Žymos archyvas: kultūrinis palikimas

Seime bus aptartas Antano ir Jono Juškų kultūrinis palikimas (tiesioginė transliacija) (1)

Kvietimas | Lietuvos Respublikos Seimo nuotr.

Birželio 7 d., 10 val., Lietuvos Respublikos Seime, Konstitucijos salėje, vyks mokslinė konferencija „Antano ir Jono Juškų kultūrinio palikimo retrospektyva: nauji požiūriai ir tyrimai“. Konferencijos dalyvius sveikins Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas prof. Arūnas Gumuliauskas, Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė, Seimo narys Robertas Šarknickas.

Yra asmenybių, kurios istorijos lūžių ir ideologinių pervartų laikotarpiais neblanksta, o priešingai – Lietuvos mokslo ir kultūros istorijoje tyrėjams atsiskleidžia tarsi iš naujo, Skaityti toliau

Klaipėda minės 766-erių metų sukaktį (1)

Parodos logotipas | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Rugpjūčio 1 d., kai bus švenčiamas Klaipėdos miesto gimtadienis, klaipėdiečiai ir miesto svečiai bus pakviesti apsilankyti uostamiesčio širdyje esančią piliavietėje. Renginio programoje – parodos ir leidinio „Klaipėdos (Memel) kraštas: nuo ištakų iki XVII amžiaus“ pristatymas bei dramos ir šokio spektaklis „Mindaugas“. Renginys nemokamas.

18 val., naujai įrengtoje Klaipėdos piliavietės šiaurinėje kurtinoje (Priešpilio g. 2), vyks tarptautinės parodos bei katalogo „Klaipėdos (Memel) kraštas: nuo ištakų iki XVII amžiaus“ Skaityti toliau

Kalbos žėručius gliaudantis tautosakininkas nuo Lašašos (0)

Konstantas Algirdas Aleksynas pirmojoje ekspedicijoje | satenai.lt nuotr.

Su tautosakininku, tekstologu, redaktoriumi, apie septyniasdešimties mokslinių ir visuomenei skirtų leidinių sudarytoju ir parengėju, 2006 m. Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatu Konstantu Algirdu Aleksynu kalbasi Juozas Šorys.

Gimėte, iš toliau žiūrint, Suvalkiją ir Dzūkiją aprėpiančiame regione, bet vis dėlto jau suvalkietiškoje Prienų krašto pusėje. Kokie pirmieji Jūsų atmenami pradžių pradžios, kūdikystės arba ankstyvosios vaikystės, ir vėlesni įspūdžiai išliko atmintyje? Skaityti toliau

Elektrėnų kraštas: nuo piliakalnių iki bažnyčių bokštų (video) (1)

Elektrėnų piliakalniai ir kalvos | Elektrėnų savivaldybės nuotr.

Elektrėnų savivaldybė turi kuo didžiuotis. Puikioje strateginėje vietoje įkurtas jaunas miestas žavi kairiajame Neries krante stūksančių apylinkių kultūriniu kraštovaizdžiu. Elektrėnai, apsupti išskirtinių gamtos paslapčių, praskleidžia senovės lietuvių kultūrinį palikimą, atveria Lietuvos valstybės savikūros elementus. Minint atkurtos Lietuvos šimtmetį, kviečiame susipažinti nuo piliakalnių iki bažnyčios bokštų žavinčia vietove.

„Elektrėnai yra jaunas, naujai susikūręs miestas. Bet miestas – tai ne pastatai, o žmonės, kurie jame gyvena,“ Skaityti toliau

Lietuva siekia prisijungti prie „Faro konvencijos“ (0)

„Comus“ projektas | Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuotr.

Šių metų lapkričio 15–16 d., Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir Europos Tarybos sumanymu, Lietuvoje vyks tarptautinis renginys – „Faro konvencija ir vietovių kultūros paveldo išsaugojimo strategija“.

