Žymos archyvas: kryžiuočių ekspansija

S. Kasparavičius. Pilėnų pradžia – Medvėgalyje (15)

Bilionių piliakalnis | Dail. K. K. Šiaulytis

Legenda tapęs Pilėnų pilies gynėjų pasipriešinimas kryžiuočių riteriams buvo ir toliau lieka reikšmingas Lietuvos įvykis. Pilėniškių pasiaukojantį žygdarbį aprašė ne vienas istorikas, jį rašytojai įamžino grožinėje literatūroje, sukurta opera „Pilėnai“.

Praėjo jau beveik 700 metų nuo tos 1336 m. šaltos žiemos dienos, kai kartu su visais gynėjais liepsnose žuvo apdainuota legendinė pilis. Iki pat šiol, tiksli Pilėnų pilies buvimo vieta dar nėra išaiškinta. Tačiau dėl vieno teiginio istorikai jau nebesiginčija – ji buvo Žemaitijoje. Tos nuomonės laikėsi dar M. Valančius ir S. Daukantas. Istorijos mokslų habil. dr. A. Nikžentaitis teigė, Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Baltijos kryžiaus žygių pasekmės (video) (7)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ toliau nagrinėjame Baltijos kryžiaus žygių temą, pradėtą ankstesnėje laidoje. Kryžiuočių nukariaujamos gentys priešinosi per visą XIII amžių, o paskutiniai buvo numalšinti žiemgaliai. Tačiau XIII a. pabaigoje Vokiečių ordino ekspansija pasiekė savo ribą ir XIV a. jau vyko iš esmės pozicinis karas su Lietuva.

Kaip vyko Vokiečių ordino ekspansija XIII a.? Ar po 1260 m. Durbės mūšio buvo iškilusi grėsmė šio ordino egzistavimui Baltijos šalyse? Kas sutrukdė prūsams, kuršiams ir žiemgaliams tuokart pasiekti lemiamą pergalę? Skaityti toliau

R. Dediala. Voplaukis ir klastinga Ordino politika (8)

Voplaukio mūšio vadai

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio valdymo laikotarpiu (1295–1315 m.) įvyko vienas svarbus ir šaltiniuose įgavęs atgarsį susidūrimas su Vokiečių ordino prūsiškąja šaka. Šis 1311 m. įvykęs mūšis mums žinomas Voplaukio pavadinimu, kuris istorijos specialistų ir mėgėjų kartais praleidžiamas dėl mažesnės jo įtakos tolimesniems Ordino veiksmams. Jo rezultatai nebuvo tokie ryškūs, kaip, pavyzdžiui, Saulės, Durbės ar Aizkrauklės kautynių, tačiau Voplaukis pasižymėjo keliais įdomiais aspektais, kurios toliau ir aptarsime.

Vytenis didžiuoju kunigaikščiu tapo tuo metu, kai, po 1283 m. užbaigto jotvingių nukariavimo, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė su Vokiečių ordino karo mašina susidūrė kaip niekad arti – ties Nemunu. Nepralaimėti karo tapo pagrindine Lietuvos valstybės užduotimi, todėl Vytenio veiksmai savo sumanumu ir agresyvumu nenusileido kryžiuočių veiksmams. 1298 m. jis sudarė sutartį su Rygos miestu (ji truko iki 1313 m.) ir taip paralyžiavo Ordino livoniškąją šaką, sulaikydamas ją nuo bet kokių priešiškų veiksmų, o pietvakariuose teko elgtis kiek pragmatiškiau – su kalaviju rankoje belstis į kryžiuočių užkariautų namų duris. Skaityti toliau

V.Rutkūnas. Lietuvių laimės kelias (I) (12)

Valdas Rutkūnas, Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Prieš tūkstantį metų lietuviai stojo ginti savo nepriklausomybės ir dvasinės laisvės. 400 metų mūsų protėviai sugebėjo atlaikyti psichologines atakas ir didžiosios Europos kariuomenę, kardu ir plėšimu platinusią krikščionybę. Visos Europos tautos jau daug šimtmečių buvo palaužtos – niekur krikščionybė neatėjo taikiai. O mes lietuviai sugebėjome kelis šimtus metų atidėti krikščionybės invaziją.

Sunku net įsivaizduoti, kokios jėgos reikėjo šimtmečius atlaikyti žymiai gausesnių užpuolikų antpuolį. Tai yra fenomenas ir pasauliniu mastu. Viena aišku – senoji lietuviška dvasia tikrai buvo stipresnė už brukamą krikščionišką religiją, todėl ir atsilaikėme 400 metų. Skaityti toliau