Žymos archyvas: komunikacija

Kaip pakeis alfa kartos vaikus skaitmeninės technologijos? (0)

headline.lt nuotr.

Iš Vakarų atėjęs pomėgis kalbėti apie X, Y ar Z kartas vis dar aplenkia pačią jauniausią, jau tik XXI amžiuje gimusią alfa kartą. Tačiau alfa karta taip pat yra pirmoji vaikų grupė, nuo pat gimimo pripratusi prie technologijų ir laiką leidžianti skaitmeninėje erdvėje.

Ar tai reiškia, kad tai taip pat bus pirmoji karta, nemokanti sukurti artimo gyvo ryšio ar taisyklinga lietuvių kalba parašyti sakinio be internete mėgiamų santrumpų bei emocinių simbolių? O gal vieninteliais autoritetais laikys interneto blevyzgotojus vadinamus „influenceriais“? Skaityti toliau

E. Vaitkevičiūtė. Propagandos žodynas: komunikacija ir psichologinės operacijos – socialinė kontrolė; „okaipgizmo“ propagandos technika (XX) (8)

Alkas.lt nuotr.

Taigi, gerbiamieji, tęsiame „Propagandos žodyną“.

Bent savaitės ištiko, a? Jei būčiau priešiškai nusiteikusios valstybės propagandistas, turbūt kas antrą dieną pakelčiau taurę šampano (tai nėra alkoholio reklama, tik metafora), užsikąsčiau raugintais agurkėliais ir dar ištisai kikenčiau. Į kumštį. Dievaži, – ištisai! Nes, pasirodo, daryti įtakas mūsų šalyje yra pasiutiškai lengva: tereikia Skaityti toliau

Socialinė žiniasklaida – įprastas, tačiau ne visuomet patikimas dalykas (2)

Komunikacijos žinovai: „Naujienų gavimas iš alternatyvių šaltinių – norma“ | Pixabay.com nuotr.

Tyčinis ir iš anksto apgalvotas melagingos informacijos, vadinamos netikromis naujienomis (angl. fake news), skleidimas buvo siejamas su tokiais įvykiais, kaip „Brexit“ ir JAV prezidento rinkimai. Šiandien nebegalime sakyti, kad tokios naujienos yra kažkur „ten“ ir mūsų neliečia.

Netikrų naujienų mastai auga, joms palankių komunikacijos kanalų – tokių kaip socialiniai tinklai „Facebook“, „Twitter“ ar „Youtube“ – įtaka auga. Politinės komunikacijos žinovas, mokslų daktaras Jurijus Misnikovas teigia, jog sunku Skaityti toliau

Metas susigrąžinti bendražmogiškus grožio dėsnius? (0)

Leonardo Davinčio piešinys 1490 | wikipedia.org nuotr

Rinkodaros ir komunikacijos žinovai gerai žino, kad vaizdiniai padeda atkreipti žmogaus dėmesį, perteikti ir sustiprinti perduodamą žiną. Tačiau jie pastebi, kad žmonės, gyvenantys žinių pertekliaus pasaulyje, išmoksta nepaisyti juos supančių regimų žinių.

Tad tenka kovoti už žmonių dėmesį, ieškant būdų išsiskirti žinių sraute. Taip aplinka prisipildo vaizdinių, kurie žmones patraukia šiurpindami ar net priversdami pasibjaurėti. Ką išties taip laimime ir į kokią ateitį tai mus veda?

Pažvelkime į vaizdinę komunikaciją, pasitelkdami meno psichologiją. Skaityti toliau

Muziejai šiuolaikinėje visuomenėje: žvilgsnis į ateitį (0)

LMA logo melynasPalangoje vyko Lietuvos muziejų asociacijos (toliau– LMA) organizuotas trijų dienų seminaras „Muziejai šiuolaikinėje visuomenėje: strateginės plėtros kryptys, tikslai, uždaviniai Lietuvos ir tarptautiniame kontekste“. Seminare dalyvavo per 70 šalies muziejų vadovų ir kultūros vadybininkų.

Seminare buvo pristatytos Lietuvos muziejų strateginių plėtros krypčių programos nuostatos ir supažindinta su tarptautiniu muziejų strateginės raidos kontekstu.

Šis seminaras surengtas įgyvendinant LMA projektą „Muziejai šiuolaikinėje visuomenėje: strateginės plėtros kryptys, tikslai, uždaviniai Lietuvos ir tarptautiniame kontekste“, Skaityti toliau

Piratavimas: kasdienių poreikių tenkinimas internete pažeidžiant autorių teises (0)

„In Latino“ atidarymas | rengėjų nuotr.

Spalio 9-16 d. vykstantis festivalis „In Latino“ dalijasi pokalbiu, aktualiu ne tik teisininkams ar kūrėjams, bet ir visiems dirbantiems meno, kultūros ar komunikacijos srityse.

„Nuosekliai daugėja ginčų dėl intelektinės nuosavybės teisės pažeidimų“, – sako Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorius, advokatų kontoros „Borenius“ advokatas dr. Stasys Drazdauskas. Teigdama, kad Vakarų Europoje autorių teisių apsauga veikia ženkliai geriau jau Skaityti toliau

Kūrybinės industrijos – sparčiai augantis Lietuvos ekonomikos sektorius (0)

VDU studentai | vdu.lt nuotr.

Per pastarąjį dešimtmetį kūrybos ekonomika virto viena iš prioritetinių sričių išsivysčiusiose šalyse – tai sąlygojo kūrybinių industrijų bendrųjų gamybos apimčių augimas. Tyrimai rodo, kad šio sektoriaus vaidmuo Lietuvos ekonomikoje taip pat sparčiai didėja.

Kūrybinės industrijos, kartais dar vadinamos kūrybos ekonomika, išreiškia menų susiliejimą su naujųjų medijų technologijomis bei žinių ekonomika. Tai sintetinė veikla, reikalaujanti meninių, vadybinių, interpretacinių gebėjimų, kultūros bei informacinių technologijų išmanymo. Kūrybinės industrijos apima tokius sektorius kaip reklama, meno vadyba, leidyba, fotografija, kinas, animacija, video žaidimai, programinė įranga, televizija ir radijas, interneto dizainas, autorinės teisės. Skaityti toliau