Žymos archyvas: Krymas

D. Konstantinovas: Rusijos demokratija – tiktai imitacija (10)

Danijilas Konstantinovas | Asmninė nuotr.

Rusijos opozicijos koordinacinės tarybos steigėjas, teisininkas, visuomenės veikėjas Danijilas Konstantinovas jau kurį laiką gyvena ir veikia Lietuvoje. Iš tėvynės jam teko bėgti nuo išgalvotų kaltinimų kriminaliniu nusikaltimu. Jūsų dėmesiui – jo įžvalgos apie Rusijos politinę sistemą, demokratiją, sisteminę ir antisisteminę opoziciją, prieigas prie viešosios informacijos išteklių.

– Dabartiniame Rusijos parlamente – Valstybės Dūmoje – atstovaujamos keturios partijos, neskaičiuojant vienmandatininkų, nepriklausančių frakcijoms. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Šlovė Ukrainai! Ką tai žeidžia? (video) (12)

Šlovė Ukrainai! Ką tai žeidžia? | Alkas.lt koliažas

2018 m. pasaulio futbolo čempionatas Šjačėje primena 1936 m. olimpines žaidynes Berlyne. Abiem atvejais žaidynes rengė autokratinės, ekspansyvios šalys. Tiesa, vykstant žaidynėms Vokietijoje dar buvo toli iki pirmųjų svetimų kraštų aneksijų ir masinių pogromų prieš savo šalies piliečius, bet pirmieji ekspansiniai žingsniai jau buvo žengti. Klaipėdos krašte jau kibirkščiavo konfliktas dėl jo atjungimo nuo Lietuvos ir prijungimo prie Vokietijos. Vokietijos vadovas aiškiai rėmė Klaipėdos „separatistus“, siekiančius sugrąžinti kraštą didžiojo Reicho prieglobstin. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Gėdingasis amžius. Kas po jo? (4)

Alkas.lt koliažas

Jau kuris laikas istorijos ir melodramų mylėtojus vienija įtaigus turkų serialas „Didingasis amžius“. Jo dėka išvystame tiek pačios Turkijos, tiek Europos istoriją turkų akimis. Europiečiai dažniausiai vaizduojami kaip išlepę, tačiau ir agresyvūs, bailūs ir kartu – klastingi. Vienu žodžiu – šakalai. Pačių turkų valdovams ir jų dvariškiams taip pat užtenka ydų, bet jie toli lenkia europiečius drąsa, teisingumu, sąžiningumu ir kitomis dorybėmis.

Deja, perfrazuojant šio filmo pavadinimą tenka konstatuoti, jog daugelis Vakarų pasauliui priskiriamų ydų pasitvirtino ir šis amžius Skaityti toliau

Kviečia paroda „Krymo totoriai fotografijose“ (2)

Kviečia paroda „Krymo totoriai fotografijose“ | Parodos nuotr.

Kovo 26 d., pirmadienį, 17.30 val. Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje UNESCO komisijos galerijoje (Šv. Jono g. 11) bus atidaryta Krymo liaudies Respublikos paskelbimo 100-osioms metinėms skirta paroda „Krymo totoriai fotografijose“ (XX a.pr.).

Šioje parodoje pristatomi XX a. pr. Krymo totorių, palikusių gilų pėdsaką Krymo pusiasalio istorijoje, portretai, jų gyvenimo ir buities akimirkos.  Parodą sudaro nuotraukos iš privačios Nizami Ibraimovo kolekcijos. Parodos atidarymo metu Lietuvos nacionalinio komiteto „Pasaulio atmintis“ narė ir Tautinių bendrijų tarybos narė Doc. dr. Galina Miškinienė Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Dvi avantiūros: Krymo aneksija ir Klaipėdos prijungimas (4)

Krymas | Penki.lt nuotr.

Prieš ketverius metus Rusija aneksavo Krymą. 2014 m. vasario 27 d. „žalieji žmogeliukai“ įžengė į pusiasalį. Kovo 18 d. aneksija buvo baigta. Bet Rusijos prezidentas V. Putinas Krymo pusiasalio aneksijos klausimą iškėlė savaite anksčiau – per pasitarimą siaurame rate, vykusį prieš ketverius metus, naktį iš vasario 22-osios į 23-ąją, neseniai pareiškė buvęs Valstybės Dūmos deputatas Ilja Ponomariovas. Prezidentas buvo susijaudinęs ir įsiutęs: prieš tai, 22-ąją, vos nepateko į sraigtasparnio avariją Sočyje, kurą jis laikė užsienio specialiųjų tarnybų įvykdytu pasikėsinimu.

