Žymos archyvas: Konstitucija

„Aktualioji istorija“: Respublika ir teroras. Kodėl revoliucija ryja savo vaikus? (video) (1)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, knygos „Didysis Bastilijų šturmas“ autorius Algis Kasperavičius kalba apie kruviniausią Didžiosios Prancūzijos revoliucijos etapą. Ankstesnėse laidose jau buvo aptartos šios revoliucijos priežastys ir pirmasis etapas (1789–1791 m.).

1789 m. susirinkę Generaliniai luomai pasiskelbė Steigiamuoju susirinkimu ir įvykdė nemažai reformų, tame tarpe priėmė 1791 m. Konstituciją, kuri apribojo karaliaus valdžią. Atlikęs savo darbą Steigiamasis susirinkimas išsiskirstė, o į pirmąjį eilinį parlamentą – Įstatymų leidžiamąjį susirinkimą – turėjo būti išrinkti kiti žmonės. Tačiau revoliucija tęsiasi. Skaityti toliau

Judėjimas „TALKA kalbai ir tautai“ reikalauja gerbti Lietuvos piliečių valią ir Konstituciją (7)

Judėjimas „TALKA kalbai ir tautai“ reikalauja gerbti Lietuvos piliečių valią ir Konstituciją | J. Česnavičiaus nuotr.

Baltų vienybės dieną įsisteigęs visuomeninis judėjimas „TALKA kalbai ir tautai“ išplatino tris rezoliucijas, kuriose reikalauja parlamentines partijas nepalaikyti antikonstitucinių asmevardžių rašybos pasuose įstatymų projektų ir  primena apie beveik 70 000 piliečių parašais išreikštą paramą vadinamajam „latviškam“ įstatymo variantui (kitakalbiams įrašams kitame paso puslapyje). TALKA taip pat žada telkti visuomenę kovoje už konstitucinių vertybių, visų pirma valstybinės kalbos apsaugą, ir kviečia įsitraukti neabejingus šiems tikslams piliečius į  judėjimo veiklą. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Apie pensijų fondus, negąsdinant nacionalizacija (1)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

„Tuomet startuos derinimo su visuomene etapai“… Taip rašo 15min.lt“ apie būsimos pensijų reformos pradžią. Tačiau paties portalo žurnalistai jau dalyvauja tuose derinimuose, kitaip tariant, diskusijose, tačiau reikšdami ne visuomenės, bet tik pensijų fondų nuomonę. Kaip atsitiko ir pasirodžiusiame portalo straipsnyje „Ministerija svarstė ir pensijų fonduose sukauptų lėšų nusavinimą, bet koją kiša konstitucija“.

Žodis „nusavinimas“ paprastam žmogui dažniausiai reiškia kažkokį blogą dalyką, greičiausiai konfiskaciją, tuo labiau, jeigu tas „nusavintojas“ yra valstybė ar jos struktūra. Įdomu, kur „15min.lt“ žurnalistas atrado tą nusavinimą-konfiskaciją, nes paviešintame Skaityti toliau

Z. Vaišvila: Metas veikti ir reikalauti iš valdžios to, ką gina Konstitucija (tiesioginė transliacija) (24)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

Rugpjūčio 28 d. 10.30 val. Vilniuje, Seimo spaudos konferencijų salėje Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila surengs spaudos konferencija „Pradėkime ne tik kalbėti, bet ir veikti, reikalauti iš valdžios to, ką gina Konstitucija“. 

Spaudos konferencijoje dalyvaus Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininkas, vienas iš akcijos „Už teisingumą Lietuvoje“ organizatorių Donatas Šulcas.

Spaudos konferencijoje bus kalbama apie rugpjūčio 21 d. Daukanto aikštėje Vilniuje Skaityti toliau

V. Sinkevičius. Dviguba pilietybė, arba Mūšis dėl Konstitucijos viršenybės (31)

Vytautas Sinkevičius | lrs.lt nuotr.

