Žymos archyvas: kraštotyra

J.Trinkūnas. Knyga, kurią lietuviai turėtų perskaityti pirmiausia (9)

Jonas Trinkūnas | asmen. nuotr.

Kai įsigijau Vykinto ir Daivos Vaitkevičių knygą  „Lietuva 101 legendinė vieta“(2011), padėjau ją į lentyną greta kitų Vaitkevičiaus knygų. Nusprendžiau, kad tai yra rinktinė iš anksčiau išleistų kapitalinių leidinių „Senosios Lietuvos šventvietės“ – „Žemaitija“ (1998) ir „Aukštaitija“(2006). Tačiau, kai atsivertęs naują knygą, ėmiau ją skaitinėti, buvau maloniai nustebintas. Jeigu pirmosios mano paminėtos knygos – kruopštaus rinkimo ir sisteminimo sąvadas, tai ši knyga jau alsavo ne formalia, bet sakytum daukantine dvasia. Norisi manyti, jog lietuvių kultūros tyrinėtojai jau pajėgia žengti į laisvesnę apmąstymų erdvę. Enciklopediniai lituanistikos sąvadai jau lyg ir įgauna visa aprėpiančius pavidalus. Atėjo laikas platesniems pažintiniams ir dvasiniams apmąstymams.

Lietuvos legendinės vietos, kurioms skirta ši knyga, mena senovės lietuvių dievus ir deives, mitines būtybes ir mirusiųjų vėles, nepaprastus augalus ir gyvūnus. Skaityti toliau

V. Mačiekus: Gy­ve­ni­mas kraš­to­ty­ros eks­pe­di­ci­jų rit­mu (1)

Venantas Mačiekus | D.Červokienės nuotr.

Vals­ty­bi­nės Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus pre­mi­jos lau­re­a­tas Ve­nan­tas Ma­čie­kus gy­ve­ni­mo ne­įsi­vaiz­duo­ja be kraš­to­ty­ros eks­pe­di­ci­jų – joms per atos­to­gas ran­da lai­ko jau be­veik pus­šim­tį me­tų. Pa­sak šio Ro­kiš­kio kraš­to gar­bės pi­lie­čio, jos lei­džia pa­žin­ti kraš­to dva­sią, tik­rą­ją is­to­ri­ją, kar­tu su se­nai­siais žmo­nė­mis ją emo­ciš­kai iš­gy­ven­ti. Žy­mu­sis kraš­to­ty­ri­nin­kas jau yra su­da­ręs ir pa­ren­gęs de­v­y­nias se­ri­jos „Lie­tu­vos vals­čiai“ mo­no­gra­fi­jas, pa­sa­ko­jan­čias apie Sin­tau­tus ir Žvirgž­dai­čius, Pa­ne­mu­nė­lį (du to­mai), Ža­ga­rę, Obe­lius ir Kriau­nas, Pla­te­lius, Tau­rag­nus, Žio­biš­kį, Šir­vin­tas, Vep­rius, ir dar ren­gia sep­ty­nias mo­nog­ra­fi­jas. Šie­met, kaip ir kas­met, da­ly­va­vo eks­pe­di­ci­jo­se, be to, va­do­va­vo eks­pe­di­ci­jai po Pa­ne­mu­nį gim­ta­ja­me Ro­kiš­kio ra­jo­ne. Skaityti toliau

Lietuvos muziejų kelias tęsiasi Aukštaitijoje (0)

Šepkos drožiniai. Rokiškio muziejus | nuotr. muziejusrokiskyje.lt

Birželio 16 d., šeštadienį, Lietuvos muziejų kelio pirmoji stotelė Aukštaitijoje – Joniškio istorijos ir kultūros muziejuje. Nuo 12 val. Reibinių k., Skaistgirio sen., Joniškio r. įsikūrusioje tautosakininko Mato Slančiausko sodyboje-muziejuje lankytojų lauks tradicinė „Amatų diena“. 

Joniškio istorijos ir kultūros muziejus įkurtas 1989 m. Muziejuje saugoma ir eksponuojama archeologinė, istorinė, etnografinė medžiaga, pasakojanti apie Joniškio krašto istoriją ir kultūrą, Skaityti toliau

J. Trinkūnas. Romo Kalantos žygdarbis ir jaunimo judėjimas (video) (8)

1972 m. Kauno pavasario bylos tyrimo metu Kauno miesto prokuratūra mėgino identifikuoti protesto demonstracijų dalyvius. 1972 m. Kauno pavasario bylos tyrimo metu Kauno miesto prokuratūra mėgino identifikuoti protesto demonstracijų dalyvius. Aprašas po nuotrauka: „1 – Vytautas Kaladė, 3 – Rimantas Baužys, 4 – Ričardas Truškauskas, 5 – Virginija Urbonavičiūtė, 6 – Vladas Kasiulevičius, 8 – Vytautas Pocius.“ Kaunas, 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