V. Putinas aiškiai skubėjo. Jo nuotaika buvo prasta. Tą pačią dieną iš Kijevo pabėgo Skaityti toliau

Siūloma Vilniaus Latvių gatvę pervadinti Boriso Nemcovo vardu (14)

Borisas Nemcovas | wikipedia.org nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą ir merą, prašydamas iki Vasario 27 d., kai minėsime trečiąsias Boriso Nemcovo nužudymo metines, pradėti Vilniaus Latvių gatvės pervadinimo Boriso Nemcovo gatve procedūrą.

„Nors Vilnius visada buvo ir, tikiu, kad bus užuovėja kovojantiems už demokratišką Rusiją bei visą posovietinę erdvę, tačiau iki šiol laisvės sostinės persekiojamiems ir engiamiems kaimynams idėja nėra tinkamai įamžinta. Geriausias būdas tai padaryti būtų įamžinti Boriso Nemcovo atminimą jo vardu pervadinant Latvių gatvę, Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Padėtis Ukrainoje sudėtinga (video) (0)

Marius Janukonis Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lietuvos ambasada Ukrainoje įsikūrusi gražioje Kijevo vietoje. Ir pats ambasados pastatas įspūdingas. Nes ir šalis, kurioje lankėmės – įspūdinga.

Tiesa, Ukraina tebeišgyvena sudėtingą laikmetį. Ekonomika taisosi labai iš lėto. Pabaigos karui ir Krymo okupacijai nematyti. Korupcija – beveik neįveikiama.

Bet gyvenimas tęsiasi. Apie jį Audrys Antanaitis Kijeve kalbėjosi su Nepaprastuoju ir įgaliotuoju Lietuvos ambasadoriumi Ukrainoje Mariumi Janukoniu. Filmavo Arūnas Sartanavičius. Skaityti toliau

V. Sinica. Prorusiška ES prieš prorusišką Trampą? (74)

Vytautas Sinica | J. Česnavičiaus nuotr.

Neatsitiktinai sutapo, jog didžiausi dabartinės ES integracijos vizijos entuziastai visą JAV prezidento rinkimų laikotarpį ir dar ilgokai po to gasdino, jog Donaldas Trampas (Donald Trump) yra prorusiškas kandidatas. Lietuvoje negali būti blogesnės etiketės. Tikėtina, kad būtent dėl to šiaip itin konservatyvi Lietuvos visuomenė konservatyvų respublikoną D. Trampą apklausose vertino prastai ir verčiau rinkosi radikalių kairiųjų pažiūrų Hilari Klinton (Hillary Clinton).

Tuo tarpu Europos Sąjunga Lietuvoje buvo ir yra suvokiama kaip provakarietiškumo ir apsaugos nuo Rusijos įtakos veiksnys, Skaityti toliau

V. Dambrauskas. Ar įmanomas „Krymo scenarijus“ Lietuvoje? Arba kaip buvo žlugdoma mūsų pasienio tarnyba (2)

Vidmantas Dambrauskas | Asmeninė nuotr.

Kad atsakytume į šį klausimą, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, koks buvo tas „Krymo scenarijus“. Visi mes žinome, kad pagrindinį vaidmenį šiame „scenarijuje“ suvaidino „žalieji žmogeliukai“, iš kažkur atsiradę ir padarę „tvarką“. Bet kaip jie ten atsirado??! Man tai paaiškėjo, kai klausydamas tų įvykių suvestines išgirdau apie ukrainietiškų pasienio užkardų perėjimą į Rusijos pusę. Tad manau, kad viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Ukraina neteko Krymo ir dalies savo rytų teritorijų, buvo per mažas dėmesys Skaityti toliau

E. Vaitkevičiūtė. Propagandos žodynas: etikečių klijavimas; melaginga vėliava (II) (14)

Pixabay.com nuotr.

Taigi, gerbiamieji, tęsiame „Propagandos žodyną“. Taip pat norėčiau nuoširdžiai padėkoti portalui ekspertai.eu ir, pavadinkime, keliems oponentams už reakcijas į mano straipsnius priešiškos propagandos tema, t. y., už gerą reklamą. Jei užsipulta portale, kuris, gerai pamąsčius, kažkodėl minimas Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje – ką gi, mano asmenine nuomone, galima kelti hipotezę, kad „Propagandos žodynas“ yra teisingame kelyje… Skaityti toliau

URM per trečiąsias Krymo okupacijos metines pasmerkė Rusijos veiksmus (0)

RadioSvoboda.org nuotr.