Dar vienas bandymas apeiti Konstituciją

Seimo nariai 2017 m. balandžio 12 d. įregistravo Pilietybės įstatymo pakeitimo projektą (Nr. XIIIP-551), kuriame siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis išvyko iš Lietuvos po 1990 m. kovo 11 d. ir įgijo Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybės narės pilietybę. Projektą pasirašė net 114 Seimo narių, tarp jų Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, didžiausių Seimo frakcijų vadovai. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad nuo to laiko, kai Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. Skaityti toliau

J. S. Laučiūtė. Kokią valstybę kuriame? (32)

J.Lauciute_propatria.lt

1990 m. kovo 11-osios Aktu sau ir pasauliui paskelbėme atkuriantys Lietuvos nepriklausomą demokratinę valstybę. Tuo pačiu buvo pareikšta, kad Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma, joje neveikia jokios kitos valstybės konstitucija.

1992 m. spalio 25 d. referendume buvo priimta, o nuo 1992 m. lapkričio 2 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuri patvirtino nepriklausomos demokratinės valstybės atkūrimą. Pirmojo Konstitucijos skirsnio „Lietuvos valstybė“ straipsniai skelbia, kad niekas negali „savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių“ (3 str.); „ Skaityti toliau

A. Zolubas. Kėslas pažeisti Konstituciją ir Seimo narių priesaiką turi būti sustabdytas (25)

Respublika.lt, I. Sideravičiaus nuotr.

Matydama, kad Tievynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) kaip ir kitos partijos savo skyrių apklausos dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose nevykdė, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS), kurios nemaža dalis yra TS-LKD nariai, rūpesčiu nuo 2017-05-12 iki 2017-06-06 buvo atlikta TS-LKD skyrių ir dalies visuomeninių organizacijų, suinteresuotų asmenvardžių rašymu dokumentuose, apklausa. Atsiliepė 15 organizacijų, tarp jų 8 TS-LKD skyriai. Pastarieji savo nuomonę užfiksavo skyriaus tarybos protokolais. Skaityti toliau

S. J. Laučiūtė. Laiškas A. Kubiliui dėl kalbos išdavystės (98)

J.Lauciute_propatria.lt

Skelbiame kalbininkės, dr. Sofijos Jūratės Laučiūtės laišką – atsakymą Andriui Kubiliui. Kaip Tėvynės Sąjungos – Lietuvos Krikščionių demokratų partijos narė ji sureagavo į visiems partijos nariams siųstą A. Kubiliaus laišką, kuriame demagogiškai teisinamas jo paties ir kitų TS-LKD frakcijos narių palaikymas antikonstituciniam, tomaševskininkų reikalavimus tenkinančiam Vardų ir Pavardžių rašymo įstatymo projektui.

A. Kubiliaus laiške klaidinančiai teigiama, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) pritarė siūlymui vardus ir pavardes nevalstybine kalba rašyti pagrindiniame paso puslapyje. Dėl to neva šis siūlymas neprieštarauja Konstitucijai. Skaityti toliau

„Verslo balsas“: Ar įgyvendiname konstitucinę piliečių teisę į darbą? (11)

Valerijus Simulik | alkas.lt nuotr.

Viena iš mūsų emigracijos priežasčių – nedarbas ir mažas atlyginimas už darbą. Provincijoje darbo trūksta, o jei laimingiesiems ir pasiseka jį gauti, atlyginimas dažnai nebūna didesnis už socialinę pašalpą. Tai visai suprantama, kad Lietuvos žmonės nenori gyventi šalyje, kurioje tas gyvenimas yra skurdus ir neperspektyvus.

Kita vertus, demokratija ir Konstitucija garantuoja Lietuvos piliečiams visas teises, kurias turi labiausiai išsivysčiusių šalių žmonės. Vadinasi, daug kas priklauso ir nuo piliečių. Skaityti toliau

A. Andriuškevičius. Atsikvošėkite, Ugandos įstatymai Lietuvoje negalioja (7)

S. Bartuli, atsikvošėkite, Ugandos įstatymai Lietuvoje negalioja | Alkas.lt koliažas

„Šiandien ypatinga diena Lietuvos „vertybių“ sergėtojams homofobams!“– trykšta žodžiais Simonas Bartulis Lietuvos žmogaus teisių centro portale mantoteisės.lt.

