Žymos archyvas: Kraštotyrininkas

Ventos regioniniame parke rasta žiemgalių šventvietė (6)

Rasta žiemgalių šventvietė | Ventės reg. parko nuotr.

Tikrinant legendą apie „nugrimzdusią bažnyčią“, aprašytą Vykinto Vaitkevičiaus knygoje „Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija“, Ventos regioniniame parke, ties Krioklio upeliu, buvo atlikti archeologiniai žvalgymai ir aptiktas žiemgalių kapinynas arba baltiška šventvietė.

Radimvietė yra labai gražioje Ventos regioninio parko dalyje, primenančioje amfiteatrą. Jos apačioje yra neužšąlantis šaltinis. Iš kitos pusės šią vietą juosia Ventos upė su „bedugne“ sietuva. Pasak kraštotyrininko Egidijaus Jaramino, Skaityti toliau

Išleistas naujas lietuvių-esperanto kalbų žodynas (3)

Lietuvių - esperanto žodyno viršelis | rengėjų nuotr.

Išleistas didysis lietuvių-esperanto kalbų žodynas.  Šio didžiulės apimties žodyno autoriai  yra žymus Lietuvos pedagogas, kraštotyrininkas, muziejininkas, redaktorius, vertėjas, žodynininkas Petras Čeliauskas ir ankstesnių žodynų autorius Konstantinas Puodėnas  (1923 – 2009). Žodyną išleido Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras bendradarbiaujant su Lietuvos esperantininkų sąjunga. Žodynas yra leidžiamas ir pristatomas visuomenei pasitinkant Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį, kuris sukaks 2019 metais. Skaityti toliau

V. Mačiekus: Nuo ekonomisto iki kraštotyrininko (1)

Venantas Mačiekus | Daivos Červokienės nuotr.

Juozo Keliuočio premijos laureatas Venantas Mačiekus: „Inteligentu gali būti laikomas tik tas žmogus, kuris, be savo pagrindinio darbo, dar kažką daro ir savo krašto kultūrai“.

Šiemet literatūrinė Juozo Keliuočio premija įteikta ekonomistui, kraštotyrininkui, ilgamečiam Vilniaus universiteto dėstytojui, Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatui, Rokiškio krašto garbės piliečiui, „Versmės“ leidyklos redaktoriui Venantui Mačiekui. Šiandien jis – „XXI amžiaus“ pašnekovas. Skaityti toliau

Vrublevskių bibliotekoje bus atidaryta Latvijos kultūros istorijai svarbi paroda (0)

Johano Kristofo Brocės kolekcija | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Balandžio 12 d., 17 val., Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) bus atidaryta išskirtinė pedagogo, kraštotyrininko Johano Kristofo Brocės (1742–1823) Livonijos piešinių ir aprašymų kolekcija iš Latvijos universiteto akademinės bibliotekos. Ši kolekcija turi išskirtinę reikšmę Latvijos kultūros istorijai.

Paroda skirta Lietuvos ir Latvijos valstybių atkūrimo 100-mečiui paminėti. Atidaryme dalyvaus dr. Einaras Semanis, Skaityti toliau

Leidinio „Pilsoto žemės pilys“ pristatymas (0)

2018 01 23 Pilsoto žemės pilys
Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje pristatomas žurnalisto, kraštotyrininko Deniso Nikitenkos parengtas leidinys „Pilsoto žemės pilys“.
Renginyje dalyvausiantis tekstų autorius pats papasakos kaip jį kūrė, koks buvo pagrindinis įkvėpimo šaltinis. Tai visiškai kitoks leidinys, ne chrestomatinis ir ne kanoninis, o skirtas plačiajai visuomenei. Jame kalbama apie mažiausioje, bet turtingoje ir svarbioje, abipus dabartinio Klaipėdos miesto pamariu bei pajūriu ištįsusioje buvusioje kuršių žemėje – Pilsote – esančius piliakalnius, rašoma kaip šiuos atpažinti, gausu atraktyvios iliustracinės medžiagos.
Pasak autoriaus, piliakalniai yra daugiau nei žmonių supilti kalnai, tai ištisų epochų liudytojai, todėl norint pasinerti į jų pažinimo vandenis tenka nerti giliau, žvelgti kitaip. Keliauti laiku bei mintyse atkurti tai, kas neišlikę materialiai, tačiau nebyliai plevena virš kiekvieno piliakalnio. Renginio metu taip pat bus galima ir įsigyti tokį pirmą Lietuvoje leidinį, pilną prisikėlusių kuršių bei legendų, sagų, raktų, kaip prakalbinti šiuos išskirtinius mūsų šalies kultūros paminklus.

Mažosios Lietuvos muziejusLeidėjas – Mažosios Lietuvos istorijos muziejus

Kviečiame dalyvauti!

