Žymos archyvas: kraštovaizdis

Artėjančios architektūros konferencijos akiratyje – aplinka, kultūra ir žmogus (1)

A. Matvejenkos nuotr.

Spalio 1-ąją, minint Pasaulinę architektūros dieną, Lietuvos architektų bendruomenę suburs svarbiausia kasmetinė konferencija „Architektūros kokybė: konteksto svarba“, rengiama Lietuvos architektų rūmų ir VGTU Architektūros fakulteto.

Tradicine tapusi tarpdisciplininė mokslinė-praktinė konferencija jau ketvirtą kartą kvies klausyti, kalbėtis ir diskutuoti apie architektūros kokybę. Skaityti toliau

Naujas iššūkis architektams – sujungti gamtą, tradicijas ir technologijas (0)

Architektūros konferencija | rengėjų nuotr.

„Mūsų tikslas – sujungti novatoriškas technologijas su vietiniais ištekliais ir kultūra. Tradicijas įkomponuoti į architektūrą skatina ir praktiniai sumetimai“, – pasakoja architektų studijos „Vilalta Architects“ vadovas Ksavieras Vilalta (Ksavier Vilalta).  

Supratimas, kad gamta apima ir miestą, turi didelę įtaką miestų plėtrai ir priežiūrai bei kiekvieno gyventojo sveikatai, saugai ir gerovei. Deja, iki šiol miestus kūrėme, atsižvelgdami ne į aplinką ir natūralias gamtines sąlygas, Skaityti toliau

Puoselėjamas Dieveniškių krašto kultūrinis kraštovaizdis (0)

vstt.lt nuotr.

Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija drauge su vietos bendruomenėmis sėkmingai puoselėja  Dieveniškių krašto kultūrinį kraštovaizdį.

Dieveniškių krašte, nepaliestame paskutiniojo ledyno, vyrauja kultūrinis kaimo kraštovaizdis. Itin vertingi tebegyvenami gatviniai kaimai su gerai išlikusia rėžine žemėvalda, susiformavę po valakų reformos. Čia itin gausu pilkapių ir pilkapynų, kurių didžiausi Stakų ir Poškonių pilkapynai. Savitas Dieveniškių miestelis, šalies pakraštyje rymantis Norviliškių vienuolynas. Skaityti toliau

Š. Šimkus. Tėvynės sielovaizdis ir gavėnia (1)

M. K. Čiurlionis „Karalių pasaka“ 1909 m. | Ciurlionis.eu nuotr.

Lietuvos kraštovaizdis – drobulė lietuvio sielos išskleista: sielovaizdis. Visi geiduliai, troškimai, visos nuodėmės šitoj drobulėj – juodos dėmės. Dangus tik vienas amžiais tyras. Lietuvos kraštovaizdis – tai atspindys šitos savinaikos, tos neapykantos, kuri nūn gremžiasi kone kiekvienoj širdy. Kadais žmogus buvo dalimi kraštovaizdžio – jo puošmena, skaisčiausiu pumpuru. Kur pirkios, trobos, svirnai, klėtys, žardžiai ir pirtelės, malūnai ir klojimai, pilys ir keliai, javų vilnijančių laukai tarsi patys plaukė iš kraštovaizdžio, tarsi patys augo ir tauravo iš Motinos Žemės įsčių gimę, savo spalvomis, raštais, tobulu paprastumu atkartodami žemės spalvas, raštus ir paprastumą. Skaityti toliau

Birštone duris atvėrė tarpukario Lietuvos elito pamėgta „Baltoji vila“ (0)

Birštone duris atvėrė tarpukario Lietuvos elito pamėgta „Baltoji vila“ | Birštono savivaldybės nuotr.

Kovo 9 d., minint valstybės šimtmetį, Birštone svečiams oficialiai duris atvėrė „Tulpės“ sanatorijos „Baltoji vila“. Atnaujintoje viloje vienu metu galės apsigyventi 141 asmuo. Į „Baltosios vilos“ renovaciją „Tulpės“ sanatorija investavo daugiau nei 2 milijonus eurų.

