Ar žinojote, kad Lietuva yra kosminė valstybė? Aplink Žemę skrieja Lietuvoje pagaminti palydovai, mūsų mokslininkai įgyvendina su kosmosu susijusius tyrimus, kartu su kaimynais latviais siekiame įstoti į Europos kosmoso agentūrą. Bendradarbiaudami su kitomis Europos valstybėmis galėsime tapti įspūdingų kosminių programų dalimi.
Kosmoso tyrimai – tai investicija. Mes visi naudojamės meteorologinėmis prognozėmis, keliauti mums padeda Skaityti toliau
Oficialiais duomenimis kol kas kosmose yra buvę vos apie 550 žmonių, tačiau jau keleri metai netyla kalbos, kad netrukus į mėnulį galėsime keliauti poilsio tikslais. Nors kosmoso turizmas vystomas jau dabar, vargu, ar daugelis galėtų sau leisti kelionę už 20 mln. dolerių. Tačiau vis tiek svajojate sužinoti, koks jausmas apima pakliuvus į beribę erdvę? „Samsung“ sukūrė specialų „8K begalybė“ kambarį, kuriame įrengti „QLED“ ekranai leis trumpam patirti, ką jaučia visatoje būdami astronautai.
Ar žinojote, kad vienas iš pirmųjų astronautų pasiruošimo etapų yra plaukimo testas? Dalyviai turi užsidėti teniso batus, Skaityti toliau
Nors žmogaus regėjimo galimybių tiksliai pikseliais pamatuoti neįmanoma, vis tiek yra teigiama, kad apytikriai žmogus realybėje gali matyti apie 40-50 milijonų pikselių. O jeigu tiek būtų matoma didžiuliame ekrane? „Samsung“ sukūrė specialią „8K begalybė“ erdvę, kuri įtikins, kad 33 milijonų pikselių QLED ekranai, gali nukelti į kosmoso begalybę.
Mažai kas žino, kad iš tiesų, tikroji kosmoso spalva yra šviesiai žalsvo atspalvio, sumaišyto iš blyškaus turkio ir jūros spalvų. Tokį faktą 2002 m. nustatė astronomai Aivenas Beldris (Aiven Beldry) ir Karlas Glasebrukas (Karl Glasebruck), sumaišę daugiau nei 200 tūkst. galaktikų, 2-jų milijardų šviesmečių spinduliu nuo žemės žvaigždžių skleidžiamos šviesos spalvas. Skaityti toliau
Rugsėjo 6 d., penktadienį, 18 val. KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) pristatoma Šiuolaikinio meno mėnesiui skirta paroda „Moterys mėnulyje“, kuratorės – Denise Ackerl ir Laima Kreivytė.
2019 m. sukako 50 metų, kai žmogus išsilaipino Mėnulyje. Nuo 1969 m. iki 1972 m., kai programa buvo nutraukta, Mėnulio misijose dalyvavo 18 vyrų. Nors misijai buvo ruošiamos ir 13 moterų, jos „nespėjo“. Skaityti toliau
Nuo liepos 1 d., Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūroje, siekiant stiprinti Lietuvos kosmoso sektorių bei padėti pasiruošti Lietuvos narystei Europos kosmoso agentūroje, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva steigiamas Lietuvos kosmoso biuras. Šis biuras „vieno langelio“ principu teiks informaciją apie kosmoso sektoriaus potencialą, jo plėtros perspektyvas ir galimybes dalyvauti nacionalinėse ir tarptautinėse iniciatyvose.
„Augantis Lietuvos įsitraukimas į Europos kosmoso agentūros veiklą Skaityti toliau
Birželio 14 d., Vilniuje, parodų ir kongresų centre „Litexpo“, pranešimą skaitys dr. Garetas Reismanas (Garrettas Reismanas), buvęs NASA astronautas, JAV Pietų Kalifornijos universiteto Viterbi mokyklos aeronautikos inžinerijos profesorius, kosmoso technologijų kompanijos „SpaceX“ vyresnysis patarėjas. Jis atvyksta į ketvirtąjį Vilniaus inovacijų forumą „Innovation Drift“, kuris vyks parodų ir kongresų centre „Litexpo“, ir tai bus pirmasis jo vizitas Baltijos šalyse.
