Stojančiųjų susidomėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis neslūgsta, o išaugęs slenkstinis balas neišgąsdino stojančiųjų, rodo pirmieji apibendrinti Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenys. Stojantieji pirmenybę teikė darbo rinkoje paklausioms specialybėms.
Nors abiturientų skaičius sumažėjo, pretenduojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičius išliko panašus kaip pernai. Skaityti toliau
Europos Komisija priėmė sprendimą, kuriuo bendrovė „Gazprom“ įpareigojama pašalinti Europos Komisijos nurodytas konkurencijos kliūtis, kad Europos vartotojai ir įmonės Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkose galėtų be apribojimų gauti dujas konkurencingomis kainomis.
Rusijos dujų koncernas „Gazprom“, naudodamasis dominuojančia padėtimi, penkiose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje, galbūt nustatė aukštesnes dujų kainas, teigia antimonopolinį tyrimą baigusi Europos Komisija Skaityti toliau
Gegužės 22 d. visoje Europos Sąjungoje (ES) įsigalioja naujos tarptautinio siuntinių pristatymo taisyklės, kurios sudarys sąlygas lengviau rasti informaciją apie įvairias siuntinių pristatymo galimybes, sužinoti ir palyginti šių paslaugų kainas ES šalyse. Tikimasi, kad tai pagerins sąlygas e. prekybai ir bus itin naudinga gyventojams bei e. prekybą vykdančiam smulkiajam verslui, praneša Susisiekimo ministerija.
Siuntinių pristatymo reglamentavimą Skaityti toliau
Dėl Vyriausybės sprendimo dyzelino akcizas nuo sausio 1 d. Lietuvoje padidėjo nuo 330,17 iki 347 eurų už 1 tūkst. litrų (+5 proc), o benzino akcizas nedidėjo, todėl benzino kaina turėjo išlikti tokia pati. Finansų ministerijos ekspertų teigimu, litras įprasto dyzelino vairuotojams turėjo pabrangti tik 2 centus. Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Vytautas Kamblevičius išanalizavo degalų kainų pokytį, kuris buvo užfiksuotas degalų kainų palyginimo portalu paskutinėmis praėjusių metų dienomis ir pirmosiomis šių metų savaitėmis. Skaityti toliau
Lietuvoje vis dažniau pasigirsta pasvarstymų, kad ne tik didžiąją dalį viešųjų paslaugų, bet ir apskritai valstybės valdymą reiktų organizuoti vadovaujantis ekonomine logika bei rinkos dėsniais. Taip teigiantys yra vedini tikėjimo, kad rinka yra geriausias ir optimaliausias mechanizmas, leidžiantis subalansuoti skirtingų grupių interesus tiek siekiant, tiek įgyvendinant valdžią. Tačiau perdėm pasitelkiant rinkos mechanizmus kyla grėsmė visas politines problemos niveliuoti iki ekonominių problemų.
Tokia ekonomine logika remiasi vadinamosios naujosios viešosios vadybos modelis, kuris grindžiamas prielaida, Skaityti toliau
Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Žygimantas Pavilionis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Lietuvos banko Valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską, prašydami atlikti tyrimą dėl augančių prekių ir paslaugų kainų.
Seimo narių teigimu, kylančias kainas Lietuvos gyventojai laiko viena svarbiausių bėdų. „Eurostato“ duomenimis, kainų lygis Lietuvoje 2016 m. sudarė 62,9 nuoš. Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Pavyzdžiui, avalynės ir drabužių kainos Lietuvoje yra netgi vidutiniškai didesnės nei ES vidurkis. Taip pat Lietuvos gyventojai maisto gaminiams vidutiniškai išleidžia kiek Skaityti toliau
Europos Komisija (EK) už konkurencijos ribojimą artimiausiu metu žada skelbti sankcijas valstybės valdomai bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“. Bendrovei skirta bauda gali siekti apie 35 mln. eurų.
Įtariama, kad bendrovė pasinaudojo monopoline padėtimi ir apribojo konkurenciją Lietuvos ir Latvijos rinkose 2008 metais išardžiusi bėgius iš Mažeikių į Rengę Latvijoje. Skaityti toliau
Konkurencijos taryba atlieka tyrimą dėl Vilniuje ir Kaune veikiančių vairavimo mokyklų galimai sudaryto konkurenciją ribojančio susitarimo. Tyrimas buvo pradėtas įtarus, kad vairavimo mokyklos galėjo tarpusavyje derinti vairavimo kursų kainas ar atlikti kitus konkurenciją ribojančius veiksmus, kuriuos draudžia Konkurencijos įstatymas.
