Pandemijos metu darbų apimtis didinusios atliekų tvarkymo įmonės džiaugiasi, kad šiemet, įskaitant ir karantino laikotarpį, gyventojų aplinkosauginis sąmoningumas išaugo. Visgi, anot ekspertų, gyventojai tebedaro klaidų rūšiuodami atliekas ir turi dar ko pasimokyti. Apie tai, kokių iššūkių atliekų rūšiavime kyla šiandien, įžvalgomis dalijasi „Ekonovus“ generalinis direktorius Romas Draskinis bei „Gamtos ateities“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė. Skaityti toliau
„Lietuvos Respublikos prezidentas“ – tokiu užrašu išsiuvinėta Trispalvė, apjuosusi vainiką sostinės Antakalnio kapinėse mėtėsi prie atliekų konteinerių. Ir ne tik prezidento, bet ir nuo Seimo valstybei nusipelniusiems žmonėms pagerbti atvežti vainikai prilyginti eilinėms šiukšlėms. Pro tokias „atliekas“ abejingai nepraėjo 1991 metų savanorė, dimisijos vyr. leitenantė Marija Jakimavičienė.
Tai vainikai, kuriuos greičiausiai lapkričio 1-ąją ant valstybei nusipelniusių asmenų kapų kaip pagarbos ir padėkos šiems žmonėms ženklą paliko valstybės prezidentas, Seimo atstovai. Skaityti toliau
Lynoja. Neįtikėtinai šiltas spalio lietus plauna klevų geltoną šviesą, mirkdo šermukšnių kekes. Rudens spalvų švytėjimas blėsta, sugrįžta į žemę visa, kas pavasarį pumpuru skleidėsi. Drėgmė smelkiasi į kūną. Visi, kas gyvas, ieško šilumos ir jaukumo.
Grįždama iš parduotuvės stabteliu prie miestelio turgavietės. Petražolės, svogūnai, bulvės, obuoliai… „Pirk prekę lietuvišką“, – suskamba reklamos žodžiai. Apžiūrinėju obuolius. Anąkart nusipirkau. Parduodanti bobelė patikino, kad skanūs. Už kilogramą prašė nedaug – tik 50 centų. Parsinešusi paragavau – rūgštūs, laukinukai. Nemanau, kad apgavo. Žmogui gal labai tų pinigėlių reikėjo, juk nebūtų kiurksojusi šiaip sau. Skaityti toliau
2018 m. Lietuvos gyventojai rūšiavimo konteineriais surinko 46 019 tonų pakuočių atliekų, o tai du kartus daugiau negu buvo sutvarkyta 2013 m.
Vidutiniškai vienas Lietuvos gyventojas 2018 m. surūšiavo 16,4 kg pakuočių atliekų, 2013 m. – 7,6 kg. Rezultatų pasiekimui didžiausią įtaką turėjo infrastruktūros plėtra, t. y. nuo 2013 metų vidurio individualų valdų gyventojams buvo pradėta dalinti po du individualaus rūšiavimo konteinerius, kurių vienas skirtas stiklo pakuočių atliekoms, kitas visoms pakuočių atliekoms, Skaityti toliau
Kaip ir kiekvieną pavasarį, prasidėjus paukščių perėjimo metui, šalies miestai jau pajuto varnų ir kovų antplūdį. Viešosiose erdvėse įsikūrę varniniai paukščiai kelia nemažai galvos skausmo miesto valdžiai.
Patraukliausios vietos šiems paukščiams, ypač žiemą, – atliekų konteineriai, sąvartynai, prišiukšlintos vietos. Tada gausūs kovų, pilkųjų varnų ir kuosų būriai nakvoja parkų ir skverų medžiuose, o dienomis maisto ieško šiukšlynuose. Pavyzdžiui, šaltomis žiemomis Vilniuje apsistoja iki 100 tūkst. varninių paukščių. Skaityti toliau
Maisto atliekų rūšiavimas – dar vienas uždavinys, kurį reikia išspręsti, kad sąvartynuose šalinamos biologiškai skaidžios atliekos, tarp jų ir maisto, iki 2020 m. sudarytų ne daugiau kaip 35 proc. 2000 m. susidariusių tokių atliekų kiekio. Šį ES reikalavimą pasiseks įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu maisto atliekas rūšiuos ir gyventojai.
