Priešpaskutinį rugsėjo savaitgalį, kaip ir kiekvienais metais, Kaune klegės tradicinės ir modernios muzikos atlikėjai iš Belgijos, Švedijos, Airijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Jau 18-ąjį kartą vykstantis tarptautinis tradicinio ir šiuolaikinio folkloro renginys „Suklegos“ kviečia įvairių muzikos stilių gerbėjus pasiklausyti postfolkloro, folkdžiazo, pasaulinės muzikos ir kitų eksperimentinių projektų.
Šiemet šventės rengėjai dovanoja net tris vakarus, pripildytus nepakartojamų pasaulio muzikos garsų, įdomių kompozicijų, projektų ir tradicinės įvairių tautų muzikos. Skaityti toliau →
Liepos 4 d. ant Vilniaus Verkių parke prie Lizdeikos Aukuro nuskambėjo etinės kultūros puoselėtojo Albino Batavičiaus pučiamas ragas, skelbiantis jau trisdešimtą kartą prasidedančią tarptautinę folkloro šventę „Baltica“. Šis šventė rengiama ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje ir Estijoje – kiekvienoje šalyje pamečiui. Lietuva buvo renginio iniciatorė ir pirmoji organizatorė. Šventė įtraukta į Tarptautinį folkloro festivalių organizavimo tarybos prie UNESCO tinklą ir renginių kalendorių.
Nuo Baltojo tilto „Baltica“ rengėjai ir svečiai su XI a. vikingų laivu plaukė į Verkius – Skaityti toliau →
Rugpjūčio 24-27 d. Dūburio ežero saloje prie Antazavės, Zarasų rajone vyks jau dvidešimta savitos muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros šventė „Mėnuo Juodaragis“ (MJR). Į savo jubiliejinę programą MJR įtraukė Lietuvos scenos atstovus, kurių gausa, stilistinė įvairovė ir vasaros pabaigos trenksmui ruošiami išskirtiniai, niekur kitur neskambėję muzikiniai pasirodymai nustebins ne vieną festivalių lankytoją.
„Šiemet „Mėnesio Juodaragio“ šventė žada kaip niekad daug išskirtinių pasirodymų, daugeliui dalyvaujančių kolektyvų šis renginys taps progą parodyti savo Skaityti toliau →
1967 metais Romuvos ir universiteto žygeivių klubas pirmą kartą Kernavės piliakalniuose įkūrė šventą Aukuro ugnį. Jau 50 metų šį ugnis dega pasakodama apie šlovingą senovės lietuvių praeitį, pagarbą protėviams, garbinamus dievus, papročius ir tradicijas.
Kviečiame visus birželio 23 dieną nuo 20 valandos Rasas švęsti istorinėje Kernavėje. Su liaudies daina ir apeigomis nusilenkti saulei, motinai gamtai. Pajautos slėnio rūkuose ieškoti paparčio žiedo – savojo AŠ, galių pasisemti ryto rasos stebuklingame lašelyje.
16.00 Konferencija „Rasos šventumo beieškant“, skirta Rasos šventės Kernavėje 50 -ečiui.
Kernavės archeologinės vietovės muziejaus salė
Piliakalniuose ir prie Neries upės (folkloro ansambliai, tradicinės kapelos)
14.00 Miestelio mugė: amatininkai, tautodailininkai, kulinarinio paveldo puoselėtojai.
20.00 Vartų ratelis Pilies kalno papėdėje. Burtai prie Didžiosios Kupolės. Rasos šventės apeiginiai rateliai.
21.40 Nusileidžiančios saulės pagerbimas Pilies kalno piliakalnyje.
22.20 Aukuro uždegimas Aukuro kalno papėdėje.
23.00 Didžiojo laužo ir stebulių uždegimas piliakalniuose.
23.00 – 3.00 Naktišokiai.
1.00 Vainikų plukdymas Neries upe.
4.30 Tekančios saulės pasveikinimas Mindaugo sosto piliakalnyje. Prausimasis Rasa.
Vaizdo pasakojimas iš 45-osios Rasos šventės Kernavėje:
Į Lietuvą atvyksta gausi japonų Šinto dvasininkų delegacija. Jie viešės Lietuvoje kelias dienas, atliks savo tradicines apeigas. Vienas iš svarbių apsilankymo Lietuvoje tikslų – susitikimas su Romuvos Krive, vaidilomis ir dalyvavimas Romuvos apeigose.
