Žymos archyvas: kova

Ant Palangos oro uosto tako – kova dėl karatė diržo (0)

Ant Palangos oro uosto tako – kova dėl karatė diržo | Rengėjų nuotr.

Net 400 savo įgūdžius demonstruojančių karatistų ant lėktuvų kilimo ir tūpimo tako. Tokį neįprastą vaizdą šeštadienio popietę galėjo pamatyti Palangos oro uosto keleiviai ir svečiai. Erdvėje, kur įprastai kyla ir leidžiasi orlaiviai, buvo laikomas kiokušin karatė diržų egzaminas. Anot karatė meistrų, oro uoste vykstantis egzaminas – išskirtinis išbandymas, reikalaujantis itin didelio susikaupimo, bet paliekantis tik gerus įspūdžius ir neįkainojamą patirtį.

Japonišką kovos meną, kiokušin karatė, praktikuojantys vaikai ir suaugusieji šį šeštadienį Skaityti toliau

Kovai su klimato kaita – norvegų patirtis (0)

Kovai su klimato kaita – norvegų patirtis | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Esant dabartinei ,  iki 2100 m. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje šoktelės 1,5-5,1 laipsniu, daugės kritulių, o Baltijos jūros lygis pakils iki 90 cm. Tokie grėsmingi duomenys paskelbti ketvirtadienį, Raudondvaryje vykusiame tarptautiniame susirinkime klimato kaitos klausimais.

Šis susirinkimas, kuriame dalyvavo Norvegijos ir Lietuvos žinovai bei savivaldybių atstovai, užbaigė Norvegijos fondų remiamą tarptautinį sumanymą „Klimato kaitos švelninimas ir pritaikymas vietos lygmeniu“. Skaityti toliau

D. Stancikas. Pareiga (15)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Kai prieš gerą dešimtmetį žmona apsisprendė kovoti prieš neteisėtas statybas (paprasčiau šnekant – korupciją) Kuršių nerijoje, pasiūliau jai prieš tai susirašyti savo ir artimųjų ydas, nuodėmes ir silpnybes, nes visa tai priešininkai panaudos kaip svarbiausią statybų argumentą. Taip pat pasiūliau išvardinti ir savo pliusus, nes priešininkai ir juos pavers minusais. Taip ir nutiko, tik viską dar reikėjo padauginti mažiausiai iš 5 kartų.

Jei užsimoji judinti įtakingųjų turtus, interesus bei keisti valdininkijos gyvenimo būdą, turi būti pasiruošęs stebėjimui per labai storą didinimo stiklą ir – greičiausiai – prarasti gerą vardą. O jei dar sugebi ir laimėti rinkimus, tai vien dėl šios pergalės įsigyji labai daug priešų – jais tapo visi pralaimėjusieji. Skaityti toliau

Laisvės gynėjai iš Ukrainos: Ukraina dėkinga Lietuvai už išskirtinę draugystę ir paramą (0)

Laisvės gynėjai iš Ukrainos | urm.lt nuotr.

Sausio 11 dieną Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Vilniuje susitikęs su 1991 m. sausį Lietuvos Seimą gynusiais Ukrainos savanoriais Jevhenu Dykyjumi ir Jurijumi Katriču pabrėžė, kad Lietuva prisimena Ukrainos žmonių, prieš 26-erius metus petys į petį su lietuviais kovojusių prieš ginkluotą agresiją Vilniuje, solidarumą ir tvirtai remia savo laisvę ir nepriklausomybę ginančią Ukrainą.

Ukrainos atstovai pažymėjo, kad Lietuvos žmonių kova už laisvę 1991-aisiais įkvepia ukrainiečius, šiuo metu ginančius savo šalies nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą nuo karinės agresijos. Skaityti toliau

Lietuva tvirtai remia Gruziją (0)

prezidente.Landsbergis prie Gedimino paminklo_lrp.lt

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo simbolinių Lietuvos ir Gruzijos vėliavų išskleidimo ceremonijoje, skirtoje Gruzijos Nepriklausomybės dienai paminėti. Sveikindama Vilniuje, Katedros aikštėje susirinkusius ceremonijos dalyvius, šalies vadovė pabrėžė, jog Lietuva tvirtai remia ir palaiko Gruzijos žmones, kuriančius europietišką valstybę.

