2017 metų rudens stažuotėms NASA atrinkti ir pakviesti atvykti dar 6 studentai iš Lietuvos. Tokių žinių Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) gavo iš NASA Ames tyrimų centro. Konkursą rudens stažuotėms laimėjo Vilniaus universiteto studentai Erikas Švažas, Kazimieras Badokas, Kornelija Vitkutė, Rusnė Ivaškevičiūtė bei Lukas Jakas ir Narūnas Kapočius iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto. Skaityti toliau
Birželio 6 d., antradienį, 10 val. Ūkio ministerijoje vyks antrojo Europos kosmoso agentūros kvietimo teikti paraiškas rezultatų pristatymas ir apskritojo stalo diskusija apie Lietuvos kosmoso sektoriaus plėtros galimybes.
Renginio metu nugalėjusiųjų paraiškų teikėjų – UAB „NanoAvionika“, Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto, Klaipėdos universiteto, Fizinių mokslų ir technologijų centro, Baltijos pažangių technologijų instituto ir VĮ GIS centro atstovai – pirmą kartą viešai pristatys savo projektus. Skaityti toliau
Iš Žemės į kosmosą vienas po kito kyla mažieji palydovai, skirti Žemės termosferos sluoksniui tyrinėti. Prie šio projekto prisideda ir lietuviai – Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai kartu su bendrove „NanoAvionics“ paleis trečiąjį lietuvišką palydovą „Lituanica SAT-2“.
Projekto „QB50“ tikslas yra paleisti į kosmosą visą grupę mažųjų palydovų. Jie tyrinės žemutinius termosferos sluoksnius. Projektui vadovauja von Karmano institutas (Belgija), prie jo daugiau nei 6 metus dirbo mokslininkai iš 23 šalių ir apie pusšimčio universitetų.
Jau po dviejų dienų, birželio 3 d., šeštadienį, Dangaus šviesulių stebykloje, šalia Molėtų observatorijos ir Etnokosmologijos muziejaus prasideda Postcosmosas – pirmoji sezono koncertų, menų ir mokslo naktis po atviru dangumi.
Jaukia aplinka Renginyje pasirodys kruopščiai atrinkta 11 narių kokybiška muzikinė įgula, kuri pateiks įvairių garsų – nuo tektoninėmis bangomis vilnijančių gitarų iki mąsliai pulsuojančios elektronikos. Skaityti toliau
Astronomų skrydžiai į kosmosą, zondai, tiriantys už milijardų kilometrų nuo Žemės skriejančius kosminius kūnus, gyvybės paieškos tolimosiose planetose… Tai, kas seniau tebuvo mokslinės fantastikos rašytojų vaizduotės kūriniai, tampa realybe. Štai ir dabar geriausi viso pasaulio mokslininkai konstruoja ne ką kita, o laiko mašiną – Džeimso Vebo (angl. James Webb) kosminį teleskopą, padėsiantį mums pažvelgti į tolimą Visatos praeitį.
Antrojo NASA administratoriaus vardu pavadintą didžiausią kosminį teleskopą astronomijos istorijoje jau beveik 20 metų kuria daugiau nei 1200 astrofizikos, inžinerijos, technikos specialistų. Skaityti toliau
Įvairios kosminės stotys vis nagrinėjamos kaip galimi atsispyrimo taškai žmonėms keliaujant į kitus dangaus kūnus. Ar tai būtų Mėnulis, ar Marsas, ar Venera, idėja pastatyti kosminę stotį orbitoje aplink kūną prieš žmonėms leidžiantis ant jo paviršiaus turi privalumų.
NASA pranešė, kad per pirmąsias kelias „Orion“ misijas galima būtų pastatyti nedidelę kosminę stotį orbitoje aplink Mėnulį. Joje galėtų dirbti astronautai, kurie valdytų robotus Mėnulio paviršiuje arba skrajojančius aplink Mėnulį.
