Žymos archyvas: kryžius

G. Zabiela: Žmogui, neturinčiam šaknų, nežinančiam savo valstybės istorijos – lengviau atsiskirti (11)

Archeologas Gintautas Zabiela | ve.lt nuotr.

Buvo ankstyvas rytas. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docentas mokslų daktaras, piliakalnių tyrinėtojas Gintautas Zabiela vienas sėdėjo viršūnėje ir kažką stropiai tikrino. Atkastas pirmas plotelis. Archeologas džiaugiasi, jog vietovė, matyt, nebuvo ariama, tai liudija stora velėna. Atsivėrė akmenų grindinys. Per pirmas kasinėjimų dienas surastas smeigtukas, kabučio, karolių elementų, ornamentuotos keramikos, kitų daiktų. Jie gali būti iš XIII amžiaus, tačiau dar teks tikrinti.

Archeologas G. Zabiela ant Kudinų piliakalnio ieško atsakymo, kur vyko Saulės mūšis. Skaityti toliau

J. Zvonkuvienė. Sąjūdžio metų kryžius – ant šono (5)

Kritęs Sajūdžio kryžius Melnragėje | J. Zvonkuvienės nuotr.

Prieš kurį laiką po didesnės audros ant šono krito vienas iš trijų kryžių, stovėjusių Klaipėdoje, Melnragės kopose. Krito didysis. Krito „tvarkingai“ – išilgai kopų. Vienu kryžmos galu įsikirto į kopų smėlį, o kitą vis tiek laiko iškeltą priešais jūrą – tarsi parodydamas, kad ir kritęs nepasiduoda.

Kiti du kryžiai mažesni, paprastesni. Jie buvo už didžiojo nugaros, tarp pušelių. Šie tebestovi. O pušelės auga ir vis labiau juos paslepia. Vaikštant pajūriu gerai matėsi tik didysis. Kažkada buvo pasviręs, Skaityti toliau

L. Litvinavičius. Panieka (nuotraukos, video) (5)

L. Litvinavičius. Panieka | Autoriaus nuotr.

Švenčionių rajone, Rakštelių kaime, Švento ežere yra pusiasalis-šventvietė vadinamas Alku. Mūsų protėviams, o ir mums, tai ypatinga, šventa vieta kurioje bendraujama su dievais ir su savo sąžine.

Bet 2017 metais ši vieta, sakyčiau, buvo išniekinta, pastačius prie kelio, ties rodykle į šventvietę, kryžių. Kryžių buvo galima pastatyti 100 ar 1000 metrų į vieną ar kitą pusę, bet ne, reikėjo statyti būtent ties senovės šventviete.

Gyvename 21-me amžiuje, bet metodai liko tie patys – sunaikinti, užgožti, sumenkinti, Skaityti toliau

Lietuvos nacionaliniame muziejuje – paskaita apie prijuostes (0)

Suvalkiečių šventadienė prijuostė. XIX a. II pusė | A. Baltėno (LNM) nuotr.

Šį trečiadienį, balandžio 19 d., 16 val., Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g. 1, Vilniuje) vyks Etninės kultūros vakaras, skirtas prijuostėms. Tekstilininkė, menotyrininkė dr. Miglė Lebednykaitė dalinsis sukauptomis žiniomis ir atsakys į daugelį klausimų. Kodėl lietuviška prijuostė sulaukė tiek dėmesio? Kaip prijuostės tapo kolekcionavimo objektu? Kokie archetipiniai pradai slypi apžadų prijuostėlėse? Skaityti toliau

E. Vaitkevičiūtė. Propagandos žodynas: Bermudų trikampissimbolis (III) (7)

Kryžius ir inkvizitoriai | Peru Inkvizicijos muziejaus nuotr.

Taigi, ponios ir ponai, tęsiame „Propagandos žodyną”. Asmenų ar visuomenių  „testavimas“, apie kurį kalbėsimės, pasitaiko įvairiose srityse: psichologijoje, švietime, versle, ypač reklamoje, sociologijoje ir pan. Antai naujai susitikę poros savotiškai testuoja, kitaip tariant, tikrina vienas kitą. Studentai dažniausiai neatsispiria pagundai „išbandyti” naujus dėstytojus. Dargi vaikai, susipažinę kieme, ir tie jau intuityviai bando nustatyti galimas elgesio vienas su kitu ribas ir specifiką. 