„Esate mūsų broliai ir seserys Kaukaze. Lietuva supranta ir vertina Gruzijos nepriklausomybės kovą. Puikiai žinome, ką reiškia prarasti savo laisvę, savo teritoriją. Suprantame, ką Gruzijai reiškia siekis tapti europine valstybe, todėl remiame ir palaikome jus“, – sakė Prezidentė. Skaityti toliau

Klaipėda tampa kuršių gyvosios istorijos citadele (16)

Pilsots_D.Nikitenkos (8)

[„…tie [kuršiai] yra žiauriausia gentis, visi nuo jos bėga, todėl kad ji pernelyg [atsidavusi] stabmeldystei. Ten labai daug aukso, geriausi žirgai. Visi [jų] namai pilni žynių, pranašų ir burtininkų, kurie net vilki vienuolių apdarus…“]

Adomas Brėmenietis, 1074 m.

Šiemet uostamiestyje oficialiai įkurtas baltų vikingais vadinamų kuršių genties istorijos, rekonstrukcijos ir kultūros populiarinimo klubas „Pilsots“. Lietuvoje tai pirmoji ir kol kas vienintelė kuršių gyvąja istorija besidominčius žmones vienijanti organizacija, Skaityti toliau

Užgavėnių šventėje pasiektas sunkiausio žemaičių blyno rekordas (0)

Rekordinis zemaiciu blynas su varske_rengeju nuotr.

Vakar, vasario 17 d. Vilniaus mokytojų kiemelis tapo kone oficialia Užgavėnių šventės ambasada su visais būtinais šventės atributais: liaudiškos muzikos pasirodymais, amžina Kanapinio ir Lašininio kova, More, Užgavėnių laužais ir tradiciniais valgiais – kopūstiene bei, žinoma, blynais.

Apie 18 val. mokytojų namų kiemelis jau buvo sausakimšas persirengėlių ir kitų miesto gyventojų, o vienu iš šventės akcentų tapo maitinimo paslaugas visoje Lietuvoje teikiančios UAB „Pontem“ kepamas sunkiausias Lietuvoje žemaičių blynas.

Skaityti toliau

Debesų karžygys – Pranas Žižmaras (3)

Pranas_Zizmaras

Vasario 2 d. 6 val. 45 min.ryte J.Basanavičiaus akademinio skautų draugovės skautas Justas Arasimavičius ir Lietuvos skautų sąjungos (LSS) „Valdovų rūmai“ tunto skautininkas Ričardas Simonaitis visus Lietuvos skautus ir visus piliečius, norinčius sužinoti  tiesas apie Praną Žižmarą, drąsiai veikusio želigovskininkų okupuotame Vilniaus krašte, kviečia atvykti į Katedros aikštę.

„Visi  kartu kopsime į Gedimino kalną. Pilies bokšte kartu pagerbsime legendinį skautą Praną Žižmarą gimusi prieš 108-rius metus. Vakare, 17 val. 30 min. rinksimės Šv. Kazimiero bažnyčioje kur vyks šventos mišios už Prano Žižmaro vėlę“, – sako R. Simonaitis.

Kas gi tas Pranas Žižmaras? Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Baisioji grėsmė tebetvyro (2)

sausio_13

1991 metų sausio įvykiai šiandien mums atrodo kaip šventa misterija, kaip skaudus, tragišku optimizmu nuspalvin­tas didingas baigiamasis laisvės kovų akordas. Tai šventai mis­terijai vykstant nežvanginome ginklais, neatlikome jokių karinių veiksmų, o ir mūsų dainuojamos dainos nešaukė mūšin, neragino be gailesčio triuškinti priešą. Bet mes stovėjo­me kaip tvirčiausias mūras. Atskirus akmenis, t.y. mus, į tą galingą mūrą vienijo ne kas kita, o laisvės dvasia, kurios kitas var­das – laisva dvasia.