Prieš pradėdamas noriu išsyk pasakyti, kad asmeniškai nepažįstu Jono ir Inijos Trinkūnų, tačiau labai vertinu jų indėlį gaivinant baltiškąją religiją (čia ir toliau vartosiu šį žodį, mat „tikyba“ ir ne kas kita, kaip ta pati wiara, o ir pats žodis neapima kertinių religijos prasmių; čia gal vertėtų pagalvoti apie kokį visai kitonišką naujadarą?..), be jų ir be „Romuvos“ nebūtų ir šio straipsnio, iš viso, neturėtume apie ką kalbėti ir kur kreipti savąją mintį; pro atsižiojusią sekuliarizmo bedugnę jie sugebėjo išnešti būdą patirti dieviškumą lietuviškai. Tad viliuosi, kad šis straipsnis bus Skaityti toliau
Šiandien vasario 22 d., 20 val. Lietuvos laiku NASA mokslininkai paskelbė apie reikšmingą atradimą – kosminėje erdvėje už Saulės sistemos ribų atrastos 7-ios Žemės dydžio planetos skriejančios apie Vandenio žvaigždyne esančią TRAPPIST-1 žvaigždė.
Naudojant Spitcerio kosminį teleskopą nustatyta, kad 3 iš jų skrieja tinkamoje gyvybei palaikyti zonoje. Žvaigždė apie, kuria skrieja šios planetos yra nutolusi apie 39,5 šviesmečių nuo Žemės. Atrastosios planetos yra panašaus dydžio į Žemę ir jose galimai yra panaši temperatūra kaip ir mūsų planetoje. Todėl manoma, kad juose gali būti gyvybei palaikyti būtino Skaityti toliau
Daugiau nei 70 metų senumo radioaktyvūs stiklo lydiniai, susidarę po pirmojo žmonijos istorijoje branduolinės bombos išbandymo, gali padėti patikrinti vieną iš teorijų, kaip prieš 4,5 milijardo metų galėjo susiformuoti Žemės palydovas Mėnulis.
Kalifornijos San Diego okeanografijos instituto (JAV) mokslininkai išnagrinėjo žalsvos spalvos stiklo lydinių, vadinamų trinititais, cheminę sudėtį. Trinititų pavadinimas atsirado pagal plutonio atominės bombos „Trinity“, susprogdintos 1945 metų liepos mėnesį, Skaityti toliau
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentė Julija Semenenko ir Kauno technologijos universitete (KTU) studijuojanti Miglė Aurėja Mickonytė jau šią savaitę pradėjo stažuotę Kalifornijoje esančiame NASA Ames mokslinių tyrimų centre, kur praleis 10 savaičių.
Jos gavo unikalią galimybę padirbėti viename didžiausių aeronautikos ir kosmoso tyrimų centrų pasaulyje, laimėjusios Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) paskelbtą konkursą.
Lietuvos technologinės bendrovės kviečiamos domėtis kosminių technologijų kūrimu ir atvykti į Europos kosmoso agentūros (EKA) renginius. Ūkio ministerija kartu su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) iki š. m. rugpjūčio 18 d. kviečia pateikti paraiškas dėl galimybės vykti į pasirinktus renginius EKA centruose.
„Lietuva siekia stiprinti verslo ir mokslo partnerystę ir dalyvauti EKA skelbiamuose kosminių technologijų pirkimuose ir taip didinti šalies pramonės ir eksporto konkurencingumą. Kviečiame ambicingas įvairių sektorių technologijų bendroves išplėsti Skaityti toliau
Vilniaus centriniame pašte eksponuojama žinomo filatelisto ir kolekcininko Henriko Kebeikio pašto ženklų ir vokų paroda „Žmonės Mėnulyje“. Unikalioje H. Kebeikio kolekcijoje įamžinta vieno iš svarbiausių JAV ir pasaulio kosmonautikos įvykių – „Apollo“ skrydžių į Mėnulį programa.
„Dar vaikystėje užgimęs troškimas pažinti slėpiningą kosmosą, ko gero, tapo „liga“ visam gyvenimui. Visais laikais žmonės bandė įminti dangaus ir Visatos mįslę: nuo M. Koperniko ar G. Galilėjaus laikų iki pirmųjų į kosmosą paleistų raketų ir žmogaus palikto pėdsako Mėnulio dulkėse domėjimasis Visata neblėsta.
Mėnuleigio kūrėjas, vokiečių bendrovės „Audi“ misijos į mėnulį komandos vadovas Robertas Boehme, vos atvykęs į Lietuvą, pirmiausia panoro susipažinti su lietuviais kosmoso užkariautojais – Vilniaus universiteto startuolio „NanoAvionics“ komanda. Antrajai kosmoso misijai besiruošiantys lietuviai su mėnuleigio kūrėju pasidalino patirtimi ir pristatė palydovo modelį LituanicaSAT-2, su unikalia eksperimentine raketinės traukos sistema, kuri reikšmingai praplės mažųjų palydovų panaudojimo galimybes.