Birželio 22 dieną 10 valandą Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ Verkių parke prie Lizdeikos aukuro pagerbs Baltų dievus ir protėvius. Apeigai vadovaus Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė, dalyvaus Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“. Į šią apeigą pakviesti ir Japonijos Šinto dvasininkai. Skaityti toliau →
Paskutinį balandžio savaitgalį romuviai protėvių apeigomis vėl pasitiko pirmąją pavasario žalumą – Jorę. Kulionių kaime, Molėtų rajone, šalia Molėtų Astronomijos observatorijos įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje. Jorės šventė šiemet jau buvo švenčiama 21-ajį kartą.
Sprogstant pirmiesiems pavasario pumpurams ir skleidžiantis gležniems gyvybės daigams pirmąja pavasario žaluma apsigaubusioje vaizdingoje Lenktinio ežero pakrantėje Skaityti toliau →
Kovo 4 d., šeštadienį Nacionaliniame kultūros centre dainuojant Žiūrų kaimo dainas buvo paminėtas šviesus krivio Jauniaus – Jono Trinkūno – atminimas.
Susirinkusieji minėjo ne mirties metines, bet prisiminė krivio Jauniaus nuveiktus darbus, jo mėgstamas dainas, smagius nutikimus minėdami jo gimtadienį.
Šiemet Romuvos kriviui būtų suėję 78 metai.
Pagerbti Jono Trinkūno atvyko ir Žiūrų kaimo senolės, kurių dainomis taip susižavėjo Jonas Trinkūnas kartu su VU Skaityti toliau →
Kovo 4 d. 17 val. Nacionaliniame kultūros centre B. Radvilaitės g. 8, Vilniuje įvyks Žiūrų dainų vakaras, skirtas Jonui Trinkūnui – Romuvos Kriviui Jauniui atminti.
Žiūrų dainas kartu dainuoti kvies Žiūrų ansamblis ir Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“.
„Žiūrų dainos būsimam Romuvos kriviui Jauniui buvo įkvėpimo šaltinis. Nuo jo įkurto Žiūrų ansamblio prasidėjo etnokultūrinis sąjūdis, atvedęs Lietuvą į nepriklausomybę. Mums Žiūrų dainos svarbios, nes per jas mus pasiekia laisvoji nepriklausoma mūsų protėvių dvasia. Kviečiame visus patirti įkvepiančią dzūkiško dainavimo jėgą ir prisiminti Krivį Jaunių“ Skaityti toliau →
Kiekvieną trečiadienį, 17 valandą, A.Vivulskio 27-4 Vilniuje vyksta sutartinių mokymosi užsiėmimai. Sutartinių mokykla nuo vasario mėn. atnaujina kasmetinius sutartinių mokyklos užsiėmimus.
Sutartinės – tai ypatinga muzika, kurios neužtenka vien klausytis iš šono, stebėti žiūrovo žvilgsniu. Norint pajusti gilų, persmelkiantį sutartinės skambesį reikia klausytis jos iš vidaus, atlikėjų sūkury, kur įsipina ir tavo balsas.
„Sutartinių dainuotojus telkia gilus tradicijos pajautimas ir kaskart dainuojant patiriamas ypatingas darnos ir sutarimo pojūtis. Sutartinių dainavimas – giedojimas ramina, teikia pasitikėjimą savimi Skaityti toliau →
Per „History“ kanalą rodomo serialo „Vikingai“ žiūrovai visame pasaulyje nekantriai laukia naujausių – ketvirto sezono antros dalies serijų. Naujausioje serijoje „Vikings“ gerbėjai išgirdo lietuvišką balsą – Vėtrą Trinkūnaitę, kuri atliko laidotuvių giesmę senąja norvegų kalba.
Vėtra pasakojo, kad „Vikingų“ muzikinio takelio kūrėjas ir garsios Norvegų skandinaviško folkloro grupės Wardruna lyderis Einaras Selvikas (Einar Selvik) yra didelis Romuvos apeigų grupės „Kūlgrinda“, kurioje ji dainuoja, gerbėjas.
Išgirdęs Vėtros atliekamas lietuvių liaudies dainas jis nusprendė, kad Vėtra privalo atlikti giesmę didingoje laidotuvių scenoje. Pati atlikėja pasakoja, kad filmuotis seriale „Vikingai“ Skaityti toliau →
Gruodžio 18 d., sekmadienį 16 val. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8) įvyks Žiemos Saulėgrįžos vakaras. Vilniaus Romuva ir Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“ visus kviečia kartu švęsti Žiemos saulėgrįžą ir sugrįžtančią Saulę pasitikti protėvių giesmėmis.
