Šį savaitgalį Lietuvos Romuvos apeigų folkloro grupė „Kūlgrinda“ pristato naujausią kompaktinę plokštelę „Giesmės Austėjai“. Renginiai vyks:
• balandžio 6 dieną – šeštadienį – 17 val. Vilniuje Dailės akademijos Gotikinėje salėje (Maironio g. 6),
• balandžio 7 dieną – sekmadienį – 16 val. Kaune Karininkų ramovės Kunigaikščių menėje (A. Mickevičiaus g. 19).
„Giesmės Austėjai“ – jau devintas apeigų folkloro grupės „Kūlgrinda“ Skaityti toliau
2019 m. Pavasario lygiadienis stos vėlų trečiadienio vakarą, t.y. kovo 20 d. 23 val. 58 min. Lietuvos laiku.
Kovo 24 d., sekmadienį, 13 val. jau dvidešimtą pavasarį Vilniaus romuvų sambūris, Vilniaus keliautojų klubas ir Lietuvių etninės kultūros draugija vilniečius kviečia pakeliauti pavasarėjančiais gamtos takais ir kartu sutikti Pavasario lygiadienį ant aukštojo Pūčkorių piliakalnio.
Šventės rengėjai 13 val. kviečia dalyvauti pažintiniame pėsčiųjų žygyje vaizdingosios Vilnios pakrantėmis bei Pavilnio kalvynais.
„Pakeliavę, 15.00 val. nusiprausime šaltinio vandeniu, užkopsime ant piliakalnio, kur prie pavasario ugnelės giedosime sutartines, budinsime po žiemos sustingusią žemę, žaisime senovinius lauko žaidimus“ – kviečia Pavasario lygiadienį švęsti gamtoje pagrindinė šventės rengėja Nijolė Balčiūnienė.
Skaityti toliau
Jo kūnas mus paliko prieš penkis metus, tačiau jo dvasia vis dar gyvena mumyse – žmonių, kurie jį pažinojo, kuriuos jis įkvėpė, mintyse. Jis yra gyvas mūsų prisiminimuose, mūsų maldose; jo gyvenimo darbai, parašytos knygos, straipsniai, yra skaitomi Romuvos sekėjų, jo balso klausosi „Kūlgrindos“ klausytojai.
Jis visą savo gyvenimą paskyrė Senovės baltų religijos ir tradicijų atgaivinimui: daugelis iš jūsų jį prisimena kaip vedlį, kaip Romuvos Krivį, kuris paliko didelę žymę Skaityti toliau
Kovo 3 d. 16 val. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8) Vilniaus Romuva surengs etnokultūrinio sąjūdžio pradininko, Lietuvos Romuvos Krivio Jono Trinkūno (1939-2014) 80-ųjų gimimo metinių minėjimą. Šių metų vasario 28 d. J. Trinkūnui būtų sukakę 80 metų. Tuo pačiu bus paminėtos ir Kraštotyrininkų ramuvos 50-tosios metinės.
Minėjime pirmą kartą bus viešai parodytas 2011 m. įrašytas politologės Ainės Ramonaitės pokalbis su Jonu Trinkūnu. Skaityti toliau
Gruodžio 22 d., šeštadienį 16 val. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8) vyks Saulėgrįžos vakaras. Vilniaus Romuva ir Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“ visus kviečia sugrįžtančią Saulę pasitikti protėvių giesmėmis. Tamsiausiu metų laiku, trumpiausią dieną bus įžiebta aukuro ugnis ir pagerbti baltų Dievai. Protėvių papročiu bus dalinamasi apeigine kūčia.
„Kūlgrinda“ giedos ne tik Kalėdų giesmes, bet ir pristatys giesmes iš rengiamos Skaityti toliau
Lapkričio 22 d. M.Mažvydo bibliotekoje visuomenei buvo pristatyta nuotraukų knygos „Lietuva ir mes“ elektroninė versija. Ši knyga sukurta tam, kad ateities kartos pažintų veikliausius ir iškiliausius šiandienos Lietuvos žmones, kultūrą, tradicijas bei istoriją.