Kūdikiško veido vaikinas, lyg pranašas skelbia liūdną naujieną visuomenei, kad į Seimą atvyksta sociologas, Austino universiteto Teksase dėstytojas Markas Regnerusas. Naujiena liūdna, nes, anot S. Bartulio, profesorius „išgarsėjo 2012-tais metais savo tyrimais apie žalą, kurią patiria vaikai, augantys lesbiečių ar gėjų šeimose“ (S. Bartulio įsitikinimu, jie turi patirti didelę laimę). Skaityti toliau

Seimo komisija siūlo pradėti apkaltą K. Pūkui (0)

Kęstutis Pūkas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimo specialioji komisija siūlo pradėti apkaltos procesą seksualiniu priekabiavimu apkaltintam Seimo nariui Kęstučiui Pūkui.

Įvertinusi viešoje erdvėje pateiktus faktus apie Seimo nario Kęstučio Pūko elgesį, nesuderinamą su Konstitucija, įstatymais bei duota Seimo nario priesaika, Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad yra pakankamai pagrindo daryti išvadą, jog Seimo narys Kęstutis Pūkas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario duotą priesaiką, todėl pasiūlė Seimui sudaryti Skaityti toliau

V. Radžvilas: Dvigubos pilietybės įteisinimu siekiama, kaip sovietmečiu, pagražinti statistiką (3)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

„Kodėl politikams staiga prireikė įteisinti dvigubą pilietybę? Todėl, kad pagaliau pamatė, jog Lietuvą ištiko demografinė katastrofa. Kita vertus, jie siekia, kaip sovietmečiu, pagražinti gyventojų statistiką“, – LRT.lt teigė filosofas ir politologas ir vienas Sąjūdžio kūrėjų Vytautas Radžvilas, komentuodamas konservatorių inicijuotas Pilietybės įstatymo pataisas. 

Didžioji dauguma Seimo narių pasirašė konservatorių inicijuotas Pilietybės įstatymo pataisas, kurios leistų išsaugoti Lietuvos pilietybę po 1990 m. kovo 11 d. emigravusiems tautiečiams, įgijusiems užsienio šalies pilietybę. Tiesa, tik tokiu atveju, jei Skaityti toliau

K. Stoškus. Nacionalinis susitarimas: draugai ir priešai (5)

Krescencijus Stoškus | Asmeninė nuotr.

Kovo 31 d. į Vilniaus oro uostą parskrido prof. Mažylis, Vokietijos diplomatiniame archyve suradęs Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą. Toks darbas tikrai vertas pagarbos ne tik dėl profesionalios nuovokos, bet ir dėl patriotiškumo. Todėl galima suprasti aistringą ir ištisą savaitę trukusį žiniasklaidos susižavėjimą šiuo netikėtu įvykiu. Bet apima šiurpas, kai tie patys komunikacijos kanalai, užuot pradėję jau ir taip pavojingai pavėluotas diskusijas apie planuojamą partijų susitarimą stabdyti emigraciją ir įveikti demografinę krizę, durtuvais sutinka pačią demokratinės sutarties idėją. Skaityti toliau

Vyriausybė pritaria Seimo narių mažinimui (0)

Seimas_lrv.lt

Vyriausybė iš esmės pritarė 42 parlamentarų iniciatyvai sumažinti Seimo narių skaičių bei perkelti eilinių Seimo rinkimų datą.