„Kalėdinės giesmės – pačios gražiausios apeigų giesmės. Artėjant Saulėgrįžai pradedame giedoti to laikotarpio giesmes ir panyrame į ypatingą būseną, kuri mus sujungia su Skaityti toliau →
Rugsėjo 22 d. vakarą ant Tauro kalno Vilniuje vyko Saulės mūšio 780-mečiui ir Baltų vienybės dienai skirta ugnies misterija „Saulės mūšis“. Čia, kur žemę Tautos namams nupirko daktaras Jonas Basanavičius, vilniečius sukvietė šventės rengėjai: viešoji įstaiga Ugnis ir kaukė, Lietuvos Romuva, jos Krivė Inija Trinkūnienė, apeiginio folkloro grupė „Kūlgrinda“, Titnagų romuva, folkloro ansamblis VISI, vadovai Daiva ir Evaldas Vyčinai, sutartinių giedotojos „Trys keturiose“. Ugnies misteriją sumanė Eglė Valentė.
Šventės pradžioje buvo surengta istorinės vėliavos pakėlimo virš miesto aitvaru apeiga. Aitvarą sukūrė klubo Lietuvos aitvarų judėjimas atstovė Giedrė Aleksandravičiūtė, jai talkino Gintaras Jonas Aleknavičius. Aitvaras yra laikomas dieviška būtybe, saugančia Skaityti toliau →
Rugpjūčio 10-16 dienomis Dvarčiškiuose Švenčionių rajone vyko kasmetinė Lietuvos ramuvų sąjungos stovykla.
Šių metų stovykla vadinosi „Kuriame sutartinę“, tad stovyklautojai turėjo galimybę išmokti ir kūrybiškai pritaikyti sutartines. Sutartinės skambėjo palydint saulę, vakarojant prie laužo, rengiantis ir švenčiant Žolinės šventę.
Stovyklautojai buvo mokomi rytų Lietuvai būdingų sutartinių, Skaityti toliau →
Balandžio 23–24 dienomis, Kulionių kaime, Molėtų rajone, šalia Molėtų Astronomijos observatorijos senųjų baltų tradicijų puoselėtojai šiemet jau 20-tą kartą švęs pirmosios pavasario žalumos šventę – Jorę.
Lietuvos nacionalinio parko Kulionių kraštovaizdžio draustinyje, vaizdingoje miškų apsuptoje Lenktinio ežero pakrantėje įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje ši tradicinė šventė kasmet švenčiama paskutinį balandžio savaitgalį. Skaityti toliau →
Lietuvos liaudies kultūros centre, įsikūrusiame legendiniame Šventaragio slėnyje, menančiame Perkūno šventyklą (dabar Katedros požemiai) Vilniaus Romuvų sambūris vasario 7 dieną surengė Perkūno šventę.
Gausiai susirinkę senosios baltų religijos išpažinėjai patvirtino savo ištikimybę protėvių tradicijoms, įžiebdami amžinąją ugnį: Skaityti toliau →
Paskutinėmis 2015 metų dienomis Indijos laikraščiuose buvo minimas Lietuvos vardas ir mirgėjo nuotraukos su Lietuvos krivės Inijos Trinkūnienės ir dainininkės Vėtros Trinkūnaitės atvaizdais. Lietuvos atstovės buvo pakviestos Kaljan ašram (Kaljan ashram) organizacijos dalyvauti Indijos genčių olimpiadoje.
2015 m. gruodžio 27 dieną Rančyje prasidėjo visos Indijos genčių olimpinės varžybos. Jas rengia visas Indijos visuomenines gentis globojanti organizacija Kaljan ašram (Kaljan ashram). Skaityti toliau →
Gruodžio 18 dieną, penktadienį 17 val. Vilniuje, Lietuvos liaudies kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8) įvyks Žiemos Saulėgrįžos vakaras. Vilniaus Romuva ir Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“ visus kviečia tą vakarą kartu švęsti Žiemos saulėgrįžą ir sugrįžtančią Saulę pasitikti protėvių giesmėmis.