Gerai prisimenu, jog tada, jausdamasis esąs to stipraus mū­ro mažyte dalele, aiškiai suvo­kiau, kad mus sujungusi vieny­bės galia yra būtent toji, apie ku­rią nuolat kalbėjo, kurią mumy­se ugdė Vydūnas Skaityti toliau

J. Žemaitis–Vytautas: Lietuva, iškovojusi laisvę, įvertins mūsų siekius ir mūsų darbus (0)

Jonas Žemaitis-Vytautas

Šiandien sukanka 60 metų, kaip sovietų okupantai pasmerkė Lietuvos Prezidentą generolą Joną Žemaitį-Vytautą sušaudymui.

Šios iškilios asmenybės kova devynerius metus šaltuose bunkeriuose nepritekliuje, pavojuose, kiekvieną dieną pasiruošus žūti už Tėvynę, išpildė didžiausius tautos lūkesčius. Jie buvo įrašyti į Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaraciją, kad Lietuva „prisidėdama prie kitų tautų pastangų sukurti pasaulyje teisingumu ir laisve pagrįstą pastovią taiką, besiremiančią pilnutiniu įgyvendinimu tikrosios demokratijos principų, išplaukiančių iš krikščioniškosios moralės supratimo ir paskelbtų Atlanto Chartijoje, Skaityti toliau

Lietuva kartu su kitomis ES valstybėmis neparėmė Rusijos rezoliucijos Jungtinėse Tautose, kuri manipuliuoja istorija (2)

grybauskaite-JT-asamblejoje-lrp-nuotr-2

Lapkričio 21 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Trečiajame komitete balsavimu priimta Rusijos Federacijos teikta rezoliucija dėl kovos su nacizmo šlovinimu ir kitomis šiuolaikinėmis rasizmo formomis. Už rezoliucijos projektą balsavo 115 valstybių, prieš – 3, 55 valstybės susilaikė. Lietuva, kaip ir visos Europos Sąjungos valstybės narės, balsuodama susilaikė ir po balsavimo pateikė labai stiprų pozicijos paaiškinimą.

Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių vieningos laikysenos ir pastangų dėka bendrame ES valstybių narių pozicijos paaiškinime išreiškiamas nepritarimas, kad Rusija šioje rezoliucijoje toliau kelia klausimus, nesusijusius su kova prieš rasizmą, pabrėžiamas rezoliucijos autoriaus siekis pasisavinti istorijos interpretavimą, kaip tai patvirtina Rusijos bandymai pateisinti Ribentropo-Molotovo paktą. Skaityti toliau

Bus aptarti vaiko teisių apsaugos pasiekimai (tiesioginė transliacija) (0)

vaikai-piesia-ant-grindinio-alkas

Lapkričio 6-7 dienomis Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas kartu sus Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Seime rengia tarptautinę konferenciją „Vaiko teisių apsaugos pasiekimai: iššūkiai ir galimybės“, skirtą Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 25-mečiui paminėti.

Lietuva, prisijungdama prie Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ir kitų tarptautinių dokumentų, įsipareigojo užtikrinti vaikams konvencijoje numatytas socialines, ekonomines, Skaityti toliau

Vilniaus Katedros aikštėje bus iškilmingai pagerbtas istorinis Žuvinto-Palių partizanų mūšis (1)

Kęstučio apygardos partizanai | Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro archyvų nuotrauka

Rugpjūčio 12 d. 19 val. 30 min. Vilniaus Katedros aikštėje vyks renginys, priminsiantis apie vieną reikšmingiausių Lietuvos partizaninės kovos įvykių – 1945 metų rugpjūčio 6-12 d. vykusį Žuvinto-Palių mūšį.

