Žymos archyvas: krematoriumas

Sudegintų palaikų pelenus barstysime laukuose ar kosmose? (1)

Pelenų barstymas | Shutterstock nuotr.

Aplinkos ministerija rengia Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisą, kuria numatoma, kad Lietuvoje turėtų atsirasti sudegintų palaikų pelenų išbarstymo laukai. Ir nors daugeliu atvejų žmonės savo testamentuose ar jiems prilygintuose dokumentuose būna išreiškę pageidavimą, kad po palaikų sudeginimo artimieji išbertų pelenus konkrečioje vietoje – į ežerą prie numylėtos sodybos, į Baltijos jūrą ar virš tėviškės laukų, – dabar tai draudžiama to paties įstatymo, bet numatoma pataisa suteiktų alternatyvą ir padėtų išvengti baudų. Skaityti toliau

Kauniečių balsai apklausoje dėl krematoriumo pasiskirstė apylygiai (0)

Krematoriumas | kaunas.lt nuotr.

Savaitę trukusi apklausa dėl galimybės miesto teritorijoje statyti krematoriumą vieningo atsakymo nepateikė. Kauniečių nuomonės išsiskyrė maždaug perpus. 1346 lankytojai pasisakė prieš tokią idėją, o 1318 vartotojų jai pritarė. Be to, vykstant apklausai buvo užfiksuotas bandymas nesąžiningai iškreipti jos rezultatus.

„Ar pritariate, kad Kauno miesto teritorijoje būtų statomi krematoriumai?“. Toks klausimas praėjusią savaitę kvietė visus gyventojus pareikšti savo nuomonę internetu. Lankytojų balsai nuo pat pradžių pasiskirstė daugmaž tolygiai, nežymiai svyruodami į vieną ar kitą pusę. Skaityti toliau

Nepritarta krematoriumui Vilniaus Olandų gatvėje (0)

Vilniaus sav. nuotr.

Vilniaus miesto taryba nusprendė, kad krematoriumas Olandų gatvėje statomas nebus. Teritorija, kurioje siekta statyti krematoriumą, yra Pavilnių regioninio parko ir Lyglaukių geomorfologinio draustinio dalis, ribojasi su senųjų žydų kapinių teritorija, Vilniaus Senamiesčiu ir miesto centru. Be to, netoli Vilniaus laidojimo namų, kur siekiama statyti krematoriumą, nemažai gyvenamųjų namų, švietimo ir kultūros įstaigų. Krematoriumo įrengimui nepritaria ir vietos gyventojai. Skaityti toliau

Kėdainių krematoriume paleista antroji linija. Kitas etapas – plėtra į Vilnių (0)

Kėdainių krematoriumo nuotr.

Ketvirtadienį Kėdainių krematoriume pradėjo veikti antroji kremavimo linija. Jos pajėgumas, kaip ir pirmosios – 4000 kremavimų per metus. Įdiegus antrąją liniją, dvigubai didėja paslaugos teikimo šalies gyventojams galimybės, o krematoriumas pradeda dirbti nepertraukiamai visą parą.

„Praeitus metus baigėme beveik pasiekę metinį esamos kremavimo linijos pajėgumą, tad labai laiku spėjome įdiegti naują liniją.

Skaityti toliau

„Liūdni slibinai“ į pasirodymą Londone kviečia skandalu lovoje (0)

„Liūdni slibinai“ albumo „be jokių Ė“ pristatymas | liudnislibinai.lt nuotr.

Vasario 21 dieną, artistiškai ironiški „Liūdni slibinai“, liūdnai paminėję Lietuvos valstybės atkūrimo dieną Hamburge, surengs koncertą be jokių „Ė“ Londone. Jungtinėje Karalystėje gyvenančius lietuvius trijulė į savo pasirodymą, valantį nuo dvasios konservantų, kviečia su skandalu lovoje.

„Lietuvių emigrantų džiaugsmui Londone artėja galas. Bent porai valandų kiekvienas galės pasijusti gimtinės glėbyje – už rankų susiėmę, sukursim mažą Lietuvėlę“, – teigia „Liūdnų slibinų“ gilių minčių stygų virpintojas Vaidas Kublinskas. Skaityti toliau

Kėdainių krematoriumo atsiradimas paskatino pokyčius įvairiose srityse (0)

Kėdainių krematoriumas | lt.wikipedija.org nuotr.