Iniciatoriai teigia, jog nuo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos gyventojų skaičius reikšmingai sumažėjo ir šiuo metu siekia 2,8 milijono, tačiau juos atstovaujančių Seimo narių skaičius iki šiol išliko nepakitęs. Todėl yra siūloma keisti Konstituciją ir Seimo narių skaičių sumažinti nuo 141 iki 101. Skaityti toliau

Seimas svarstys siūlymą leisti gyventojui kreiptis į Konstitucinį Teismą (0)

Konstitucinis Teismas | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Seimas pradėjo svarstyti Seimo nario Juliaus Sabatausko pristatytas Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo įstatymo pataisas (projektai Nr. XIIIP-431, Nr. XIIIP-432), kuriomis siūloma suteikti asmenims konstitucinę teisę į teisminę gynybą Konstituciniame Teisme ir įtvirtinti individualaus konstitucinio skundo institutą.

Teikiamais projektais siūloma nustatyti kad kiekvienas asmuo turėtų teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo ar kito Seimo akto, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės akto, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeistų šio asmens konstitucines teises ir laisves. Skaityti toliau

A. Juozaitis. Pasaulis Lietuvai pražus, kai Lietuvos pasaulyje nebus (11)

Skęsta | L.V. medelio nuotr.

Pirma tezė. Apie dvigubą pilietybę prikalbėti kalnai žodžių ir išlietos jūros jausmų.

Ponai, o kodėl tik apie dvigubą pilietybę? Kodėl jau kelis dešimtmečius Globalios Lietuvos aktyvistai tik jos ir reikalauja? Juk kalba turi būti erdvesnė, rimtesnė. Reikia atidengti visas kortas, ponai, nes jūs juk norite daugiau. Nebe už kalnų metas, kai pasauliniam jaučiui teks kibti už ragų ir turėti kišenėje nebe du, o tris, keturis ir daugiau pasų. Kaip loterijos bilietų. Arba kaip daugpatystę liudijantį sąrašą. Skaityti toliau

Nepasiturintiems gyventojams – nemokamos profesionalių advokatų paslaugos (0)

konstitucija

Prie Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos nacionalinės socialinio saugumo kampanijos „Už saugią Lietuvą“ jungiasi Lietuvos advokatūra.

Gruodžio 5–8 d. Lietuvos advokatūra kartu su organizacija Caritas nepasiturintiems gyventojams pasiūlys nemokamas teisines konsultacijas. Jas teiks advokatai savo kontorose ir Carito skyriuose visoje Lietuvoje. Skaityti toliau

Numatyta data, kada naujai išrinktas Seimas rinksis į pirmąjį posėdį (0)

Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Lapkričio 2 d. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo, vadovaudamasi Konstitucijos 65 straipsniu, pakvietė naujai išrinktą Seimą į pirmąjį posėdį. 2016–2020 metų kadencijos Seimo pirmojo posėdžio pradžia – lapkričio 14 d., pirmadienį, 12 val.

Iškilminga posėdžio dalis – Seimo narių priesaikos – vyks Kovo 11-osios Akto salėje (I rūmai), vėliau Seimas darbą tęs Seimo posėdžių salėje (II rūmai). Skaityti toliau

Prezidentė paskyrė laikinąjį sveikatos apsaugos ministrą (0)

evaldas-gustas_ukmin-lt-nuotr

Spalio 17 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Konstitucija ir atsižvelgdama į Ministro Pirmininko teikimą, pasirašė dekretą, kuriuo paveda ūkio ministrui Evaldui Gustui laikinai eiti sveikatos apsaugos ministro pareigas.

E. Gustas sveikatos apsaugos ministro pareigas pradės eiti nuo spalio 17 dienos, iki bus paskirtas naujas sveikatos apsaugos ministras.

„Aktualus interviu“: Kas yra „gyvoji Konstitucija“ ir kaip jos laikomės? (video) (0)

Vytautas Sinkevičius | penki.lt nuotr.

Artėjant 10-ajam Konstitucijos egzaminui, politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas šiame „Aktualiame interviu“ klausia: Kas yra „gyvoji Konstitucija“ ir kaip jos laikomės? Pokalbis su Mykolo Romerio universiteto profesoriumi, konstitucinės teisės specialistu Vytautu Sinkevičiumi.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, portaluose www.penki.lt, www.alkas.lt, www.veidas.lt, www.lzinios.lt, regionų televizijose. Skaityti toliau

Pirmojo Konstitucijos egzamino laimėtojai juo tebesidomi ir šiandien (0)

LR konstitucijos egzaminas | tm.lt nuotr.