Koks jausmas „išeiti“ į atvirą kosmosą? Kaip iš tiesų atrodo buitis kosminėje stotyje? Ir ką patiria astronautai pakilimo metu? Į šiuos klausimus bus mėginama atsakyti renginio metu. Skaityti toliau
Vandenyne susiformavusi šiukšlių sala, dešimtys kilogramų plastiko jūros gyvūnų skrandžiuose – tokias naujienas girdime vis dažniau. Nuo žmonių veiklos padarinių kenčia ne tik vandenynai – panašiu būdu mes teršiame ir kosmosą.
„Tarptautinė kosminės stotis su šiukšlėmis susiduria kartą per mėnesį, o komunikacijai naudojami palydovai – beveik kasdien,“ – sako Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkas dr. Sergėjus Orlovas. Jo teigimu, tokia situacija susiklostė todėl, Skaityti toliau
Vilniuje dirba apie 1000 lazerininkų ir toks skaičius daro įspūdį net galingiausioms pasaulio valstybėms. „Vilnius – lazerių sostinė. Nė vienoje kitoje sostinėje nėra tokios didelės gyventojų proporcijos, dirbančios lazerių srityje,“ – sako Vilniaus universiteto mokslininkas ir startuolio „Lidaris“ vadovas dr. Andrius Melninkaitis.
Lietuviški lazeriai yra vieni geriausių pasaulyje, todėl tikėtina, kad ateityje jie keliaus net į Marsą ar kitus kosminius kūnus. Jau dabar 320 kilometrų aukštyje skriejantis Skaityti toliau
Bene kiekvienas vaikystėje pasvajoja apie kosmosą ar šią nerealiai skambančią profesiją, tačiau tai ir lieka neišsipildžiusiomis svajonėmis. Susidomėjimas kosmoso platybėmis neblėsta, priešingai – tik didėja, jaunimas vis labiau domisi palydovais, jų konstravimu ar technologijomis kosmoso srityje. Atliepdamas rinkos poreikius ir matydamas, kad šalies rinkai trūksta astronautikos specialistų, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos institutas (VGTU AGAI) užpildys šią nišą – ruoš Kūrybinės astronautikos specialistus.
Nuo rudens startuosianti nauja pirmosios pakopos Kūrybinės astronautikos Skaityti toliau
„Ar žinome, kad garsioji amerikiečių NASA agentūra šiemet švenčia 60 metų gimtadienį? Su gimtadieniu NASA! O Europos kosmoso tyrimų ir technologijų centras (ESTEC) Nyderlanduose, kuris yra didžiausias ESA agentūros centras, buvo atidarytas 1968 metais – prieš 50 metų. Pabandykime įsivaizduoti, kiek čia kosminių misijų gimė, kiek čia dirbantys žmonės patyrė džiaugsmo ir rūpesčių, kiek buvo kilę įvairiausių iššūkių, kuriuos pavyko išspręsti. Viso to nebūtų Europoje, jei ne bendros kosmoso agentūros sukūrimas.“ – „Mokslo sriubos“ laidą pradeda vedėjas Ignas Kančys. Skaityti toliau
„Kai kalbame apie kosmines misijas, visada galvoje iškyla šiurpuliukus keliantis pavadinimas NASA. Jungtinių Amerikos valstijų kosmoso agentūra. Žodžiai NASA ir kosmosas yra tarsi sinonimai.
Tačiau mūsų Europos žemyne taip pat vyksta kosminiai darbai. Yra ir Europos astronautų, Europos kosminių palydovų ir tyrimų misijų įvairiausiose Saulės sistemos vietose.
Neretai drauge su NASA dirba ir Europos kosmoso agentūra.“ – intriguoja laidos „Mokslo sriuba“ vedėjas Ignas Kančys. Skaityti toliau
Ūkio ministerija ir Europos kosmoso agentūra (EKA) Lietuvos verslo ir mokslo projektams, orientuotiems į kosmoso sektorių, įgyvendinti skiria 2 mln. eurų. Šįkart teikti paraiškas ir įgyvendinti projektus bus galima kartu su Latvijos verslo atstovais ir mokslo ir studijų institucijomis.