Buvo pastebėta, kad 2016 metais kainos už B kategorijos vairavimo kursus gerokai pakilo ir suvienodėjo daugelyje Vilniaus ir Kauno vairavimo mokyklų. Skaityti toliau
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis, Žygimantas Pavilionis ir Paulius Saudargas kreipėsi į vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną, prašydami taisyti įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties ir įvertinti šio įstatymo keliamas rizikas.
„Kreipėmės į vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną su prašymu įvertinti šio įstatymo kylančias rizikas: dėl nelygiavertės konkurencijos su trečiosios šalies piliečiais galimai mažės už tokius pat darbus mokamas atlyginimas Lietuvos Respublikos piliečiams; dėl nemokamų su darbo santykiais susijusių mokesčių, tačiau sveikatos sutrikdymo atveju Skaityti toliau
Liepos 13 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 12 straipsnio 1 dalį su siūlymais tobulinti šią įstatymo nuostatą.
Šis įstatymas atitinka verslo poreikius ir šiuolaikinės globalios ekonomikos sąlygas, atveria naujų galimybių Lietuvoje kurti inovatyvų verslą, palengvina aukštos kvalifikacijos darbuotojų užsieniečių, kurių trūksta šalies verslui, įdarbinimą, nustato palankesnes sąlygas Lietuvoje įsidarbinti investuotojams, įmonių vadovams ir studentams. Skaityti toliau
Lietuvos Vyriausybė deklaruoja, kad skatina inovacijas ir mokslo pažangą. Ar tikrai Švietimo ir mokslo ministerija vykdo Vyriausybės pavestos politikos įgyvendinimą, pasirenka tinkamas priemones tikslams pasiekti? Abejonė kilo, kai teko iš arčiau susipažinti su valstybės požiūriu į privačius mokslo institutus. Kad tokie institutai galėtų veikti, jie, kaip ir valstybiniai, akredituojami Švietimo ir mokslo ministerijos. Ir tai teisinga praktika, filtruojant, kad nesikurtų kompetencijos neturintys juridiniai dariniai. Tačiau egzistuojanti tokios atrankos tvarka kelia daug klausimų, iš kurių pagrindinis – ar tikrai skatinama Lietuvoje privati iniciatyva, siekanti Skaityti toliau
Atokūs Lietuvos rajonai šiandien nebėra kliūtis steigti ir plėtoti pasaulinėms rinkoms skirtą verslą. Tai patvirtina spartus bendrovės „Baltic food partners“ augimas bei ilgėjantis eksporto šalių sąrašas. Šiemet šis žuvies ir žuvies produktų fabrikas pelnė ir „Gazelė 2015“ apdovanojimą „Sparčiausiai auganti Telšių regiono įmonė“. Sausio 29-ąją įteikto apdovanojimo steigėjas yra šalyje pirmaujantis verslo naujienų skleidėjas „Verslo žinių“ leidinys.
Maža šalis – ne kliūtis
„Šiandien galime didžiuotis, kad tokioje nedidelėje šalyje, kokia yra Lietuva, sukūrėme pasaulinio lygio verslą. Tai, kad esame įsikūrę nedidelėje Europos valstybėje ir šalies nedideliame mieste, šiandien jau nebėra kliūtis rimtam verslui Skaityti toliau
Tu matei juos. Jų akys tuščios.
Jie kiekvieną minutę galvoja, kaip nenusipiginti.
Kaip save kuo brangiau parduoti.
Kad jiems viską apmokėtų.
Už kiekvieną dvasinį judesį.
Jie žino, kad ne veltui gimė.
Kad jie pašauktieji.
Bet juk gyvena tik kartą.
Argi tokie gali kuo nors tikėti?
Konkurencijos taryba baigė tyrimą dėl galimai draudžiamų ūkio subjektų, užsiimančių maisto gaminių gamyba ir pardavimu, susitarimų.
Konkurencijos taryba šį tyrimą pradėjo savo iniciatyva 2010 m. rugsėjo 21 d. įtarusi, kad ūkio subjektai, užsiimantys maisto gaminių gamyba ir pardavimu, galėjo tarpusavyje derinti šių gaminių kainas.
Konkurencijos tarybos tyrėjų vertinimu, UAB „MAXIMA LT“ ir Skaityti toliau
Ar visi argumentai baigiasi tuo, kad Steponavičius ir Gentvilas taip pasakė?
Mano subjektyviu supratimu, žemės pardavimas yra nemoralus mūsų vaikų ir senolių atžvilgiu.
