Žymos archyvas: Konstitucija

Prezidentė vetavo įstatymo pataisas, lengvinančias pilietybės referendumo sąlygas (2)

Viktoras Pranckietis ir Dalia Grybauskaitė | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Liepos 11 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai grąžino Seimui Referendumo įstatymo pataisas, kuriomis lengvinamos pilietybės referendumo sąlygos ir gerokai nuleidžiama sprendimui priimti reikalingų rinkėjų balsų kartelė.

Prezidentė palaiko dvigubos pilietybės suteikimo išplėtimą ir kviečia lietuvius visame pasaulyje susitelkti įteisinant šią galimybę konstituciniu, teisinių abejonių Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Seimas nagrinėja antikonstitucinį Lietuvos išvalstybinimo paspartinimo įstatymą (video) (15)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

Birželio 3-4 dienomis šventėme Sąjūdžio 30-metį, sakėme gražias kalbas. Tik Vytauto Vyšniausko kalba Seime iškrito iš gražaus šventinio konteksto. Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui teko tautai paaiškinti, kad jaunuolis be reikalo skundėsi Lietuvos padėtimi, kad jis pats turi galimybę kurti Lietuvą.

Šventės išvakarėse nepastebėjome, kad dvigubos pilietybės įteisinimo pretekstu gegužės 31 d. Seimas per 20 minučių priėmė nagrinėjimui (už – 70, prieš – 5, susilaikė – 26) Lietuvos Konstitucijai prieštaraujantį Referendumo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis, Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis Skaityti toliau

Trinamas žmogaus ryšys su valstybe (11)

Zita Šličytė | respublika.lt nuotr.

Politikai ir toliau uoliai dirba dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Jie tikina, kad tai padės suvienyti visus pasaulio lietuvius ir gal net taps emigracijos stabdymo raktu. Tačiau vis dažniau kyla įtarimas, kad ir patys politikai jau nebežino, kokia iš tiesų yra pilietybės institucija.

– Ar mes šiandien teisingai suprantame, kas sudaro Lietuvos Respublikos pilietybės instituciją? – „Vakaro žinios“ paklausė vienos iš Konstitucijos kūrėjų, teisininkės, signatarės Zitos Šličytės.

– Akivaizdu, nesuprantame. Skaityti toliau

V. Sinica. Sąjūdžio buvo per maža (video) (15)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kalba pasakyta birželio 3 d.,  Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos salėje vykusiame iškilmingame Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) 30-mečio,  minėjime „Su Sajūdžio idėjomis už Lietuvą“.

Birželio 3-iąją Mokslų akademijoje vykusio Sąjūdžio 30-mečio minėjimo dalyviams buvo išdalinta deklaracija, kviečianti iš naujo telktis valstybės kūrimui.

Joje teigiama, kad: „Kovo 11-ąją paskelbta nepriklausoma Lietuvos Respublika taip ir nebuvo sukurta“. Skaityti toliau

Ar lietuviai pasitiki politiškai neutraliomis valdymo institucijomis? (video) (1)

Paskirti šeši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai | Pixabay nuotr.

„Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje pasitikėjimo valstybės institucijomis lygis buvo vienas žemiausių Vidurio ir Rytų Europos regione ir visoje Europos Sąjungoje“, – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijoje teigia Liutauras Gudžinskas, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, knygos „Pasitikėjimas valstybe: prielaidos, iššūkiai, sprendimai“ redaktorius ir bendraautoris. Apie tai, koks pasitikėjimo lygis yra dabar, ir apie kitus piliečių ir valstybės santykių klausimus pašnekovą kalbina Nacionalinės bibliotekos Informacijos analizės skyriaus darbuotojas Arūnas Brazauskas. Skaityti toliau

Helsinkyje paminėta Gegužės 3-osios Konstitucijos diena (2)

URM nuotr.

Gegužės 7 dieną Lietuvos ir Lenkijos ambasados Suomijoje iškilmingo priėmimo metu pirmą kartą drauge minėjo Abiejų Tautų Respublikos 1791-ųjų gegužės 3-osios Konstitucijos priėmimą.