Rugsėjo 27 d. įvyks jubiliejinis dešimtasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos egzaminas. Pernai egzaminą laikė daugiau nei 30 tūkst. žmonių, o šiemet tikimasi rekordinio dalyvių skaičiaus. Tarp žmonių, kurie atidžiai domėsis jo eiga bei rezultatais, bus ir pirmieji Konstitucijos egzamino nugalėtojai – jie puikiai atsimena, kodėl tuomet ryžosi dalyvauti akcijoje, ir iki šiol palaiko egzamino idėją. Skaityti toliau

Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė Konstitucijos 38 straipsnio pataisai dėl šeimos sąvokos (0)

Siaureslicejus.lt nuotr.

Birželio 17 d. Socialinių reikalų ir darbo komitetas posėdyje svarstė ir pritarė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-1217, kuriuo projekto iniciatoriai siekia pripažinti neatsiejamą ir neginčijamą santuokos ir šeimos ryšį įtvirtinant, kad šeima sukuriama laisvu vyro ir moters sutarimu sudarius santuoką. Be to, siūloma nustatyti, kad šeima taip pat kyla iš tėvystės ir motinystės.

Konstitucinės pataisos projektą pasirašė 106 Seimo nariai. Socialinių reikalų ir darbo komitetas buvo paskirtas pagrindiniu komitetu šiam projektui svarstyti po to, kai Seime nebuvo pritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, kuria siūlyta įstatymo projektą atmesti. Skaityti toliau

V. Sinica. Gėjų eitynės – už ar per žodžio laisvę? (24)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Tai, ko seniai reikėjo laukti, atėjo į Lietuvą kartu su trečiuoju homoseksualų paradu. Pirmiausiai socialiniai tinklai, bet ir platesnė viešoji erdvė užsipildė kalbomis, jog tie, kas oponuoja LGBT judėjimui, paradams ir jų reikalavimams neturi teisės į nuomonę, nes tai esą nėra jokia nuomonė. Tai – „homobofija, kuriai nėra vietos demokratinėje valstybėje“. Neleisti vienalyčių „santuokų“ paaiškėjo esą diskriminacija ir žmogaus teisių pažeidimas, ką dėsto, pavyzdžiui, A. Vinokuras ir nemažai jaunų marksistuojančių aktyvistų. Net ir lėčiau susiprantantiems tai girdint turėjo paaiškėti, kad pereiname į naują laisvės raidos etapą, kai už teisę pasisakyti ir nebūti nubausti turės kovoti nebe LGBT reikalavimų šalininkai, o jų oponentai. Skaityti toliau

Dėl dvigubos pilietybės įteisinimo reikalaujama dvigubų standartų? (video) (88)

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Regina Narušienė | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos spaudos konferencija, kurioje buvo pristatyti Komisijos darbo vaisiai.

Gegužės 17–20 d. Seime posėdžiavusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija priėmė keturias rezoliucijas: „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo bei Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo pakeitimo“, „Dėl patriotinio ugdymo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose“, „Dėl 2018 m. Dainų šventės“, „Dėl informacinio karo“. Skaityti toliau

Seimas vėl svarstys pataisas dėl gerai besimokančio studento nustatymo kriterijų (0)

E. Kurausko nuotr.

Seimas pradėjo svarstyti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko Raimundo Paliuko pristatytas Mokslo ir studijų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-4305) dėl gerai besimokančių studentų kriterijų įtvirtinimo.

Teikiamu projektu būtų nustatomi kriterijai, kuriuos atitinkantys asmenys būtų laikomi gerai besimokančiais ir dėl to pagal Konstituciją turėtų teisę į Skaityti toliau

V. Vasiliauskienė, M. Vasiliauskas. Kodėl mums reikia sistemingos šeimos politikos? (1)

Violeta ir Martynas Vasilaiuskai | asmeninė nuotr.