Pagarbiai
Odeta Blagnytė, muziejininkė vadybininkė
Mažosios Lietuvos istorijos muziejus
Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda
Tel. (8 46) 41 05 27
El. p. info@mlimuziejus.lt
www.mlimuziejus.lt

Bus pristatytas leidinys – „Pilsoto žemės pilys“ (0)

Nuotrauka nuo leidinio „Pilsoto žemės pilys“ viršelio | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Sausio 23 d., 17 val., Klaipėdoje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2), pristatomas žurnalisto, kraštotyrininko Deniso Nikitenkos parengtas leidinys „Pilsoto žemės pilys“. Leidėjas – Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.

Renginyje dalyvausiantis tekstų autorius pats papasakos kaip jį kūrė, koks buvo pagrindinis įkvėpimo šaltinis. Tai visiškai kitoks leidinys, ne chrestomatinis ir ne kanoninis, o skirtas plačiajai visuomenei. Jame kalbama apie mažiausioje, bet turtingoje ir svarbioje, abipus dabartinio Skaityti toliau

Radviliškyje vyksta medžio drožėjų ir kalvių stovykla „Baliui Buračui atminti“ (0)

Krastotyrininkas B.Buracas_wikipedija.org

Rugpjūčio 21 – 27 d., prie Radviliškio miesto kultūros centro taukši kalvių kaltai ir burzgia medžio drožėjų pjūklai. Visą savaitę vyks medžio drožėjų ir kalvių kūrybinė stovykla.

Šiemet stovykla skirta iškiliam lietuvių švietėjui, fotografui, etnografui, kraštotyrininkui – Baliui Buračui atminti.

2017 m. švenčiame 120-ąsiais kraštiečio, šviesuolio gimimo metines. Šios sukakties proga į Radviliškį atvyks ir visą savaitę kurs, vieni iškiliausių Lietuvos medžio drožėjų ir kalvių. Skaityti toliau

Bus atidaryta nuotraukų paroda „Tuojau fotografuoju. Balys Buračas (1897–1972)“ (0)

Rugpjūčio 17 d., ketvirtadienį, 17 val., nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune, bus atidaryta fotografijų paroda „Tuojau fotografuoju. Balys Buračas (1897–1972)“.

Ši paroda skirta 120-osioms Balio Buračo – fotografo, kraštotyrininko, dailininko gimimo metinėms paminėti. Todėl renginyje dalyvaus ir žinomo fotografo sūnėnai – Antanas ir Marijus Buračai, kankliuos buvusi Kauno 1-os muzikos mokyklos mokinė Milda Gineikaitė. Parodą sudarys per 150 vienetų fotoarchyvo ir rankraštinės medžiagos iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės

Skaityti toliau

Netekome lietuvybės puoselėtojo, kraštotyrininko Antano Bielinio (0)

Antanas Bielinis (1918–2016) | mignalina.lt nuotr.

Rugsėjo 6 d. užgęso 99-uosius metus einančio kraštotyrininko, tautosakos rinkėjo, lietuvybės puoselėtojo lenkų okupacijos metais, lietuviškos spaudos platintojo Antano Bielinio gyvybė.

A. Bielinis gimė 1918 m. vasario 18 d. Švenčionių rajone, Tverečiaus parapijoje, Dietkauščinos kaimelyje.  Lenkams okupavus Vilniaus kraštą ir naikinant lietuvybę Antano tėvas Jonas Bielinis siekęs, kad kaimo žmonės išlaikytų lietuvybę 1923 m. kaime įkūrė pirmąją lietuvišką mokyklą. Joje trejus metus mokės dvi  J. Bielinio dukros ir kiti kaimo vaikai. Vėliau seserys lietuviško rašto išmokė ir savo jaunesnį brolį Antanėlį, okupantų valdžios priverstą baigti 5 lenkiškos pradžios mokyklos skyrius. Skaityti toliau

Meilė, paveldėta iš protėvių (1)

J.Vaina_punskas.pl

Juozo Vainos 100-osioms gimimo metinėms

Ar bandėte kada nors pažvelgti laikui į akis ir pamatyti savo atvaizdą, save prieš 5, 15, 25, 50 metų? Ar nenorėtute atsidurti senelių ir tėvų pasaulyje, pasinerti jų aistrose, šiokiadienių ir šventadienių sūkuriuose? Praeitis lyg žmonių veidai keičiasi, pilkėja, bet neišdyla. Ji sugrįžta netikėtais būdais, nelauktu laiku. Lieka svajonės ir ilgesio jaudulys.