Helsinkio Riterių namuose susirinkusius svečius – Lietuvos ir Lenkijos bičiulius, lietuvių ir lenkų bendruomenių Suomijoje atstovus, užsienio šalių diplomatus, visuomenės veikėjus ir verslo organizacijų atstovus, sveikino Lietuvos ambasadorius Valdemaras Sarapinas ir Lenkijos ambasadorius Jaroslawas Suchoplesas. Skaityti toliau

L. N. Rasimas. Dviejų juostų kelias iki Gegužės 3-osios konstitucijos (21)

Alkas.lt koliažas

1791 m. gegužės 3 d. bendrame „Dviejų tautų respublikos“ seime priimtą „Valdžios įstatymą“ konstitucija pagal šių dienų terminologiją galima vadinti tik sąlyginai. Mat ir kiti šio Seimo teisės aktai, liečiantieji bendrus Lenkijos ir Lietuvos reikalus buvo vadinami konstitucijomis.

Vis tik šis „Valdžios įstatymas – konstitucija“ yra svarbus ne tik bandymu dvi iki tol egzistavusias valstybes paversti vieninga unitarine valstybe, kiek tokio bandymo pasekmėmis. Kada pagal šį įstatymą Lietuva visiškai prarado savo Skaityti toliau

Seimas minės Gegužės 3 d. Konstituciją. Sąjūdininkai protestuos (tiesioginė transliacija) (11)

Piketas prie Seimo reikalaujant apginti valstybinę kalbą ir Lietuvos teritorinį vientisumą | J.Česnavičiaus nuotr.

Gegužės 3 d., ketvirtadienį, 10 val. Seime, minint Lietuvos ir Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečio metus, Lenkijos Respublikos nacionalinę šventę – Gegužės 3-iąją – ir 1791-ųjų m. gegužės 3 d. pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje metines, bus surengtas  nenumatytas Seimo posėdis.

Šiame renginyje kalbės Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Lenkijos Seimo vicemaršalka Beata Mazurek, Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkas Andrijus Parubijus (Andriy Parubiy), Seimo Gegužės 3-iosios grupės pirmininkas, Seimo narys Andrius Kubilius, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Česlavas Okinčicas, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir Skaityti toliau

J. Laučiūtė. Konstituciją į makulatūrą? (27)

Jūratė Laučiūtė | Propatria.lt nuotr.

Kažkas atsitiko Lietuvos valstybėje, jei daug vienas į kitą nepanašių žmonių staiga prabilo apie vieną ir tą patį dokumentą – Konstituciją.

Balandžio 15 d. Rimvydas Valatka skėlė „spyčą“ per radiją, kurį atkartojo „Delfis“: „Grybauskaitei – špygą, Konstituciją – į makulatūrą“.

Žurnalistas taip susisielojo, kad Žemės ūkio ministras Markauskas „pamynė šventą privačios nuosavybės principą“, Skaityti toliau

Seimo nariai skambina pavojaus varpais: lietuvių kalbai ir lituanistikai valstybėje vietos gali nelikti (video) (9)

Audronius Ažubalis | Alkas.lt nuotr.

Balandžio 6 d. Seime spaudos konferenciją surengę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Stasys Šedbaras išreiškė nerimą dėl keleto valdančiųjų iniciatyvų, kurių įgyvendinimas reikštų didelį smūgį lietuvių kalbai ir jos statusui valstybėje, taip pat lituanistikos studijoms ateityje. Savo ožiūrį jie išdėstė memorandume skirtame Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui, kurį taip pat pasirašė frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Ar LVŽS dėl LLRA palaikymo išsižadės lietuvių kalbos konstitucinio statuso? (video) (29)

Už LLRA teikiamas Švietimo įstatymo pataisas balsuoti viešai agitavo tik vienas Seimo narys Arūnas Gumuliauskas | Alkas.lt ekrano vaizdo nuotr.

Kai Latvijos Seimas priėmė, o prezidentas Raimondas Vėjuonis pasirašė įstatymų pakeitimus pagal kuriuos Latvijos vidurinėse mokyklose bus pereita prie mokymo tik valstybine kalba, Lietuvos valdantieji žengė žingsnį atgal į atsisakymą šios visose civilizuotose Europos sąjungos valstybėse veikiančios tvarkos.

Kovo 29 d., prisidengę visokių parodomųjų politinių skandalų šydu, tyliai ir ramiai Lietuvos valstiečiai ir žalieji, sutarę su Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), Lietuvai padovanojo didelę Skaityti toliau

J. Fernandesas. Ispano žvilgsnis į „Lietuva – lietuviams“ (9)

Juanas Fernandesas | propatria.lt nuotr.