„Kviečiame kartu su mumis sutikti sugrįžtančią Saulę ir vakarą praleisti giedant senąsias giesmes.Pagerbsime Baltų dievus, protėvius, įžiebsime aukuro ugnį. Kanklių muziką ir Kalėdų giesmes skirsime protėviams ir Visatos tvėrėjui – Sotvarui “, Skaityti toliau →
Gegužės 10 dieną, sekmadienį 16 val. Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“ pristatys savo naują kompaktinę plokštelę „Laimos giesmės“. Renginys vyks Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g. 1, įėjimas per archeologijos ekspoziciją iš kiemo pusės priešais eskalatorių į Gedimino kalną).
Mintimis apie Deivę Laimą ir „Laimos giesmes“ dalinsis religijotyrininkas, mitologas dr. Dainius Razauskas ir etnologė, Lietuvos liaudies kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Vida Šatkauskienė. Skaityti toliau →
Pavasario lygiadienis – tai metas, kai pavasario saulė kopdama vis labiau ilgina dieną ir šviesioji paros dalis persveria tamsiąją. Lietuvos romuvos pažymi šį pavasario virsmą susirinkę šventosiose vietose – alkuose, ant piliakalnių, prie šaltinių. Uždegamos pavasario ugnys, giedamos pavasarinės giesmės, žadinama Žemė – Žemynėlė ir prausiamasi tyru šaltinio vandeniu.
Gruodžio dvidešimtąją rinkomės į jaukią Lietuvos liaudies kultūros centro salę ant srauniosios Vilnios kranto atlikti vieną svarbiausių apeigų – pasitikti sugrįžtančią Saulę. Šie metai Romuvai buvo didžių pokyčių laikas: į Dausas išlydėtas didysis dvasinis vedlys Krivis Jaunius – Jonas Trinkūnas. Ekrane dar kartą išvydome šviesų Jo veidą, sekėme Jį tolstantį sausio vaiskioje padangėje ir kaip stebuklingą sugrįžimą pastebėjome, kad pro salės langą iš apsiblaususios padangės staiga pasiekė Saulės spindulys. Tokia tad buvo pirmoji akimirka pradedant Saulėgrįžos apeigas. Skaityti toliau →
Gruodžio 20 dieną, šeštadienį 16 val. Vilniuje, Lietuvos liaudies kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8) įvyks Žiemos Saulėgrįžos vakaras. Vilniaus Romuva ir Lietuvos Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“ visus kviečia tą vakarą kartu švęsti Žiemos saulėgrįžą ir sugrįžtančią Saulę pasitikti protėvių giesmėmis.
„Kūlgrinda“ giedos žiemos saulėgrįžos giesmes, sutartines, kartu su visais susirinkusiais šoks apeigų šokius. Apeigų programą praturtins Žemynos Trinkūnaitės kanklių muzika ir Vėtros Trinkūnaitės giedamos kalėdinės giesmės. Skaityti toliau →
Lapkričio 23 d. Vilniuje įvyko Baltų religinės bendrijos Lietuvos Romuva Didžioji Krivulė. Iš visų Lietuvos kraštu susirinkę Romuvų atstovai – vaidilos aptarė tolesnes veiklos kryptis ir išrinko naują Lietuvos Romuvos vadovą – Krivę Iniją Trinkūniene.
Svarbių sprendimų priimti susirinkusius romuvius pasveikino garbingi Krivulės svečiai – buvęs Seimo narys, tautininkas Gintaras Songaila ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Svarbiausia Krivulės užduotis buvo išrinkti naująjį Lietuvos Romuvos vadovą – Krivį. Į šias pareigas buvo iškelti du kandidatai – Kelmės romuvos vaidila Valdas Rutkūnas ir Vilniaus Skaityti toliau →
Neseniai „Giesmes Žemynai“ pristačiusi Senovės baltų religinės bendrijos Romuva apeigų folkloro grupė „Kūlgrinda“ netrukus žada gerbėjus nudžiuginti dar viena muzikine dovana – „Laimos giesmės“. Tai aštuntoji plokštelė iš Lietuvos Ramuvų sąjungos inicijuoto lietuvių archajinio muzikinio paveldo ciklo „Baltų giesmės“. Jau yra įrašytos ir išleistos „Ugnies apeigos“, „Perkūno giesmės“, „Sotvaras“ („Kūlgrinda“ ir „Donis“), „Prūsų giesmės“, „Giesmės Saulei“ ir „Giesmės valdovui Gediminui“, Skaityti toliau →
Spalio 25 d. šeštadienį 18 val. Vilniaus Romuva kviečia į Dvarciškius (Švenčionių raj. prie Sarių) švęsti Ilgių – Vėlinių.
