Žymos archyvas: Krivis Jaunius

„Baltų šventadieniai“ – Krivio Jauniaus metams (video) (1)

Jonas Trinkūnas Dvarciškių šventovėje (Švenčionių r.) | J.Vaiškūno nuotr.

Lietuvos Romuva šiuos metus paskyrė etnologo, folkloristo, religijotyrininko Jono Trinkūno (1939–2014) atminimui. Naujausioje „Baltų šventadieniai“ laidoje krivis Jaunius į mus prabils iš archyvinių vaizdo įrašų, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė ir etnokosmologas Jonas Vaiškūnas pasidalins savo prisiminimais apie šią iškilią asmenybę, skambės Romuvos apeigų grupės „Kūlgrinda“ (vadovė Inija Trinkūnienė) giesmės.

„Lietuviškas Ąžuolas… Retai kada turėdavau galimybę bendrauti su kitu tokiu sielos Skaityti toliau

Lietuvos Romuva šiuos metus paskyrė Krivio Jauniaus atminimui (nuotraukos) (0)

Krivis Jaunius Jorės šventėje atlieka romuvių įšventimo apeigą | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Krivio Jono Trinkūno-Jauniaus (1939-2014) gimimo 80 metį ir Kraštotyrininkų ramuvos 50-metį kovo pradžioje paminėjusi  Senojo baltų tikėjimo bendrija „Romuva“ 2019-uosius metus paskelbė Krivio Jauniaus metais.

„Šiais metais mūsų šventėse ir renginiuose bus minimas  Krivis Jaunius ir Jo nuveikti darbai Romuvai ir Lietuvai“, – sakė Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė.

Minėjime susirinkusiems pirmą kartą buvo parodytas 2011 m. prof. dr. Ainės Ramonaitės įrašytas vaizdo pokalbis su Jonu Trinkūnu. Renginyje dalyvavo ir prisiminimais apie Krivį Jaunių dalijosi jo

Skaityti toliau

Panevėžio romuva paminėjo Krivį Jaunių (nuotraukos) (3)

2016-01-23 13-16-39 - IMGL7232 -Panevezio romuviai mini Krivi

Sausio 23 dieną Panevėžio Romuva paminėjo antrąsias  Krivio  Jauniaus – Jono Trinkūno (1939–2014) mirties metines. Minėjimas vyko Panevėžio rajone Tarnagaloje prie Lizdeikos paminklo Vidmanto Kartano sodyboje, šiais metais pripažinta gražiausiu vienkiemiu Panevėžio rajone.

Susirinkusius svečius sutiko vaidilutės, pakvietusios visus į šventės vietą nusiprausti, apsivalyti vandeniu ir ugnimi sakydamos: „Sveikiname geru žodžiu, plauname gyvu vandeniu“.

Į Krivio Jauniaus pagerbimo apeigą atvyko Senovės baltų religinės bendrijos – Lietuvos romuvos Krivė Inija Trinkūnienė, Skaityti toliau

Apeiginė grupė „Kūlgrinda“ Deivei Laimai skyrė giesmių plokštelę (18)

Lietuvos Romuvos nuotr.

Neseniai „Giesmes Žemynai“ pristačiusi Senovės baltų religinės bendrijos Romuva apeigų folkloro grupė „Kūlgrinda“ netrukus žada gerbėjus nudžiuginti dar viena muzikine dovana – „Laimos giesmės“. Tai aštuntoji plokštelė iš Lietuvos Ramuvų sąjungos inicijuoto lietuvių archajinio muzikinio paveldo ciklo „Baltų giesmės“. Jau yra įrašytos ir išleistos „Ugnies apeigos“, „Perkūno giesmės“, „Sotvaras“ („Kūlgrinda“ ir „Donis“), „Prūsų giesmės“, „Giesmės Saulei“ ir „Giesmės valdovui Gediminui“, Skaityti toliau

Pilkapių ugnių šviesa romuvius artino su protėviais (nuotraukos) (4)

Vėlinės | V.Daraškevičiaus nuotr.

Kasmet artėjant Vėlinėms Lietuvos ramuvos jaunimas rengia protėvių paminėjimo šventę Švenčionių rajone, Dvarciškėse. Lankomi pilkapiai, giedamos giesmės ir sutartinės vėlėms, aukojama.

Šį sykį kelionė vėlių ir protėvių takais buvo kaip niekada ilga, prasminga ir įvairi. Ilga, nes truko visą dieną ir naktį. Prasminga, nes visi veiksmai, žodžiai ir mintys buvo kreipiami ir siejami su vėlių pasauliu. Įvairi, nes protėviai buvo minimi ir ant pilkapių, ir šventykloje, ir užstalėje, ir vaidinant pasakas iš vėlių ir velnių gyvenimo. Skaityti toliau

Krivis Jaunius: Velykos – Vėlių ir Visų Dievų šventė (audio) (29)

Vaidila | R.Pakerio ir G.Steiblio nuotr.

Lietuvių pavasario švenčių ciklas turtingas papročiais, dauguma jų pasiekė mus kaip gyvoji tradicija – mūsų senelių, prosenelių giesmėmis, žodžiais ir apeiginiais veiksmais.

Todėl artėjant Velykoms, kviesčiau paminėti ir atšvęsti jas pagal protėvių papročius.

Pradžioje  keletas pastebėjimų apie žodžio „Velykos“ prasmę. Velykų vardas lietuvių tradicijose siejasi su Vėlių vardu. Kaip tik tuo metu nuo amžių buvo švenčiamos pavasarinės Vėlinės, vadintos „Vėlių Velykomis“. Jos prasideda Didįjį arba Žaliąjį ketvirtadienį  ir tęsiasi iki sekmadienio. Tai mums primena išlikę protėvių vėlių gerbimo papročiai. Skaityti toliau