Nesu lietuvis. Į Lietuvą gyventi atvažiavau prieš dvejus metus ir šioje šalyje esu imigrantas. Gal kam nors tai kels nuostabą, bet jei turėčiau pasirinkti tarp dviejų šūkių, kurie skambėjo Kovo 11-ąją minėjusių lietuvių ir šalies svečių minioje, pasirinkčiau „Lietuva – lietuviams“, o ne „Lietuva – visiems“. Kodėl? Priežastis paprasta: iš pagarbos jums ir jūsų šaliai.

Gyvename globalėjančiame pasaulyje, kur interneto, komunikacijos priemonių dėka galime susidaryti įspūdį, jog sienos ir barjerai tarp šalių neegzistuoja. Taip pat gyvename Europos Sąjungoje, Skaityti toliau

L. Kasčiūnas, A. Komaras. G. Palucko socialdemokratų Tautinių mažumų įstatymas – meškos paslauga Lietuvai ir tautinėms bendrijoms (23)

Albert Komar | propatria.lt nuotr.

Valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse Seimo socialdemokratų frakcija įregistravo naują Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuriuo neva siekiama pagerinti tautinių bendrijų padėtį ir integraciją į Lietuvos visuomenę. Tačiau, panagrinėjus įstatymą atidžiau, pasidaro akivaizdu, kad tai tik eilinis bandymas torpeduoti gerėjančius Lietuvos-Lenkijos santykius bei nieko iš esmės nesprendžiančių ir prie Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų gerovės neprisidedančių deklaracijų rinkinys.

Socialdemokratų frakcijos atstovų teigimu, Tautinių mažumų įstatymu neva siekiama Skaityti toliau

D. Nagelė. Seimo nariai naikina lietuvių kalbą (27)

Sakaliene_respublika.lt

„Vakaro žinioms“ paskelbus, kad 7 Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nariai kai kuriose Lietuvos savivaldybėse bei seniūnijose nori įteisinti dvikalbystę, kilo didžiulis ažiotažas. Valstybinės kalbos žlugdytojus laiškais ėmė atakuoti visuomenininkai ir kiti neabejingi gyventojai. Tiesa, kol kas jokio atsakymo nesulaukė. Turbūt ir nesulauks, nes seimūnai paprastai su rinkėjais lipšnūs tik prieš rinkimus. O iki jų dar toli.

Visuomeninė organizacija „Talka kalbai ir tautai“ griežtai pasisako prieš bandymus įteisinti dvikalbystę Lietuvoje. Ji kreipėsi ne tik į parlamentarus, bet ir į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją. Skaityti toliau

G. Navaitis. Vasario 16-os šviesa (5)

Gediminas Navaitis | Asmeninė nuotr.

Metų pradžia, trys pirmieji metų mėnesiai – trys datos žyminčios Lietuvos istorijos lūžius – sausio 13-oji, vasario 16-oji ir kovo 11-oj. Vieną iš jų be kitų sunku įsivaizduoti. Kiekviena iš jų proga susimąstyti, prisiminti ir pabandyti suprasti.

Bandymas suprasti tai ir apsauga nuo Vasario 16-os apsisprendimo menkinimo, nuo vis iš naujo pasikartojančių mėginimų paversti šventę bandymu suvesti politines sąskaitas, paskleisti užuominą, kad su vokiečiais, su rusais ar dar su kuo nors būtų buvę… Skaityti toliau

P. Plumpa. Pašarvota tiesa (23)

Petras Plumpa | lkbkronika.lt nuotr.

Jau praėjo kelios savaitės nuo tos Sausio dienos, kai s. N. Sadūnaitė Seime pasakė savo gyvą Tiesos žodį apie Lietuvos gyvenimo žaizdą. Laiko dulkės uždengia skaudžius įvykius ir žodžius, todėl juos būtina prisiminti, jeigu nenorime tapti savojo užmaršumo aukomis. Tiesą sakant, žmonės nepamiršo Sausio 13 dienos tragedijos smulkmenų, tad nepamiršta ir 2012 metų gegužės 17-sios. Panašiai būdavo ir tremtiniams: jie sunkiose sąlygose apsiprasdavo, net linksmindavosi, net atrodydavo, kad jau pamiršo baisią skriaudą, tačiau sielos gilumoje visada ruseno prisiminimas, viltis ir troškimas sugrįžti į Tėvynę. Skaityti toliau

Vilniaus forumas ragina Seimą ištirti LRT biudžeto lėšų panaudojimą ir priimti įstatymą dėl Vyčio Lukiškių aikštėje (2)

Vilniaus forumas ragina Seimą ištirti LRT biudžeto lėšų panaudojimą ir priimti įstatymą dėl Vyčio Lukiškių aikštėje | Propatria.lt nuotr.

