Tikriausiai kiekvienam yra tekę skaityti apie vieną didžiausių visų laikų technologinių ir mokslinių projektų – Tarptautinę kosminę stotį (TKS). Šią didingą laboratoriją galima pamatyti ir savo akimis Lietuvos danguje. TKS yra trečias ryškiausias objektas danguje po Saulės ir Mėnulio, tad ją pamatyti nėra sunku. Geriausiai TKS matoma anksti ryte ar vėlai vakare, kuomet nuo stoties atsispindi Saulės spinduliai.
Kosminėje stotyje atliekami tyrimai apima daugybę įdomių sričių: nuo Skaityti toliau
Šiuo metu orbitoje skrieja trečiasis Lietuvos kosminis palydovas – Lituanica SAT–2. Šį nuostabų palydovą su raketiniu varikliu sukūrė Nanoavionikos komanda bei Vilniaus universitetas. O ši laida – tai ankstesnės „Mokslo sriubos“ tęsinys.
Mokslininkai nori pažinti mūsų planetos atmosferą ir suprasti joje vykstančius reiškinius. Ištirti žemutinius sluoksnius nėra sudėtinga – galime naudoti lėktuvus ar helio pripildytus meteorologinius balionus. Tačiau paprasti būdai pasibaigia sulig 40 kilometrų aukščiu. Skaityti toliau
Pasižiūrėti į save iš šalies visada yra naudinga – pamatai dalykų, kurių kitaip neįžvelgtum. Mūsų Žemės stebėjimai – ne išimtis. Mokslininkai suprato, kad nagrinėti nuostabų, be galo įvairų mūsų planetos paviršių naudinga būtų ir iš viršaus.
„Įsivaizduokite, kas bus, jei mesite nedidelį ir nesunkų daiktą. Daiktas kiek palėks ir nukris. Kosminė stotis iš esmės yra toks daiktas, kuris yra paimtas ir paleistas tiek smarkiai, kad nukrenta Skaityti toliau
Didelis Ilono Masko ir kompanijos SpaceX gerbėjas, nuo 2005 metų dirbantis kosmoso srityje, Benas Personas (Ben Pearson) sukūrė interneto svetainę www.whereisroadster.com., kurioje galima stebėti skraidančio elektromobilio Tesla Roadster kelionę į Marsą. Apskaičiavimams amerikietis panaudojo atvirus NASA JPL Horizons duomenis.
Primename, kad šių metų vasario 6 d. kompanija SpaceX atliko bandomąjį labai sunkios raketos Falcon Heavy paleidimą. I. Masko komanda tikėjosi organizuoti krovinių ir Skaityti toliau
Narūnas Kapočius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Telekomunikacijų inžinerijos 4 kurso studentas nesenai atliko stažuotę NASA Ames tyrimų centre, dalijasi įspūdžiais ir rezultatais, kuriuos pavyko pasiekti. Anot jo, Lietuva yra gerai žinoma NASA dėl VGTU absolventų įkurtos palydovų kūrėjų įmonės „Nanoavionics“ veiklos. Nė vienas pirmą kartą sutiktas NASA darbuotojas, priėjęs prie studento ir išgirdęs, kad jis iš Lietuvos, įvardijo, kad žino mūsų šalį ir vertina kaip lyderiaujančią naujai atsirandančiame kosmoso segmente – mažųjų palydovų. Skaityti toliau
Gruodžio 2 d. (šeštadienį) 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre, Juodkrantėje, atidaroma Virginijaus Kašinsko tapybos paroda „Žvaigždžių sodai“ (Lietuvių mitologija). Paroda veiks iki 2018 01 18. Parodos atidarymo metu Virginijus Kašinskas skaitys „Tautoraštis“.
Lietuvių mitologijoje kosmogoniniai mitai laikomi esminiais, jie yra amžino grįžimo pradžių pradžion vizija. Lietuvių mitologijoje būdingas dangaus kūnų kultas. Viena iš pagrindinių garbinimo objektų buvo Saulė, Mėnulis ir žvaigždės. Skaityti toliau
Praėjus vos dvejiems metams po pirmojo žmogaus, Jurijaus Gagarino, skrydžio į kosmosą, jo pėdomis pasekė ir Valentina Tereškova. Po dar dviejų dešimtmečių kosmose pabuvojusių moterų sąrašą papildė Svetlana Savickaja ir Selė Raid (Sally Ride). Kaip joms tai pavyko? Koks pirmųjų astronaučių indėlis į kosmoso tyrimus? O į mūsų visuomenę?