Knygos pristatymo renginyje dalyvavo TV3 televizijos generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, Istorikas Alfredas Bumblauskas, projekto prodiuseris Gytis Daugėla. Renginiui vadovavo aktorius Gintaras Mikalauskas. Skaityti toliau
Rugsėjo 23 dieną, sekmadienį, 15 val. Kovos menų klube „Dojo“ (Architektų g. 11, įėjimas į rūsį kairėje pro parduotuvę „Čia“) Šeimų romuva kviečia susiburti šeimas su vaikais į Lygiadienio šventę ir pirmąjį „Vaikų kūlgrindėlės“ užsiėmimą. Renginio metu bus kviečiama paaukoti dievams, išmokti kalendorinių dainų, pasivaišinti suneštinėmis vaišėmis.
Vaikų ir šeimos apeigos Skaityti toliau
Rugsėjo 8 dieną Vilniuje, Tauro kalno terasoje kilo aitvarai, skambėjo prasmingos mintys ir tauri muzika, sužibo didžiulės ugnies skulptūros, reginys „Ugniniai šimtmečio eskizai Vilniuje“.
Tautos diena plačiai švęsta tarpukariu, sovietų uždrausta, dabar grupės entuziastų prisiminta iš naujo, nes tam atėjo laikas: minimas Lietuvos valstybingumo šimtmetis paskatino atversti pamirštus istorijos ir kultūros puslapius.
Rugsėjo 8-ąją švęsdavo visa tarpukario nepriklausoma Lietuva. Diena pirmą kartą Prezidento Antano Smetonos siūlymu pažymėta 1930 m., minint 500-ąsias Vytauto Didžiojo mirties metines. Skaityti toliau
Rugsėjo 8 dieną, šeštadienį, nuo 19 valandos Vilniuje, Tauro kalno terasoje kils aitvarai, skambės prasmingos mintys ir tauri muzika, sužibs didžiulės ugnies skulptūros.
Tautos diena plačiai švęsta tarpukariu, sovietų uždrausta, dabar grupės entuziastų prisiminta iš naujo, nes tam atėjo laikas: minimas Lietuvos valstybingumo šimtmetis skatina atversti pamirštus istorijos ir kultūros puslapius. Skaityti toliau
Kiekvienas iš mūsų turėtų saugoti ir puoselėti ne tik savo sveikatą, bet ir gamtą. Pasižvalgykite po vietas, kur tikrai per dieną nueisite daugiau kaip 10 000 žingsnių.
Aukštumalos aukštapelkės pažintinis takas
Šilutės rajone telkšo Aukštumalos pelkė – pirmoji pasaulyje moksliškai aprašyta aukštapelkė. 2004 m. ši vietovė taip pat tapo Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalimi. Viena didžiausių pelkių Lietuvos teritorijoje kartu su šalia esančiu durpynu Skaityti toliau
2018 m. birželio 22 d., penktadienį Verkių parke vyks tradicinė Rasos šventė.
Jau devynioliktą vidurvasarį, kai gamta ir žolynai kupėja, rasoja, Lietuvių etninės kultūros draugija kviečia vilniečius ir miesto svečius dalyvauti gražiausioje metų šventėje. Nuo 19 val. vakaro kupoliausime, pinsime vainikus, bursime iš žolynų, vaišinsimės vaistažolių arbata, suksime kupolinių ratelius, sutartinėmis pagerbsime ugnies apeigas prie Lizdeikos aukuro, dainomis palydėsime vakaro saulę, šoksime prie laužo, leisime vainikus Nerimi, prausimės ryto rasoje ir kartu sutiksime tekančią saulę. Valstybės 100-mečio proga bus atlikta žolynų vainikų apeiga.
Meninę apeiginę programą atliks žinomi Vilniaus miesto folkloro ansambliai: „Jorė“, „Laukis“, „Nalšia“, „Poringės“, „Radasta“, „Varangė“, „Kūlgrinda“, „Raskila“, „Griežikai“, Lydos lietuvių kapela „Rūta“, tradiciniai muzikantai. Veiks žolynų turgelis, dalyvaus Botanikos instituto vaistažolių žinovės, būrėjos iš žolynų. Pasipuoškite vainikais, susiskinkite devynių žolynų Kupolę, pasiimkite lauknešėlį ir su šeimomis, draugais atvykite į liepomis kvepiantį Verkių parką.