Užsienio reikalų ministerija išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad Lietuva tvirtai remia Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę bei teritorinį vientisumą.

„Palaikydami Ukrainą, toliau nuosekliai vykdysime prieš trejus metus prasidėjusios neteisėtos Krymo okupacijos ir aneksijos nepripažinimo politiką. Sieksime, kad Rusijos Federacijai taikomos ES ir tarptautinės sankcijos dėl neteisėto pusiasalio užėmimo tęstųsi tol, kol Rusija nepasitrauks iš neteisėtai užgrobtos Ukrainos teritorijos“, – rašoma pranešime. Skaityti toliau

Sudužo Rusijos gynybos ministerijos lėktuvas, skraidinęs karinį chorą į Siriją (video) (6)

Aleksandrovo choras | Kadras iš transliacijos per Rusijos telekanalą RT

Ankstyvą gruodžio 25 d. rytą Rusijos gynybos ministerijos lėktuvas Tu-154, turėjęs skristi iš Sočio į Hmeimimo oro bazę Sirijoje, dingo iš radarų. Paaiškėjo, kad jis nukrito Juodojoje jūroje, praėjus maždaug 20 minučių nuo pakilimo iš Adlerio oro uosto, 4 val. 40 min. Lietuvos laiku (5 val. 40 min. Maskvos laiku). Lėktuvu skrido 92 žmonės: 84 keleiviai ir 8 įgulos nariai. Skaityti toliau

Eurasiadiary.ru: Ukraina tampa turistine valstybe (video) (1)

Marina Chariton ( Марина Харитон ) | Eurasia Diary nuotr.

Atrodytų paradoksas – kariaujanti ir Krymą praradusi Ukraina vis plačiau atveria duris turistams iš viso pasaulio ir energingai ruošiasi 2017 metų „Eurovizijos“ konkursui.  Šiandien ukrainiečiai daro viską, kad pritrauktų kuo daugiau įvairiausių šalių žmonių ir jų pastangos jau duoda vaisių. Turistų skaičius Ukrainoje auga, o pati Ukraina tampa bene perspektyviausia turistinė valstybė regione.

Kaip tą pavyksta pasiekti?
Atsakymas – mūsų informacinių partnerių Eurasiadiary.ru parengtame reportaže. Turistinio projekto „Atverk Ukrainą – europietišką valstybę su didele širdimi“ koordinatorę Mariną Chariton kalbina žurnalistė Natalija Gulijeva. Skaityti toliau

URM išreiškė susirūpinimą dėl rinkimų Rusijoje ir okupuotame Kryme (video) (0)

„Twitter“ nuotr.

Užsienio reikalų ministerija pabrėžia savo stiprų susirūpinimą dėl pažeidimų, fiksuotų rengiantis rinkimams į Rusijos Federacijos Valstybės Dūmą ir jų metu, ir ragina Rusijos Federacijos centrinę rinkimų komisiją kiek galima greičiau juos išnagrinėti bei imtis kitų su tuo susijusių veiksmų.

„Dar kartą principingai pabrėžiame, kad rinkimų į Rusijos Federacijos Valstybės Dūmą organizavimą 2014 m. pavasarį okupuotame ir nelegaliai aneksuotame Kryme laikome neteisėtu ir šių rezultatų nepripažinsime. Skaityti toliau

Kyla karinė įtampa tarp Rusijos ir Ukrainos (0)

Ukrainos KAM nuotr.

Ukrainos valstybinė pasienio tarnyba patvirtino, kad prie sienos su užgrobtu Krymu sutelkė sunkiąją ginkluotę. Tai pasakė tarnybos vadovas Viktoras Nazarenko.

„Noriu jus ir Ukrainos piliečius patikinti, kad mes esame pasiruošę bet kokiems veiksmams“, – pranešė V. Nazarenko.

Minėtasis asmuo mano, kad Kryme viksta antrasis Rusijos hibridinio karo etapas prieš Ukrainą.

Kijevo atstovai atmetė visus Kremliaus kaltinimus, neva Ukrainos karinės žvalgybos Skaityti toliau

Kovojančios Ukrainos atstovai pagerbė sovietinio režimo aukas Lietuvoje (video) (0)

Kovojančios Ukrainos atstovai pagerbė sovietinio režimo aukas Lietuvoje | rengėjų nuotr.