Pirmųjų astronaučių biografijos labai skirtingos. Valentina Tereškova buvo tekstilės fabriko Sovietų Sąjungoje darbuotoja, turinti šiek tiek šuolių su parašiutais patirties. Skaityti toliau
Spalio 12 d. 8 val. 42 min. maždaug 50 000 km atstumu nuo mūsų planetos pralėks asteroidas 2012 TC4.
42 000 km. – tai yra apie 8,8 karto arčiau nei vidutinis Mėnulio atstumas nuo Žemės. Ši apie 10-30 m. dydžio uola, skriejanti kosmine erdve beveik 14 km. per sekundę greičiu, Žemei grėsmės šįkart nesukels.
2013 m. vasario mėnesį panašaus dydžio Skaityti toliau
Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Optoelektronikos skyriaus mokslininkai laimėjo finansavimą jau antram Europos kosmoso agentūros (ESA) projektui. Kaip ir 2016 m. pradėtas vykdyti projektas, šis yra skirtas naujų puslaidininkinių medžiagų technologijos vystymui. Naujam projektui skirtas 200 tūkst. eurų finansavimas. Planuojama, jog projektas truks 2 metus.
„Šiam projektui bus naudojama mūsų sukurta nauja puslaidininkinė medžiaga – bismidai. Matome, kad ją taikant atsiveria platesnės galimybės efektyvesnių Skaityti toliau
Viena „NASA Ames“ centro Silicio slėnyje vadovių Rozalinda Grimes (Rosalynd Grymes) į Lietuvą atvyksta dalyvauti Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“. Ekspertė pasakoja, kodėl milijoniniai kosmoso projektai atsiduria studentų rankose, kada keliausime į kitas planetas ir svarsto, jog atsakymą ar Saulės sistemoje kada nors buvo kitų gyvybės formų greičiausiai sužinos jau šiandien dirbantys mokslininkai.
– Visi yra girdėję apie „NASA“ veiklą. Kuo užsiima „Ames“ centras?
– „NASA“ yra ir visuomet buvo svarbus akademinio pasaulio, privataus sektoriaus ir tarptautinių partnerysčių indėlis. Skaityti toliau
Prieš keturiasdešimt metų buvo paleistas kosminis zondas „Voyager 2“ – taip prasidėjo viena ambicingiausių ir sėkmingiausių tolimųjų Saulės sistemos ribų tyrinėjimo misija.
Ta proga NASA paskelbė keletą įdomių faktų apie du šios misijos zondus, „Voyager 1“ ir „Voyager 2“, nešančius ir žmonijos laišką nežemiškoms civilizacijoms, jei tik jos egzistuoja.
Zondai atsiuntė ir didelius duomenų kiekius, padėjusius geriau pažinti kosmosą ir atvėrusius naujų mokslinių tyrimų kryptis. Skaityti toliau
2017 metų rudens stažuotėms NASA atrinkti ir pakviesti atvykti dar 6 studentai iš Lietuvos. Tokių žinių Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) gavo iš NASA Ames tyrimų centro. Konkursą rudens stažuotėms laimėjo Vilniaus universiteto studentai Erikas Švažas, Kazimieras Badokas, Kornelija Vitkutė, Rusnė Ivaškevičiūtė bei Lukas Jakas ir Narūnas Kapočius iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto. Skaityti toliau
Birželio 6 d., antradienį, 10 val. Ūkio ministerijoje vyks antrojo Europos kosmoso agentūros kvietimo teikti paraiškas rezultatų pristatymas ir apskritojo stalo diskusija apie Lietuvos kosmoso sektoriaus plėtros galimybes.
Renginio metu nugalėjusiųjų paraiškų teikėjų – UAB „NanoAvionika“, Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto, Klaipėdos universiteto, Fizinių mokslų ir technologijų centro, Baltijos pažangių technologijų instituto ir VĮ GIS centro atstovai – pirmą kartą viešai pristatys savo projektus. Skaityti toliau
Iš Žemės į kosmosą vienas po kito kyla mažieji palydovai, skirti Žemės termosferos sluoksniui tyrinėti. Prie šio projekto prisideda ir lietuviai – Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai kartu su bendrove „NanoAvionics“ paleis trečiąjį lietuvišką palydovą „Lituanica SAT-2“.