Lietuvos jaunimo Ramuva jau dešimtmetį per Vėlines pagerbia senuosius protėvius – mūsų valstybės kūrėjus – sukviesdama jaunimą ant Švenčionėlių pilkapių.
Šiemet, kaip ir kiekvienais metais, didelį Universiteto žygeivių būrį atves žygeivių vadas Tadas Šidiškis, kuris buvo vienas iš žygeivių ir etnokultūrinio sąjūdžio įkūrėjų, sykiu su Jonu Trinkūnu Skaityti toliau →
Lietuvos jaunimo ramuva (LJR) rengia įvairias stovyklas, skatina jaunimą pažinti baltų kultūrą per bendrą veiklą. Daugelį veiklų įkvėpusi ir sukūrusi vaidilė Miglė Valaitienė pasakoja apie savo patirtį bendruomenėje, bendruomenės ateitį, viziją ir ateities planus.
Pradėkim nuo klausimo, kas yra Romuva ir kuo tai skiriasi nuo Lietuvos jaunimo ramuvos?
Teorinis skirtumas gal ir yra. Sovietmečiu, kai religinių bendruomenių veikla buvo ribojama, susikūrė VU kraštotyrininkų ramuva, Skaityti toliau →
Jau ne vienerius metus Lietuvos ramuvų sąjunga senovės baltų kultūrą, tradicijas ir religiją kviečia puoselėti kasmetinėse Ramuvos stovyklose. Tema kasmet vis kita, tačiau subtiliai išlaikoma ir iš kartos į kartą perduodama stovyklų tradicija sukviečia gamtos apsuptyje pagyventi vis naujas kartas.
Šiais metais Ramuvos stovykloje kalbėta apie Amžinąją Ugnį. Tai simboliška, gili tema, nes senovės lietuviai buvo vadinami Ugnies garbintojais. Per Ugnį bendrauta su Dievais, per Ugnį apsivalydavo blogis, o mirusieji keliaudavo į anapilį. Visos svarbiausios šeimos ir bendruomenės apeigos buvo atliekamos prie Ugnies. Skaityti toliau →
Rugpjūčio 11–17 dienomis Dvarciškiuose, Švenčionių rajone kaip ir kasmet vyks tradicinė Lietuvos ramuvų sąjungos stovykla. Šiemet jos tema bus „Amžinoji ugnis baltų tradicijose“.
Stovyklos dalyviai visą savaitę praleis nuostabiame gamtos ir senovės dvasios kampelyje – etnografiniame Dvarciškių kaime gilindamiesi į baltų pasaulėžiūrą, protėvių dvasinį paveldą, ugnies gerbimo tradicijas baltų kraštuose. Tai padaryti padės patyrę paskaitininkai. Pageidaujantys galės išmokti įžiebti ugnį senoviniu būdu, naudojant titnagą. Skaityti toliau →
Balandžio 26–27 dienomis, Kulionių kaime, šalia Molėtų Astronomijos observatorijos įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje senojo baltų tikėjimo tęsėjai – romuviai jau 18-tą kartą švęs pirmosios pavasario žalumos šventę – Jorę.
Balandžio 26 d., šeštadienį, nuo 11 val. šventės dalyviai talkininkaus tvarkydami ir pirmąja pavasario žaluma puošdami šventės vietą. Po Talkos visi sugužės į kaimišką Kulionių pirtį, kurioje pasitelkę pirmaprades gamtos galias – ugnį, vandenį, orą, akmenį, garą ir beržines vantas sustiprins savo jėgas. Skaityti toliau →
Kovo 23 d., sekmadienį, 16 val., Lietuvių etninės kultūros draugija ir Lietuvos jaunimo Ramuva kviečia ant Pūčkorių piliakalnio į tradicinę pavasario lygiadienio šventę. Prieš šventę, nuo 14 val. vyks pažintinis pėsčiųjų žygis Vilnios pakrantėmis. Šventės rengėjai kviečia vilniečius susiburti drauge pavasarinio virsmo metą, kada diena susilygina su naktimi, kada žiema pasiduoda vis aukščiau kylančiai Saulei. Tokiu metų laiku puikios Pūčkorių apylinkės, iškilusis kalnas prie gražiosios Vilnelės taip ir šaukia pabūti gamtoje. Skaityti toliau →
