Žymos archyvas: kolaboravimas

„Aktualioji istorija“: Karas dėl Lietuvos istorinės atminties – šių dienų Laisvės kova (3)

Rasa Čepaitienė ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seimas yra paskelbęs šiuos metus Laisvės kovų atminimo metais. Matome ir žemėlapyje, kad tos kovos buvo iš tiesų dinamiškos, kito sienos. Dabartinė Lietuva gimė ne taip paprastai.

Tačiau pirmasis savanoris Kazys Škirpa šiais metais buvo pažemintas Vilniuje, išbraukiant jo vardą iš Vilniaus žemėlapio, tai yra K. Škirpos alėja tapo Trispalvės alėja – nuasmeninta. Štai toks paradoksas. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva (video) (6)

Linas V. Medelis | Asmeninė nuotr.

Internete jau šmėkštelėjo užuomina, kad iš nacių konclagerio išgelbėtas Jonas Noreika – Generolas Vėtra, yra ne tas Noreika, o kitas, visai kitas Noreika, atsieit KGB bendradarbis, išdavęs per keliasdešimt pogrindininkų. Visai nejuokinga, jei bandytume pasigilinti, kaip pastaraisiais (ypač pastaraisiais) metais, palaikant valstybinėms struktūroms, niekinami mūsų didvyriai, iškraipoma istorija, į pašalius stumiama lietuvių kalba, menkinama tautos savigarba, naikinama gamta ir kultūros paveldas… Kas valdo šiuos procesus? Kas tautos ir valstybės priešams stovi už nugaros? Skaityti toliau

Teismas atmetė reikalavimą keisti Generolo Vėtros veiklos Antrojo Pasaulinio karo metais įvertinimą (11)

Jonas Noreika – Generolas Vėtra | archyvinė nuotr.

Kovo 27 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė JAV gyvenančio Lietuvos piliečio Granto A. Gochino skundą prieš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą. G. A. Gochinas prašė teismo įpareigoti Genocido ir rezistencijos tyrimo centrą pakeisti savo istorinę išvadą dėl J. Noreikos veiklos Antrojo pasaulinio karo metais, teigdamas neva J. Noreika kolaboravo su naciais ir dalyvavo Holokauste.

2015 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) paskelbė pažymą apie Jono Noreikos (Generolo Vėtros) veiklą nacių okupuotoje Lietuvoje. Per ketverius metus viešoje erdvėje J. Noreikos atžvilgiu buvo išsakyta daug vertinimų. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Penktoji kolona: lietuviškasis dėmuo (II) (8)

Česlovas Iškauskas | Asmeninė nuotr.

Nėra abejonių, kad „penktakolonininkai“ nuo senų laikų reiškėsi bei reiškiasi ir Lietuvoje. Netiesa, kad mūsų šalis jiems nesvarbi, nereikšminga, per maža, kaip tvirtina Kremliaus propagandistai. Čia jie aktyvūs dėl keleto priežasčių: mūsų valstybė yra tarsi slenkstis tarp Rytų ir Vakarų, lyg jungiamoji grandis tarp euroatlantinių struktūrų ir posovietinio bloko, ji prieina prie jūros, svarbaus uosto, lietuviai nuolat kovojo su okupantais, yra nepakantūs bet kokiai priespaudai ir mylintys laisvę, kiek tai beskambėtų pompastiškai. Tai įrodo prieš beveik trys dešimtmečius metų vykę istoriniai pokyčiai. Skaityti toliau

R. Navickas. Misteris Sorriukas vėl pamiršo, kas jam postą davė ir algą moką? (14)

Misteris Sorriukas vėl pamiršo, kas jam postą davė ir algą moką? | Facebook.com nuotr.

Skaitau šitą Delfyje ir negaliu savo akimis patikėti:

„…Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ragina institucijas nedelsiant nukabinti karininko Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lentą Vilniaus centre, įvertinus jo kolaboravimą su nacių okupantais.

Turime principingai reaguoti, iškilus nenuginčijamiems faktams apie atskirų žmonių nederamą elgesį ar kolaboravimą su naciais“, – BNS trečiadienį sakė ministras. Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Būdas kuriuo viešinami KGB agentai kerta per paties Genocido ir rezistencijos centro reputaciją (33)

Vidmantas Valiušaitis | Asmeninė nuotr.