ŠVENTIŠKAI NUOTAIKAI
Pasipuoškite tautiniais drabužiais, ar bent su vaikinais ir baltais marškiniais, o merginos sijonėliais bei žolynų vainikais.
ŠVENTĖS PROGRAMA
18.30-19.30 Kupoliavimas, vainikų pynimas, vaistažolių turgelis;
19.30 Pasveikinimas, apeiginis vartų apėjimas;
19.45 Kupolinių rateliai, būrimai iš žolynų;
20.30 Ugnies apeigos prie Lizdeikos aukuro, sutartinių giedojimas;
21.00 Vakaro Saulės palydėjimas dainomis, medžių pagerbimas;
21.40 Šventinio laužo, stebulės uždegimas, šokiai, dainos, suneštinės vaišės,
vaistažolių arbatos gėrimas, Jonų pagerbimas;
23.30 Eitynės su fakelais prie Neries, vainikų plukdymas;
Iki saulės patekėjimo: paparčio žiedo ieškojimas, šokinėjimas per ugnį,
maudynės, medžių, javų lankymas, ritualinis prausimasis ryto rasa,
tekančios Saulės pagerbimas dainomis.
ŠVENTINĖS PROGRAMOS ATLIKĖJAI:
Folkloro ansamblis „JORĖ“ (vad. Rūta Aleksiūnienė)
Folkloro ansamblis „LAUKIS“ (vad. Lijana Šarkaitė-Viluma)
Folkloro ansambliai „NALŠIA“, „PORINGĖS“, „RADASTA“ (vad. Audronė Vakarinienė)
Folkloro ansamblis „VARANGĖ“ (vad. Varsa Liutkutė-Zakarienė)
Apeigų folkloro grupė „KŪLGRINDA“ (vad. Inija Trinkūnienė)
Liaudies dainų klubas „RASKILA“ (vad. Jurgita Vaitiekūnienė)
Tradicinė kapela „GRIEŽIKAI“ ( vad. Gaila Kirdienė)
Lydos lietuvių bendruomenės kapela „RŪTA“
Vaistažolių žiniuonės, būrėjos: RITA BALSEVIČIŪTĖ, RITA BALKUTĖ, EGLĖ VALENTĖ
Botanikos instituto vaistažolių specialistės
Šventės vedėja – NIJOLĖ BALČIŪNIENĖ
Daugiau informacijos tel. 8614 76090 (Nijolė)
Šventės rengėjai – LIETUVIŲ ETNINĖS KULTŪROS DRAUGIJA
Šventės partneriai – GTC Botanikos institutas, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, teisingo laisvalaikio organizatoriai „EVENTUM GROUP“
Šventės rėmėjai: KULTŪROS MINISTERIJA, LIETUVOS KULTŪROS TARYBA
Nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose saugomas ne tik gamtos paveldas, bet ir nematerialus kultūros paveldas. Tai papročiai, senoviniai amatai, tradicinės šventės. Rasos, Joninės arba Vasaros saulėgrįža – viena tokių švenčių, kai švenčiamas ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties metas.
Dabar Rasos švenčiamos naktį iš birželio 23 d. į 24-ąją, seniau trumpiausios nakties šventės būdavo pradedamos švęsti sparčiai ilgėjant dienoms, kai viskas žaliuoja, žydi, skamba paukščių balsais… Kupolė žymi aukščiausią tašką gamtos suvešėjimo. Visko yra su kaupu, gyvybės kupina. Tai Motinos Gamtos šventė viskam, kas gyva Žemėje. Skaityti toliau
Paskutinį balandžio savaitgalį vešlios pavasarinės žalumos apsuptyje Dangaus šviesulių stebykloje ir Kulionių piliakalnyje, šalia Molėtų observatorijos, dundėjo būgnai ir skambėjo mūsų protėvių giesmės. Gausus būrys Jorės šventės dalyvių, kaip ir kasmet, čia pasitiko pavasarinius Naujuosius metus.
