Žymos archyvas: Konstitucija

Seime vyks konferencija „Konstitucijos skaitymas: Konstitucijos vertybės, Lietuvos Respublikos Prezidento galios, pareigos, lyderystė“ (tiesioginė transliacija) (0)

Alkas.lt nuotr.

Kovo 27 d., trečiadienį, 13 val. Vilniuje, Seimo rūmų Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai) vyks konferencija „Konstitucijos skaitymas: Konstitucijos vertybės, Lietuvos Respublikos Prezidento galios, pareigos, lyderystė“.

Tai yra pirmasis renginys iš konferencijų – susitikimų su kandidatais į Lietuvos Respublikos Prezidentus, Vyriausybės ir Seimo nariais – ciklo, kurį inicijuoja Pilietinių nevyriausybinių organizacijų susitarimą pasirašiusios organizacijos.

Konferencijoje bus skaitomi pranešimai šiomis temomis: Konstitucijos vertybių Skaityti toliau

Seimas svarstys siūlymą Konstitucijoje įtvirtinti tarėjų institutą (5)

teismas.lt nuotr.

Kovo 21 d. Seimas bendru sutarimu nusprendė pradėti Konstitucijos 48 ir 109 straipsnių svarstymo procedūrą (projektas Nr. XIIIP-3273), pagrindiniame šalies dokumente įtvirtinant tarėjų institutą.

Konstitucijos 109 straipsnyje siūloma nustatyti, kad įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka kartu su teisėjais bylas nagrinėja ir sprendimus priima ir piliečiai, davę tarėjo priesaiką.

„Tokia Konstitucijos nuostata visų pirma reikštų įstatymo leidėjo pareigą priimti nauju ar pakeisti galiojančius įstatymus ir nustatyti atvejus Skaityti toliau

Priimtos Konstitucijos pataisos leis asmeniui kreiptis į Konstitucinį Teismą (2)

Konstitucinis teismas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kovo 21 d. Seimas priėmė Konstitucijos pataisas (projektas Nr. XIIIP-2159(2), kuriomis įteisintas individualus konstitucinis skundas ir sudaryta galimybė kiekvienam asmeniui kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). Už naujas nuostatas balsavo 106 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 1 Seimo narys.

Priimtais pakeitimais nuspręsta, kad nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. kiekvienas asmuo turės teisę kreiptis į KT dėl įstatymo ar kito Seimo akto, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės akto, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves. Skaityti toliau

Didėja baudos už korupcinius nusikaltimus – didžiausia bauda gali siekti milijoną eurų (0)

atts.lt nuotr.

Naujausia statistika rodo, kad papirkimų skaičius Lietuvoje kasmet ženkliai mažėja, o už sunkias korupcines veikas galima susilaukti ir milijoninių baudų, sako Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aurelijus Gutauskas.

2018 m. Lietuvos teismai išnagrinėjo 334 baudžiamąsias bylas dėl galimo fizinių bei juridinių asmenų kyšininkavimo, tarpininko kyšininkavimo, papirkimo ir piktnaudžiavimo, dėl to buvo nuteista 319 asmenų (2017 m. – 417, 2016 m. – 503). Išanalizavus korupcinių nusikaltimų statistiką, Skaityti toliau

KT skelbs ar galima referendumą vykdyti dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka (tiesioginė transliacija) (1)

Konstitucinis teismas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vasario 15 d., penktadienį, 14 val. Konstitucinis Teismas (KT) skelbs nutarimą ar Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. spalio 18 d. nutarimo Nr. XIII-1537 „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ 2 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Šio nutarimo 2 straipsnsis nustato, kad „privalomasis referendumas vykdomas 2019 m. gegužės 12 d. ir 2019 m. gegužės 26 d.“.

KT įvertins ar priimdamas tokį nutarimą pagal kurį balsavimas privalomajame referendume dėl teisės atskiroms Lietuvos piliečių grupėms turėti daugybinę pilietybę turi Skaityti toliau

Seimas po pateikimo pritarė referendumo dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo surengimui (8)

Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vasario 14 d. Seimas po pateikimo pritarė siūlymui gegužės 26 d. surengti privalomąjį referendumą, kuriame būtų siūloma apsispręsti dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo.

Referendumo metu šalies piliečiams bus siūloma pagrindiniame šalies dokumente – Konstitucijoje – įtvirtinti, kad Seimą sudaro 121, ne 141 Seimo narys, kaip kad yra nustatyta dabar.