Daug šiemet švęsime jubiliejų! Prieš 110 metų kovo mėnesį išėjo pirmas „Šaltinio“ numeris, prieš 60 metų pradėjo veikti Punsko lietuvių kultūros namai, Punsko Skaityti toliau

V. Šilas. Kraštas be savo žmonių (11)

rytprusiai_V.Silas.bernardinai.lt

Pažvelkime į XVIII ir XIX amžiaus žemėlapius. Šiaurinėje Rytprūsių dalyje esantys Klaipėdos ir Karaliaučiaus kraštai tai – Mažoji Lietuva. Jų žemėms ir vandenims čia gyvenę žmonės davė lietuviškus ar prūsiškus vardus. Nors įrašyti su vokiškomis galūnėmis, jie ir dabar iškalbingai liudija, kad pirmieji senieji Mažosios Lietuvos gyventojai buvo baltai – lietuvininkai, prūsai. Mažosios Lietuvos teritorija nuo XIII a. pabaigos beveik visą laiką buvo vokiečių valdžioje (valdė Prūsijos kunigaikštystė, Prūsijos karalystė, Vokietijos imperija, Vokietijos reichas). Natūralu, kad į tą kraštą gyventi atvykdavo vis daugiau kolonistų iš vokiškų kraštų. Skaityti toliau

Kalbos vakare kraštotyrininkui B. Kondratui bus įteikta 2015-ųjų Kalbos premija (1)

KondratasB_xxiamzius.lt

Gruodžio 4 d., penktadienį, 18.30 val. Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje (Aušros Vartų g. 5) įvyks iškilmingas Kalbos vakaras „Proteggere le nostre frontiere“, arba Pasisveikinimas su Tėvyne“. Renginys skiriamas Mykolo Kleopo Oginskio metams užverti ir pagerbti kiekvieną, kuris Tėvynei tarnavo kaip galėdamas ir turėjo iš jos išvykti.

Kalbos vakarą organizuoja Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, Kultūros ministerija, Lietuvos nacionalinė filharmonija ir Rašytojų klubas. Skaityti toliau

Tautos stiprybė glūdi jos pačios syvuose (1)

Jaunius Vylius_Kazimiero Linkeviciaus nuotr

Marijampolietis kraštotyrininkas, etnografas, kanklininkas Jaunius Vylius savo gyvenimą paskyrė gimtosios Suvalkijos tautosakai rinkti. Didžioji jo darbų dalis sugulė į šalies tautosakos rankraštynus. Kartu jie yra prieinami kiekvienam per paties išleistas knygas. Leido daugiausia už savo ir giminės pinigus. Kiek knygelių J.Vylius išleido, tiek išdalijo bibliotekoms, visiems, kurie jų norėjo. Tautosakininkas sako, kad parduoti galima daiktą, kuris duoda pelną, o iš tautosakos rinkimo dar niekas nepasipelnė. Ir tikslo tokio neturėjęs. Skaityti toliau

D. Valentukevičienė. Jurgis Dovydaitis ir paskutinė jotvingė (6)

Pranė Grigaitė Ašašninkuose | M. Krasauskienės nuotr.

Minint etnografinių regionų metus puiki proga prisiminti tas asmenybes, kurios lietuvių kultūrą praturtino istoriniais, etnografiniais ar dialektologiniais duomenimis. Viena ryškiausių tokių asmenybių – legendinis XX a. tautosakininkas ir kraštotyrininkas Jurgis Dovydaitis, surinkęs apie 140 000 liaudies kūrybos vienetų, sudaręs daugelį plačiai žinomų tautosakos rinkinių. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui perduotas didelis turtas: 1 243 magnetofoninės garso juostos, 45 stambūs tautosakos rinkiniai, 350 sąsiuvinių tekstų, per 1000 fotografijos juostų. Surinktų tautosakos kūrinių kiekiu, Leonardo Saukos teigimu, J. Dovydaitis ryškus visoje Europoje.

Žinomas tautosakininkas dirbo ir kalbotyros srityje. „Didžiajam lietuvių kalbos žodynui“ Skaityti toliau

Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Juozas Dringelis (0)

juozas-dringelis-asm.nuotr

Birželio 4 d. po sunkios ligos mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, VI ir VII Lietuvos Respublikos Seimų narys, žurnalistas Juozas Dringelis.

J. Dringelis gimė 1935 m. birželio 25 d. Varėnos rajone, Pabaronės kaime. 1965 m. baigė Vilniaus valstybinį universitetą, žurnalistas.

1957-1969 m. dirbo Eišiškių ir Varėnos rajonų laikraščių redakcijose žurnalistu; 1969-1990 m. – Varėnos rajono tarybos vykdomojo komiteto sekretoriumi.

1988 m. aktyviai įsijungė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą, buvo vienas iš Varėnos rajono Sąjūdžio iniciatyvinės grupės kūrėjų, Skaityti toliau

Kultūros paveldo šviesuolis. Kraštotyrininkui, paminklosaugininkui Jonui Nemaniui – 90 (1)

Būsimasis paminklosaugininkas Jonas Nemanis tarybinėje armijoje 1953 m. | asmeninė nuotr.