Renginys, kurį organizuoja Lietuvos kariuomenė kartu su Lietuvos Valdovų rūmais, taip pat skirtas partizaninės kovos prieš sovietinį okupacinį režimą Lietuvoje pradžios 70-osioms metinėms paminėti.

Minėjimo renginyje aikštėje greta stos kariai su partizanų uniformomis ir partizanų tradicijas tęsiantys „žaliukai“ – Specialiųjų operacijų pajėgų kariai, taip pat dalyvaus kitų kariuomenės pajėgų ir padalinių kariai. Skaityti toliau

Galingi senovinio kalavijo smūgiai į pergalę Riterių turnyre atvedė 27-rių lietuvį (0)

KAM archyvo nuotr.

Gegužės 18 d. Kaune vyko septintojo tarptautinio riterių turnyro Lietuvos kariuomenės vado kalavijui laimėti finalinės kovos. Pirmą kartą po ketverių metų pertraukos visus priešininkus vėl parklupdė lietuvis. Nugalėtoją tikru lietuvišku kalaviju apdovanojo Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius.

Beveik 30 kilogramų sveriančiais šarvais vilkintis klubo „Viduramžių pasiuntiniai“ riteris Artūras Karpavičius atrankinėse kovose šeštadienį ir finale sekmadienį tiksliais kalavijo smūgiais įveikė visus savo priešininkus ir iškovojo pirmąją vietą. Skaityti toliau

Jaunieji tautininkai sekmadienį surengs eitynes skirtas pagerbti Vietinės rinktinės karius (video) (0)

LTJS plakatas Gegužės 18 d. sekmadienį, 11 val. Aukštuosiuose Paneriuose, Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga (LTJS) surengs tradicinę eiseną, skirtą pagerbti Vietinės rinktinės karius ir Enzio Jagomasto šeimą.

11 val. renginio dalyvių kolona su tautine simbolika pajudės nuo Panerių geležinkelio stoties (Agrastų g. 5, Aukštieji Paneriai) ir 11:30 val. pasieks Panerių memorialą, kur nuskambės patriotinės kalbos ir bus padėtos gėlės kariams savanoriams atminti.

Į renginio vietą galima vykti traukiniu. Traukinys iš Vilniaus stoties išvyksta 10 val. Paneriuose būna 10:12 val. Skaityti toliau

Klaipėda per Užgavėnes ūš kaip avilys! (0)

etnocentras.lt nuotr.

Kovo 2 d., sekmadienį, 12.30 val. Klaipėdos etnokultūros centras kviečia į didelę, pilną juoko, linksmybių Užgavėnių šventę. Visi miestiečiai ir miesto svečiai laukiami žiemos palydose – savo juoku išbaidyti piktumus,  o sukeltu triukšmu kviesti pavasarį sugrįžti į Klaipėdos miestą. Juk sako „Gerai užsigavėsi – bėdų neturėsi“.

12.30 val. nuo paminklo „Arka“ (Tiltų g. pab., H. Manto pr.) persirengėlių eisena su Užgavėnių kovai besiruošiančiais Lašininiu ir Skaityti toliau

Kaune vyks Antano Terlecko knygos „Ne pats pasirinkau savo dalią“ pristatymas (1)

Antanas Terleckas | llks.lt nuotr.

Sausio 30 d., ketvirtadienį, 16 val. Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje (Vilniaus g. 33, Kaune) vyks Lietuvos laisvės šauklio, žinomo rezistento Antano Terlecko naujausios knygos „Ne pats pasirinkau savo dalią“ (iš „Versmės“ leidyklos leidžiamos serijos „Neparklupdyta Lietuva“) pristatymas ir diskusija.

Renginyje dalyvaus knygos autorius A. Terleckas, knygos leidėjas „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai Algirdas Patackas, Vladas Terleckas, Seimo narys Rytas Kupčinskas. Skaityti toliau

Ukrainos palaikymo renginyje dalyvavo daugiau nei 700 dalyvių (28)

Ukrainos palaikymo renginys | kukrlt.lt nuotr.