O man vis dėlto atrodo, kad tuo būdu, kuriuo dabar yra viešinami tikri ar tariami KGB agentai, pirmiausiai kerta per paties Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGTC) reputaciją bei patikimumą.

Kodėl? Todėl, kad strapalioti ant mirusiųjų kapų gali ir zuikis. Bet štai parodyti balsą prieš gyvuosius, pilančius paplavas ant Lietuvos, iškraipančius istorinius faktus ir šmeižiančius mūsų šalį, privengiama. O šitas Centras kaip tik turėtų būti rezistencinio fronto avangarde. Kodėl taip nėra?

Skaityti toliau

J. Užurka. Pravartu tai ne tik prisiminti… (39)

Jonas Užurka | asmeninė nuotr.

1939 m. Lietuvoje suaktyvėjo prieš valstybinė pogrindinės komunistų partijos veikla. Ypač aktyviai, savo praktine veikla agituojant nuversti teisėtą Nepriklausomos Lietuvos valdžią, besąlygiškai remti TSRS okupuojant  Lietuvą, joje veikia „kultūrininkai“ – P. Cvirka, A. Venclova, J. Paleckis, S. Nėris, V. Krėvė–Mickevičius, L. Dovydėnas, R. Juknevičius, A. Gudaitis–Guzevičius, L. Gira.

1940 birželio 15 baigiamas įgyvendinti Maskvos planas okupuoti Lietuvą aktyviai talkinant ir šiems vietiniams kolaborantams – išdavikams. Birželio 17 d. iš pogrindininkų suformuojama okupacinė–kolaborantinė valdžia – Liaudies vyriausybė. Ji tapo okupantų Skaityti toliau

A. Patackas: Daugiau Tautos, mažiau liaudies (12)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, Seimo narys Algirdas Patackas:

Kas vyksta mūsų valstybėje, kurioje nebelieka pamatinių vertybių ir kurioje netgi kalba valdančiajam elitui tampa atgrasi? Ar nebijo Tautos valios nepaisantys veikėjai būti teisiami už savo nusikaltimus? Į kokias dvasines gelmes turi remtis Tauta, kad išgyventų ir klestėtų, kad Tauta ir jai atstovaujanti valdžia būtų vienas kumštis? „Respublika“ kalbasi su Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataru, Seimo nariu Algirdu Patacku. Skaityti toliau

Z. Vaišvila: Sausio 13-osios byloje surinkta šiurpinančiai daug medžiagos (video) (80)

Zigmas Vaišvila sausio 13-osios dienos minėjime Seime | lrs.lt, O.Posaškovos nuotr.

Skelbiame Laikinosios gynybos vadovybės nario, Sausio 13-osios naktį paskirto Ministro pirmininko pavaduotojo, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Zigmo Vaišvilos pasisakymą iškilmingame Laisvės gynėjų dienos 22-ųjų metinių minėjime Seime.

Mieli Lietuvos žmonės, svečiai,

2011 sausio 12 d. šioje tribūnoje Jo Ekselencija arkivyskupas Sigitas Tamkevičius tarė: „Lietuvai reikia meilės tiesoje“. Atrodytų, paprasta ir aišku. Deja, realybė labai nutolusi nuo šių šventų žodžių. Sausio 13-oji – vienybės diena. Tikėjome vienas kitu. Tačiau šiandien esame pavargę nuo melo, o ir tikėti nebežinome kuo. Tai – kasdienybė. Išdidi ir šalta. Skaityti toliau