Labanoro regioniniame parke įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje pirmosios pavasario žalumos šventė Jorė šiemet švenčiama buvo jau 22-ąjį kartą. Skaityti toliau
Balandžio 28-29 dienomis, šalia Molėtų observatorijos Labanoro regioniniame parke įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir senojoje dangaus šviesulių stebykloje, jau 22-ąjį kartą vyks pirmosios pavasario žalumos šventė Jorė. Atbundanti pavasarinė gamta vėl sukvies gausų būrį šventėjų į didžiausią pavasario šventę, mūsų protėviams buvusią tikraisiais Naujaisiais metais.
Jorė prasidės šventine talka: bus atnaujinti ir pirmąja pavasario žaluma papuošti Jorės Skaityti toliau
Balandžio 28-29 d., paskutinį balandžio savaitgalį, atbundanti pavasarinė gamta vėl sukvies gausų būrį šventėjų į pirmosios pavasario žalumos šventę Jorę. Jorė – didžiausia pavasario šventė, mūsų protėviams buvusi Naujaisiais metais, šalia Astronomijos observatorijos, Labanoro regioniniame parke, Kulionių kaime įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje bus švenčiama jau 22-ajį kartą. Skaityti toliau
Kovo 25 d., sekmadienį, 15 val. Lietuvių etninės kultūros draugija ir Vilniaus romuvų sambūris kviečia visus švęsti pavasario lygiadienį at Pūčkorių piliakalnio. Prieš šventę 13 val. vyks pažintinis žygis Vilnios pakrantėmis skirtas Vydūno 150-osioms metinėms.
Pavasario lygiadienis tai virsmo metas, kada diena susilygina su naktimi, kada žiema pralaimi vis aukščiau kylančiai Saulei. Skaityti toliau
Kovo 10 d., šeštadienį, 16 val. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (B.Radvilaitės g. 8) vyks vakaras skirtas Kriviui Jauniui-Jonui Trinkūnui (1939-2014) atminti.
Renginyje, kurį surengs Vilniaus romuvų sambūris, bus prisiminta J. Trinkūno pogrindinė veiklą. Apie tai prisiminimais dalinsis jo bendražygiai. Žgio dainas dainuos Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“.
J. Trinkūnas buvo vienas iš Lietuvos etnokultūrinio judėjimo pradininkų, etnologas, folkloristas, religijotyrininkas ir iškiliausias senojo baltų tikėjimo puoselėtojas Skaityti toliau
Jauna poetė romuvietė Eglė Kirilauskaitė sako, kad poezija – tai tiltas, kuris leidžia prisiliesti prie įvairių kultūrų, požiūrių ir žmonių, bet svarbiausia – nepamiršti savos kultūros ir baltiškų šaknų. Su daugelio literatūros renginių ir festivalių dalyve, poezijos konkursų laimėtoja, dviejų poezijos knygų autore kalbėjomės apie jos kūrybinį kelią, baltų tikėjimą ir būtinybę jaunam žmogui siekti savo svajonių.
– Pradėkime pokalbį nuo ištakų – kas lėmė, kad Tavo gyvenime svarbios vertybės yra literatūra, baltiškoji mūsų kultūra bei poezija?
– Užaugau Utenoje, mokyklą pabaigiau taip pat ten. Priklausiau Utenos literatų klubui „Verdenė“, tad ir mano literatūrinė biografija prasidėjo Utenoje. Skaityti toliau
Vasario 2 dieną (penktadienį) 18 val. Lietuvos nacionaliniame kultūros centre Šeimų romuva ir apeigų folkloro grupė Kūlgrinda kviečia paminėti Pusiaužiemį.
Šventės metu skambės bičių sutartinės, bus gerbiama ugnis, saulė, žemė, bus pasidžiaugiama artėjančiu pavasariu. Pusiaužiemio šventės metu meška verčiasi ant kito šono – tai rodo, kad žiema jau persirito į antrąją pusę ir netrukus ateis šiltesni orai. Skaityti toliau
Inija Trinkūnienė:
Vėlinių ugnys – simbolinis šeimos židinys ant kapo, bendrystė su protėviais. Senovėje Vėlinių vakarą visi eidavo prie pilkapių – ten užkurdavo laužus ir giedodavo mirusiesiems prišaukti ir pagerbti skirtas giesmes, palikdavo vėlėms aukų – valgių.