Kodėl tai vyksta? Pirmoji priežastis: kad tiesiog žinotume, kaip elgtis. Antroji priežastis: Skaityti toliau

Baltiški pasaulio suvokimo vaizdiniai respublikinėje parodoje „Baltų ženklai tekstilėje“ (12)

baltu zenklai tekstileje_plakatasSpalio 23 d. 17 val. J. Monkutės –Marks galerijoje (J.Basanavičiaus g. 45, Kėdainiai) atidaroma paroda „Baltų ženklai tekstilėje“. 

Šiųmetė paroda primins mums mūsų tautos kultūrinį palikimą. Nuo pasaulio suvokimo pradžios vaizdinės formos keliauja iš vienos epochos į kitą. Kintantys kontekstai gimdo vis kitokį vaizdinio prasminį turinį. Tai, kas „seniai“ žinoma atrandama iš naujo, atgimsta sakraliai reikšminguose, amžinuose dalykuose. Senosios formos ir vaizdiniai apipinti dvasinės bei racionalios patirties atskleidžia naujus aspektus, sukuria savojo laikmečio ženklus, savo kultūros įvaizdį.

 Ši paroda yra projekto „Kitokia tekstilė“  dalis, kurį nuo 2009 m. kasmet rengia Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus Tekstilės sekcija.

Skaityti toliau

T. Baranauskas. Kovo 11-osios šventimo paradoksai (31)

Tomas Baranauskas | asmeninė nuotr.

Vilniuje šią Kovo 11-ąją įvyko dvi eitynės, skirtos Kovo 11-ajai. Vienas organizavo tautinis jaunimas, kitas – Žmogaus teisių stebėjimo institutas, kurio veikloje patriotinių renginių organizavimas anksčiau nebuvo pastebėtas. Patys organizatoriai neslepia, kad šias antrąsias eitynes suorganizavo kaip alternatyvą tautinio jaunimo akcijai. Taigi, nebūtų tautinio jaunimo patriotinių eitynių, nebūtų ir šios „stebėtojų“ surengtos „alternatyvos“. Antrasis renginys tėra kopija, kurioje bandoma keisti akcentus, bet idėja vis dėlto perimta iš tautinio jaunimo. Apie tą ir rašo vienas iš eitynių organizatorių Ričardas Čekutis: „Mes privertėme į gatves išeiti netgi tuos, kuriems tautiškumas, lietuvybė, patriotizmas yra keiksmažodžiai. Jie taip pat jau švenčia pagal patriotų taisykles, Skaityti toliau

A. Patackas. Butšakniai. Jie išgelbės Lietuvą (37)

Algirdas Patackas | Respublika.lt nuotr.

Kaip žinia, skaudžiausiai sąmoningą lietuvį žeidžia ne gerbūvio stoka, bet emigracija, tautos išsiskaidymas. Kartu tai mįslingas mūsų dabarties reiškinys, labai ir ypatingai lietuviškas. Žinome du dalykus – esame labiausiai „išsivaikščiojantys“ iš aplinkinių tautų, nors tai, kas vadinama gyvenimo lygiu, nerodo, kad esame skurdžiai – greičiau vidutiniai.

Dar žinome, kad esame liguistai pesimistiški. Įprastiniai migracijos aiškinimai, tinkantys kitiems, mums visai arba iš dalies netinka, nes neužkabina giliau. Kodėl mes, sėsliausia Indoeuropos gentis, gimusi ten, kur gyvename, virtome migruojančia į nebūtį populiacija, Skaityti toliau

V. Lukšas. Kaip bažnyčia vykdė genocidą gindama prastus embrionus (36)

Vytautas Lukšas | Asmeninė nuotr.

Nepaisant konstitucinės valstybės ir bažnyčios atskirties, katalikų bendruomenės vyskupai vis dar bando sugrąžinti viduramžių krikščioniškai konservatyvią moralę koreguodami įstatymus ir teikdami pasiūlymus Seime.

Krikščioniško kulto ypatumai 

Autoritariškas, diktatoriškas vienos tiesos, idealo – alegoriškai kalbant vieno dievo išaukštinimas apibrėžiamas monoteizmu. Išpuikęs ir save pervertindamas jis keliauja po žemę skelbdamasis, jog žino visus atsakymus ir išgelbėsiąs žmoniją ar tautą nuo prapulties.

Visi su juo nesutinkantys, jo nuomone nesidomintys ir prieštaraujantys, nepriklausomai nuo argumentų, priskiriami blogio jėgoms, tapatinamoms su mitopoetine „tamsa“. Skaityti toliau