Renovuotoje viloje svečiai galės apsigyventi vardiniuose patogiuose ir erdviuose vienviečiuose, dviviečiuose, šeimyniniuose kambariuose ir apartamentuose. Netoli Laikinosios sostinės, prie upių tėvo Nemuno įsikūręs, Skaityti toliau

Žalsvasis šaltinis bus naujai pritaikytas lankymui (0)

Žalsvasis šaltinis – giliausias Lietuvos urvas | Lietuvos geologijos tarnybos atchyvo nuotr.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, vykdydama projektą „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti (I)“, ketina naujai pritaikyti lankymui unikalųjį Žalsvąjį šaltinį, esantį Pasvalyje. Žalsvasis šaltinis – giliausias Lietuvos urvas, kurio gylis – apie 20 metrų. Tai valstybės saugoma gamtos paveldo vertybė.

Kairiajame Lėvens upės krante esantis Žalsvasis šaltinis ištryško apie 1960 metus atsivėrusioje smegduobėje. Iš jos ištekančio šaltinio dugnas padengtas žalsvo atspalvio nuosėdomis, suteikiančioms šaltinio vandeniui žalsvą atspalvį. Tad dėl savo gražios spalvos ir pavadintas Žalsvuoju šaltiniu. Skaityti toliau

Škudės grįžta į savo kilmės šalies kraštovaizdį (0)

Škudės | vstt.lt nuotr.

Liaudies išmintis sako: ratus ruošk žiemą, o roges vasarą. Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos Gamtos skyriaus specialistai jau vasarą ėmė galvoti, kuriems vertingiausiems kraštovaizdžio ir gamtiniams kompleksams 2018 metais skirti didžiausią dėmesį ir kaip juos tvarkyti. Imtasi idėjos į pagalbą pasitelkti avis.

Buvo kreiptasi į Lietuvos ūkininkų sąjungos Zarasų skyrių, kadangi šis skyrius įgyvendino projektą „Tvarių mechanizmų sukūrimas atvirų buveinių išsaugojimui įtraukiant vietos bendruomenes Gražutės ir Kurtuvėnų regioniniuose parkuose“ ir Skaityti toliau

Kaune pristatyti siūlymai dėl Ąžuolyno parko tvarkymo (0)

Azuolynas-Kn-fAndrius.Aleksandravicius1

Rugsėjo 8 d. Kauno savivaldybėje visuomenei pristatyti siūlymai dėl Ąžuolyno parko tvarkymo. Projektą rengiantys kraštovaizdžio architektai pristatė savo idėjas ir atsakė į kauniečių klausimus. Jų teigimu, tvarkymo metu nė vienas ąžuolas nebus pašalintas.

„Pagrindinė priežastis, kodėl miestas planuoja daryti žingsnius Ąžuolyne, yra jame augančių ąžuolų apsaugojimas ir išsaugojimas. Infrastruktūros atnaujinimas yra svarbus, bet šiuo atveju antraeilis dalykas. Skaityti toliau

D. Gasiūnienė. Esame tvirtai įsitikinę, kad miestui yra reikalingas medis (3)

Daiva Gasiūniene | sa.lt archyvo nuotr.

Panevėžio miesto savivaldybė rūpinasi miesto gyventojų sveikata, darnia miesto plėtra, jaukia estetine aplinka. Esame įsitikinę, kad miestui yra reikalingas medis. Kuo daugiau mieste tikro želdyno, tuo sveikesni mes.

Šiandien atsitiko taip, kad tarsi liga per visą Lietuvą plinta kolosalus medžių naikinimas. Džiugina tik tai, kad šį kartą beatodairiškas medžių kirtimas susilaukė ir Aplinkos ministerijos dėmesio. Kiek kartų buvo kreiptasi pagalbos į aukštesnes institucijas, į gamtosaugos, į aplinkos priežiūros valstybines tarnybas, kad būtų sustabdyti tikrai sunkiai atstatomi, nepamatuojami jokiomis lėšomis šie veiksmai… Skaityti toliau

Miškingiausiuose Utenos rajonuose elektros oro linijos bus pakeistos į požeminius kabelius (0)

Kuršių nerijos kraštovaizdyje nebeliks elektros oro linijų | Rengėjų nuotr.

Vis dažnesnės gamtos stichijos smarkiausiai paveikia šalies miškingus regionus, kur dėl gūsingo vėjo, gausaus lietaus ir perkūnijų per audras virsdami medžiai nutraukia elektros oro linijas ir sutrikdo gyventojams energijos tiekimą. Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) didina investicijas į tinklo patikimumą Utenos regione ir daugiau nei 11 mln. eurų dar šiemet skirs oro linijų keitimui požeminiais kabeliais, dar daugiau nei pusę milijono eurų – tinklo automatizavimui diegti. Regiono investicijų planą rugsėjo 5 d. rytą ESO aptarė su Utenos rajono savivaldybe.  