Palydovas LituanicaSAT-2 į kosmosą bus paleistas antroje šių metų pusėje. Mėnuleigio kūrėjas pripažino, kad mokslininkų darbas neabejotinai reikšmingas ir svarbus ne tik Skaityti toliau
Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) atstovai viešėjo Kijeve, kur dalyvavo derybose su Ukrainos kosmoso agentūros atstovais bei aplankė stambiausias šios šalies kosmoso pramonėje dirbančias įmones. Tarp svarbiausių vizito metu aptartų klausimų – galimybė sukurti ir pagaminti skrydžiams į kosmosą skirtą lengvųjų krovinių raketą nešėją.
Vizito metu taip pat daug diskutuota apie galimybę bendradarbiauti steigiant Rytų bloko kosmoso grupę, kuri taptų konkurencinga atsvara tokiems kosmoso milžinams, kaip Skaityti toliau
Bendradarbiaudamas su Europos kosmoso agentūra Lietuvos verslas turi unikalią galimybę praplėsti veiklos ribas ir pasiūlyti naujų sprendimų Europos kosmoso pramonei, kuriai nuolat reikia naujų technologijų ir inovacijų. Šiuo tikslu verslo atstovai kviečiami kreiptis dėl tikslinių vizitų į Europos kosmoso agentūros (EKA) mokslinių tyrimų ir technologijų centrus. Prašymą vizitams galima pateikti Mokslo, technologijų ir inovacijų agentūrai iki 2016 m. vasario 8 d. 17 val.
„Dalyvavimas Europos kosmoso agentūros programose skatina Lietuvos kosmoso sektoriaus plėtrą, didina Lietuvos ūkio inovacinį potencialą, suteikia progą plėtoti kosmoso technologijomis ir duomenimis iš kosmoso grindžiamų paslaugų viešajam sektoriui ir piliečiams teikimą. Skaityti toliau
Amerikiečių astronautas Skotas Kelis (Scott Kelly) socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalijo nuotrauka iš Tarptautinės kosminės stoties su pirmąja kosmose išauginta ir pražydusia gėle.
Tas augalas, kuris išskleidė žiedą – oranžinė zinija.
Praėjusių metų pradžioje astronautams kosminėje stotyje taip pat pavyko išauginti raudonųjų romaninių salotų.
Tokiais tyrimai norima sužinoti, kaip pavyktų kosmose užsiauginti tokių daržovių, Skaityti toliau
Japonijos Akatsuki zondas pagaliau pasiekė Veneros planetą, iki kurios skriejo daugiau kaip penkerius metus – jis dėl variklių gedimo neišnaudojo pirmojo savo šanso įskrieti į orbitą aplink Venerą. Tada, prieš 5 metus atrodė, kad 300 mln. dolerių vertės zondas prarastas, tačiau Japonijos aeronautikos agentūrai JAXA nesklandumus pavyko eliminuoti.
Zondas Akatsuki į savo misiją leidosi 2010 m. kovą kartu su kitu JAXA zondu, saulės vėjo bangas kosmose išbandančiu IKAROS (Interplanetary Kite-craft Accelerated by Radiation Of the Sun).
Veneros orbiton Akatsuki turėjo įskrieti 2010 m. gruodžio 6 d. Jo užduotis – mažiausiai dvejus metus tyrinėti planetos debesis, orus ir atmosferą. Japonų mokslininkai tikėjosi, kad tai padės išsiaiškinti, kodėl ir kaip planeta tapo karščiausia planeta Saulės sistemoje – gyvybei visiškai netinkančiu pragaru. Skaityti toliau
Praėjusį savaitgalį daug Lietuvos žmonių vakarais danguje matė ryškius ir net iki 10 s trunkančius ugnies žybsnius. Astronomų teigimu, tokie ugnies kamuoliai ir žybsniai danguje bus matomi kone visą lapkritį, rašo „Space.com“. Tai – tikrai ne pasaulio pabaigos ženklai, tačiau ir ne kasdienis ir ne kasmetinis reiškinys.
Tie ugnies kamuoliai – tauridais arba „Helovino fejerverkais“ vadinami ypač ryškūs meteorai. Jais gausiai lyja jau nuo spalio 20 d. ir dar lis iki lapkričio 30 d. Prognozuojamas tauridų pikas – nuo lapkričio 5 d. iki 12 d.