Reaguodamas į antrą mėnesį viešumoje netylantį Seimo ir LRT konfliktą dėl visuomeninio transliuotojo darbuotojų atlyginimų, sutarčių su prodiuserinėmis kompanijomis ir turto nuomos paviešinimo, visuomeninis Vilniaus forumas pasmerkė LRT pastangas sutrukdyti parlamentinei kontrolei ir paragino  Seimo narius ryžtingai ir be išlygų pareikalauti, kad būtų atskleisti galimai neskaidrūs  LRT sandoriai su prodiuserinėmis kompanijomis ir visa informacija susijusi su LRT turto nuoma.

„LRT Tarybos elgesys aukščiausios valstybės valdžios institucijos (Seimo) atžvilgiu yra žeminantis ir netoleruotinas – jis Skaityti toliau

G. Karosas. Gerų Valstybės atkūrimo jubiliejaus metų! (3)

Kultūros ministerijos atstovai įteikia apdovanojimą Gintarui Karosui Europos parko edukacijos centre | asmeninė nuotr.

2018-aisiais pasitinkame Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Simbolinė data yra gera proga kalbėti apie esmines valstybės bėdas ir sunkumus, su kuriais dabar susiduriama. Besidžiaugdami deklaruojama laisve, deja, turime konstatuoti ir gilią krizę, kurioje atsidūrusi mūsų valstybė. Krizė yra dvasinė arba ideologinė. Piliečių nepasitikėjimas savo valstybe yra jos padariniai – nusivylimas ir masinė emigracija svetur.

Turime taiką. Be jokios abejonės, tuo visi galime džiaugtis ir tai didžiulė vertybė, kurią pasiekė ne visos iš priespaudos išsivadavusios Europos tautos. Turime tam tikrą demokratinę sistemą, Skaityti toliau

Dviguba pilietybė: valdžia ruošiasi keisti Konstituciją, visuomenininkai pasisako – prieš (14)

Du pasai | Alkas.lt nuotr.

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis ir neseniai susikūrusios Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcijos seniūnas Andrius Palionis kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo valdybą, ragindami sudaryti darbo grupę ir pavesti jai spręsti pasiruošimo referendumui dėl dvigubos pilietybės klausimus. Ši darbo grupė turėtų spręsti klausimus susijusius su galimos referendumo datos, trukmės, referendumu tvirtinti teikiamų Konstitucijos teksto formuluočių nustatymu, referendumo rengimo ypatumų įvertinimu ir reikalingų įstatymų projektų parengimu. Darbo grupę, remiantis proporcinio frakcijų atstovavimo principu, sudarytų 12 Skaityti toliau

S. Arlauskas. P. Urbšys nepažeidė etikos – jis gynė Konstitucijoje įtvirtintas vertybes (10)

Prof. Saulius Arlauskas | Asmeninė nuotr.

Lietuvoje sukelta eilinė isterija dėl Seimo nario Povilo Urbšio išsakytos kritikos liberalų frakcijos adresu: Seimo narys paprieštaravo, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą pristatytų šio projekto iniciatorė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kadangi ji laukiasi kūdikio.

Nuo senų laikų žmonių požiūris į nėščią moterį ir elgesys būdavo ypatingas. Aplinkiniai jai neleisdavo nervintis ir vargintis, stengdavosi sukurti maksimalų komfortą ir patogumus. Nėštumo metu moteris turi vengti santykių aiškinimosi, skandalų, nemalonių situacijų – bloga nuotaika ir nervingumas persiduoda vaikui. Kad Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Šeimos stiprinimas: svarbu susivokti, kas ji yra ir kaip jai padėti (3)

Juozas Dapšauskas, Sveikatingumo metų iniciatorius | "Už blaivią" iniciatyvinės grupės nuotr.

