienos vokas. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu. Skaityti toliau

K. Čeponis. Lietuvos Valstybės valdovai – kunigaikščiai ar karaliai? (52)

Lietuvos didysis kunigaikštis soste. Piešta apie 1555 m. Vilniaus kapitulos aplinkoje | Iliustracija iš E. Rimšos knygos "Heraldika" (2004)

Anglų kalboje yra germaniškos kilmės žodis „king“ – būtent šiuo titulu anglai jau daugiau kaip 1000 metų vadina savo valdovą. Žodis „king“ yra tiesioginis senovės germanų (taip pat ir germanų skandinavų) žodžių „kung“, „koning“, „konung“, „kunig“, „kunigaz“, „koningaz“ kalbinis-etimologinis bei istorinis-prasminis atitikmuo.

Lietuvių kalboje šių žodžių pilnas atitikmuo yra senovinis lietuviškas titulas „kunigas“. Istoriškai jis (kaip ir germanų kalbose) reiškė ir valdovą, ir vyriausiąjį šventiką. Būtent tokiais ir buvo Lietuvos Valstybės valdovai iki krikšto. Tačiau po to, kada Lietuvą pakrikštijo, valdovo ir šventiko funkcijos „išsiskyrė“, ir lietuvių kalboje žodžiu „kunigas“ pradėjo vadinti katalikų šventikus, o valdovą pradėjo vadinti išvestiniu žodžiu „kunigaikštis“. Skaityti toliau

Senoji Lietuvos karyba ir Medininkų pilis (2)

Karys su lietuviškuoju skydu (Darius Jurcevičius), istorinė rekonstrukcija | TIM nuotr.

XIII-XIV a. Lie­tu­vos Di­džio­ji Ku­ni­gaikš­tys­tė (LDK) – jau­na vals­ty­bė. Pa­ly­gi­nus su kai­my­nais, ka­ry­ba bu­vo la­biau­siai iš­vys­ty­ta vals­ty­bės sri­tis. Ki­tos pa­žen­gė ne tiek daug: mū­ro pa­sta­tai – re­ti, pi­ni­gų sis­te­ma – anks­ty­va, sa­vo­jo (bal­tiš­ko) raš­to nė­ra. Tai są­ly­go­jo įtemp­ta tarp­tau­ti­nė si­tua­ci­ja: va­ka­ruo­se plė­tė­si Kry­žiuo­čių, o šiau­rė­je – Ka­la­vi­juo­čių (nuo 1237 me­tų – Li­vo­ni­jos) or­di­nai, kė­lę LDK grės­mę.

Se­no­sios Lie­tu­vos mo­nar­chai nuo XIII a. pa­laips­niui vie­ny­da­mi bal­tiš­kas gen­tis po LDK vė­lia­va, plės­da­mi vals­ty­bės že­mes į ry­tus, sta­ty­da­mi me­di­nes ir mū­ri­nes pi­lis, mo­der­ni­zuo­da­mi ka­riuo­me­nę, XIV a. su­kū­rė vals­ty­bę ga­lin­čią mes­ti Skaityti toliau

K. Juraitis. Esė – Lietuvai, siuita – Vilniui (II) (3)

K.Juraitis | asmeninio archyvo nuotr.

Su rusais lietuvius sieja ilgaamžiai ryšiai. Istorikai mini Lietuvos kunigaikščių šeimų giminiavimąsi su rusų kunigaikščių šeimomis, taip pat Lietuvos valstybėje ilgą laiką šnekamoji kalba buvo lietuvių, o diplomatinė kalba – slavų. Mat slavų kalbą supratę ir rusai, ir ukrainiečiai, ir gudai, ir bulgarai. Esą lietuviai savo rašto neturėję, ir kadangi rusai kartu su apsikrištijimu X amžiaus pabaigoje iš bulgarų perėmę ir raštą, lietuviai šiuo raštu ir naudojęsi. Taigi pasak istorikų, tiek lietuviai, tiek rusai raštą perėmė iš svetur. O ką, be bendrų priešų, dvi tautos turėjo bendra? – Bendrą tikėjimą. Jonas Misevičius straipsnyje „Baltų Protėvynė“ cituoja rusų istoriko ir archeologo Boriso Rybakovo 1987 m. išleistos knygos „Senovės Rusios pagonybė“ mintis: Skaityti toliau

Vilniaus universiteto istorikus vėl buria „Historiada 2013“ (1)

istorikai.lt nuotr.

Lapkričio 9 d., šeštadienį, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Alumni draugija į gimtosios M. Daukšos kiemelyje stūksančios liepos glėbį kviečia sugrįžti visų kartų Istorijos fakulteto auklėtinius.

„Historiada 2013“ – buvusių ir esamų Vilniaus universiteto istorikų forumas, kuris suburia vienas kitą nebūtinai pažįstančių, tačiau kai bendra turinčiųjų visuomenę. Alumnai – tai tas antrasis, neregimas fakulteto kūnas, kas ketveri metai trumpam virstantis realiu. Kartu džiugina tai, kad deramai paminėsime itin jubiliejines 690-ąsias Vilniaus įkūrimo metines, Skaityti toliau

Trakų salos pilyje vyks renginys Vytautui Didžiajam atminti (0)

Trakuose vytautinesSpalio 29 d. 17 val. Trakų istorijos muziejus, minėdamas Vytauto Didžiojo 583-ąsias mirties metines, kviečia šalies istorija besidominčią visuomenę į tradicinį viešą renginį. Prof. dr. Valdas Rakutis skaitys paskaitą „Karinės tradicijos ir inovacijos Jogailos ir Vytauto laikais“, koncertuos Trakų meno mokyklos mokiniai ir mokytojai.