Spalio pradžioje Gruzijoje įvyko Europos Tarybos rengti, Kultūros paveldo vertės pagrindų visuomenei (Faro) konvencijai skirti darbiniai susitikimai, kuriuose dalyvavo šį dokumentą pasirašiusios ir ratifikavusios Europos šalys, siekiančios geriau suprasti jos pritaikymą, bei valstybės, besidominčios Faro konvencijos principais. Skaityti toliau

Š. Ščerbakovas. Jaunimas apie škotiškus kiltus žino daugiau nei apie Lietuvos tautinius drabužius (3)

Beržinių šeima iš Telšių | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Žmonės puikiai žino kitų šalių tautinius akcentus, pavyzdžiui, škotiškus sijonus kiltus, bet nežino kiek skirtingų, unikalių ir savitų tautinių rūbų turi Lietuva. Tautinis aprėdas mūsų protėviams ir senajai kartai visuomet buvo drabužis išeigai. Manau, kad išsilavinusiam, save ir savo šalį gerbiančiam žmogui tautinis rūbas yra ir visada buvo pasididžiavimas bei puošmena.

Pirmą kartą su tautiniais drabužiais susipažinau Marijampolės Sūduvos gimnazijos folkloro ansamblyje „Klevelis“, tačiau išpuoselėtus, tvarkingus ir šiek tiek scenai pritaikytus tautinius rūbus apsivilkau būtent Kauno technologijos universiteto (KTU) tautinio meno ansamblyje „Nemunas“. Skaityti toliau

Vrublevskių bibliotekoje – paskaita apie viduramžiais LDK gyvenusių žydų kultūrinį palikimą (0)

Senojo Testamento Vilniaus sąvadas, LMAVB RS F19-262 | Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Liepos 24 d. 16 val. Vilniuje, Lietuvos Mokslų Aakademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) Jeruzalės Hebrajų universiteto profesorius Mošė Taubė skaitys viešą pakaitą „Iki aškenazių Rytų Europoje gyvenusių žydų kultūros palikimas“.

M. Taubė – garsus slavistas ir jidiš kalbos mokovas, rytų slavų ir žydų sąveikos viduramžiais specialistas, išleidęs monografiją apie Vrublevskių bibliotekoje saugomą Senojo Testamento Vilniaus sąvadą, verstą iš hebrajų į rusėnų kalbą. Profesoriaus akademinių publikacijų skaičius yra Skaityti toliau

Maskvoje paminėtos M. K. Čiurlionio 140-osios gimimo metinės (0)

M.K.Čiurlionis

Lietuvos ambasada Rusijoje ir Puškino muziejus rugsėjo 21 dieną Valstybinio Aleksandro Puškino muziejaus salėje gausiai susirinkusiai publikai pristatė ypatingą renginį – koncertą, skirtą 140-osioms Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metinėms.

Lietuvos ambasadorius Remigijus Motuzas pasveikino didžiojoje muziejaus salėje susirinkus Rusijos valstybinių ir nevyriausybinių institucijų atstovus, užsienio šalių ambasadų Maskvoje vadovus ir diplomatus, lietuvių bendruomenės Rusijoje atstovus, kultūros veikėjus ir kitus ambasados draugus bei pristatė koncertinę programą, skirtą ryškiausią pėdsaką Lietuvos kultūroje palikusio kompozitoriaus, dailininko, rašytojo ir filosofo – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio – muzikiniam palikimui. Skaityti toliau

R. Balsevičiūtė. Atgijusi Intuponių akmenų šventykla (0)

Dubenėtasis šventyklos akmuo suteikia jėgų.

Mūsų protėviai – pirmieji gamtosaugininkai, globoję ąžuolų giraites su išskirtiniais medžiais ir akmenų šventyklomis, taip pat upelius, ežerus, šaltinius ir kalnelius. Tausodami gamtą, protėviai patyrė ne vien augalų, grybų, gydomąjį poveikį, bet ir vandens, akmenų bei ugnies teigiamą poveikį žmogaus savijautai. Dėl rašytinių šaltinių stokos daugelio dalykų mes nežinome, todėl privalome atsigręžti į savo tautosaką. Tai – aukso gysla, jungianti mus su protėvių palikimu. Skaityti toliau