Kraštotyrininkas, rašytojas

Pradedant rašinį apie gamtos, kultūros ir mažosios architektūros paminklus, dažnam iškyla klausimas; ar Zarasai turėtų gausų išaiškintų, įamžintų ir išsaugotų šios srities objektų paveldą, jeigu ne paminklosaugininkas Jonas Nemanis? Atsakymas vienareikšmis, – be šio rūpestingo darbštuolio, mes neturėtume daugelio kultūros vertybių, kurios būtų neatrastos, pamirštos, laiko bei žmogaus sunaikintos ar kitaip dingusios iš Zarasų rajono istorijos.

Skaityti toliau

A.Žarskaus paskaita „Lietuviškoji savastis priespaudos ir demokratinių laisvių sąlygomis“ (video) (2)

Albino Vaškevičiaus nuotr.

Jau 25-eri metai kai Kaune veikia pirmoji neformaliojo etninio ugdymo įstaiga Lietuvoje. Tai Kauno tautinės kultūros centras. Pradžioje jis vadinosi Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Kauno sekmadieninė tautinės kultūros mokykla.

Kauno tautinės kultūros centre tautinės savimonės paskaitas nuo pirmų jo įsikūrimo dienų skaito kultūrologas Aleksandras Žarskus. Spalio 26 dieną jis skaitė paskaitą „Lietuviškoji savastis priespaudos ir demokratinių laisvių sąlygomis“. Po paskaitos vykusiame pokalbyje dalyvavo Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininko pavaduotojas Zigmas Tamakauskas, Skaityti toliau

Jurgio Dovydaičio kalbinė veikla (1)

Jurgis Dovydaitis su dukra ir žmona. 1942 m.

Jurgis Dovydaitis (1907-10-19 – 2001-08-25) – legendinis XX a. tautosakininkas, surinkęs apie 140 tūkstančių liaudies kūrybos vienetų, sudaręs daugelį plačiai žinomų tautosakos rinkinių. Minint jo 105-ąsias gimimo metines teko lankytis šalia Kazlų Rūdos buvusio, bet jau išnykusio Runkių kaimo Dovydaičių sodybvietėje, miesto viešojoje bibliotekoje kalbėti apie mažai žinomą tautosakininko kalbinę veiklą.

Archyviniai dokumentai leidžia patikslinti ir plačiau apibūdinti kai kuriuos Dovydaičio gyvenimo faktus ir veiklą lietuvių kalbos labui. Skaityti toliau

Dokumentiniame filme įamžintas iškilus kraštotyrininkas K.Lovčikas (0)

Klemensas Lovčikas

Gegužės 16 d., trečiadienį,  18.00 val. Klaipėdos etnokultūros centras kviečia į dokumentio filmo „Klemukas“  pristatymą ir susitikimą su filmo herojumi – kraštotyrininku, Upynos liaudies amatų muziejaus įkūrėju, kryždirbiu Klemensu Lovčiku. Renginį ves filmo režisierius Jonas Tilvikas.

Klemensas Lovčikas (g. 1937 m.) daugiau kaip keturias dešimtis metų atidavė krašto kultūros puoselėjimui. Kraštotyra Klemensą suviliojo dar paauglystėje, kai jis pradėjo rinkti įvairiausių pavidalų akmenis. Šį savo pomėgį jis šmaikščiai vadina „akmenlige“. Nuo mažumės pamėgta medžio drožyba, kalvystė, muzikos instrumentų meistravimas žavi kraštotyrininką iki šių dienų.  Neišblėso ir aistra keliauti po kaimus, bendrauti su žmonėmis,  ir rinkti senienas, folklorą.  K. Lovčikas  surinko apie 3500 eksponatų, Skaityti toliau

D.Mitaitė. Žaliam senųjų kapinių medžių atminimui (4)

Donata Mitaitė | psvb.lt nuotr.

Važiavau į tėviškę ir mane ištiko šokas, pro autobuso langą išvydus senąsias Linkuvos kapines: medžiai, kurių šiame kalnelyje augo tiek daug, iškirsti, belikę vos keletas prie patvorių. Baisiau pasidarytų nebent tada, jei, pasukusi keliuku gimtosios sodybos link, pamatyčiau, kad didžiulių medžių, daug dešimtmečių iš visų pusių apglobusių namus, nebėra, kad mūsų gryčia stovi nuoga vėjų pagairėje.

Linkuvos kapinėse palaidotos kelios mūsų giminės kartos. Kapus lankau ir tvarkau dažnai, todėl žinau, kad ten augę medžiai, bent jau didžioji jų dalis, nebuvo nei persenę, nei lūžtantys. Tad kas gi atsitiko? Skaityti toliau