Šią savaitę Vilniuje viešėjo pirmasis demokratinės Ukrainos prezidentas Leonidas Kravčiukas, buvęs demokratinės Baltarusijos respublikos prezidentas Stanislavas Šuškevičius, Eurovizijos nugalėtoja Krymo totorė Džamala. Jie į Lietuvos sostinę atvyko prisijungti prie Gedulo ir vilties dienos minėjimo, pažymėti Genocido ir okupacijos dieną bei pažymėti 25-ąsias Belovežo susitarimų, po kurio žlugo SSRS, metines.

„Šią savaitę pažymėjome 75-ąsias metinės nuo Lietuvos piliečių trėmimų pradžios. Tai ne tik simbolinė sukaktis, bet ir reikšminga. Pirmąkart skaudžią datą pažymime tarptautiniame kontekste, įtraukdami ir kitų šalių Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Svečiai iš Ukrainos dėkojo Lietuvai už paramą (nuotraukos) (0)

Pirmoji fotografijos parodos „Karas“ nuotrauka | P. Šimkavičiaus nuotr.

Gegužės 16-20 d. Lietuvoje viešėjo Lvovo karininkų namų delegacija: Vitalijus Provozinas (Vitalij Provozin) (delegacijos vadovas), Irina Dzioba, Sofija Fedina, Olegas Lichačius (Oleg Lichac), Aleksandras Proniukas (Aleksandr Poroniuk) ir buvęs Ukrainos ambasados Lietuvoje darbuotojas Mikola Dziadzinas (Mikola Dziadzin), kurie viešnagės metu susitiko su Druskininkuose, Kaune ir Palangoje reabilitaciją atliekančiais ir dalyvaujančiais tarptautiniuose instruktorių kursuose Ukrainos kariais, be to, Vilniaus karininkų ramovėje atidarė fotografijos parodą „Karas“, surengė koncertus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje Lietuvos ir Ukrainos kariams.

Fotografijos parodos „Karas“ atidarymas Skaityti toliau

A. Rusi: Tokio pavojaus nebuvo nuo Šaltojo karo, judame link konfrontacijos (0)

Prof. Alpo Rusi | Wikipedia.org nuotr.

Dabartinė padėtis Ukrainoje yra labai pavojinga – tokios grėsmingos padėties nebuvo nuo Šaltojo karo laikų. Kaip ir tuomet, judame link konfrontacijos, o Europoje ir vėl atsirado atskirtis, sako profesorius Alpo Rusi, pripažintas tarptautinių santykių ir istorijos ekspertas iš Suomijos.

A. Rusi yra buvęs Suomijos ambasadorius Šveicarijoje, Lichtenšteine, prie Šventojo sosto ir prie Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos. Ilgamečio darbo patirtį Suomijos užsienio reikalų ministerijoje sukaupęs profesorius anksčiau dirbo Harvardo, Skaityti toliau

D. Stancikas. Kai baigsis Rusijos rezervo fondas (13)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos didžiausia grėsme yra įvardijama Rusija ir šiam pavojui atitolinti skiriama daug jėgų ir finansų. Užsienio, saugumo, energetikos strategijos, milijardus kainuojantys projektai (atominė elektrinė, dujų terminalas, skalūnų angliavandeniliaiir pan.) kuriami ne pagal sąnaudų ir naudos analizę, bet išskirtinai žvelgiant tik per Rusijos grėsmės prizmę. Artėjanti ekologinė katastrofa – visuotinis atšilimas, kurį didžiosios valstybės vadina rimčiausia grėsme planetai, o teologai –Apvaizdos ženklu žmonijai, Lietuvoje vertinamas su ironiška šypsena: „žaliųjų“ Kremliaus agentų primesta pseudoproblema, Skaityti toliau

„Aktualus interviu“: Vakarai nepagrįstai pamiršta Ukrainą ir Krymą (video) (0)

Krymas | penki.lt nuotr.

Diplomatas Žygimantas Pavilionis: Vakarai nepagrįstai pamiršta Ukrainą ir Krymą.
Interviu su buvusiu Lietuvos ambasadoriumi JAV Ž. Pavilioniu.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, DELFI TV, portaluose www.penki.lt, www.alkas.lt, www.veidas.lt, www.lzinios.lt, regionų televizijose. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Nedaug trūko, kad Krymas būtų mūsų (0)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuviai buvo netoli to, kad jų kariuomenė įžengtų ir užimtų Krymą. Tiesa, tokia galimybė buvo prieš gerus šešis šimtmečius, kai LDK buvo ypač stipri, ir Algirdo pulkai sumušė ir išstūmė totorių ordas iš beveik visos dabartinės Ukrainos teritorijos. Nedaug trūko, kad būtų parklupdytas ir visas Krymo chanatas.