„Kosmoso sektorius yra viena pelningiausių Europos ekonomikos pramonės sričių, o šiam sektoriui kuriama aukštos pridėtinės vertės produkcija Skaityti toliau
Tikriausiai kiekvienam yra tekę skaityti apie vieną didžiausių visų laikų technologinių ir mokslinių projektų – Tarptautinę kosminę stotį (TKS). Šią didingą laboratoriją galima pamatyti ir savo akimis Lietuvos danguje. TKS yra trečias ryškiausias objektas danguje po Saulės ir Mėnulio, tad ją pamatyti nėra sunku. Geriausiai TKS matoma anksti ryte ar vėlai vakare, kuomet nuo stoties atsispindi Saulės spinduliai.
Kosminėje stotyje atliekami tyrimai apima daugybę įdomių sričių: nuo Skaityti toliau
Šiuo metu orbitoje skrieja trečiasis Lietuvos kosminis palydovas – Lituanica SAT–2. Šį nuostabų palydovą su raketiniu varikliu sukūrė Nanoavionikos komanda bei Vilniaus universitetas. O ši laida – tai ankstesnės „Mokslo sriubos“ tęsinys.
Mokslininkai nori pažinti mūsų planetos atmosferą ir suprasti joje vykstančius reiškinius. Ištirti žemutinius sluoksnius nėra sudėtinga – galime naudoti lėktuvus ar helio pripildytus meteorologinius balionus. Tačiau paprasti būdai pasibaigia sulig 40 kilometrų aukščiu. Skaityti toliau
Pasižiūrėti į save iš šalies visada yra naudinga – pamatai dalykų, kurių kitaip neįžvelgtum. Mūsų Žemės stebėjimai – ne išimtis. Mokslininkai suprato, kad nagrinėti nuostabų, be galo įvairų mūsų planetos paviršių naudinga būtų ir iš viršaus.
„Įsivaizduokite, kas bus, jei mesite nedidelį ir nesunkų daiktą. Daiktas kiek palėks ir nukris. Kosminė stotis iš esmės yra toks daiktas, kuris yra paimtas ir paleistas tiek smarkiai, kad nukrenta Skaityti toliau
Didelis Ilono Masko ir kompanijos SpaceX gerbėjas, nuo 2005 metų dirbantis kosmoso srityje, Benas Personas (Ben Pearson) sukūrė interneto svetainę www.whereisroadster.com., kurioje galima stebėti skraidančio elektromobilio Tesla Roadster kelionę į Marsą. Apskaičiavimams amerikietis panaudojo atvirus NASA JPL Horizons duomenis.
Primename, kad šių metų vasario 6 d. kompanija SpaceX atliko bandomąjį labai sunkios raketos Falcon Heavy paleidimą. I. Masko komanda tikėjosi organizuoti krovinių ir Skaityti toliau
Narūnas Kapočius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Telekomunikacijų inžinerijos 4 kurso studentas nesenai atliko stažuotę NASA Ames tyrimų centre, dalijasi įspūdžiais ir rezultatais, kuriuos pavyko pasiekti. Anot jo, Lietuva yra gerai žinoma NASA dėl VGTU absolventų įkurtos palydovų kūrėjų įmonės „Nanoavionics“ veiklos. Nė vienas pirmą kartą sutiktas NASA darbuotojas, priėjęs prie studento ir išgirdęs, kad jis iš Lietuvos, įvardijo, kad žino mūsų šalį ir vertina kaip lyderiaujančią naujai atsirandančiame kosmoso segmente – mažųjų palydovų. Skaityti toliau
Gruodžio 2 d. (šeštadienį) 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre, Juodkrantėje, atidaroma Virginijaus Kašinsko tapybos paroda „Žvaigždžių sodai“ (Lietuvių mitologija). Paroda veiks iki 2018 01 18. Parodos atidarymo metu Virginijus Kašinskas skaitys „Tautoraštis“.