Šį paprotį pirmieji Lietuvoje atgaivino jaunieji Vilniaus romuviečiai, 1969 m. uždegę žvakeles ant pilkapių ir visus vienijančia ugnimi prikėlę iš užmaršties senąjį baltų tikėjimą. Skaityti toliau
Spalio 30 dieną, 18 val. Verkių rūmuose Vilniuje įvyks protėviams paminėti skirtas Vėlinių koncertas. Senąsias autentiškas mirusiųjų pagerbimo, laidotuvių ir karines giesmes atliks Romuvos apeigų folkloro grupė Kūlgrinda, vėlių balsai aidės Žemynos Trinkūnaitės kanklių skambesyje.
Protėvių atminimas ir pagerbimas – svarbi senojo baltų tikėjimo dalis. Tikima, kad mirusiųjų vėlės nepalieka gyvųjų, juk taip gera žinoti, kad mylimi žmonės neapleidžia, o saugo, kiekviename žingsnyje lydi ir globoja gyvuosius. Buvo tikima, kad protėvių vėlių kariauna net lydi karius į mūšį plazdėdama kariaunos vėliavose. Skaityti toliau
Priešpaskutinį rugsėjo savaitgalį, kaip ir kiekvienais metais, Kaune klegės tradicinės ir modernios muzikos atlikėjai iš Belgijos, Švedijos, Airijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Jau 18-ąjį kartą vykstantis tarptautinis tradicinio ir šiuolaikinio folkloro renginys „Suklegos“ kviečia įvairių muzikos stilių gerbėjus pasiklausyti postfolkloro, folkdžiazo, pasaulinės muzikos ir kitų eksperimentinių projektų.
Šiemet šventės rengėjai dovanoja net tris vakarus, pripildytus nepakartojamų pasaulio muzikos garsų, įdomių kompozicijų, projektų ir tradicinės įvairių tautų muzikos. Skaityti toliau
Liepos 4 d. ant Vilniaus Verkių parke prie Lizdeikos Aukuro nuskambėjo etinės kultūros puoselėtojo Albino Batavičiaus pučiamas ragas, skelbiantis jau trisdešimtą kartą prasidedančią tarptautinę folkloro šventę „Baltica“. Šis šventė rengiama ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje ir Estijoje – kiekvienoje šalyje pamečiui. Lietuva buvo renginio iniciatorė ir pirmoji organizatorė. Šventė įtraukta į Tarptautinį folkloro festivalių organizavimo tarybos prie UNESCO tinklą ir renginių kalendorių.
Nuo Baltojo tilto „Baltica“ rengėjai ir svečiai su XI a. vikingų laivu plaukė į Verkius – Skaityti toliau
Rugpjūčio 24-27 d. Dūburio ežero saloje prie Antazavės, Zarasų rajone vyks jau dvidešimta savitos muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros šventė „Mėnuo Juodaragis“ (MJR). Į savo jubiliejinę programą MJR įtraukė Lietuvos scenos atstovus, kurių gausa, stilistinė įvairovė ir vasaros pabaigos trenksmui ruošiami išskirtiniai, niekur kitur neskambėję muzikiniai pasirodymai nustebins ne vieną festivalių lankytoją.
„Šiemet „Mėnesio Juodaragio“ šventė žada kaip niekad daug išskirtinių pasirodymų, daugeliui dalyvaujančių kolektyvų šis renginys taps progą parodyti savo Skaityti toliau
1967 metais Romuvos ir universiteto žygeivių klubas pirmą kartą Kernavės piliakalniuose įkūrė šventą Aukuro ugnį. Jau 50 metų šį ugnis dega pasakodama apie šlovingą senovės lietuvių praeitį, pagarbą protėviams, garbinamus dievus, papročius ir tradicijas.
Kviečiame visus birželio 23 dieną nuo 20 valandos Rasas švęsti istorinėje Kernavėje. Su liaudies daina ir apeigomis nusilenkti saulei, motinai gamtai. Pajautos slėnio rūkuose ieškoti paparčio žiedo – savojo AŠ, galių pasisemti ryto rasos stebuklingame lašelyje.