A.Liekis. Didžios dienos skaudi atmintis (10)

dr. Algimantas Liekis

Tai buvo vienintelis SSRS  okupuotuose  kraštuose ginkluotas  sukilimas. Tačiau dėl jo ir šiandieną vis dar diskutuojama. Ypač tos diskusijos  sustiprėjo  neseniai  Kaune iškilmingai  perlaidojus vieno iš to Sukilimo sudarytosios Laikinosios Vyriausybės vadovų prof. J.Ambrazevičiaus – Brazaičio urną, atgabentą iš JAV. Dėl to bene keturios dešimtys „akademikais“ pavadintų žydų, čigonų, lenkų ir lietuvių spaudoje, internetiniuose portaluose paskelbė  „Atvirą laišką dėl Juozo Ambrazevičiaus – Brazaičio iškilmingo perlaidojimo“, kuriame smerkė ne tik  patį prof. J.Ambrazevičių, bet ir Sukilimą (žiūr. „Respublika“ 2012 m. birželio 14 d. P. 4 ir kt. leidiniai)). Patenkindami   skaitytojų pageidavimus paprašėme istoriko Algimanto Liekio priminti tiek apie Sukilimą, tiek pakomentuoti „Atvirąjį laišką…“, Skaityti toliau

A.Ramonaitė: Savaimi visuomenė prieš totalitarinį režimą – Sąjūdžio ištakų tyrimai (I) (7)

dr. A.Ramonaitė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

„Sąjūdžio susikūrimas ir neįtikėtinai spartus virtimas masiniu judėjimu 1988 m. birželio-spalio mėnesiais atrodo lyg koks stebuklas ir to metų įvykių liudininkams, ir iš dabarties perspektyvos žvelgiantiems mokslininkams. Daugelis žmonių, gyvai atsimindami to meto įvykius, laiko juos įstabiausia savo gyvenimo patirtimi ir puikiai suvokia, kad nieko panašaus daugiau veikiausiai nebeteks patirti nei jiems, nei jų vaikams.

Lietuvos istorijoje tai buvo precedento neturintis įvykis, atskleidžiantis neįtikėtiną mobilizacinę Lietuvos visuomenės galią, kuri dar labiau stebina prisimenant dabartines diskusijas apie silpną pilietinę visuomenę Lietuvoje. Skaityti toliau

V. Terleckas. Be kompetencijos, su „patikimomis“ čekistų ataskaitomis prieš partizanus (61)

Vladas Terleckas | T.Lukšio nuotr.

Tokius žodžius ištarti verčia Mindaugo Pociaus knygos „Kita mėnulio pusė“ tekstai ir išvados. Ji parašyta disertacijos pagrindu, jai vadovavo antipartizaniškomis nuostatomis išgarsėjęs Liudas Truska. Pagal A. Anušauską, Truska buvo apsuptas ilgamečių „teisinių struktūrų darbuotojų“ (www.alfa.lt, 2011 12 01). Knygą išleido (2009 m.) Lietuvos istorijos institutas. Leidinio objektas (tema) – partizanų kova su kolaborantais 1944–1953 m., kuri autoriaus valia tampa pasakojimu apie neva purve ir kraujuje besimaudžiusių laisvės kovotojų „nusikaltimus“, vos ne jų kova su tauta. Knyga pelnytai sukėlė pasipiktinimo audrą, ją kvalifikuotai kritikavo istorikas Rimantas Jokimaitis, Ričardas Čekutis, Mingailė Jurkutė ir daugelis internautų. R. Čekutis savo komentarus pavadino taip: „Partizanų dergimas – eilinė „mitų griovėjų“ demagogija“. Skaityti toliau

A. Juozaitis. Dvigubo kolaboravimo elitas (15)

Arvydas Juozaitis | Alkas.lt nuotr.

Politinis elitas yra tikra žmonijos rykštė. „Na ir kas? Juk ne velnio rykštė!“ – šaukia lietuvių Kindziulis. Tačiau ar sutiksi su šia išmintimi žinodamas, kad tas elitas yra sukėlęs mano tėvynėje ne vieną karą ir ne vieną marą?

Politinio elito šaknų reikia ieškoti toli ir giliai. Laikuose, kurie dar neregėjo nei Persijos diktatūros, nei Atėnų demokratijos. Į gatvę išėjęs vyrų būrys, linkęs sukurti valstybę, yra linkęs tą valstybę ir numarinti. Kartais net prieš savo valią. Kodėl? Todėl, kad puikybė iškelia žmones virš valstybės, ir elitas yra linkęs save mylėti labiau už valstybę. Skaityti toliau