Lietuvių mitologijoje kosmogoniniai mitai laikomi esminiais, jie yra amžino grįžimo pradžių pradžion vizija. Lietuvių mitologijoje būdingas dangaus kūnų kultas. Viena iš pagrindinių garbinimo objektų buvo Saulė, Mėnulis ir žvaigždės. Skaityti toliau
Praėjus vos dvejiems metams po pirmojo žmogaus, Jurijaus Gagarino, skrydžio į kosmosą, jo pėdomis pasekė ir Valentina Tereškova. Po dar dviejų dešimtmečių kosmose pabuvojusių moterų sąrašą papildė Svetlana Savickaja ir Selė Raid (Sally Ride). Kaip joms tai pavyko? Koks pirmųjų astronaučių indėlis į kosmoso tyrimus? O į mūsų visuomenę?
Pirmųjų astronaučių biografijos labai skirtingos. Valentina Tereškova buvo tekstilės fabriko Sovietų Sąjungoje darbuotoja, turinti šiek tiek šuolių su parašiutais patirties. Skaityti toliau
Spalio 12 d. 8 val. 42 min. maždaug 50 000 km atstumu nuo mūsų planetos pralėks asteroidas 2012 TC4.
42 000 km. – tai yra apie 8,8 karto arčiau nei vidutinis Mėnulio atstumas nuo Žemės. Ši apie 10-30 m. dydžio uola, skriejanti kosmine erdve beveik 14 km. per sekundę greičiu, Žemei grėsmės šįkart nesukels.
2013 m. vasario mėnesį panašaus dydžio Skaityti toliau
Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Optoelektronikos skyriaus mokslininkai laimėjo finansavimą jau antram Europos kosmoso agentūros (ESA) projektui. Kaip ir 2016 m. pradėtas vykdyti projektas, šis yra skirtas naujų puslaidininkinių medžiagų technologijos vystymui. Naujam projektui skirtas 200 tūkst. eurų finansavimas. Planuojama, jog projektas truks 2 metus.
„Šiam projektui bus naudojama mūsų sukurta nauja puslaidininkinė medžiaga – bismidai. Matome, kad ją taikant atsiveria platesnės galimybės efektyvesnių Skaityti toliau
Viena „NASA Ames“ centro Silicio slėnyje vadovių Rozalinda Grimes (Rosalynd Grymes) į Lietuvą atvyksta dalyvauti Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“. Ekspertė pasakoja, kodėl milijoniniai kosmoso projektai atsiduria studentų rankose, kada keliausime į kitas planetas ir svarsto, jog atsakymą ar Saulės sistemoje kada nors buvo kitų gyvybės formų greičiausiai sužinos jau šiandien dirbantys mokslininkai.
– Visi yra girdėję apie „NASA“ veiklą. Kuo užsiima „Ames“ centras?
– „NASA“ yra ir visuomet buvo svarbus akademinio pasaulio, privataus sektoriaus ir tarptautinių partnerysčių indėlis. Skaityti toliau
Prieš keturiasdešimt metų buvo paleistas kosminis zondas „Voyager 2“ – taip prasidėjo viena ambicingiausių ir sėkmingiausių tolimųjų Saulės sistemos ribų tyrinėjimo misija.
Ta proga NASA paskelbė keletą įdomių faktų apie du šios misijos zondus, „Voyager 1“ ir „Voyager 2“, nešančius ir žmonijos laišką nežemiškoms civilizacijoms, jei tik jos egzistuoja.
Zondai atsiuntė ir didelius duomenų kiekius, padėjusius geriau pažinti kosmosą ir atvėrusius naujų mokslinių tyrimų kryptis. Skaityti toliau
2017 metų rudens stažuotėms NASA atrinkti ir pakviesti atvykti dar 6 studentai iš Lietuvos. Tokių žinių Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) gavo iš NASA Ames tyrimų centro. Konkursą rudens stažuotėms laimėjo Vilniaus universiteto studentai Erikas Švažas, Kazimieras Badokas, Kornelija Vitkutė, Rusnė Ivaškevičiūtė bei Lukas Jakas ir Narūnas Kapočius iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto. Skaityti toliau
Birželio 6 d., antradienį, 10 val. Ūkio ministerijoje vyks antrojo Europos kosmoso agentūros kvietimo teikti paraiškas rezultatų pristatymas ir apskritojo stalo diskusija apie Lietuvos kosmoso sektoriaus plėtros galimybes.