Šiuolaikinė okupacija nematoma plika akimi. Dabar naudojama vis mažiau ginklų, nes šalis galima užimti manipuliacijomis ir klasta. Paskolomis ir „sutartimis“. Grėsmė prarasti suverenitetą mažoms valstybėms kyla dėl didžiųjų valstybių valdomų energijos resursų ir nekontroliuojamo pinigų spausdinimo (nepadengti turtu pinigai). Lietuvai, apsuptai žymiai didesnių ir ne visada draugiškų valstybių, būtina daug griežčiau negu didžiosioms šalims įstatymiškai apsaugoti Lietuvos valstybę nuo svetimšalių įtakos. Skaityti toliau
Birželio 15 d. visame pasaulyje švenčiamos Vėjo dienos proga Lietuvos vėjo elektrinių asociacija (LVEA) atkreipia dėmėsį į tai, kad šiandien vėjo jėgainių gaminama elektra savo kaina yra viena konkurencingiausių rinkoje. Vėjo energetikų teigimu, jie galėtų būti kur kas didesniu energetinės nepriklausomybės ramsčiu nei yra dabar.
Per metus Lietuvoje suvartojama apie 10 TWh elektros energijos, tuo tarpu praėjusiais metais mūsų vėjo elektrinių parkai jos pagamino 0,5 TWh, arba 5 proc. mūsų šaliai reikiamos energijos kiekio. Skaityti toliau
Balandžio 4 d. Seime įvyko spaudos konferencija „Teisinis nihilizmas ir demokratijos saulėlydis Druskininkuose“. Seimo spaudos konferencijų salėje buvo susirinkę Druskininkų politikai, žurnalistai, verslininkai, menininkai ir visuomenės veikėjai, kad viešai paskelbtų apie susiklosčiusią teisinio nihilizmo ir demokratijos saulėlydžio situaciją Druskininkuose.
Spaudos konferencijoje dalyvavo: Seimo narys Arvydas Anušauskas, savaitraščio „Druskonis“ redaktorius Eugenijus Rutkauskas ir savaitraščio „Druskininkų naujienos“ redaktorius Romas Sadauskas, Skaityti toliau
Vykstant debatams televizijoje, kokiu būdu mažinti kosmines centralizuoto šildymo kainas, sunku žiūrėti į savimi pasitikinčių kai kurių personų veidus, reiškiančius didžiulį dirbtinį susirūpinimą. Juk tai jie, puikiai žinodami pasekmes, visomis įmanomomis priemonėmis siekė monopoliniuose centralizuoto šildymo ūkiuose įtvirtinti privatininkų valdymą. Suprantama, privatizacija šiuose sektoriuose jų tikslams būtų dar geresnis variantas, tačiau to siekti jie dar nedrįso. Per daug atviras būdas saujelei išrinktųjų be ypatingų pastangų lobti vartotojų sąskaita. Pasitenkino daugumoje jų nieko neįpareigojančia šilumos ūkių nuoma. Proteguojamiems nuomininkams gal dar ir geriau – pasinaudojai ir išėjai, palikęs nustekentą tą patį šilumos ūkį, Skaityti toliau
Vasario 4 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su tarptautinės energetikos bendrovės „Chevron“ atstovais: „Chevron“ tyrinėjimo ir gamybos prezidentu Europai, Eurazijai ir Vidurio Rytams Džejum Džonsonu (Jay Johnson) ir „Chevron“ poskyriaus Lietuvoje vadovu Gibertu Ankenbaueriu (Gilbert Ankenbauer), kurie pristatė bendrovės patirtį vykdant skalūninių dujų paiešką.
„Kiekvienai valstybei svarbu žinoti savo gamtinius išteklius, energetinius resursus ir galimybes. Lietuvai taip pat būtina ištirti savo žemės gelmes, Skaityti toliau
2012 m. Lietuvoje buvo suvartota 10,6 teravatvalandžių (TWh), o 2011 m. – 10,4 TWh elektros energijos. 2012 metais į Lietuvą buvo importuota 6,6 TWh elektros energijos, t. y. 63 proc. visos šalyje suvartotos elektros. Elektros importas 2011 metais buvo 6,74 TWh ir sudarė 65 proc. suvartotos elektros.
Per metus 13 proc. sumažėjo rusiškos elektros importas. Iš Rusijos į Lietuvą importuota elektra 2012 m. sudarė 45 proc. arba 4,8 TWh visos šalyje suvartojamos elektros energijos. 2011 m. šis skaičius buvo didesnis – 53 proc. arba 5,54 TWh elektros energijos. 2012-aisiais daugiau kaip trečdaliu (36 proc.) išaugo elektros importas iš Estijos: 2012 m. iš Estijos buvo importuota 1,47 TWh, o 2011 – 1,1 TWh elektros energijos. Skaityti toliau