Skaityti toliau

Kuršių nerijos kraštovaizdyje nebeliks elektros oro linijų (0)

Kuršių nerijos kraštovaizdyje nebeliks elektros oro linijų | Rengėjų nuotr.

UNESCO paveldo saugomas išskirtinis Kuršių nerijos kraštas jau greitai ne tik turės didesnį bei patikimesnį energijos tiekimą, bet ir dar vertingesnį kraštovaizdį – regione nebeliks oro linijų. Elektros ir dujų skirstymo bendrovė – „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) iki 2020 m. atnaujins visas transformatorinių pastotes ir aukštos įtampos (35 kV) elektros oro linijas pakeis požeminiais lynais. Elektros skirstymo tinklo pertvarkymo darbai, praėjusią savaitę pristatyti Neringos savivaldybės tarybos posėdyje, bus pradėti kitąmet. Skaityti toliau

R. Pilkauskas. Idėjų mišrainė veda į neviltį (0)

Kupiskis.lt nuotr.

Kalbėsime apie Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštę Kupiškio centre, kuri per laiką iš turgaus aikštės pavirto miesto skveru, nors ir išlaikė tradicinį aikštės pavadinimą.

2016 m. vasario 26 d. baigėsi supaprastinto atviro projekto konkurso „Kupiškio Lauryno Stuokos Gucevičiaus aikštės rekonstravimas“ pasiūlymų pateikimo terminas. Pristatyta 15 pakuočių su pasiūlymais, iš kurių 4 buvo atmestos dėl anonimiškumo pažeidimų supakuojant projektus. Parodoje eksponuota 11 projektų. Skaityti toliau

Išsaugoti atviras erdves Kuršių nerijoje – iššūkis (0)

S. Paltanavičiaus nuotr.

Kuršių nerijos kraštovaizdis dažniausiai identifikuojamas su kopomis. Tačiau už prieškopių plytinti žolė, krūmais arba medžiais apaugusi kauburiuota arba plokščia lyguma, vadinama palve, yra ne mažiau būdingas nerijos vietovaizdis. Pastaruoju metu vis labiau suvokiama svarba atkurti bei išlaikyti palvei būdingas atviras pievas. Būtent jos yra itin vertingos tiek bioįvairovei, tiek bendram kraštovaizdžiui, o taip pat pažintiniam turizmui, todėl buvo ieškoma gamtai tvarių bei žmogui patrauklių šio tikslo įgyvendinimo priemonių. Skaityti toliau

Keliaukime po regioninius parkus: siūlomas „perliukų“ sąrašas (0)

????????????????????????????????????

Šiais metais minime Lietuvos regioninių parkų įkūrimo 25-metį. Ta proga laikas pažinti ir pakeliauti po 30 regioninių parkų. Šią vasarą Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kartu su žurnalu „Kelionės ir pramogos“, tęsdami Šimtmečio kelionių konkursą, siūlo aplankyti regioninių parkų „perliukus“.

TOP 30 lankytinų vietų sąraše – unikalios gamtinės vietos, naujai įrengti ir ekologiniam turizmui pritaikyti objektai, gamtiniai takai, regioninių parkų lankytojų centrai. Keliautojų laukia dar nematyti Skaityti toliau

Regioniniai parkai 25-metį švęs Lietuvos liaudies buities muziejuje (0)

Amatų diena | LLBM nuotr.

Gegužės 26 d. 11.30 val. Lietuvos liaudies buities muziejuje prasidės šventė „Amatų diena su regioniniais parkais“. Šiais metais Lietuvos regioniniai parkai mini 25-metį, todėl ta proga regioninių parkų direkcijos kartu su etnografiniais ansambliais, vietos amatininkais ir bendruomenėmis susirinks Rumšiškėse.

Lietuvos regioninių parkų istorija prasidėjo prieš 25 metus (t. y. 1992 metais), kai 30 regioninių parkų buvo įsteigta vienu Aukščiausios Tarybos sprendimu. Tačiau iki to buvo Skaityti toliau

D. Stancikas. Pareiga (6)

Dalius Stancikas su žmona Aurelija | asmeninė nuotr.