Sausio 25 d. neabejingi Lietuvos piliečiai surengė nepolitinį pilietinį renginį „Ištiesk ranką Ukrainai“. Šio renginio tikslas – parodyti paramą Euromaidane už demokratines vertybes kovojantiems Ukrainos piliečiams. Buvo tikėtasi, kad į palaikymo renginį įsijungs bent 715 dalyvių. Pasak renginio rengėjų, šis skaičius simbolizuoja atstumą tarp Lietuvos ir Ukrainos sostinių.

Nepaisant šalčio, pilietinio renginio „Ištiesk ranką Ukrainai“ rengėjų lūkesčiai pasiteisino. Į renginį įsijungė daugiau nei tikėtasi dalyvių.  Renginyje dalyvavo „Solidarumo su Ukrainos protestuotojais Skaityti toliau

Svarbiausi pastaraisiais metais priimti sprendimai Sausio 13-osios byloje (3)

Medininkų žudyniu minėjimas 2011 m. | prezident. spaudos tarnybos nuotr.

Sausio 10 d. Generalinėje prokuratūroje vyko spaudos konferencija, kurioje Sausio 13-osios bylos tyrimo grupė supažindino su svarbiausiais faktais apie ikiteisminio tyrimo eigą.

„Sausio 13-osios byloje įtariamaisiais pripažinti 79 asmenys, – sakė grupės vadovas, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Simonas Slapšinskas. Visi jie yra Rusijos Federacijos, Ukrainos ir Baltarusijos Respublikos piliečiai, kurie anksčiau buvo komunistų partijos vadovai, gynybos, vidaus reikalų ministerijų, KGB atstovai, karininkai ir dalyvavo užgrobiant Spaudos rūmus, Televizijos bokštą, Lietuvos radiją ir televiziją bei kitus objektus“.

Teismas 71 įtariamajam skyrė kardomąsias priemones – suėmimus, o 7 asmenų duomenys dar yra tikslinami. Skaityti toliau

Minėsime Laisvės gynimo 23-iąsias metines (dienotvarkė) (0)

Sausio 13-oji Lietuvoje 1991 m. | lt.wikipedija.org nuotr.

Sausio 10-13 dienomis prisiminsime, kaip 1991 metais apgynėme Kovo 11-osios Aktą, išsaugojome „Lietuvos širdį“ – nepriklausomą valstybę atkūrusį parlamentą, pagerbsime aukas Laisvei, sudėtas ginant strateginius valstybės objektus.

Atvirų durų valandos Seime, Parlamento galerijoje, vyks sausio 12 d. 16-21 val. ir sausio 13 d. 12.30-14 val. Skaityti toliau

Okupuotame Tibete susidegino dar vienas vienuolis (2)

Tibetas_susideginimai19 d. Tibeto vienuolis mirė liepsnose Sangčiu srityje, Kanlho prefektūroje, šiaurės rytų Tibete.

Tsultrim Gyatso, 44-erių metų Ačioko vienuolyno vienuolis, padegė savo kūną pagrindinėje Ačioko miesto gatvėje apie 3 val. ir vietoje mirė. Vietiniai tibetiečiai jo kūną nunešė į vienuolyną, kur daugiau nei 400 vienuolių atliko maldų apeigas.

Incidento nuotraukose galima pamatyti visiškai apanglėjusį jo kūną ir žmones, pilančius vandenį liepsnai numalšinti. Skaityti toliau

Lietuvos centriniame valstybės archyve atidaroma paroda „Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui – 70 metų“ (2)

lkrm.lt nuotr.

Lapkričio 28 d., ketvirtadienį, 11 val. Lietuvos centrinio valstybės archyvo Rašytinių dokumentų skaitykloje (O. Milašiaus g. 21, Vilnius) atidaroma paroda „Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui – 70 metų“.

1943 m. lapkričio 25 d. politinių partijų ir rezistencijos organizacijų atstovų susirinkime sudaryta Lietuvos antinacinio (vėliau antisovietinio) pasipriešinimo organizacija – Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (toliau – VLIK’as) šiais metais švenčia 70 metų jubiliejų.