Šeima yra vertybė kiekvienoje valstybėje, tai mažoji visuomenės ląstelė, nuo kurios stiprumo ir vidinės sveikatos itin priklauso ir visos visuomenės sveikata ir gerovė. Pastaruoju metu girdime apie paramą šeimai, šeimos sampratą, tačiau ar tikrai tai, kad apie tai kalbama, reiškia, jog Lietuvoje turime nuoseklią šeimos politiką? Deja, dabartinė šeimos politikos padėtis Lietuvoje visgi dar yra nepakankamai gera.

Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje valstybei yra nustatyta pareiga įgyvendinti efektyvią šeimos politiką, kuri tinkamai ir veiksmingai saugotų ir remtų šeimą, užtikrintų palankias sąlygas auginti vaikus ir juos Skaityti toliau

Žodžio laisvę ribojančiam įstatymui – Prezidentės veto (4)

prezidente pasiraso_lrp.lt

Balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios varžo žodžio laisvę, pamina pamatinius demokratijos principus ir sukuria prielaidas nepagrįstam žurnalistų baudžiamajam persekiojimui.

Su prašymu vetuoti šias pataisas kaip keliančias grėsmę žodžio laisvei bei prieštaraujančias Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo įtvirtintiems žurnalistų apsaugos principams, į Prezidentę kreipėsi kelios dešimtys nacionalinės ir regioninės žiniasklaidos atstovų. Skaityti toliau

Visuomenė sujudo dėl dvejus metus vilkinamo Konstitucijos įstatymo pakeitimo (0)

seima_seimos.org

Balandžio 6 d. penkiolika visuomeninių organizacijų pateikė Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei peticiją su tūkstančiais parašų dėl dvejus metus vilkinamo LR Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto. Kopija skirta ir LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui ir jo pirmininkui Juliui Sabatauskui.

„Šio įstatymo svarstymas Seime užsitęsė nepateisinamai ilgai ir trunka jau daugiau nei dvejus metus. Manome, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, neįtraukdamas projekto svarstymo į darbotvarkę, sąmoningai vilkina sprendimo priėmimą, o tai trukdo savo poziciją išreikšti likusiems Seimo nariams, kurie negali dėl projekto balsuoti plenariniame posėdyje“, – savo poziciją išsakė Laisvos visuomenės instituto vadovė, teisininkė Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Skaityti toliau

Lietuvos teisingumo sistema gali sulaukti revoliucinių pokyčių (3)

teisingumo ministerija_tm.lt

Teisingumo sistema turi tapti demokratiškesne ir įtraukti daugiau žmonių. Vadovaudamasi šiuo principu, Teisingumo ministerija kartu su mokslininkais ir teisės praktikais parengė Visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose koncepciją, kuri bus pateikta visuomenei svarstyti. Kokias bylas nagrinėjant dalyvautų teismų tarėjai? Kaip jie būtų atrenkami? Kiek valstybei kainuotų šis institutas?

„Visuomenės nuomonės apklausos skelbia, kad net 61 proc. Lietuvos gyventojų pritartų visuomenės atstovų įtraukimui į teismų darbą. Kartu su mokslininkais ir teisės praktikais parengėme teismų tarėjų koncepciją, Skaityti toliau

V. Sinica. Europeizacija kaip sovietizacija (73)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

1918 metais modernią tautinę valstybę sukūrusi ir 1990 metais jos nepriklausomybę atkūrusi lietuvių tauta netrukus ir Konstitucijoje įtvirtino, kad valstybę kuria tauta ir suverenitetas priklauso tautai.

Tai akivaizdžiausiai liudija ir svarbiausią Lietuvos kaip modernios tautinės valstybės interesą – valstybės ir ją steigiančios politinės tautos išlikimą. Vienodai būtina, tiek kad išliktų valstybė, tiek kad išliktų politinė tauta. Skaityti toliau