Žymos archyvas: Kornelijus Platelis

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo taryba išrinko naują pirmininkę (0)

Vaiva Žukienė | Alkas.lt nuotr.

Kovo 13 d. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) naujosios kadencijos taryba įstatymo nustatyta tvarka išrinko naują SRTRF tarybos pirmininką. Buvusi Fondo tarybos pirmininkė Danguolė Skarbalienė dėl asmeninių priežasčių atsisakė kandidatuoti antrajai kadencijai.

Fondo tarybos pirmininke slaptu balsavimu buvo išrinkta Vaiva Žukienė. Vaiva Žukienė yra Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininkė, o į Fondo tarybą ją delegavo elektroninės žiniasklaidos asociacijos. Naujoji Fondo pirmininkė buvo viena iš Skaityti toliau

Žinomi visuomenės veikėjai ragina nemažinti Seimo narių skaičiaus (12)

Lietuvos Respublikos Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kelios dešimtys žinomų visuomenės veikėjų kovo 9 d. viešai paragino šalies vadovus ir parlamentinių partijų pirmininkus nepritarti siūlymui mažinti Seimo narių skaičių.

Kreipimąsi pasirašė pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis, istorikai Egidijus Aleksandravičius, Alfredas Bumblauskas, filosofai Vytautas Ališauskas, Alvydas Jokubaitis, poetas Kornelijus Platelis, teisininkai Vytautas Nekrošius, Vytautas Sinkevičius ir kiti žinomi visuomenės veikėjai. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Vydūno sugrįžimas ir Mažosios Lietuvos panteono tapsmas (2)

Bitėnų kapinės | wikipedia.org nuotr.

1991-ji Lietuvos istorijon įrašyti kaip ypatingi. Jų pradžioje buvo patikrintas tautos pasiryžimas laisvei. Šį kartą tam patikrinimui prireikė skaudžios kraujo aukos. Šimtai tūkstančių be jokios dvejonės tai aukai pasiūlė savo gyvybes. Likimas iš tų šimtų tūkstančių pasirinko vieną seserį ir trylika brolių. Beveik visi kaip vienas sakėme laisvei „Taip“ vasario 9-ąją. Su tuo žodžiu lūpose į kapus lydėjome ir liepos 31-osios aukas. Dvasios stiprybė laimėjo, auka buvo priimta, ir, baigiantis rugpjūčiui, skausmo ašaras pakeitė iškentėto džiaugsmo ašaros. Iškentėtąjį laisvės žiburį paėmėme į savo pačių rankas..

Laisve alsuoti pradėjusią Lietuvą  lyg žaibas nušvietė dar vienas ypač svarbus tų pačių Skaityti toliau

B. Rastenytė. Šis tas apie atspindį (veidrodį) (0)

Veidrodis, deivė su veidrožiu tikrai

Atspindys priklauso seniausiųjų archetipų grupei. Tai universalus archetipinis įvaizdis, žinomas įvairių pasaulio tautų mitologijoje ir folklore (egiptiečių, Šiaurės Amerikos indėnų, kinų, keltų, graikų ir kt.), mąstytas tiek Rytų, tiek Vakarų filosofų (Platono, A. Šopenhauerio ir kt.), vėlesniais amžiais perimtas rašytojų ir poetų, kurie atspindžio temą interpretavo įvairiai, nelygu kokiai civilizacijai ir kultūrai priklausė, kokias vertybes teigė. Iš esmės šis archetipas veikia žmogaus pasaulėjautą ir pasaulėžiūrą, atskleidžia pagrindinius jo būties aspektus, estetiką, etiką ir idėjas bei Dievo sąvoką, ir tai yra vienas iš argumentų laikyti jį pakankamai svarbiu, kad būtų plačiau tyrinėjamas.

Apie atspindį gausu mitologinės ir literatūrinės medžiagos tiek pasižvalgius po lietuvių Skaityti toliau

B.Savukyno premija skirta poetui K.Plateliui (0)

K.Platelis. Vinicko nuotr. (DELFI)

Bronio Savukyno premiją šiemet pelnė rašytojas, savaitraščio „Literatūra ir menas“ vyriausiasis redaktorius Kornelijus Platelis, įvertintas už nuoseklų darbą kultūrinės leidybos baruose, kultūrinės spaudos telkimą ir sklaidą Lietuvos visuomenėje. Premija bus įteikta gruodžio 16 d. 15 val. Kultūros ministerijos Baltojoje salėje.