Lietuvoje per metus susidaro daugiau kaip 100 tūkst. tonų maisto atliekų. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2012 m. jų buvo surinkta apie 138,4 tūkst. Skaityti toliau
Dėl nuo vasario 1 d. įvestos vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistemos, užstatinių indų kiekis šiukšledėžėse sumažėjo 70 nuošimčių. Atliekų tvarkymo bendrovės „VSA Vilnius“ Atliekų paruošimo perdirbimui skyriaus vadovas Laurynas Kazlauskas teigia, kad iš tiesų jaučiamas didelis pokytis – naujoji sistema paskatino gyventojus tarą priduoti antriniam panaudojimui, o plastiko konteineriai užpildomi lėčiau.
Lietuvos zoologijos sodas skatina atsakingai tvarkyti atliekas ir kviečia savo lankytojus ir darbuotojus rūšiuoti. Šį pavasarį sode įrengta 20 rūšiavimo aikštelių, kuriose pastatyta 80 rūšiavimo konteinerių.
Kaip rodo iš sodo išvežamų atliekų kiekiai, Lietuvos zoologijos sodo lankytojams rūšiavimo iniciatyva patiko ir idėja pasiteisino. Birželį iš zoologijos sodo į sąvartyną išvežta apie 50 kub. metrų šiukšlių, dar 24 kub. m. atliekų buvo išrūšiuota. Skaityti toliau
Lietuvoje kasmet perdirbama arba panaudojama energijai gauti vis daugiau komunalinių atliekų, kurių per metus susidaro apie 130 tūkst. tonų. Pavyzdžiui, 2010 m. iš tokio kiekio buvo perdirbta arba panaudota energijai gaminti tik 12,8 proc. tokių atliekų, o 2013 m. – beveik tris kartus daugiau (apie 35 proc.). Tai leidžia tikėtis, pasak Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktoriaus Daliaus Krinicko, kad bus įvykdyta Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plano numatyta užduotis iki 2016-ųjų perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 45 proc. komunalinių atliekų. Skaityti toliau
Seni baldai, langai, dviračiai, naudotos padangos – tai atliekos, kurios turi keliauti ne į mišrių atliekų konteinerius, bet į joms skirtas didelių gabaritų atliekų aikšteles. Tokių Lietuvoje yra beveik 90.
Į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles gyventojai atliekas gali vežti nemokamai. Čia galima vežti ne tik senus baldus – lovas, spintas, stalus, komodas, bet ir langus, dviračius, kilimus, radiatorius, automobilines kėdutės, naudotas padangas, vežimėlius ir kitas buityje susidarančias didelių matmenų atliekas.
Šiose aikštelėse taip pat priimamos buityje susidarančios pavojingos atliekos, plastikas, stiklas, metalas, statybinės atliekos ir kt. Skaityti toliau
Netrukus kiekvienas norintis turės galimybę patogiai rūšiuoti smulkias elektros ir elektroninės įrangos atliekas – „EMP recycling“ (EMP) pradėjo nemokamai dalinti specialias dėžutes šioms atliekoms kaupti. Iš viso bus išdalyta 100 tūkst. dėžučių.
„Gyventojai daugiau ar mažiau žino, kaip atsikratyti popieriaus, stiklo ar plastmasės atliekomis, todėl daugiausia klausimų kyla dėl smulkios elektros ir elektronikos įrangos ir kitų ne kiekvieną dieną susidarančių atliekų. Informacijos, jog reikia rūšiuoti tokias atliekas – apstu, tačiau Skaityti toliau
Praėjusią vasarą inicijavę nelegalių sąvartynų miškuose tvarkymo talkas, susivienijimo Žali.lt, entuziastai tęsia šį projektą. Prisijungdami prie kasmetinės aplinkos švarinimo akcijos „Darom 2013“ žalieji toliau tvarkys Vilniaus rajone esančio Griovių geomorfologinio draustinio mišką. Pernai iškuopę du didelius nelegalius sąvartynus prie Bieliūnų kaimo, šiemet Žali.lt komanda, kooperuodamasi su Vilniaus miškų urėdijos Sudervės girininkijos darbuotojais pasirengę sutvarkyti užterštą teritoriją šalia Karveliškių kapinių.
Anot susivienijimo Žali.lt koordinatorės Virginijos Vingrienės idėjos tikslas ne vien sutvarkyti konkrečias saugotinas vietas ir pakviesti visuomenę nešiukšlinti, bet ir paprašyti žmones neužsimerkti prieš šią problemą. Skaityti toliau