Lapkričio 29 d. sukanka metai, kai Lietuvoje pradėjo veikti pirmasis krematoriumas, esantis Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje. Per metus krematoriume buvo kremuota 1360 mirusiųjų palaikų.

„Žinant, kad iki šiol Lietuvoje nebuvo tokios paslaugos tradicijos, po metų matyti gana dinamiški pokyčiai: jei pirmaisiais darbo mėnesiais buvo po 90 kremacijų, paskutiniaisiais – jau po 150, tad galima daryti išvadą, jog šalies gyventojai įvertino galimybę būti kremuoti gimtinėje, – apibendrina veiklos metus krematoriumą valdančios bendrovės „K2 LT“ direktorius ir bendrasavininkis Vytenis Labanauskas. – Taip pat vis daugiau žmonių pasirašo trišalę sutartį, nurodydami, kad po mirties nori būti kremuoti. Ši sutartis jų neįpareigoja finansiškai, tačiau mirties atveju yra tolygi testamentui, todėl žmonės gali būti tikri, jog jų išreikšta valia bus tikrai įvykdyta“. Skaityti toliau

Atidarytas pirmasis Lietuvoje krematoriumas (1)

Šiandien Kėdainių pramoniniame parke, po 1,5 metų statybos darbų, atidarytas pirmasis Lietuvos krematoriumas. Kol kas čia veiks viena mirusiųjų deginimo linija, leidžiantis sudeginti 4000 palaikų per metus, t. y. tenkinanti šiandieninį Lietuvos poreikį. Atsiradus didesnei paslaugos paklausai, pajėgumai bus didinami paleidžiant antrąją liniją, kuriai vieta taip pat paruošta. Palaikus deginti bus pradėta lapkričio 29 d.

Pasak krematoriumą įgyvendinančios bendrovės „LT“ direktoriaus Vytenio Labanausko, pastarąjį mėnesį vykę galutiniai įrangos bandomieji darbai praėjo sklandžiai, todėl buvo galima pradėti veiklą planuotu laiku. Skaityti toliau

Paskutinė kelionės į amžinybę stotelė (10)

Vėlinės

„Žemėj jau ir taip mažai vietos, o kapinės vis plečiasi ir plečiasi. Aš norėčiau, kad mane sudegintų ir pelenus išbarstytų, nes kapas anksčiau ar vėliau vis tiek bus apleistas, o gyviesiems vietos reikia labiau nei mirusiajam. Be to, dar kiek laiko ir pinigų jam prižiūrėti reikia, o juk mirusiajam tas pat“, – sakė Žaslių miestelyje (Kaišiadorių r.) gyvenanti Stefanija Laukminienė.

Ar tikrai tebelaidojama tradiciškai?

Kapinių plotai šalyje vis didėja. Skaityti toliau

Gilyn į Indiją (I) (5)

Jonas Trinkūnas, www.alkas.lt
Alkas.lt skelbia Inijos ir Jono Trinkūnų reportažus ir Indijos, kurioje jie šiuo metu vieši. 

Dvarka (Dwarka)

Tai jau ketvirtoji mūsų kelionė Indijon. Visų mūsų kelionių tikslas buvo ir yra pažinti senąją indų kultūrą, ieškant panašumų ir tapatumų su mūsų baltiškąja kultūra. Žinoma, abiejų šalių mastai yra nepalyginami, tačiau istorijoje galima įžvelgti bendrumų.

Indija kentėjo nuo islamo agresijos ir nuo britų kolonialinės okupacijos taip kaip Lietuva kentėjo krikščionybės agresiją ir svetimųjų viešpatavimą ilgus šimtmečius. Indija nepriklausomybę atgavo XX amžiuje kaip ir Lietuva.

Kaip ir praėjusių kelionių į Indiją metu, taip ir šios labiausiai mus domina religinio gyvenimo įvairovė ir etninės kultūros apraiškos. Skaityti toliau