„121, tai yra panaši proporcija, kokia mes įsipareigojome savo Skaityti toliau

Prezidentė paskyrė naują švietimo, mokslo ir sporto ministrą (0)

lrp.lt nuotr.

Sausio 15 d.  Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo, vadovaudamasi Konstitucija ir atsižvelgdama į Ministro Pirmininko teikimą, paskyrė Algirdą Monkevičių į švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas.

Naujasis ministras Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pradės vadovauti po priesaikos Seime.

„Susitikimo metu prezidentė dar kartą pabrėžė, Skaityti toliau

L. Kalėdienė. Kodėl tie kalbininkai tokie senamadiški? (video) (17)

VLKK Kalbos politikos pakomisės narė prof. dr. Laima Kalėdienė | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Verslas pageidauja įteisinti nelietuviškus, visų pirma angliškus, juridinių asmenų pavadinimus. Prieš rinkimus politikai tuo ypač susirūpino, todėl Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pačią pirmą naujųjų 2019 m. metų darbo dieną, sausio 3, iš ankstyvo ryto paskelbė klausymus dėl siūlymų keisti Valstybinės kalbos įstatymo 16 ir Civilinio kodekso 2.40 straipsnius. Tiesa, dalyvavo tik du komiteto nariai, Julius Sabatauskas ir Irena Hasse, bet, tikriausiai, Skaityti toliau

K. Garšva. Trečią kartą kuriama Vilniaus krašto autonomija (tiesioginė transliacija) (15)

Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiandien, gruodžio 6 d. 16.45 val. Seime Dovilė Šakalienė teikia „Tautinių mažumų įstatymo“ projektą, kuris valstybėje vėl gali sukomplikuoti padėtį.

1920 m. Lenkijos įkurta „Vidurio Lietuva“ greitai buvo prijungta prie Lenkijos. Iki 1991 m. Vilniaus ir Šalčininkų „lenkų nacionaliniai rajonai“ buvo sujungti į teritorinę Vilniaus krašto autonomiją, kuri panaikino 1990 m. kovo 11 d. aktą ir prašė M.Gorbačiovą įvesti tiesioginį valdymą ir armiją.

Seimo Teisės departamentas nurodė, kad  teikiamame projekto tekste dominuoja tik Skaityti toliau

Seimas nesumažino referendumo kartelės Konstitucijos pataisoms priimti (2)

balsavimas_vrk.lt

Lapkričio 20 d. Seimas nusprendė nepritarti Referendumo įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIIIP-2761), kuriomis buvo siekiama sumažinti balsavimo kartelę referendumams dėl Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo. Už siūlymą šiuos pakeitimus atmesti balsavo 85 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 17 parlamentarų.

Svarstomais pakeitimais siekta nustatyti, kad sprendimams dėl šių Konstitucijos skirsnių nuostatų pakeitimo priimti reikėtų Skaityti toliau

LVŽS siekia sumažinti Seimo narių skaičių (4)

Seimas pritarė siūlymui sudaryti naują Tarybą | LR Seimo nuotr.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija siūlo mažinti Seimo narių skaičių ir registruoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis sako, kad LVŽS laikosi prieš rinkimus duoto žodžio rinkėjams ir siūlo mažinti Seimo narių skaičių iki 121.
 
„Nors valstybė susiduria su demografiniais pokyčiais, Seimo narių skaičius iki šiol išliko visiškai nepakitęs – 141 Seimo narys. Būtų teisinga  atsižvelgti į reikšmingus gyventojų skaičiaus pokyčius ir sekti kitų šalių pavyzdžiu“, – sako LVŽS seniūnas.   Skaityti toliau

M. Puidokas. Kodėl Europoje veikia skirtingi vaiko teisių apsaugos modeliai? (8)

Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Skirtingose Europos valstybėse egzistuoja vaiko teisių apsaugos modelių įvairovė. Tai nemažai priklauso nuo šalies mentaliteto, kultūros, tradicijų.

Tai, kas yra įprasta Pietų Europos regione, kai kuriose Šiaurės šalyse gali būti vertinama kaip vaiko teisių pažeidimas, netgi pakankamas vaikui iš tėvų atimti. Pavyzdžiui, Ispanijoje vaikas netgi antausį gali užsidirbti, jei išdykauja prie pietų stalo. Toje šalyje šeimai geros manieros prie stalo tradiciškai yra labai svarbus dalykas, vaikai to mokomi nuo mažens. Bet po tokio sutramdymo vaikas glaudžiamas, bučiuojamas kaip niekur nieko, ir niekas Skaityti toliau

D. Kuolys. Smurtas valstybės vardu – malonė ar Orvelas ir Kafka? (9)

Darius Kuolys | alkas.lt nuotr.