Tai buvo neeilinė LDK pergalė prie vadinamųjų Mėlynųjų Vandenų arba Syniuchos – vidurio Ukrainoje esančios upės, kairiojo Pietinio Bugo, savo ruožtu įtekančio į Juodosios jūros užutekį, intako. Konkrečios mūšių vietos istorikai nenustatė, bet manoma, kad jie vyko Skaityti toliau

Seimas priėmė rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Rusijos Federacijos okupuotame Kryme (0)

RadioSvoboda.org nuotr.

Balandžio 12 d. Seimas, 90 parlamentarų balsavus už, nė vienam – prieš ir 2 susilaikius, priėmė rezoliuciją „Dėl žmogaus teisių, ypač Krymo totorių, padėties Rusijos Federacijos okupuotame Kryme“ (projektas Nr. XIIP-4260).

Šiuo dokumentu Seimas, primena, kad prieš dvejus metus Rusijos Federacija, panaudojusi ginkluotą karinę jėgą, okupavo ir aneksavo Ukrainos teritorijos dalį – Krymą bei pažymi, kad pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms yra pamatinė Europos Sąjungos vertybė ir esminis principas, kuriuo vadovaujamasi santykiuose su kitomis valstybėmis. Skaityti toliau

L. Linkevičius Ženevoje ragino susirūpinti žmogaus teisių padėtimi okupuotose Ukrainos srityse (1)

Linas Linkevičius | urm.lt nuotr.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius vasario 29 dieną Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos aukšto lygio susitikime Ženevoje kalbėjo apie žmogaus teisių padėtį įvairiuose pasaulio regionuose, žurnalistų saugumą, pažymėjo, jog minimas Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 50-asis jubiliejus.

Kalbėdamas apie žmogaus teisių padėtį Ukrainoje, ministras pabrėžė, jog separatistų kontroliuojamose teritorijose vykdomi rimti žmogaus teisių pažeidimai. Jis paragino JT vyriausiąjį žmogaus teisių komisarą ir JT Žmogaus teisių stebėjimo misiją Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Stalinas nukarūnuotas, tegyvuoja Putinas! (3)

SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutarties (vadinamojo Ribentropo–Molotovo pakto) pasirašymas. Pirmas iš kairės J. Ribentropas, dešinėje J. Stalinas ir V. Molotovas. Kremlius, 1939 m. rugpjūčio 23 d. | leidyklos „Briedis“ nuotr.

Vasario 25 d. sukanka 60 metų, kai Nikita Chruščiovas savo istoriniame pranešime SSKP XX suvažiavime „Apie asmenybės kultą ir jo pasekmes“ padarė galą Josifo Stalino šlovinimui. Pasak rusų istoriko ir publicisto Rojaus Medvedevo, dargi pats N. Chruščiovas neįsivaizdavo, jog, pradėjęs savo kalbą vienokioje šalyje, iš esmės baigs ją jau kitokioje.

Kaip laikraštyje „XXI amžius“ rašė apžvalgininkas Petras Katinas („kagėbė“ persekioto 82-jų sulaukusio publicisto netekome 2009-ųjų rugpjūtį, o gimęs buvo lyg tyčia vasario 25 d.), niekas nei Sovietų Sąjungoje, nei užsienyje, nors ir tikėdamiesi tam tikrų permainų sovietų imperijoje po Stalino mirties, net pagalvoti Skaityti toliau

Č. Iškauskas. V. Putinas pralenkė net savo mokytoją (11)

Nuo 1939-jų Dancigo iki 2014-ųjų Donecko | Alkas.lt asociatyvi nuotr.

Praėjus ketvirčiui amžiaus po kruvinų Sausio įvykių Vilniuje, Rusijos prezidentas V. Putinas vėl grasina galįs panaudoti jėgą, jeigu iškils pavojus „žmonių likimams“. Vokietijos leidinio „Bild“ žurnalistų paklaustas apie Ukrainos krizę, kurią paskatino Rusija, 2014 m. aneksuodama Krymą, V. Putinas atsakė: „Man ne sienos ar valstybių teritorijos rūpi, o žmonių likimai“.