Įkurtas Lietuvoje, vėliau veikęs Vokietijoje ir JAV, VLIK’as buvo viena svarbiausių lietuvių organizacijų, kovojusių už Lietuvos laisvės siekio įgyvendinimą. Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Kas tave šaukia? Žalio vario! (19)

Vėlinės Dvarciškiuose | V.Daraškevičiaus nuotr.

Per amžių glūdumas lietuviai išsaugojo įstabią Vėlinių dainą-žaidimą, kurio pirmas posmas skamba ypatingais žodžiais:

Kas tave šaukia?
Žalio vario!

Kituose posmeliuose, vis kartojant „Žalio vario!“, išdainuojamas ilgesys ir kviečiama palaipsniui praeiti pro vėlių vartelius. Skaityti toliau

Patriotinis jaunimas pagerbs Vietinės rinktinės kovotojų atminimą (37)

.Gegužės 19 d. 13 val. Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga (LTJS) vėl planuoja surengti tradicinę patriotinio jaunimo eiseną.

Ši eisena bus skirta pagerbti Vietinės rinktinės karius ir Enzio Jagomasto šeimą.

Planuojama, kad eisena su tautine simbolika ir dainomis pajudės 13 valandą nuo Panerių geležinkelio stoties ir 13.30 val. pasieks Panerių memorialą. Ten prie Vietinės rinktinės paminklo ir paminklo Jagomastų šeimai bus padėtos gėlės ir giedamas Lietuvos Respublikos himnas. Skaityti toliau

A.Balbierius. Prisilietimas prie Indijos: Dharamsala, Himalajai, Tibeto tremtis ir pėdos bičiulių… (2)

Vaizdas į Himalajų Dharamsalos slėnį | A.Balbieriaus nuotr.

Kovo 10 dieną minime 54-ąsias tibetiečių sukilimo prieš Kinijos režimą metines

Dharamsala savaime atsirado mudviejų su pusbroliu Giedrium kelionės po Indiją planuose. Galbūt mane labiau traukė Himalajų kalnyno papėdės, nes, tiesą sakant, tikrų kalnų nebuvau ir matęs, vis kokie „puskalniai“ – tai Kalifornijoj, tai Karelijoj… Patys Himalajai traukė daugiau negu legendos apie Šambalą (mano šiaip jau geras bičiulis kompiuteris kažkodėl įžūliai rašo „Bambalą“, štai tuo mes, tikiuos, visada ir skirsimės nuo dirbtinių smegenų ir juose apsigyvenusių pernelyg logiškų protų). Skaityti toliau

Č. Iškauskas. J.Stalinas mirė, tegyvuoja stalinizmas… (0)

© Reuters/Scanpix

Netrukus kai kas jausmingai atsidus ar net nubrauks ašarą: prieš 60 metų mirė Josifas Stalinas. Galbūt kokie nors veikėjai iš socialistų partijos ar šiaip nostalgiją stalininiams laikams jaučiantys žmoneliai surengs paminkes (paminėjimą), pasakys gedulu persunktą ir šiuolaikinę Lietuvą koneveikiančią kalbą, mels Tautų vadą atgimti ir galų gale įvesti tvarką…

Paminėkime ir mes, tačiau, žinoma, neverkšlendami, neišaukštindami, o tik dėliodami faktus ir versijas.

J.Stalinas mirė 1953-ųjų kovo 5 d. beveik 10 val. vakaro Maskvos laiku. Tačiau širdies ir kraujagyslių ligomis jis sirgo seniai. Pirmi insultai jį ištiko dar 1945 m. spalio 10 ir 15 d. Kremliaus ligoninėje ilgą laiko buvo vedama „J.Stalino ligos istorija“, tačiau, 1952 m. suėmus jo asmeninį gydytoją V.Vinogradovą, visi medicinos dokumentai buvo sunaikinti jo paties pavedimu. Skaityti toliau

Prisimintas ir pagerbtas rezistencijos judėjimo vadas Sergijus Staniškis (15)

Sergijus Staniškis-Litas, Pietų Lietuvos srities vadas, (1949-1953) | partizanai.org nuotr.

