Žymos archyvas: kremavimas

Lietuviškos Vėlinės tarp praeities ir dabarties (0)

Vėlinės | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Regis, bent jau mirusiųjų laidojimo ir pagerbimo papročiai turėtų likti atspariausi pasikeitimams, tačiau ir jie pasiduoda pašėlusiam gyvenimo tempui ir verslo diktatui.

Apie tai prie Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo apskritojo stalo diskutavo etnologas profesorius Libertas Klimka, kunigas Robertas Pukenis, ritualinių paslaugų verslo atstovas Valentinas Kurilovas bei sociologas Raimundas Kaminskas. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas Jakavonis. Skaityti toliau

Sudegintų palaikų pelenus barstysime laukuose ar kosmose? (1)

Pelenų barstymas | Shutterstock nuotr.

Aplinkos ministerija rengia Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisą, kuria numatoma, kad Lietuvoje turėtų atsirasti sudegintų palaikų pelenų išbarstymo laukai. Ir nors daugeliu atvejų žmonės savo testamentuose ar jiems prilygintuose dokumentuose būna išreiškę pageidavimą, kad po palaikų sudeginimo artimieji išbertų pelenus konkrečioje vietoje – į ežerą prie numylėtos sodybos, į Baltijos jūrą ar virš tėviškės laukų, – dabar tai draudžiama to paties įstatymo, bet numatoma pataisa suteiktų alternatyvą ir padėtų išvengti baudų. Skaityti toliau

Įstatymas prieš paskutinę valią – laidoti „kaip reikia“ ar atiduoti pelenus vėjui? Kokia praktika vyrauja pasaulyje? (1)

Laidotuvės | Pixabay nuotr.

Kas bendro tarp menininkės Galinos Dauguvietytės, jūrų kapitono, mokslininko okeanologo Povilo Almio Mažeikos ir Lietuvos ambasadorės prie UNESCO Ugnės Karvelis? Be to, kad jie buvo šviesūs, savo srityje pasižymėję žmonės, juos galima būtų vadinti pomirtiniais nelegalais, nes po mirties jų pelenai buvo išbarstyti arba užkasti pažeidžiant galiojančius Lietuvos įstatymus. Paradoksalu, tačiau, nors įstatyme ir nurodoma kitaip, legaliai išbarstyti urnos turinio Lietuvoje galimybės nėra, nors daugumoje Skaityti toliau

Kėdainių krematoriume paleista antroji linija. Kitas etapas – plėtra į Vilnių (0)

Kėdainių krematoriumo nuotr.

Ketvirtadienį Kėdainių krematoriume pradėjo veikti antroji kremavimo linija. Jos pajėgumas, kaip ir pirmosios – 4000 kremavimų per metus. Įdiegus antrąją liniją, dvigubai didėja paslaugos teikimo šalies gyventojams galimybės, o krematoriumas pradeda dirbti nepertraukiamai visą parą.

„Praeitus metus baigėme beveik pasiekę metinį esamos kremavimo linijos pajėgumą, tad labai laiku spėjome įdiegti naują liniją.

Skaityti toliau

Kėdainių krematoriume įrengiama antroji linija (0)

Kedainiu krematoriumo kiemelis

Kėdainių krematoriume pradėti antrosios linijos įrengimo darbai. Juos atlieka įrangos gamintojos, vokiečių kompanijos IFZW darbuotojai. Krematoriumo veikla dėl montavimo darbų nestabdoma.

„Technologinės plėtros planus įgyvendiname nenukrypdami nuo grafiko – antrosios linijos montavimas užtruks apie tris mėnesius, tad ji bus paleista kitų metų pradžioje, – sako Kėdainių krematoriumą valdančios bendrovės „K2 LT“ direktorius Vytenis Labanauskas. – Technologinė plėtra buvo numatyta dar statant krematoriumo pastatą, todėl vieta antrajai linijai jau iš karto buvo paruošta. Tai dabar leidžia dirbti nestabdant pirmosios linijos ir, tuo pat metu, užtikrinant saugumą Skaityti toliau

Atidarytas pirmasis Lietuvoje krematoriumas (1)

Šiandien Kėdainių pramoniniame parke, po 1,5 metų statybos darbų, atidarytas pirmasis Lietuvos krematoriumas. Kol kas čia veiks viena mirusiųjų deginimo linija, leidžiantis sudeginti 4000 palaikų per metus, t. y. tenkinanti šiandieninį Lietuvos poreikį. Atsiradus didesnei paslaugos paklausai, pajėgumai bus didinami paleidžiant antrąją liniją, kuriai vieta taip pat paruošta. Palaikus deginti bus pradėta lapkričio 29 d.

Pasak krematoriumą įgyvendinančios bendrovės „LT“ direktoriaus Vytenio Labanausko, pastarąjį mėnesį vykę galutiniai įrangos bandomieji darbai praėjo sklandžiai, todėl buvo galima pradėti veiklą planuotu laiku. Skaityti toliau

Kelias į anapus: per žemę, ugnį ar vandenį (2)

Vėlinės | V.Balkūno nuotr.Kiekvienas žmogus anksčiau ar vėliau susimąsto, kaip iškeliaus anapilin. Vienas pareiškia norintis, kad jo kūnas būtų palaidotas žemėje, net nusako vietą, kitas nori būti sudegintas ir nurodo, kur laikyti urną su pelenais, trečias net pageidauja, kad jo palaikų dulkės būtų išbarstytos vėjyje ar supiltos į vandenį.

Kokią prasmę turi skirtingi keliai į amžinybę? Kas būdinga įvairioms pasaulio kultūroms bei tikėjimams? Kuris kelias artimas lietuviams? Skaityti toliau