„Seimas priėmė įstatymą – kuriame pirmąsyk Lietuvos istorijoje ne tik uždraustos fizinės bausmės bei visos smurto formos, bet ir numatyta išsami pagalba šeimoms.“ – sako veidaknygėje Seimo narė Dovilė Šakalienė.

Tačiau jos minimo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo antrojo straipsnio penktoji dalis skelbia:  „Fizinė bausmė – vaiko drausminimas, kai fizinis veiksmas naudojamas fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar fiziškai kankinti vaiką arba pažeminti jo garbę ir (ar) orumą.

Skaityti toliau

G. Navaitis. Pamiršta suvereno diena (32)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Jei kas, drauge su valdančiais, primiršo – spalio 25-oji yra Lietuvos Konstitucijos diena. Lietuvoje pagrindinį įstatymą derėtų vertinti. Lietuvos istoriją puošia pirmoji rašytinė Konstitucija Europoje priimta dar 1791 metais. Dabartinė Konstitucija irgi verta pagarbos, nes buvo priimta referendume, už ją pasisakė Lietuvos piliečiai. Pirmieji jos straipsniai skelbia, kad „suverenitetas priklauso Tautai“, o jo varžyti, riboti ar savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių niekas negali.

Kai suverenu buvo monarchas ar diktatorius, jam pakakdavo pasitarti su padlaižūnais ar ir Skaityti toliau

Skelbiamas privalomasis referendumas dėl daugybinės pilietybės (11)

pasas

Spalio 18 d.Seimas priėmė Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIIP-2565(2), kuriuo nutarta paskelbti privalomąjį referendumą dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo, apibrėžiančio pilietybės įgijimą.

Už Seimo nutarimą balsavo 66 Seimo nariai, susilaikė 4 parlamentarai.
Pagal priimtą nutarimą privalomasis referendumas bus vykdomas dvi dienas – 2019 m. gegužės 12 ir 26 dienomis. Skaityti toliau

Dar vienas žingsnis nuo Lietuvos. Koks tikrasis dvigubos pilietybės referendumo tikslas? (nuotraukos, video) (2)

Dviguba ir keliaguba pilietybė | A. Bernacko koliažas

Politikų bandymai įteisinti dvigubą pilietybę žongliruojant įstatymais, vis labiau piktina visuomenę. Ilgai politikai kalbėjo sau, kritikai – sau, tačiau šią savaitę abi pusės buvo suvestos bendrai diskusijai – išgirsti vieni kitų argumentus. Pakviesti ekspertai aiškino, kodėl dėl kiekvienos politikų užgaidos Konstitucijos kaitalioti neverta, tačiau ne visi valdžios atstovai norėjo tai girdėti.

Spalio 3 d. į viešą visuomenės grupės „Už Konstituciją“ Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje rengtą diskusiją buvo pakviesti konstitucinės teisės ekspertai, Skaityti toliau

Tautos forumas reikalauja LRT nutraukti cenzūrą (26)

LRT | lrt.lt nuotr.

Rugsėjo 26 d. Tautos forumo (TF) steigėjai paskelbė raginimą ir siūlymus Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybai ir LRT direktorei nutraukti nuolatines TV laidas, kuriose juodinamas JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump), neleisti laidų vedėjams demonstruoti atvirą priešiškumą Seimo valdančiajai daugumai, necenzūruoti ir nevaržyti žmonių teisės laisvai reikšti savo politines pažiūras ir įsitikinimus.

Raginime, kuris pavadintas „Dėl Lietuvos Skaityti toliau

Ant politinio prekystalio – lietuvių kalba (22)

respublika.lt nuotr.

Siekis sumenkinti lietuvių kalbos vartojimą bando įsišaknyti net įstatymais. Du Seimo nariai: Jaroslavas Narkevičius ir Rita Tamašunienė pateikė Seimui projektą, kad kitakalbiai lietuvių kalbos egzaminą ir toliau laikytų „su nuolaidomis“, o dar geriau, jei teisiškai būtų įvesta tvarka, kad gausiai tautinių mažumų gyvenamose vietovėse lietuvių kalba mokyklose nebūtų privaloma.

2011 m. priimtas įstatymo projektas, pagal kurį buvo apsispręsta pereiti prie vieningo lietuvių kalbos egzamino Skaityti toliau

M. Kundrotas. Islamistų dar teks palaukti. Lefebristai – jau čia (39)

Moroccoworldnews.com nuotr.