Projekto „QB50“ tikslas yra paleisti į kosmosą visą grupę mažųjų palydovų. Jie tyrinės žemutinius termosferos sluoksnius. Projektui vadovauja von Karmano institutas (Belgija), prie jo daugiau nei 6 metus dirbo mokslininkai iš 23 šalių ir apie pusšimčio universitetų.
Jau po dviejų dienų, birželio 3 d., šeštadienį, Dangaus šviesulių stebykloje, šalia Molėtų observatorijos ir Etnokosmologijos muziejaus prasideda Postcosmosas – pirmoji sezono koncertų, menų ir mokslo naktis po atviru dangumi.
Jaukia aplinka Renginyje pasirodys kruopščiai atrinkta 11 narių kokybiška muzikinė įgula, kuri pateiks įvairių garsų – nuo tektoninėmis bangomis vilnijančių gitarų iki mąsliai pulsuojančios elektronikos. Skaityti toliau
Astronomų skrydžiai į kosmosą, zondai, tiriantys už milijardų kilometrų nuo Žemės skriejančius kosminius kūnus, gyvybės paieškos tolimosiose planetose… Tai, kas seniau tebuvo mokslinės fantastikos rašytojų vaizduotės kūriniai, tampa realybe. Štai ir dabar geriausi viso pasaulio mokslininkai konstruoja ne ką kita, o laiko mašiną – Džeimso Vebo (angl. James Webb) kosminį teleskopą, padėsiantį mums pažvelgti į tolimą Visatos praeitį.
Antrojo NASA administratoriaus vardu pavadintą didžiausią kosminį teleskopą astronomijos istorijoje jau beveik 20 metų kuria daugiau nei 1200 astrofizikos, inžinerijos, technikos specialistų. Skaityti toliau
Įvairios kosminės stotys vis nagrinėjamos kaip galimi atsispyrimo taškai žmonėms keliaujant į kitus dangaus kūnus. Ar tai būtų Mėnulis, ar Marsas, ar Venera, idėja pastatyti kosminę stotį orbitoje aplink kūną prieš žmonėms leidžiantis ant jo paviršiaus turi privalumų.
NASA pranešė, kad per pirmąsias kelias „Orion“ misijas galima būtų pastatyti nedidelę kosminę stotį orbitoje aplink Mėnulį. Joje galėtų dirbti astronautai, kurie valdytų robotus Mėnulio paviršiuje arba skrajojančius aplink Mėnulį.
Prieš pradėdamas noriu išsyk pasakyti, kad asmeniškai nepažįstu Jono ir Inijos Trinkūnų, tačiau labai vertinu jų indėlį gaivinant baltiškąją religiją (čia ir toliau vartosiu šį žodį, mat „tikyba“ ir ne kas kita, kaip ta pati wiara, o ir pats žodis neapima kertinių religijos prasmių; čia gal vertėtų pagalvoti apie kokį visai kitonišką naujadarą?..), be jų ir be „Romuvos“ nebūtų ir šio straipsnio, iš viso, neturėtume apie ką kalbėti ir kur kreipti savąją mintį; pro atsižiojusią sekuliarizmo bedugnę jie sugebėjo išnešti būdą patirti dieviškumą lietuviškai. Tad viliuosi, kad šis straipsnis bus Skaityti toliau
Šiandien vasario 22 d., 20 val. Lietuvos laiku NASA mokslininkai paskelbė apie reikšmingą atradimą – kosminėje erdvėje už Saulės sistemos ribų atrastos 7-ios Žemės dydžio planetos skriejančios apie Vandenio žvaigždyne esančią TRAPPIST-1 žvaigždė.
Naudojant Spitcerio kosminį teleskopą nustatyta, kad 3 iš jų skrieja tinkamoje gyvybei palaikyti zonoje. Žvaigždė apie, kuria skrieja šios planetos yra nutolusi apie 39,5 šviesmečių nuo Žemės. Atrastosios planetos yra panašaus dydžio į Žemę ir jose galimai yra panaši temperatūra kaip ir mūsų planetoje. Todėl manoma, kad juose gali būti gyvybei palaikyti būtino Skaityti toliau
Daugiau nei 70 metų senumo radioaktyvūs stiklo lydiniai, susidarę po pirmojo žmonijos istorijoje branduolinės bombos išbandymo, gali padėti patikrinti vieną iš teorijų, kaip prieš 4,5 milijardo metų galėjo susiformuoti Žemės palydovas Mėnulis.