Nors ir buvo įnirtingai raginama kai kurių ideologiškai orentuotų organizacijų bei dėstytojų, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė nepasirašytų Šeimos stiprinimo įstatymo, tačiau Prazidentė neįžvelgė priimame įstatyme jokios diskriminacijos ir lapkričio pradžioje jį pasirašė. Šia proga pradėtas rimtas pokalbis apie šeimos politiką, jos vietą visuomenėje, valstybėje. Akivaizdu, kad šeimos, santuokos institutas išgyvena sunkius laikus, o kai kas net visai nebesupranta, kas yra šeima. Konstitucija sako: „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“, tačiau jau kai kuriuose sluoksniuose nebežinoma ir manoma, kad šeima galbūt yra ir dvilyčių draugystė, o gal ir žmogaus bei augintinio gyvūno sąjunga yra šeima. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kodėl žodžio laisvei būtinos taisyklės? (32)

zenklas Laisve_lrp.lt

Holokausto verslininko meilužei ir galimai Kremliaus propagandos audrašauklei pilstelėjus melo pamazgų, šįsyk – ant vieno iškiliausių Lietuvos laisvės kovotojų, Adolfo Ramanausko-Vanago, amerikietiško tipo dešinieji kilniaširdiškai atsiduso: bjauru, bet juk nuomonės laisvė!

Daug kas prisimena Voltero posakį, kai kurių priskiriamą jau Aristoteliui. Nepritariu tam, ką sakai, bet paguldysiu galvą už tavo teisę tai sakyti. Šis principas formaliai atgulė į liberalizmo kanoną. O kas liberaliose visuomenėse jo laikosi? Pamėginkite sukritikuoti homoseksualizmą ar masinę imigraciją – Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Respublika ir teroras. Kodėl revoliucija ryja savo vaikus? (video) (1)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, knygos „Didysis Bastilijų šturmas“ autorius Algis Kasperavičius kalba apie kruviniausią Didžiosios Prancūzijos revoliucijos etapą. Ankstesnėse laidose jau buvo aptartos šios revoliucijos priežastys ir pirmasis etapas (1789–1791 m.).

1789 m. susirinkę Generaliniai luomai pasiskelbė Steigiamuoju susirinkimu ir įvykdė nemažai reformų, tame tarpe priėmė 1791 m. Konstituciją, kuri apribojo karaliaus valdžią. Atlikęs savo darbą Steigiamasis susirinkimas išsiskirstė, o į pirmąjį eilinį parlamentą – Įstatymų leidžiamąjį susirinkimą – turėjo būti išrinkti kiti žmonės. Tačiau revoliucija tęsiasi. Skaityti toliau

Judėjimas „TALKA kalbai ir tautai“ reikalauja gerbti Lietuvos piliečių valią ir Konstituciją (7)

Judėjimas „TALKA kalbai ir tautai“ reikalauja gerbti Lietuvos piliečių valią ir Konstituciją | J. Česnavičiaus nuotr.

Baltų vienybės dieną įsisteigęs visuomeninis judėjimas „TALKA kalbai ir tautai“ išplatino tris rezoliucijas, kuriose reikalauja parlamentines partijas nepalaikyti antikonstitucinių asmevardžių rašybos pasuose įstatymų projektų ir  primena apie beveik 70 000 piliečių parašais išreikštą paramą vadinamajam „latviškam“ įstatymo variantui (kitakalbiams įrašams kitame paso puslapyje). TALKA taip pat žada telkti visuomenę kovoje už konstitucinių vertybių, visų pirma valstybinės kalbos apsaugą, ir kviečia įsitraukti neabejingus šiems tikslams piliečius į  judėjimo veiklą. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Apie pensijų fondus, negąsdinant nacionalizacija (1)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

„Tuomet startuos derinimo su visuomene etapai“… Taip rašo 15min.lt“ apie būsimos pensijų reformos pradžią. Tačiau paties portalo žurnalistai jau dalyvauja tuose derinimuose, kitaip tariant, diskusijose, tačiau reikšdami ne visuomenės, bet tik pensijų fondų nuomonę. Kaip atsitiko ir pasirodžiusiame portalo straipsnyje „Ministerija svarstė ir pensijų fonduose sukauptų lėšų nusavinimą, bet koją kiša konstitucija“.