Religinė agresija ir smurtas kitatikių atžvilgiu Vakarų pasaulyje ir Lietuvoje pirmiausiai siejami su islamo religija. Nors Lietuvoje kelis šimtus metų gyvuoja tradicinė musulmonų totorių bendruomenė, labai tolima nuo Artimuosiuose Rytuose, Vakarų Europoje, o iš dalies – ir Rusijos imperijos administruojamose musulmoniškose teritorijose bundančio islamiškojo ekstremizmo.

Lietuvoje veikia vos keletas religinių bendrijų, kurios kelia rimtų abejonių. Ošo centrą Skaityti toliau

Prezidentė vetavo įstatymo pataisas, lengvinančias pilietybės referendumo sąlygas (2)

Viktoras Pranckietis ir Dalia Grybauskaitė | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Liepos 11 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai grąžino Seimui Referendumo įstatymo pataisas, kuriomis lengvinamos pilietybės referendumo sąlygos ir gerokai nuleidžiama sprendimui priimti reikalingų rinkėjų balsų kartelė.

Prezidentė palaiko dvigubos pilietybės suteikimo išplėtimą ir kviečia lietuvius visame pasaulyje susitelkti įteisinant šią galimybę konstituciniu, teisinių abejonių Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Seimas nagrinėja antikonstitucinį Lietuvos išvalstybinimo paspartinimo įstatymą (video) (15)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

Birželio 3-4 dienomis šventėme Sąjūdžio 30-metį, sakėme gražias kalbas. Tik Vytauto Vyšniausko kalba Seime iškrito iš gražaus šventinio konteksto. Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui teko tautai paaiškinti, kad jaunuolis be reikalo skundėsi Lietuvos padėtimi, kad jis pats turi galimybę kurti Lietuvą.

Šventės išvakarėse nepastebėjome, kad dvigubos pilietybės įteisinimo pretekstu gegužės 31 d. Seimas per 20 minučių priėmė nagrinėjimui (už – 70, prieš – 5, susilaikė – 26) Lietuvos Konstitucijai prieštaraujantį Referendumo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis, Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis Skaityti toliau

Trinamas žmogaus ryšys su valstybe (11)

Zita Šličytė | respublika.lt nuotr.

Politikai ir toliau uoliai dirba dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Jie tikina, kad tai padės suvienyti visus pasaulio lietuvius ir gal net taps emigracijos stabdymo raktu. Tačiau vis dažniau kyla įtarimas, kad ir patys politikai jau nebežino, kokia iš tiesų yra pilietybės institucija.

– Ar mes šiandien teisingai suprantame, kas sudaro Lietuvos Respublikos pilietybės instituciją? – „Vakaro žinios“ paklausė vienos iš Konstitucijos kūrėjų, teisininkės, signatarės Zitos Šličytės.

– Akivaizdu, nesuprantame. Skaityti toliau

V. Sinica. Sąjūdžio buvo per maža (video) (15)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kalba pasakyta birželio 3 d.,  Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos salėje vykusiame iškilmingame Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) 30-mečio,  minėjime „Su Sajūdžio idėjomis už Lietuvą“.

Birželio 3-iąją Mokslų akademijoje vykusio Sąjūdžio 30-mečio minėjimo dalyviams buvo išdalinta deklaracija, kviečianti iš naujo telktis valstybės kūrimui.

Joje teigiama, kad: „Kovo 11-ąją paskelbta nepriklausoma Lietuvos Respublika taip ir nebuvo sukurta“. Skaityti toliau

Ar lietuviai pasitiki politiškai neutraliomis valdymo institucijomis? (video) (1)

Paskirti šeši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai | Pixabay nuotr.

„Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje pasitikėjimo valstybės institucijomis lygis buvo vienas žemiausių Vidurio ir Rytų Europos regione ir visoje Europos Sąjungoje“, – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijoje teigia Liutauras Gudžinskas, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, knygos „Pasitikėjimas valstybe: prielaidos, iššūkiai, sprendimai“ redaktorius ir bendraautoris. Apie tai, koks pasitikėjimo lygis yra dabar, ir apie kitus piliečių ir valstybės santykių klausimus pašnekovą kalbina Nacionalinės bibliotekos Informacijos analizės skyriaus darbuotojas Arūnas Brazauskas. Skaityti toliau

Helsinkyje paminėta Gegužės 3-osios Konstitucijos diena (2)

URM nuotr.

Gegužės 7 dieną Lietuvos ir Lenkijos ambasados Suomijoje iškilmingo priėmimo metu pirmą kartą drauge minėjo Abiejų Tautų Respublikos 1791-ųjų gegužės 3-osios Konstitucijos priėmimą.