R.Kalantos pasiaukojimas 1972 m gegužės 14 d. ženklino svarbias permainas Lietuvos gyvenime. Šiomis dienomis minimos Kalantinės yra svarbios mums visiems. Vis dėlto tenka dažnai išgirsti,  jog šių metinių metu reikia prisiminti ir labiau vertinti hipių, roko bei kitus vakarietiškos subkultūros dalykus. Tokiam siaurokam supratimui galima paprieštarauti ir nurodyti neseniai (2011 m.) paskelbtą solidžią mokslinę studiją „Sąjūdžio ištakų beieškant. Nepaklusniųjų tinklaveikos galia“. Tyrinėtojų nuomone, tuo metu egzistavo trys priešinimosi režimui suvaržymams srovės:  jaunimo hipių subkultūra, etnokultūrinis sąjūdis ir katalikiškasis pogrindis. Etnokultūrinis sąjūdis apėmė romuviečių, žygeivių ir folklorininkų judėjimus. Ši  knyga  pateikė svarbius teorinius to meto kultūrinių judėjimų apibrėžimus. Skaityti toliau

Dokumentiniame filme įamžintas iškilus kraštotyrininkas K.Lovčikas (0)

Klemensas Lovčikas

Gegužės 16 d., trečiadienį,  18.00 val. Klaipėdos etnokultūros centras kviečia į dokumentio filmo „Klemukas“  pristatymą ir susitikimą su filmo herojumi – kraštotyrininku, Upynos liaudies amatų muziejaus įkūrėju, kryždirbiu Klemensu Lovčiku. Renginį ves filmo režisierius Jonas Tilvikas.

Klemensas Lovčikas (g. 1937 m.) daugiau kaip keturias dešimtis metų atidavė krašto kultūros puoselėjimui. Kraštotyra Klemensą suviliojo dar paauglystėje, kai jis pradėjo rinkti įvairiausių pavidalų akmenis. Šį savo pomėgį jis šmaikščiai vadina „akmenlige“. Nuo mažumės pamėgta medžio drožyba, kalvystė, muzikos instrumentų meistravimas žavi kraštotyrininką iki šių dienų.  Neišblėso ir aistra keliauti po kaimus, bendrauti su žmonėmis,  ir rinkti senienas, folklorą.  K. Lovčikas  surinko apie 3500 eksponatų, Skaityti toliau

Etninės kultūros vaikai mokysis nuo darželio iki baigiamųjų klasių (26)

LEKD ir EKGT pirmininkė doc. dr. D.Urbanavičienė

Jau nuo kitų mokslo metų mokiniai galės nuosekliau susipažinti su etninės kultūros pagrindais – tokiomis jos sritimis kaip tautos būdas, pasaulėjauta, maistas, kraštotyra, žodinis paveldas, kalendorinės šventės, liaudies medicina ir kt. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrąsias programas.

„Jauni žmonės turi pažinti ir vertinti savo tautos ir Lietuvos tradicinę kultūrą. Sužinoję, kodėl mes, lietuviai, lenkai, rusai, žydai ar baltarusiai tokie tapome, gyvendami kaimynystėje su kitomis kultūromis, jie geriau supras bendras sąsajas ir skirtumus. Ugdydami savo tautinį tapatumą, moksleiviai geriau pažins ir kitas tautas, – sako ministras G. Steponavičius, Skaityti toliau

A. Vaškevičius. Kaip tapti lietuviu savyje? (62)

1973-iaisiais maniau, kad aš esu tikras lietuvis, nes pase parašyta – lietuvis, gimiau Lietuvoje, kalbu lietuviškai, gyvenu Lietuvoje, be to, moku daug lietuviškų liaudies dainų (gal dešimt). Vieną gražią 1973 metų dieną man, Kauno politechnikos instituto (dabar Kauno technologijos universitetas) Automatikos fakulteto trečio kurso studentui, kraštotyrininkas (dabar jau ir profesorius, o tada dėstytojas aspirantas) Stanislovas Sajauskas sako: Skaityti toliau

Etninės kultūros plėtros atspalviai (2)

Klaipėdos kraštas

Klaipėdos rajone susijungia ir persipina dviejų Lietuvos etnografinių regionų – Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos – istorijos ir kultūros palikimas. Todėl rajono Kultūros skyriui ir kultūros įstaigoms tenka plušėti dvigubai: atstovauti abiejų regionų – Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos – etninės kultūros globos tarybose. Nuo 2005 m. veikiantis Dovilų etninės kultūros centras puoselėja tiek žemaitiškąją, tiek lietuvninkų kultūrą, tačiau labiau kreipiamas dėmesys į Mažosios Lietuvos nematerialiojo paveldo išsaugojimą ir propagavimą, nes šios kultūros židinių rajone labai mažai išlikę. 2011 m. pabaigoje savivaldybės taryba patvirtino Klaipėdos rajono etninės kultūros plėtros 2012–2014 m. programą. Skaityti toliau

Rytų Žemaitijoje Romuva dalinosi patirtimi apie prasmingą gyvenimą gimtoje žemėje (3)

Romuvos Krivis tarp Telšių jaunimo

Išvykti į susitikimus pokalbiams apie tradicines tautines vertybes Rytų Žemaitijoje pasiūlė Kelmės mokytojas Valdas Rutkūnas, sumanęs surengti pasidalinimą patirtimi su visuomene, su įvairiose Lietuvos vietose gyvenančiais Romuvos pasekėjais apie tikėjimą, apie dvasines vertybes, apie tai kas telkia žmones, stabdo tautos nykimą ir išsivaikščiojimą.