Kai tik prabyli apie emigracijos (valstybės nykimo) stabdymą, paprastai išgirsti pašaipūnišką atsaką: „Ką, siūlai sienas uždaryti? Pasaulis neišvengiamai globalėja ir nieko čia jau nebesustabdysi.“

Skamba lyg kapituliacija.

„Lietuvos jaunimas labiau Europos nei savos valstybės piliečiai“, – varpais muša Lietuvos jaunimo organizacijos. „Nesąmonė, – atsikerta liberalai. – Kam priešinat Lietuvą ir Europą? Juk tai vienas ir tas pats.“ 

Skamba taip, lyg jau nebeturėtume valstybės. Skaityti toliau

Kultūros ministerijos Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ įteiktas Europos parko įkūrėjui G. Karosui (0)

gintaras-karosas-apdovanojamas-nesk-savo-sviesa-ir-tikek_lrkm-lt

Lapkričio 4 dieną Kultūros ministerijos Garbės ženklu ,,Nešk savo šviesą ir tikėk“ apdovanotas skulptorius, viešosios įstaigos „Europos parkas“ prezidentas Gintaras Karosas. Aukščiausias ministerijos apdovanojimas G. Karosui skirtas už svarų indėlį ir ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, už iniciatyvas, inspiruojančias bendruomenę pozityviai veiklai, už asmeninę atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką. Apdovanojimą G.Karosui  įteikė kultūros viceministras Romas Jarockis. Skaityti toliau

Lietuvos ir Latvijos saugomų teritorijų tarnybos darbuotojai dalinosi patirtimi (0)

su latviais parke_vstt.lt

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos darbuotojai lankėsi Latvijos saugomose teritorijose ir domėjosi, kokią veiklą nacionaliniuose, gamtos parkuose, rezervatuose vykdo kolegos. Aplankytos Latgalos saugomos teritorijos, dalintasi patirtimi.

Latvijos saugomų teritorijų sistema šiek tiek skiriasi nuo lietuviškos. Ten labiau centralizuota: Gamtos apsaugos agentūra turi 4 padalinius – Vidzemės, Kurzemės, Pierigos ir Latgalos regionų administracijas, kurios ir kuruoja veiklą minėtų regionų saugomose teritorijose. Skaityti toliau

Feisbuko lankytojai išrinko gražiausią nacionalinių parkų nuotrauką (0)

Vakaro spalvos Baluoše... Aukštaitijos nac. parkas | D. Biržetienės nuotr.

Artėjant Nacionalinių parkų 25-mečiui, buvo kviečiama dalintis Nacionalinių parkų nuotraukomis Facebook socialiniame tinkle. Smagu, kad daugiau kaip 7 tūkstančiai lankytojų susidomėjo šia informacija, kėlė nuotraukas ir atidavė savo balsus už gražiausią nuotrauką.

Lankytojai noriai dalinosi nuotraukomis iš Aukštaitijos nacionalinio parko, Dzūkijos nacionalinio parko, Kuršių nerijos nacionalinio parko,  Žemaitijos nacionalinio parko Skaityti toliau

Nacionaliniams parkams – ketvirtis amžiaus (0)

Dzūkijos nacionalinis parkas iš paukščio skrydžio | V.Polikšos nuotr.

Rytoj, balandžio 20 d., Saugomų teritorijų nacionaliniame lankytojų centre Vilniuje vyks šalies nacionalinių parkų 25-mečiui skirta konferencija. Ją rengia Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Šalyje yra penki nacionaliniai parkai, užimantys daugiau kaip 2 proc. Lietuvos teritorijos. Pirmasis buvo įkurtas dar 1974 m. Aukštaitijoje. Tačiau Aukštaitijos nacionaliniu parku jis pavadintas tik atkūrus šalies nepriklausomybę, Skaityti toliau

R. Pilkauskas. Menas ir konfidenciali informacija: Lukiškių aikštė seka Vijūnėlės dvaro pavyzdžiu (1)

Lukiškių aikštė | Žurnalas „Miškai“ nuotr.