Piko metu per valandą giedrame naktiniame danguje galima pamatyti net ir keliolika ypač ryškių ir gan ilgai neužgęstančių ugnies kamuolių. Neretai jie būna tokie ryškūs, jog jų nenustelbia net ir miesto šviesos. Tauridai atmosferoje sudega geltona ar oranžine spalva ir krinta gana lėtai. Skaityti toliau
Fizinių ir technologijos mokslų centras kartu su kosmoso startuoliu „NanoAvionika“ kuria šiuolaikinę kuro traukos sistemą, kuri bus išbandyta 2016 metais į kosmosą kilsiančiame nanopalydove „LituanicaSAT-2“, vėliau sistema bus tobulinama ir pritaikyta kosmoso rinkai. Šiems tyrimams, kurie truks dvejus metus, Lietuvos mokslo taryba skyrė 193 tūkst. eurų.
„Iš daugiau nei 100 pateiktų paraiškų finansavimui gauti, mūsų bendras tyrimas, Skaityti toliau
Vyriausybė ir Europos kosmoso agentūra (EKA) sudarė Lietuvos Europos bendradarbiaujančios valstybės (EBV) plano chartiją, kuria Lietuvos įmonėms ir mokslininkams sudaromos sąlygos įgyvendinti aukšto lygio mokslo ir technologijų projektus pagal EKA programas. Šiame susitarime taip pat apibrėžtas Lietuvos finansinis įnašas, kurio didžioji dalis pagal geografinės grąžos principą bus skirta atrinktiems Lietuvos projektams įgyvendinti.
„Dalyvavimas Europos kosmoso agentūros programose padės iš esmės išspręsti mokslinės kompetencijos ir tarptautiškumo didinimo bei spartesnio mokslo rezultatų Skaityti toliau
Dažnai tarptautinėse mokslinėse konferencijose demonstruojant sukurtų įrengimų pavyzdžius, iš salės pasigirsta replika „Negali būti“! Iš tikro, sunku patikėti, kad daiktai gali tiksliai judėti plokštumoje be aiškios priežasties, be variklių veikti pjezoelektriniai žaislai ar paprasti automobiliukai, jau neminint judančių netradicinių robotų. Tai įrengimai, kuriuose naudojamos „sumanios“ medžiagos.
Istorikai archeologinius laikotarpius sieja su medžiagomis, iš kurių buvo gaminami ginklai, papuošalai ir darbo įrankiai. Žinome akmens, bronzos, geležies amžius, o XXI amžius jau vadinamas „sumanių“ medžiagų amžiumi (angliškai – „Smart materials age“). Skaityti toliau
Rugsėjo 4 d. Vilniuje Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyks prasidėjo inovacijų forumas „Innovation Drift“, kuriame dalyvaus daugiau nei 1 tūkst. verslininkų, išradėjų, tarptautinių organizacijų atstovų.
Tarp Vilniaus inovacijų forumo pranešėjų bus – ir visame pasaulyje žinomi kosmoso technologijų ekspertai. Rugsėjo 5 d. kosmoso technologijoms skirtoje sesijoje dalyvaus ir pranešimą skaitys lietuviškų šaknų turintis JAV astronautas Karolis Josefas Bobko (Karol Joseph Bobko).
77 metų K. J. Bobko – erdvėlaivių inžinierius, buvęs JAV oro pajėgų pareigūnas, Skaityti toliau
Susiimkite: žiema artinasi. Tiesa, šiuo atveju ne tokia, kaip fantastų pamėgtose knygose „Sostų karai“. Kalba eina apie lėtą šiluminę Visatos mirtį. Tiesa, susiimti nereikia labai skubiai: Visatos mirtis užtruks. Labai, labai ilgai, rašo universetoday.com.
Pagal projekto „Galaxy and Mass Assembly“ (GAMA), kuriame dangaus stebėjimui plačiame elektroninių bangų spektro ruože panaudoti septyni galingiausi planetoje teleskopai, duomenis prieita išvados, kad artimiausių Visatos (kurios amžius, dabartiniais Skaityti toliau
Rudeniop baigiasi Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) įgyvendinamas projektas „Inovatyvaus verslo kūrimo skatinimas“ (INOVEKS), kuriame dalyvaujantys jaunieji mokslininkai pristatys savo pažangius naujai kuriamų produktų prototipus. Tad rugpjūčio mėnuo jiems – pats darbų įkarštis. Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai, padedami šio projekto konsultantų, įsteigė penkias pradedančiąsias įmones (angl. startups), kurios, tikimasi, šalies verslo bei mokslo bendradarbiavimui bus naujas stiprus postūmis.