Kalifornijos San Diego okeanografijos instituto (JAV) mokslininkai išnagrinėjo žalsvos spalvos stiklo lydinių, vadinamų trinititais, cheminę sudėtį. Trinititų pavadinimas atsirado pagal plutonio atominės bombos „Trinity“, susprogdintos 1945 metų liepos mėnesį, Skaityti toliau
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentė Julija Semenenko ir Kauno technologijos universitete (KTU) studijuojanti Miglė Aurėja Mickonytė jau šią savaitę pradėjo stažuotę Kalifornijoje esančiame NASA Ames mokslinių tyrimų centre, kur praleis 10 savaičių.
Jos gavo unikalią galimybę padirbėti viename didžiausių aeronautikos ir kosmoso tyrimų centrų pasaulyje, laimėjusios Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) paskelbtą konkursą.
Lietuvos technologinės bendrovės kviečiamos domėtis kosminių technologijų kūrimu ir atvykti į Europos kosmoso agentūros (EKA) renginius. Ūkio ministerija kartu su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) iki š. m. rugpjūčio 18 d. kviečia pateikti paraiškas dėl galimybės vykti į pasirinktus renginius EKA centruose.
„Lietuva siekia stiprinti verslo ir mokslo partnerystę ir dalyvauti EKA skelbiamuose kosminių technologijų pirkimuose ir taip didinti šalies pramonės ir eksporto konkurencingumą. Kviečiame ambicingas įvairių sektorių technologijų bendroves išplėsti Skaityti toliau
Vilniaus centriniame pašte eksponuojama žinomo filatelisto ir kolekcininko Henriko Kebeikio pašto ženklų ir vokų paroda „Žmonės Mėnulyje“. Unikalioje H. Kebeikio kolekcijoje įamžinta vieno iš svarbiausių JAV ir pasaulio kosmonautikos įvykių – „Apollo“ skrydžių į Mėnulį programa.
„Dar vaikystėje užgimęs troškimas pažinti slėpiningą kosmosą, ko gero, tapo „liga“ visam gyvenimui. Visais laikais žmonės bandė įminti dangaus ir Visatos mįslę: nuo M. Koperniko ar G. Galilėjaus laikų iki pirmųjų į kosmosą paleistų raketų ir žmogaus palikto pėdsako Mėnulio dulkėse domėjimasis Visata neblėsta.
Mėnuleigio kūrėjas, vokiečių bendrovės „Audi“ misijos į mėnulį komandos vadovas Robertas Boehme, vos atvykęs į Lietuvą, pirmiausia panoro susipažinti su lietuviais kosmoso užkariautojais – Vilniaus universiteto startuolio „NanoAvionics“ komanda. Antrajai kosmoso misijai besiruošiantys lietuviai su mėnuleigio kūrėju pasidalino patirtimi ir pristatė palydovo modelį LituanicaSAT-2, su unikalia eksperimentine raketinės traukos sistema, kuri reikšmingai praplės mažųjų palydovų panaudojimo galimybes.
Palydovas LituanicaSAT-2 į kosmosą bus paleistas antroje šių metų pusėje. Mėnuleigio kūrėjas pripažino, kad mokslininkų darbas neabejotinai reikšmingas ir svarbus ne tik Skaityti toliau
Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) atstovai viešėjo Kijeve, kur dalyvavo derybose su Ukrainos kosmoso agentūros atstovais bei aplankė stambiausias šios šalies kosmoso pramonėje dirbančias įmones. Tarp svarbiausių vizito metu aptartų klausimų – galimybė sukurti ir pagaminti skrydžiams į kosmosą skirtą lengvųjų krovinių raketą nešėją.