Gražu. Rūpintis žmonių likimais, savo piliečių ar tautiečių padėtimi yra prezidento priedermė. Ko gero, istorijoje nesurasite nė vieno garsaus veikėjo, valstybės vadovo, kuris teigtų priešingai. Šiais laikais netgi skandalingasis Sirijos prezidentas Skaityti toliau

V. Putinas: Mes nieko Kryme neokupavome (24)

Vladimiras Putinas | kremlin.ru nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Vokietijos leidiniui „Build“ pareiškė, kad šalis Kryme tarptautinės teisės nepažeidė.

„Dėl Krymo, tarptautinė teisė nebuvo pažeista. Pagal Jungtinių Tautų Chartiją, kiekviena šalis turi teisę rinktis“, – pareiškė V. Putinas.

Pagal Rusijos prezidentą, šalies ginkluotų pajėgų buvimas pusiasalyje buvo būtinas, kad nebūtų sutrukdytas žmonių laisvas pasirinkimas. Skaityti toliau

T. Bakučionis. Į 2016-iuosius įžengus. Ar kada nors gyvensime geriau? (1)

Tomas Bakučionis | asmeninė nuotr.

Kadaise, gilų sovietmetį buvo populiarios ištisos politinių ir pusiau politinių anekdotų serijos – tikroji liaudies kūryba. Kalbėta, kad juos kurdavo kaip taisyklė žydų kilmės Maskvos inteligentai ir tai buvo bene vienintelis mažiausiai pavojingas būdas išlikti dvasinėje rezistencijoje prieš nežmonišką ir idiotišką sovietinę sistemą. Buvo populiari tokia serija, kurios kiekvienas anekdotas prasidėdavo „Armėnijos radijo klausiame: ….“ Kodėl būtent Armėnijos, gal istorikai žinotų? Tad ir paklausė kartą Armėnijos radijo tuometinė liaudis keletą fundamentalių klausimų: „kada gyvensime geriau ir ar bus trečiasis pasaulinis karas?“Į ką Armėnijos radijas atsakė – geriau mes jau gyvenome, trečiojo pasaulinio karo nebus, tačiau mes jau gyvename pokarinį laikotarpį. Skaityti toliau

Elektros energijos jungtis su Krymu sutvarkyta, bet srovė neteka (0)

efoto.lt, Emilijos nuotr.

Ukrainos Chersono valstybinė administracija praneša, kad sugedusi elektros tiekimo linija į Krymą yra sutvarkyta.

Tačiau energija vis dar netiekiama, nes ankstesnė sutartis nustojo veikusi šių metų sausio 1 dieną ir laukiama naujos sutarties pasirašymo.

Neseniai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Krymo gyventojams pasiūlė pravesti apklausą ir rinktis būti Rusijos sudėtyje ir laikinai turėti bėdų su elektros aprūpinimu ar pasirašyti elektros tiekimo Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar įvyks naujas dviejų imperijų karas? (20)

Karas-on-July-4-2009-in-Kandahar-Afghanistan-foreignpolicy-com-nuotr

Rusija didina karines galias, kaip Vokietijos naciai prieš Antrąjį pasaulinį karą. Respektabilusis „The New York Times“ rašo, kad Kremlius ruošiasi plataus masto tarpvalstybiniam karui. Arktyje, Ukrainoje, o dabar ir Turkijoje. Toks jos aktyvumas neregėtas nuo Šaltojo karo laikų.

Vėl paralelės su naciais

Šiek tiek daugiau kaip 12 metų valdžioje išbuvęs Vokietijos nacionalsocialistų lyderis Adolfas Hitleris dar Miuncheno aludėje skelbė Vokietijos imperijos tęstinumo programą. Vladimiras Putinas, 2000-ųjų išvakarėse Skaityti toliau

V. Putinas pasiūlė Krymui rinktis Rusiją arba elektros tiekimą (24)

V.Putinas. Rusijos URM nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Krymo gyventojams pasiūlė pravesti apklausą ir rinktis būti Rusijos sudėtyje ir laikinai turėti bėdų su elektros aprūpinimu ar pasirašyti elektros tiekimo sutartį, kurioje būtų nurodyta, kad pusiasalis priklauso Ukrainai.

O antras klausimas skamba taip: „ar jūs pasiruošę susidurti su laikinais sunkumais, susijusiais su elektros tiekimu 3–4 mėnesiams.

Apie tai, kad siūlomas vykdyti apklausą Kryme pranešė Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas. Skaityti toliau