Pirmiausia susitikome su Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos mokytojais ir moksleiviais. Mokykla gavo šį vardą prieš 20 metų kartu su Sąjūdžiu. Gimnazijos salėje susirinko gausus moksleivių būrys. Skaityti toliau

Perkūno aikštės ąžuolas (2)

Vykintas Vaitkevičius

Su Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatu archeologu dr. Vykintu Vaitkevičiumi kalbasi Juozas Šorys

Sveikinu – šiemet kaip reta vienbalsiai buvai išrinktas Valstybinės J. Basanavičiaus premijos laureatu. Tikrai tos garbės esi vertas! Iš kokio kelmo toks smarkuolis buvai išspirtas?

– Esu kaunietis. Tėvai gimė karo metais, jų likimai klostėsi sudėtingai. Laimei, trėmimų išvengta. Skaityti toliau

A. Drigotas: Apie pilietiškumo daigus ir nuodus (0)

Augustinas Drigotas | skrastas.lt nuotr.

Paklausus apie pilietiškumą šiandien, Skaistgirio (Joniškio rajonas) šviesuolio 83-ejų metų Augustino Drigoto veidu nubėga šešėlis: prieš porą savaičių pristatant monografiją apie gimtą kraštą, kuriai pradžią davė dešimtmetį rinkta šio žmogaus medžiaga, neatėjo nė vienas mokytojas.

Mažo miestelio kraštotyrininko nuomone, seniau „buvome „biednesni“, bet dukart dvasiškai stipresni“.

Latvijoje — kito lygio kultūra

– Jūsų garbus amžius leidžia prisiminti tai, kas daugeliui jaunų žmonių — tolima istorija. Papasakokite, koks tai buvo laikas: prieškaris, pokario metai? Skaityti toliau

Eugenija Šimkūnaitė: Kai pasaulis atsiduria kritinėje būsenoje, laikas pasižiūrėti kur mūsų šaknys (13)

Eugenija Šimkūnaitė

Etnologas Lietuvos Romuvos Krivis Jonas Trinkūnas dalijasi prisiminimais apie susitikimus su žiniuone Eugenija Šimkūnaite (1920-1996).

Tai buvo ypatingas laikas  – 1967-1973 metai – kraštotyros suaktyvėjimas, folklorinių ansamblių masinis kūrimasis, Ramuvos, „Alko“ ir kitų etnokultūrinių organizacijų veikimo laikas.  Tą laikotarpį  vadinome   trumpo sovietinio „atlydžio“  ir liberalizmo metais. Lietuvoje  tai buvo  jau inercijos reiškinys, nes po 1968 m Prahos pavasario sutriuškinimo  visur vyko  trumpalaikių laisvių slopinimo procesas. O vis dėlto  Lietuva suspėjo išgyventi nors kelerius metus  savarankiškų siekių proveržį. Jaunimas plūstelėjo į  kraštotyrą, folklorą, ėmė dainuoti liaudies dainas, švęsti senovines protėvių šventes. Skaityti toliau

Tadui Šidiškiui – 70 (7)

www.alkas.lt

Tadas Šidiškis

Tadas Šidiškis gimė 1940 spalio 12 d  Kaune. Vilniaus Universitete įgijo geografo – kartografo specialybę. Nuo pat studentavimo pradžios vadovavo žygeivių sąjūdžiui. 1966 m. įkurė žygeivių klubą „Gabija“. Šimtai jaunimo žygiavo po Rytų Lietuvą, ypač Vilniją. Visur skambėjo patriotinės dainos, buvo rengiami sąskrydžiai – prie piliakalnių, istorinių vietų. Tadas su žygeivių, kraštotyrininkų ir romuviečių sąjūdžiu neabejotinai  padarė esminę įtaką Lietuvos dvasiniam prisikėlimui. 

 

1999 metais Tadui Šidiškiui buvo suteiktas disidento statusas.  

Tadas pažįsta visas Lietuvos vietas – takelius, miškus, upelius, piliakalnius ir kaimus. Jis ir dabar žygiuoja kartu su jaunimu savo seniai pramintais takais. Tadas aprašė 300 piliakalnių ir pilkapių ir pastaruoju metu leidžia knygas apie archeologinius mitologinius paminklus. Skaityti toliau