Helsinkio Riterių namuose susirinkusius svečius – Lietuvos ir Lenkijos bičiulius, lietuvių ir lenkų bendruomenių Suomijoje atstovus, užsienio šalių diplomatus, visuomenės veikėjus ir verslo organizacijų atstovus, sveikino Lietuvos ambasadorius Valdemaras Sarapinas ir Lenkijos ambasadorius Jaroslawas Suchoplesas. Skaityti toliau

L. N. Rasimas. Dviejų juostų kelias iki Gegužės 3-osios konstitucijos (22)

Alkas.lt koliažas

1791 m. gegužės 3 d. bendrame „Dviejų tautų respublikos“ seime priimtą „Valdžios įstatymą“ konstitucija pagal šių dienų terminologiją galima vadinti tik sąlyginai. Mat ir kiti šio Seimo teisės aktai, liečiantieji bendrus Lenkijos ir Lietuvos reikalus buvo vadinami konstitucijomis.

Vis tik šis „Valdžios įstatymas – konstitucija“ yra svarbus ne tik bandymu dvi iki tol egzistavusias valstybes paversti vieninga unitarine valstybe, kiek tokio bandymo pasekmėmis. Kada pagal šį įstatymą Lietuva visiškai prarado savo Skaityti toliau

Seimas minės Gegužės 3 d. Konstituciją. Sąjūdininkai protestuos (tiesioginė transliacija) (11)

Piketas prie Seimo reikalaujant apginti valstybinę kalbą ir Lietuvos teritorinį vientisumą | J.Česnavičiaus nuotr.

Gegužės 3 d., ketvirtadienį, 10 val. Seime, minint Lietuvos ir Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečio metus, Lenkijos Respublikos nacionalinę šventę – Gegužės 3-iąją – ir 1791-ųjų m. gegužės 3 d. pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje metines, bus surengtas  nenumatytas Seimo posėdis.

Šiame renginyje kalbės Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Lenkijos Seimo vicemaršalka Beata Mazurek, Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkas Andrijus Parubijus (Andriy Parubiy), Seimo Gegužės 3-iosios grupės pirmininkas, Seimo narys Andrius Kubilius, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Česlavas Okinčicas, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir Skaityti toliau

J. Laučiūtė. Konstituciją į makulatūrą? (27)

Jūratė Laučiūtė | Propatria.lt nuotr.

Kažkas atsitiko Lietuvos valstybėje, jei daug vienas į kitą nepanašių žmonių staiga prabilo apie vieną ir tą patį dokumentą – Konstituciją.

Balandžio 15 d. Rimvydas Valatka skėlė „spyčą“ per radiją, kurį atkartojo „Delfis“: „Grybauskaitei – špygą, Konstituciją – į makulatūrą“.

Žurnalistas taip susisielojo, kad Žemės ūkio ministras Markauskas „pamynė šventą privačios nuosavybės principą“, Skaityti toliau

Seimo nariai skambina pavojaus varpais: lietuvių kalbai ir lituanistikai valstybėje vietos gali nelikti (video) (9)

Audronius Ažubalis | Alkas.lt nuotr.

Balandžio 6 d. Seime spaudos konferenciją surengę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Stasys Šedbaras išreiškė nerimą dėl keleto valdančiųjų iniciatyvų, kurių įgyvendinimas reikštų didelį smūgį lietuvių kalbai ir jos statusui valstybėje, taip pat lituanistikos studijoms ateityje. Savo ožiūrį jie išdėstė memorandume skirtame Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui, kurį taip pat pasirašė frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Ar LVŽS dėl LLRA palaikymo išsižadės lietuvių kalbos konstitucinio statuso? (video) (29)

Už LLRA teikiamas Švietimo įstatymo pataisas balsuoti viešai agitavo tik vienas Seimo narys Arūnas Gumuliauskas | Alkas.lt ekrano vaizdo nuotr.

Kai Latvijos Seimas priėmė, o prezidentas Raimondas Vėjuonis pasirašė įstatymų pakeitimus pagal kuriuos Latvijos vidurinėse mokyklose bus pereita prie mokymo tik valstybine kalba, Lietuvos valdantieji žengė žingsnį atgal į atsisakymą šios visose civilizuotose Europos sąjungos valstybėse veikiančios tvarkos.

Kovo 29 d., prisidengę visokių parodomųjų politinių skandalų šydu, tyliai ir ramiai Lietuvos valstiečiai ir žalieji, sutarę su Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), Lietuvai padovanojo didelę Skaityti toliau