16.00 Konferencija „Rasos šventumo beieškant“, skirta Rasos šventės Kernavėje 50 -ečiui.
Kernavės archeologinės vietovės muziejaus salė
Piliakalniuose ir prie Neries upės (folkloro ansambliai, tradicinės kapelos)
„Medgrinda“, „Savingė“, „Vingiorykštė“, „Gojus“ (Širvintos) „ Šaltinėlis“, „Pajauta“ (Panevėžys), „Žilvita“ (Kaišiadorys), „Dagilėlis“ (Ukmergė), „Kulgrinda“, „Vilnelė“, „Raskila“, „Sutaras“, „Griežikai“, „Bičiuliai“ (Vilnius)
Šventės eiga:
14.00 Miestelio mugė: amatininkai, tautodailininkai, kulinarinio paveldo puoselėtojai.
20.00 Vartų ratelis Pilies kalno papėdėje. Burtai prie Didžiosios Kupolės. Rasos šventės apeiginiai rateliai.
21.40 Nusileidžiančios saulės pagerbimas Pilies kalno piliakalnyje.
22.20 Aukuro uždegimas Aukuro kalno papėdėje.
23.00 Didžiojo laužo ir stebulių uždegimas piliakalniuose.
23.00 – 3.00 Naktišokiai.
1.00 Vainikų plukdymas Neries upe.
4.30 Tekančios saulės pasveikinimas Mindaugo sosto piliakalnyje. Prausimasis Rasa.
Vaizdo pasakojimas iš 45-osios Rasos šventės Kernavėje:
Į Lietuvą atvyksta gausi japonų Šinto dvasininkų delegacija. Jie viešės Lietuvoje kelias dienas, atliks savo tradicines apeigas. Vienas iš svarbių apsilankymo Lietuvoje tikslų – susitikimas su Romuvos Krive, vaidilomis ir dalyvavimas Romuvos apeigose.
Birželio 22 dieną 10 valandą Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ Verkių parke prie Lizdeikos aukuro pagerbs Baltų dievus ir protėvius. Apeigai vadovaus Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė, dalyvaus Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“. Į šią apeigą pakviesti ir Japonijos Šinto dvasininkai. Skaityti toliau
Paskutinį balandžio savaitgalį romuviai protėvių apeigomis vėl pasitiko pirmąją pavasario žalumą – Jorę. Kulionių kaime, Molėtų rajone, šalia Molėtų Astronomijos observatorijos įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje. Jorės šventė šiemet jau buvo švenčiama 21-ajį kartą.
Sprogstant pirmiesiems pavasario pumpurams ir skleidžiantis gležniems gyvybės daigams pirmąja pavasario žaluma apsigaubusioje vaizdingoje Lenktinio ežero pakrantėje Skaityti toliau
Kovo 4 d., šeštadienį Nacionaliniame kultūros centre dainuojant Žiūrų kaimo dainas buvo paminėtas šviesus krivio Jauniaus – Jono Trinkūno – atminimas.
Susirinkusieji minėjo ne mirties metines, bet prisiminė krivio Jauniaus nuveiktus darbus, jo mėgstamas dainas, smagius nutikimus minėdami jo gimtadienį.
Šiemet Romuvos kriviui būtų suėję 78 metai. Skaityti toliau
Kovo 4 d. 17 val. Nacionaliniame kultūros centre B. Radvilaitės g. 8, Vilniuje įvyks Žiūrų dainų vakaras, skirtas Jonui Trinkūnui – Romuvos Kriviui Jauniui atminti.
Žiūrų dainas kartu dainuoti kvies Žiūrų ansamblis ir Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“.
„Žiūrų dainos būsimam Romuvos kriviui Jauniui buvo įkvėpimo šaltinis. Nuo jo įkurto Žiūrų ansamblio prasidėjo etnokultūrinis sąjūdis, atvedęs Lietuvą į nepriklausomybę. Mums Žiūrų dainos svarbios, nes per jas mus pasiekia laisvoji nepriklausoma mūsų protėvių dvasia. Kviečiame visus patirti įkvepiančią dzūkiško dainavimo jėgą ir prisiminti Krivį Jaunių“ Skaityti toliau