Vizito metu taip pat daug diskutuota apie galimybę bendradarbiauti steigiant Rytų bloko kosmoso grupę, kuri taptų konkurencinga atsvara tokiems kosmoso milžinams, kaip Skaityti toliau
Bendradarbiaudamas su Europos kosmoso agentūra Lietuvos verslas turi unikalią galimybę praplėsti veiklos ribas ir pasiūlyti naujų sprendimų Europos kosmoso pramonei, kuriai nuolat reikia naujų technologijų ir inovacijų. Šiuo tikslu verslo atstovai kviečiami kreiptis dėl tikslinių vizitų į Europos kosmoso agentūros (EKA) mokslinių tyrimų ir technologijų centrus. Prašymą vizitams galima pateikti Mokslo, technologijų ir inovacijų agentūrai iki 2016 m. vasario 8 d. 17 val.
„Dalyvavimas Europos kosmoso agentūros programose skatina Lietuvos kosmoso sektoriaus plėtrą, didina Lietuvos ūkio inovacinį potencialą, suteikia progą plėtoti kosmoso technologijomis ir duomenimis iš kosmoso grindžiamų paslaugų viešajam sektoriui ir piliečiams teikimą. Skaityti toliau
Amerikiečių astronautas Skotas Kelis (Scott Kelly) socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalijo nuotrauka iš Tarptautinės kosminės stoties su pirmąja kosmose išauginta ir pražydusia gėle.
Tas augalas, kuris išskleidė žiedą – oranžinė zinija.
Praėjusių metų pradžioje astronautams kosminėje stotyje taip pat pavyko išauginti raudonųjų romaninių salotų.
Tokiais tyrimai norima sužinoti, kaip pavyktų kosmose užsiauginti tokių daržovių, Skaityti toliau
Japonijos Akatsuki zondas pagaliau pasiekė Veneros planetą, iki kurios skriejo daugiau kaip penkerius metus – jis dėl variklių gedimo neišnaudojo pirmojo savo šanso įskrieti į orbitą aplink Venerą. Tada, prieš 5 metus atrodė, kad 300 mln. dolerių vertės zondas prarastas, tačiau Japonijos aeronautikos agentūrai JAXA nesklandumus pavyko eliminuoti.
Zondas Akatsuki į savo misiją leidosi 2010 m. kovą kartu su kitu JAXA zondu, saulės vėjo bangas kosmose išbandančiu IKAROS (Interplanetary Kite-craft Accelerated by Radiation Of the Sun).
Veneros orbiton Akatsuki turėjo įskrieti 2010 m. gruodžio 6 d. Jo užduotis – mažiausiai dvejus metus tyrinėti planetos debesis, orus ir atmosferą. Japonų mokslininkai tikėjosi, kad tai padės išsiaiškinti, kodėl ir kaip planeta tapo karščiausia planeta Saulės sistemoje – gyvybei visiškai netinkančiu pragaru. Skaityti toliau
Praėjusį savaitgalį daug Lietuvos žmonių vakarais danguje matė ryškius ir net iki 10 s trunkančius ugnies žybsnius. Astronomų teigimu, tokie ugnies kamuoliai ir žybsniai danguje bus matomi kone visą lapkritį, rašo „Space.com“. Tai – tikrai ne pasaulio pabaigos ženklai, tačiau ir ne kasdienis ir ne kasmetinis reiškinys.
Tie ugnies kamuoliai – tauridais arba „Helovino fejerverkais“ vadinami ypač ryškūs meteorai. Jais gausiai lyja jau nuo spalio 20 d. ir dar lis iki lapkričio 30 d. Prognozuojamas tauridų pikas – nuo lapkričio 5 d. iki 12 d.
Piko metu per valandą giedrame naktiniame danguje galima pamatyti net ir keliolika ypač ryškių ir gan ilgai neužgęstančių ugnies kamuolių. Neretai jie būna tokie ryškūs, jog jų nenustelbia net ir miesto šviesos. Tauridai atmosferoje sudega geltona ar oranžine spalva ir krinta gana lėtai. Skaityti toliau
Fizinių ir technologijos mokslų centras kartu su kosmoso startuoliu „NanoAvionika“ kuria šiuolaikinę kuro traukos sistemą, kuri bus išbandyta 2016 metais į kosmosą kilsiančiame nanopalydove „LituanicaSAT-2“, vėliau sistema bus tobulinama ir pritaikyta kosmoso rinkai. Šiems tyrimams, kurie truks dvejus metus, Lietuvos mokslo taryba skyrė 193 tūkst. eurų.
„Iš daugiau nei 100 pateiktų paraiškų finansavimui gauti, mūsų bendras tyrimas, Skaityti toliau