Vasario 4 dieną 1953 metais, lygiai prieš 60 metų, Sergijus Staniškis, pasipriešinimo judėjime žinomas ir Lito, Antanaičio, Vilties slapyvardžiais, žuvo Prienų šile.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius padėkos laišku kreipėsi į žuvusio Pietų Lietuvos srities partizanų vado Sergijaus Staniškio dukras Danutę Sabaitienę ir Jūratę Gelžinienę.

Karininko dukroms adresuotame premjero laiške rašoma, jog Sergijus Staniškis buvo vienas paskutiniųjų pasipriešinimo judėjimo vadų, kovojęs, kai pergalei jau nebuvo vilčių, tačiau savo auka išlaikęs tautoje valstybingumo dvasią. Vyriausybės vadovo teigimu, šiandieninėje Lietuvoje S. Staniškis lieka mums meilės Tėvynei pavyzdžiu. Skaityti toliau

Š.Matulevičius. Kaip ir aš Sausio 13-ąją stovėjau prie laužų (3)

Liepsnos Sausio 13-ajai atminti

Vėl tos dienos, kai laiką su malonumu galima leisti ir prie televizoriaus. 22-ąjį kartą minime Sausio 13-osios įvykius. Lyg ir tos pačios istorijos ir pasakojimai, kartojami tie patys dokumentiniai filmai, dainuojamos tos pačios dainos, skaitomi tie patys eilėraščiai. Bet ir per kūną bėga tas pats šiurpas, matant tuos vaizdus, klausant tas dainas, įsijaučiant į tą nuotaiką, pereinant į tą pačią, į transą panašią būseną. Ir visgi atrodo, kad viskas vėl ir vėl iš naujo, viskas vėl šviežia.

Keistas dalykas kas kart vėl ir vėl iš naujo prisiminti tai, ko objektyviai pats niekad nepatyrei. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Susitarę šunys vilkus išpjaut* (25)

Susitarę šunys vilkus išpjaut | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Kai čia kitą kartą daug vilkų buvo, tai, po pakluones bebėgiodami, daug šunų pagriebę sudraskydavo. Šunys susitarę iš visur juos Medumo miške arba Gegužmiškyj pas Džiugių sodžių iš visų pusių apstoti ir išpjauti iš visur susirinkę ir apsukui apgulę.

Vilkai miške pajutę – siuntę vieną pasižiūrėti, kokie tie yra šunys ir ar jų daug. Tas apžiūrėjęs, sugrįžęs visiem pasakęs:

– Yra visokių: juodų, baltų, rudų, ir margų. Bet didelė daugybė, aplink visą mišką apgulę gul.

Visi vilkai aprokavę: Skaityti toliau

E.Merkytė. Žuvusiųjų prezidentas (video) (16)

Jonas Žemaitis

Lapkričio 26 d. sukaks 58 metai, kai buvo sušaudytas ketvirtasis Lietuvos prezidentas – Jonas Žemaitis. Taip, šį Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo SSRS okupaciniam režimui vadovą, partizanų generolą Seimas pripažino Lietuvos prezidentu. Tiesa, praėjus daugiau nei pusei amžiaus po jo žūties. Seimo priimtoje deklaracijoje pripažįstama, kad nuo 1949 metų vasario 16 dienos LLKS Tarybos deklaracijos priėmimo iki mirties, 1954 metų lapkričio 26 dienos, LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas J. Žemaitis buvo kovojančios su okupacija Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento pareigas. Ginkluoto pasipriešinimo vadovu jį pripažino ne tik partizanai, bet ir okupantai – suimtą jį tardė pats Lavrentijus Berija. Apie šią asmenybę buvo žinoma gana nedaug, į Lietuvos žmonių atmintį Skaityti toliau