Žymos archyvas: Kūčių papročiai

Kodėl po Kūčių nereikia skubėti nurinkti stalo? (video) (1)

Kūčios | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Didžiosios žiemos šventės – puiki proga daugiau laiko praleisti su artimiausiais žmonėmis.

Kaip praskaidrinti buvimą kartu, kad neapsiribotume tik valgymu?

„Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ apie Kūčių šventės papročius pasakoja senųjų tradicijų puoselėtoja, etnologė, Romuvos vaidilė Nijolė Balčiūnienė. Skaityti toliau

Įamžinkime savo šeimos Kūčias (0)

Aukštaitiškas Kūčių stalas | LNKC nuotr.

Su pasididžiavimu galime sakyti, kad lietuviški Kūčių papročiai Vakarų pasaulyje atitikmenų beveik neturi. Kūčių vakarienė – tai didelė šventė skirtingos pasaulėžiūros žmonėms, jaukus, tarpusavio ryšius stiprinantis šeimos susibūrimas. Lietuvos nacionalinis kultūros centras (LNKC) kviečia įamžinti savo šeimos šventę, siųsti nuotraukas ar vaizdo medžiagą ir žada prizų.

Į UNESCO globojamą Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įtraukti reiškiniai mus pasiekė karta iš kartos, ir šiandien jie mums išskirtinai svarbūs. Skaityti toliau

Namuose keptų kūčiukų papročiai atgimsta: laikas su savo vaikais – brangiausias (0)

Namuose keptų kūčiukų papročiai atgimsta: laikas su savo vaikais – brangiausias | „Malsenos“ nuotr.

Kūčiukų kepimas namuose – tai ne tik papročių puoselėjimas ruošiantis Kalėdoms, bet ir turiningai praleistas laikas drauge su vaikais. Tuo įsitikinusios ir sveikos mitybos specialistės Ramintos Bogušienės, ir sportininkės Dianos Lobačevskės šeimos. Diana iki šiol brangina vaikystės prisiminimus, kaip namuose su tėvais kepdavo kūčiukus – juk tai taip paprasta ir lietuviška.

Šventė – tai pasiruošimas jai su vaikais Skaityti toliau

Belaukiant Kūčių vakaro (2)

Kucios

Žiemos saulėgrįža, tai viena iš svarbiausių keturių švenčių Lietuvoje. Pavasarį švenčiame Pavasario lygę, vasarą – Rasas, o rudenį – Rudens lygę. Visi papročiai ir apeigos per šventes turi gilią prasmę – jie sutelkia žmogų ateinančio laikotarpio darbams.

„Dviem dienoms praėjus po saulėgrįžos – iškiliausioji tamsiojo ir šaltojo pusmečio šventė – Kalėdos! Kartu su vasaros saulėgrįža, senovėje vadinta Kupolių ar Rasos švente, abi datos skelia metus pusiau, sudarydamos tradicinio kalendoriaus ašį“, – sako etnologas Libertas Klimka.

Lietuvos kaimuose jau iš ryto prasidėdavo nekasdienis šurmulys. Pakvipdavo kepamais pyragais. Buvo tikima, kad tą rytmetį pramigus, Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Dieveniškių apylinkių Kūčių papročiai (2)

Kūčių stalas su avižų kisieliaus dubeniu | N. Marcinkevičienės nuotr.

Jau gal niekur kitur Lietuvoje dabar nepavyktų užrašyti tiek daug kalendorinių švenčių senųjų papročių, tikėjimų, burtų, spėjimų, kaip Dieveniškių apylinkėse (Šalčininkų r.). 2012 m. per kelias dienas jų užrašiau daug ir senų.

Gruodis laikytas vilkų mėnesiu, jų rujos priartėdavo prie kaimo, įsibraudavo į tvartus, gal todėl apie Dieveniškes ilgai laikytasi draudimo, kad advente negalima kirpti avių, nes vilkai jas nešios. Ilgai verpė, nes ilgi vakarai priminė ilgą linų valakną… Dėl vilnos gerumo, kad ėriukai negimtų margi, stengėsi nelopyti drabužių

Skaityti toliau

Romuvos jaunimas vėlinių žvakes uždegs ant protėvių pilkapių (3)

velines-dvarciskiuose-v-daraskeviciaus-nuotr3-K100

Spalio 25 d. šeštadienį 18 val. Vilniaus Romuva kviečia į Dvarciškius (Švenčionių raj. prie Sarių) švęsti Ilgių – Vėlinių.

Lietuvos jaunimo Ramuva jau dešimtmetį per Vėlines pagerbia senuosius protėvius – mūsų valstybės kūrėjus – sukviesdama jaunimą ant Švenčionėlių pilkapių.

Šiemet, kaip ir kiekvienais metais, didelį Universiteto žygeivių būrį atves žygeivių vadas Tadas Šidiškis, kuris buvo vienas iš žygeivių ir etnokultūrinio sąjūdžio įkūrėjų, sykiu su Jonu Trinkūnu Skaityti toliau

N.Marcinkevičienė. Kūčių avižinis kisielius: arkliai, vėjai ir vėlės (0)

Kūčios | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

XX a. pirmoje pusėje avižinis kisielius buvo privalomas Kūčių stalo patiekalas, o kūčiukai, aguonpienis ir net žuvis dar nebuvo paplitę. Apie penkis nuošimčius šeimų be jo neapsieis ir šiemet, ypač šiaurės rytų Lietuvoje ir pamaryje. Apie avižų kisieliaus svarbą Klaipėdos krašte rašyta spau­doje; atkreiptas dėmesys, kad ir virtas jis ne bet kaip: „Ki­sieliui avižas grūsti pradėdavo kelias dienas prieš Kūčias. Grūsdavo piestose, kurias pirmiausia gerai apvalydavo nuo negerų dvasių, nes jose mėgdavusios važinėtis raganos. Grūsdavo visi šeimos nariai, kad visi ir visuomet turėtų avi­žų“ (Jaunoji Lietuva, 1936, Nr. 12).

Avižų kisieliaus svarbą (ne tik per Kūčias) liudija ir senieji šaltiniai. Motiejus Pre­torijus (1635–1707) „Senovės prūsų ekonomijoje“ Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Kūčių užeiviai (0)

Kūčios | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.Kalėdos – metas, kai į mus vėl atsigręžia motulė Saulė. Prasiveria Dangaus langai ir, stebuklinės šviesos paviliota, per aukštus kalnus, per žemus klonius su šyvais žirgais, nauju važeliu, geležiniais ratais, šilko botagais atvažiuoja Kalėda, atvežanti lašinių paltis, dešrų kartis, mergoms bielynas, riešutų maišelius, aukso kupkus, sidabro žiedus… Kalėdos dovanos – visa, kas žmogų padaro tikrai laimingą: sveikata, linksmybė, meilė, sotumas… Šventė!

Archyvinė tautosaka, nors ir menku aidu, vis dar atsiliepia vyresniųjų prisiminimuose: „Kap šara gudyna, Skaityti toliau