Renginio metu nugalėjusiųjų paraiškų teikėjų – UAB „NanoAvionika“, Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto, Klaipėdos universiteto, Fizinių mokslų ir technologijų centro, Baltijos pažangių technologijų instituto ir VĮ GIS centro atstovai – pirmą kartą viešai pristatys savo projektus. Skaityti toliau
Iš Žemės į kosmosą vienas po kito kyla mažieji palydovai, skirti Žemės termosferos sluoksniui tyrinėti. Prie šio projekto prisideda ir lietuviai – Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai kartu su bendrove „NanoAvionics“ paleis trečiąjį lietuvišką palydovą „Lituanica SAT-2“.
Projekto „QB50“ tikslas yra paleisti į kosmosą visą grupę mažųjų palydovų. Jie tyrinės žemutinius termosferos sluoksnius. Projektui vadovauja von Karmano institutas (Belgija), prie jo daugiau nei 6 metus dirbo mokslininkai iš 23 šalių ir apie pusšimčio universitetų.
Jau po dviejų dienų, birželio 3 d., šeštadienį, Dangaus šviesulių stebykloje, šalia Molėtų observatorijos ir Etnokosmologijos muziejaus prasideda Postcosmosas – pirmoji sezono koncertų, menų ir mokslo naktis po atviru dangumi.
Jaukia aplinka Renginyje pasirodys kruopščiai atrinkta 11 narių kokybiška muzikinė įgula, kuri pateiks įvairių garsų – nuo tektoninėmis bangomis vilnijančių gitarų iki mąsliai pulsuojančios elektronikos. Skaityti toliau
Astronomų skrydžiai į kosmosą, zondai, tiriantys už milijardų kilometrų nuo Žemės skriejančius kosminius kūnus, gyvybės paieškos tolimosiose planetose… Tai, kas seniau tebuvo mokslinės fantastikos rašytojų vaizduotės kūriniai, tampa realybe. Štai ir dabar geriausi viso pasaulio mokslininkai konstruoja ne ką kita, o laiko mašiną – Džeimso Vebo (angl. James Webb) kosminį teleskopą, padėsiantį mums pažvelgti į tolimą Visatos praeitį.
Antrojo NASA administratoriaus vardu pavadintą didžiausią kosminį teleskopą astronomijos istorijoje jau beveik 20 metų kuria daugiau nei 1200 astrofizikos, inžinerijos, technikos specialistų. Skaityti toliau
Įvairios kosminės stotys vis nagrinėjamos kaip galimi atsispyrimo taškai žmonėms keliaujant į kitus dangaus kūnus. Ar tai būtų Mėnulis, ar Marsas, ar Venera, idėja pastatyti kosminę stotį orbitoje aplink kūną prieš žmonėms leidžiantis ant jo paviršiaus turi privalumų.
NASA pranešė, kad per pirmąsias kelias „Orion“ misijas galima būtų pastatyti nedidelę kosminę stotį orbitoje aplink Mėnulį. Joje galėtų dirbti astronautai, kurie valdytų robotus Mėnulio paviršiuje arba skrajojančius aplink Mėnulį.
Prieš pradėdamas noriu išsyk pasakyti, kad asmeniškai nepažįstu Jono ir Inijos Trinkūnų, tačiau labai vertinu jų indėlį gaivinant baltiškąją religiją (čia ir toliau vartosiu šį žodį, mat „tikyba“ ir ne kas kita, kaip ta pati wiara, o ir pats žodis neapima kertinių religijos prasmių; čia gal vertėtų pagalvoti apie kokį visai kitonišką naujadarą?..), be jų ir be „Romuvos“ nebūtų ir šio straipsnio, iš viso, neturėtume apie ką kalbėti ir kur kreipti savąją mintį; pro atsižiojusią sekuliarizmo bedugnę jie sugebėjo išnešti būdą patirti dieviškumą lietuviškai. Tad viliuosi, kad šis straipsnis bus Skaityti toliau