Jaunieji mokslininkai versle: nuo medicinos iki kosmoso
Jaunuosius mokslininkus versle globojančio projekto tikslas – skatinti technologinių bei inovatyvių įmonių steigimąsi ir vystymąsi, Skaityti toliau
Kol NASA aktyviai kuria galingiausią pasaulyje teleskopą, apie Žemę jau ketvirtį amžiaus besisukantis NASA „Hubble“ kosminis teleskopas pozicijų neužleidžia, bet žymioji observatorija neamžina. „Hubble“ paleistas su kosminiu laivu „Discovery“ 1990 balandžio 24 d., ir kai astronautai sutaisė teleskopo veidrodžių netikslumą per 1993 m. aptarnavimo misiją, darė puikiausias kosmoso nuotraukas.
Garsusis teleskopas prisidėjo prie daugelio revoliucinių atradimų, tarp kurių ir patvirtinimas, kad visatos plėtimasis spartėja, Skaityti toliau
Hablo (Hubble) kosminio teleskopo 25 metų jubiliejaus proga Europos kosmoso agentūra (ESA) keletui institucijų visame pasaulyje padovanojo didelio formato (2×3 m) paveikslus. Viena jų – VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorija. Joje šiandien 19 val. vyks renginys „Žvaigždėtosios naktys“, per kurį visuomenei bus pristatytas ir minėtas paveikslas.
Iš tolimo kosmoso atkeliaujantys signalai sudaro matematinę seką – dėl to mokslininkai įtaria, kad tai gali būti nežemiškos technologijos veikimo požymis.
Blicarai – kosminiai signalai, tetrunkantys apie milisekundę – pirmą kartą užfiksuoti 2007 metais, o nuo to laiko užfiksuota dar 10 tokių atvejų. Kol kas niekas neturi aiškaus atsakymo, kokia yra šių signalų kilmė ir priežastis.
Tačiau atlikus naują tyrimą nustatyta, kad šie energijos pliūpsniai susirikiuoja taip, kad jokie dabar žinomi fizikos dėsniai nėra tinkami jiems aprašyti. Skaityti toliau
Ar visatoje tikrai viską lemia atsitiktinumas?
Ilgus amžius svarstę, ar esame sėkmės vergai, vis dar negalime išsiaiškinti ar kosmosas yra prognozuojamas, ar valdomas atsitiktinumo.
„O, aš likimo žaislas!*“– sako Romeo. Ramiai, berneli – visi mes esam. Bet ar tikrai?
Romeo, nužudęs Tebaldą ir suprasdamas, kad privalo išvykti iš Veronos, nes antraip rizikuoja gyvybe, išreiškė paplitusį Šekspyro laikų požiūrį: kad visi esame marionetės, kažkokių aukštesniųjų jėgų tampomos už virvelių. Skaityti toliau
Pirmiausia, Dievas ir mūsų supratimas apie Dievą, mūsų mintys apie Dievą, mūsų susikurtas daugiau mažiau aiškus Dievo vaizdinys – ne tas pat. Kaip tikrovė – ir mūsų supratimas, mūsų mintys, vaizdiniai apie tikrovę ar tikrovės vaizdinys. Tad kol kas palikime ramybėje Dievą su tikrove ir panagrinėkime savo mintis, savo vaizdinius.
Daug vaisingesnis ir toliau vedantis klausimas, nagrinėjant Dievo vaizdinį, man regis, būtų ne įgrisęs „ar yra Dievas?”, o „kur yra Dievas?”, jei tartume Jį esant. Skaityti toliau
Sausio 10 d. iš Kanaveralo kyšulio Floridos valstijoje, JAV pirmą kartą į kosmosą pakilo amerikiečių bendrovės „Space Exploration Technologies Corporation“, plačiau žinomos kaip SpaceX arba CRS-5 grįžtančiąją raketą.
Šis įvykis, KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) dekano Andriaus Vilkausko teigimu, atverčia naują puslapį kosmoso versle, nes turėtų ženkliai atpigti skrydžiai į Žemės orbitą ir Tarptautinę kosminę stotį (TKS).
Bandomoji SpaceX CRS-5 raketa nešėja „Falcon 9“, po keletą kartų atidėto starto, sausio 10 d. 11 val. 47 min. Lietuvos laiku galiausiai pakilo.