Žodis „nusavinimas“ paprastam žmogui dažniausiai reiškia kažkokį blogą dalyką, greičiausiai konfiskaciją, tuo labiau, jeigu tas „nusavintojas“ yra valstybė ar jos struktūra. Įdomu, kur „15min.lt“ žurnalistas atrado tą nusavinimą-konfiskaciją, nes paviešintame Skaityti toliau

Z. Vaišvila: Metas veikti ir reikalauti iš valdžios to, ką gina Konstitucija (tiesioginė transliacija) (24)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

Rugpjūčio 28 d. 10.30 val. Vilniuje, Seimo spaudos konferencijų salėje Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila surengs spaudos konferencija „Pradėkime ne tik kalbėti, bet ir veikti, reikalauti iš valdžios to, ką gina Konstitucija“. 

Spaudos konferencijoje dalyvaus Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininkas, vienas iš akcijos „Už teisingumą Lietuvoje“ organizatorių Donatas Šulcas.

Spaudos konferencijoje bus kalbama apie rugpjūčio 21 d. Daukanto aikštėje Vilniuje Skaityti toliau

V. Sinkevičius. Dviguba pilietybė, arba Mūšis dėl Konstitucijos viršenybės (31)

Vytautas Sinkevičius | lrs.lt nuotr.

Dar vienas bandymas apeiti Konstituciją

Seimo nariai 2017 m. balandžio 12 d. įregistravo Pilietybės įstatymo pakeitimo projektą (Nr. XIIIP-551), kuriame siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis išvyko iš Lietuvos po 1990 m. kovo 11 d. ir įgijo Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybės narės pilietybę. Projektą pasirašė net 114 Seimo narių, tarp jų Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, didžiausių Seimo frakcijų vadovai. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad nuo to laiko, kai Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. Skaityti toliau

J. S. Laučiūtė. Kokią valstybę kuriame? (32)

J.Lauciute_propatria.lt

1990 m. kovo 11-osios Aktu sau ir pasauliui paskelbėme atkuriantys Lietuvos nepriklausomą demokratinę valstybę. Tuo pačiu buvo pareikšta, kad Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma, joje neveikia jokios kitos valstybės konstitucija.

1992 m. spalio 25 d. referendume buvo priimta, o nuo 1992 m. lapkričio 2 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuri patvirtino nepriklausomos demokratinės valstybės atkūrimą. Pirmojo Konstitucijos skirsnio „Lietuvos valstybė“ straipsniai skelbia, kad niekas negali „savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių“ (3 str.); „ Skaityti toliau

A. Zolubas. Kėslas pažeisti Konstituciją ir Seimo narių priesaiką turi būti sustabdytas (25)

Respublika.lt, I. Sideravičiaus nuotr.

Matydama, kad Tievynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) kaip ir kitos partijos savo skyrių apklausos dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose nevykdė, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS), kurios nemaža dalis yra TS-LKD nariai, rūpesčiu nuo 2017-05-12 iki 2017-06-06 buvo atlikta TS-LKD skyrių ir dalies visuomeninių organizacijų, suinteresuotų asmenvardžių rašymu dokumentuose, apklausa. Atsiliepė 15 organizacijų, tarp jų 8 TS-LKD skyriai. Pastarieji savo nuomonę užfiksavo skyriaus tarybos protokolais. Skaityti toliau

S. J. Laučiūtė. Laiškas A. Kubiliui dėl kalbos išdavystės (98)

J.Lauciute_propatria.lt

Skelbiame kalbininkės, dr. Sofijos Jūratės Laučiūtės laišką – atsakymą Andriui Kubiliui. Kaip Tėvynės Sąjungos – Lietuvos Krikščionių demokratų partijos narė ji sureagavo į visiems partijos nariams siųstą A. Kubiliaus laišką, kuriame demagogiškai teisinamas jo paties ir kitų TS-LKD frakcijos narių palaikymas antikonstituciniam, tomaševskininkų reikalavimus tenkinančiam Vardų ir Pavardžių rašymo įstatymo projektui.

A. Kubiliaus laiške klaidinančiai teigiama, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) pritarė siūlymui vardus ir pavardes nevalstybine kalba rašyti pagrindiniame paso puslapyje. Dėl to neva šis siūlymas neprieštarauja Konstitucijai. Skaityti toliau