Lietuvos televizijos žiūrovai beveik kasdieną mato Vijūnėlės dvaro vaizdą Druskininkuose. Šis reginys įsitvirtina visuomenės sąmonėje kaip pavyzdys, pagal kurį bus tvarkomos vandenų pakrantės Lietuvos kurortuose. Kurorto pastatai priartėja prie vandens, užtveria pakrantę, o krantai išgrindžiami akmenimis. Vyriausybės nutarimas panaikinti kurortų apsaugos zonas padės šiam pavyzdžiui visuotinai paplisti. Pasirodo, kaip skelbiama spaudoje, minėtas nutarimas buvo skirtas daugelio Lietuvos kurortų užstatytoms vietovėms. Kitu atveju kurortinėse zonose atsidūrę dalis Palangos ar Birštono statinių, gyvenamųjų namų būtų neteisėti, o tolesnės to pasekmės sukeltų daug rūpesčių pastatų savininkams. Skaityti toliau

Lietuvos ornitologai pasisako prieš natūralių pelkių sunaikinimą (0)

Tartoko pelke_vstt.lt nuotr

Lietuvos ornitologų draugija (LOD) sužinojo apie ketinimus pradėti durpių gavybą Rokiškio r. esančią Juodymo pelkėje (258,71 ha ploto). Tokius planus atskleidė parengta poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita, kurią parengė UAB „GJ Magma“.

Pradėjus durpių kasybą būtų visiškai sunaikinta iki šiol išlikusi nors ir nesaugoma aukštapelkė. Nes ankstesniais metais ir apsausinta, ji išsaugojo natūralios pelkės bruožus, ką parodo ir joje aptinkamos saugomos paukščių, vabzdžių bei augalų rūšys Skaityti toliau

Ekologinis kompensavimas: nukirtęs medį, turėtum medį ir atsodinti (2)

Jesperas Personas | asmeninė nuotr.

„Visi dalykai, kuriuos mieste matome per langą ir įvardijame „gamta“ yra sukurti žmogaus. Žiūrėdamas iš socialinių mokslų pozicijos, manau, kad gamta yra kūryba“, – sako Jesperas Personas. Švedas mokslininkas, kraštovaizdžio architektas kartu su Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų (KTU SHMMF) tyrėjais dalyvauja projekte, kuriuo kuriamos ekologinio kompensavimo gairės.

Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „Ekologinio kompensavimo suvokimas ir praktikos: miestų infrastruktūros projektai Lietuvoje ir Švedijoje

Skaityti toliau

Išrinkti šalies etnokultūrinius regionus atspindinčio kraštovaizdžio etalonai (nuotraukos) (0)

Ladakalnis_keliaukitaip.lt

Kovo 22 d. aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas apdovanojo Etnokultūrinius regionus atspindinčio kraštovaizdžio atrankos konkurso nugalėtojus. Konkursas parodė, pasak ministro, kad regionuose daroma labai daug gražių darbų, tik dar per mažai jie garsinami. Vietos bendruomenių iniciatyvos ir pastangos kartais svarbesnės nei ES parama, nes pasiekiama įspūdingų rezultatų.

Šį konkursą organizavo Aplinkos ministerija, bendradarbiaudama su Etninės kultūros globos taryba (EKGT). Juo siekta išrinkti vietoves, geriausiai atspindinčias Lietuvos etnografinių regionų – Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Mažosios Lietuvos, Suvalkijos (Sūduvos) ir Žemaitijos – prigimtinę savastį. Skaityti toliau

Skiručių šaltinis – valstybės saugomas gamtos paveldo objektas (1)

Siruciu saltinis_vstt.lt

Į Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą įtrauktas Dubysos regioniniame parke  esantis Skiručių šaltinis. Šaltinis neišsenka per didžiausias sausras, neužšąla žiemą.

Skiručių šaltinis – tai gamtiniu ir kraštovaizdiniu aspektais patrauklus gamtos objektas, esantis greta vienos populiariausių vandens turizmo trasų Lietuvoje – Dubysos upės.