Lietuvos istorijoje ši diena buvo įvairiai minima – nuo 1930-ųjų paskelbimo Vytauto metais, kai nepriklausoma Lietuva pagerbė kunigaikštį 500-ųjų mirties metinių proga, iki tilto į Trakų salos pilį išardymo 1980-aisiais. Skaityti toliau

Trakų salos pilyje – paroda ir G.Kazimierėno paveikslo pristatymas (0)

trakai-numizmatikoje_parodaLiepos 26 d., penktadienį, 18 val. Trakų salos pilyje vyks parodos „Trakai numuzmatikoje“ atidarymas ir G.Kazimierėno paveikslo „Vytautas, laukiantis karūnos“ pristatymas. Renginys organizuojamas minint Trakų istorijos muziejaus įkūrimo 65 jubiliejų.

„Trakai – nedidelis, bet labai svarbus Lietuvos istorijai ir kultūrai miestas – yra gan plačiai atspindėtas medaliuose, ženkluose, žetonuose, plombose ir ženkliukuose, – pasakoja Virgilijus Poviliūnas, Trakų istorijos muziejaus direktorius. – Džiugu, kad daug faleristikos ir numizmatikos eksponatų, Skaityti toliau

A. Radušytė. Ro­ga­chi­na, ar­ba Ką iš tik­rų­jų pa­sa­kė Kęs­tu­tis? (24)

Jautis ir kardas. Autorės piešinys

Šur­mu­lia­vo Vil­niaus cen­tras. Su No­ber­ta su­si­ti­ko­me prie links­mai ap­megz­tų me­de­lių Vin­co Ku­dir­kos aikš­tė­je. Ge­di­mi­no pro­spek­to pa­la­pi­nė­se ga­ra­vo ry­žiai su dar­žo­vė­mis ir mė­sa, čirš­kė­jo šaš­ly­kai, dai­li­nin­kai, stik­liai ir kal­viai ne­sve­tin­gai žvel­gė į pra­ei­nan­čius, bet nie­ko ne­per­kan­čius žmo­nes. Sėk­min­gai pre­kia­vo alu­da­riai, ste­buk­lin­gų kre­mų par­da­vė­jai, pro­spek­tas skam­bė­jo ir bumb­sė­jo. Fo­ku­si­nin­kas ge­si­no žiop­lių ci­ga­re­tes kaž­kur jas pra­dan­gin­da­mas; ber­nai­tis žir­klė­mis trum­pi­no vir­ves, ku­rių vie­na vis tiek bū­da­vo il­ges­nė:

– Kaip tu ker­pi? Žiū­rėk, vir­vės tu­ri bū­ti vie­no­dos. Tu nu­kir­pai, o vis tiek vie­na vir­vė il­ges­nė…

– Ei­nam, ne­mėgs­tu fo­ku­sų, – timp­te­lė­jo už ran­ko­vės No­ber­ta. Skaityti toliau

„Naisių vasara 2012“ dalyvius pasitiks staigmenų gausa (programa) (0)

„Naisių vasara 2011“ | organizatorių nuotr.

Liepos 14–15 dienomis Naisiuose (Šiaulių raj.) vyks tūkstančius žmonių sutraukiantis tradicinis festivalis visai šeimai „Naisių vasara 2012“. Festivalyje bus minimos Kunigaikščio Algirdo pergalės prieš Aukso ordą prie Mėlynųjų Vandenų 650 metinės, atidaromi du nauji muziejai –  Baltų dievų muziejus ir Inkilų muziejus.

„Festivalio metu duris atvers vienintelis Pasaulyje – Baltų  dievų muziejus. Prie muziejaus kūrimo prisidėjo žinomi mokslininkai, Jono Basanavičiaus premijos laureatai: Skaityti toliau

Valstybės dieną primins „Karžygys iš kunigaikščio antspaudo“ (3)

Baltų kariaiLiepos 6 d. 20.30 val. valstybinės šventės proga pirmasis Baltijos kanalas savo žiūrovams pademonstruos naujausią istorinę Algio Kuzmicko dokumentinio filmo premjerą „Karžygys iš kunigaikščio antspaudo”.

Liepos 6-ąją minėsime pirmojo suvienytos Lietuvos valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę – Valstybės dieną. Tuomet 1253 m. tai buvo reikšmingas pasiekimas Lietuvai – popiežiaus įsaku buvo įkurta Lietuvos vyskupija, o kartu ir Lietuvos valstybė.  Pirmasis Baltijos kanalas (PBK) Valstybės dienos proga liepos 6-ąją dovanoja žiūrovams režisieriaus A. Kuzmicko istorinio dokumentinio filmo „Karžygys iš kunigaikščio antspaudo” premjerą. Skaityti toliau

M.Kundrotas. Lietuva – imperija ar hercogystė? (147)

Vytis XVI a.Užvirus karštoms diskusijoms, kas vis gi buvo viduramžių Lietuvos valstybė, kuria lig šiol didžiuojasi žymi lietuvių tautos dalis, reiktų pabrėžti kelis dalykus. Kas Lietuva buvo, kuo ji save laikė, kuo ją laikė kiti ir kuo ją dabar laikysime mes – anaiptol ne tas pats.

Dažną užgauna, jog politinis junginys, žemės plotais, karine galia ir tarptautine reikšme rungtyniavęs su Šventąja Romos imperija ir lenkęs daugumą Europos karalysčių, vadinamas didžiąja kunigaikštyste – prilyginant Liuksemburgui, kuris plotu vos lenkia Varėnos rajoną, o gyventojų skaičiumi nusileidžia Vilniaus miestui. Skaityti toliau