Kornelijus Platelis yra ne tik poetas, eseistas, publicistas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, bet ir leidėjas, redaktorius, kultūros vyksmo koordinatorius ir Skaityti toliau

Z.Zinkevičius: Tautinės mokyklos idėja buvo apleista pačių jos kūrėjų (19)

Prof. Z.Zinkevičius | Alaks.lt nuotr.

„Pro Patria“ apie lietuviškos tautinę mokyklos istorija kalbasi su LMA nariu akademiku, baltistu, buvusiu Lietuvos Švietimo ministru, prof. Zigmu Zinkevičium.

– Esate sakęs, kad dabartinė mokykla ugdo piliečius, o tarpukario mokykla ugdė patriotus. Papasakokite plačiau apie patriotinį ugdymą tarpukariu. 

– Aš mokiausi Ukmergės Antano Smetonos gimnazijoje. Tai buvo ypatinga gimnazija. Tokių Lietuvoje buvo nedaug. Ten buvo tikra lietuviška patriotinė dvasia iki pat sovietų valdžios atėjimo. Skaityti toliau

V.Juozapaitis. Ar reikalinga kultūra vadybai? (0)

 Prof. Vytautas Juozapaitis | facebook.lt nuotr.

Būdamas ištikimas tradicijoms ir išpažindamas amžinąsias vertybes, stengiuosi įsigilinti į procesų turinį iš esmės ir tik tada mėginti reikšti savo kuklią nuomonę. Juolab, politinėmis temomis, ypatingai vertinant vyriausybės, kuri dar nesulaukė 100 dienų gimtadienio, darbą. Tačiau, ši tema man pasirodė itin aktuali mano brolių ir seserų kūryboje atžvilgiu, nes vienintelė viltis ir motyvas, laikantis scenos kūrėjus teatre – tai kūrybos laisvė, grįsta pasitikėjimu ir pagarba menininkams.

Mane suneramino Tomo Čyvo straipsnyje „Ar galima vogti iš kultūros ir meno“ vasario 14 dieną paskelbtame  portale balsas.lt  cituojamo  Kultūros ministro Šarūno Biručio išsakytos mintys, Skaityti toliau

20-čiai kūrėjų įteiktos Kultūros ministerijos premijos (0)

Premijų įteikimas | lrkm.lt nuotr.

Gruodžio 20 d. kultūros ministras Šarūnas Birutis 20-čiai kūrėjų įteikė Kultūros ministerijos premijas. Premija už geras švietimo programas bei darbą su vaikais ir jaunimu buvo įteikta taip pat ir įstaigai –  ,,Skalvijos“ kino centrui.

Už geras edukacines programas, puikų darbą su vaikais ir jaunimu 10 tūkst. premija paskatinta viešoji įstaiga „Skalvijos“ kino centras.

Nuo 2 400 iki 5 850 litų gavo šie garbūs kultūrininkai: Skaityti toliau

Lietuviais būsime, kol to norėsime (2)

Diskusija | A.Petraitytės nuotr.Sausio 25-ąją „Literatūros ir meno“ redakcija apskrito stalo diskusijai apie lituanistikos problemas, perspektyvas ir vizijas pakvietė tris autoritetingus – ir užimamomis pareigomis, ir savo visuomenine laikysena – pašnekovus: Lietuvių kalbos instituto direktorę dr. Jolanta Zabarskaitę, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorių dr. Mindaugą Kvietkauską ir šio instituto mokslo darbuotoją, Pilietinės visuomenės instituto vadovą dr. Darių Kuolį. Pokalbį moderavo žurnalo vyriausiasis redaktorius Kornelijus Platelis.

 K. P.: Gal pradėkime pokalbį, prisimindami institucijas, atsakingas už lituanistikos padėtį. Skaityti toliau