Versmė trykšta netoli kelio Lyduvėnai – Maironiai, Dubysos upės slėnio dešiniojo šlaito papėdėje, formuodamas pelkėtą ir šaltiniuotą plotą, Skaityti toliau

Baltų tapatybės paieškoms suburtas tinklas driekiasi per visą Lietuvą ir Latvijos baltiškas žemes (0)

Is BALTU KELIO archyvo

Asociacija „Baltų centras“ Vilniuje, LR Kultūros ministerijoje, gruodžio 15 d. rengia seminarą „Tarptautinis/nacionalinis kultūros kelias „Baltų kelias“: iššūkiai ir galimybės“. Lietuvoje ir Latvijoje kuriama sistema – partnerių tinklas, jungiantis kultūros, turizmo bei verslo sritis, susijusias su baltų tapatybe. Skaityti toliau

Kirtimai Kuršių nerijoje – gamtos ir kraštovaizdžio labui (0)

Misko kirtimai Kursiu nerijoje_am.lt

Miškininkams Kuršių nerijos miškai yra išskirtiniai, nes auga unikalioje savo gamta, pasauliniam paveldui priskirtoje vietovėje. Jiems prižiūrėti ir tvarkyti taikomi griežčiausi reikalavimai.

Šiais miškais nuo balandžio 1 d. rūpinasi Kretingos miškų urėdija, juos perėmusi iš Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos. Jiems tvarkyti, pasak Kretingos miškų urėdo pavaduotojo Lino Žarnausko, bus naudojami tik gamtą tausojantys šiuolaikiniai būdai ir technologijos. Ši urėdija tęs 2013 metais pradėtus kalninių pušų medynų rekonstrukcijos ir atkūrimo darbus. Jie numatyti KNNP gamtotvarkos plane ir miškotvarkos 2013-2022 m. projekte. Šiuose dokumentuose kirtimai planuojami perbrendusių ir neįveikiamas užtvaras sudarančių kalninių pušų plotuose ne ekonominės naudos, o tik gamtotvarkos tikslais. Skaityti toliau

Nacionalinis atlasas perduotas Klaipėdos universitetui (0)

Lietuvos nac atlasas Klaipėdos Univer_Ritos Gorodeckienės nuotr

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovė Daiva Gineikaitė Klaipėdos universiteto mokslo ir meno prorektorei, pavaduojančiai rektorių, doc. dr. Ritai Vaičekauskaitei įteikė pirmą kartą per Lietuvos valstybingumo istoriją išleistą Lietuvos nacionalinį atlasą (I tomą).

Šalies nacionalinis atlasas – politinę nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą simbolizuojantis išsamus enciklopedinio pobūdžio kartografijos leidinys, kuriame objektyviai apibendrinami  kartografuojamos valstybės gamtos ištekliai, ekonomika, socialiniai ir kultūriniai reiškiniai, švietimas, mokslas bei istorija. Nacionalinius atlasus turi visos išsivysčiusios ir savo valstybingumą bei nepriklausomybę puoselėjančios valstybės.

„Sprendžiant valstybės raidos strateginius klausimus, šalies identiteto formavimo uždavinius, nacionalinis atlasas yra vienas iš kertinių leidinių, teikiančių apibendrintą, Skaityti toliau

Skelbiamas Etnokultūrinius regionus atspindinčio kraštovaizdžio konkursas (2)

Troba-su-sodu-virs-stalo-LLBM-vaiskuno-nuotr

Aplinkos ministerija skelbia Etnokultūrinius regionus atspindinčio kraštovaizdžio atranką. Paraiškas dalyvauti konkurse galima teikti iki spalio 1 d.

2015 metai paskelbti Etnografinių regionų metais. Rengiant Etnokultūrinius regionus atspindinčio kraštovaizdžio konkursą siekiama išaiškinti, kurios vietovės geriausiai atspindi regionų savastį.

„Labai norėtųsi, kad ne tik tarmės, rūbai, papročiai, bet ir regionų kraštovaizdis su savita gamta, kaimų formavimo tradicijomis ir architektūra padėtų atpažinti, kur Skaityti toliau

Salantų regioniniame parke atidaroma paroda apie ledynmečio pėdsakus (0)

Apsilankykite Salantų regioninio parko lankytojų centre | Salantų regioninio parko direkcijos nuotr.

Rugpjūčio 2 d. duris atvers naujas Salantų regioninio parko lankytojų centras, kuriame įrengta ekspozicija „Ledynmečio pėdsakai“, pristatanti lankytojams šio krašto unikalumą. Maždaug prieš 20 tūkst. metų slinkęs paskutinis ledynas suformavo Minijos, Salanto ir Erlos upių senslėnius bei natūralius riedulynus.

Salantų regioninio parko lankytojų centras ir ekspozicija įrengti, įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (III etapas)“. Skaityti toliau