Akivaizdu, kad Lietuvos pašto skyriuose viena iš labiausiai paplitusių prekių yra knyga, gali nustebinti. Įdomu tai, kad net 62 proc. iš jų yra skirtos vaikams. Kasmet šie skaičiai tik didėja. Kokios vaikiškos knygos perkamos dažniausiai?
„Ruduo, yra tas laikas, kai knygų populiarumas šokteli aukštyn. Jas dažniausiai perka moterys – mamos, tetos, močiutės. Nenuostabu, kad populiariausios būtent vaikiškos knygos Skaityti toliau
…Nes man lietuvystė brangiausias dalykas šiame pasaulyje
Vilius Gaigalaitis (1870–1945)
Rugsėjo 7 – spalio 30 d. LMA Vrublevskių bibliotekos T. Vrublevskio skaitykloje veikia mažoji paroda „…Nes man lietuvystė brangiausias dalykas šiame pasaulyje“, skirta Viliaus Gaigalaičio 150-osioms gimimo metinėms.
Gaigalaitis buvo ryški ir reikšminga XX a. pradžios asmenybė, dariusi įtaką Mažosios Lietuvos religiniam, kultūriniam, politiniam bei visuomeniniam gyvenimui. Jo indėlis į Klaipėdos krašto lietuvininkų tradicijų ir lietuviškumo išsaugojimą – didelis ir vertas tokio pat pripažinimo ir pagarbos kaip ir kitų garsių Didžiosios Lietuvos visuomenės veikėjų – Vinco Kudirkos, Jono Basanavičiaus ir kitų. Skaityti toliau
Šiemet skaitymo iššūkyje „Vasara su knyga“ dalyvavo rekordinis skaitytojų skaičius – daugiau kaip 20 tūkst., o visas penkias organizatorių sugalvotas užduotis įveikė 13 934 skaitytojų (2019 m. atitinkamai 16 390 dalyvių ir 10 339 įveikusiųjų iššūkį). Iš viso per tris mėnesius trukusį skaitymo iššūkį perskaityta daugiau kaip 93 000 knygų.
„Atrodo, banalu sakyti, kad rezultatai pranoko lūkesčius, nes kasmet tą ir sakome. Bet kitaip ir negalim sakyti! Smagu, kad šiemet sukurta nauja sistema dalyvių nenuvylė, tapo lengviau prieinama ir Skaityti toliau
Per lietuvių kultūros istoriją praėjo daug ryškių asmenybių, besistengusių įžiebti šviesos kibirkštį savo tautiečių sąmonėse ir širdyse, išsaugoti tai, kas nuo amžių buvo brangu lietuvių prigimčiai, ką jie per ištisus šimtmečius kūrė savo Tautos kultūros lobynui. Vienas tokių buvo Matas Slančiauskas – kaimo siuvėjas, knygnešys ir švietėjas bei tautosakos rinkėjas.
M.Slančiauskas gimė prieš 170 metų – 1850 m. vasario 21 d. Trumpaičių kaime, netoli Rudiškių (dabar Joniškio r.), bežemio medinių indų dirbėjo šeimoje. Tėvas anuo metu buvo laikomas išprususiu Skaityti toliau
Gabriel Garcia Marquez. Prisiminimai apie mano liūdnąsias kekšes. Vilnius: Alma littera, 2017, 95 p. – Iš ispanų kalbos vertė Pranas Bieliauskas. Tiražas 2500.
Vis dėlto! Spaudos lietuvių kalba perkamumo faktai mane stebina. Logikos nerandu. Štai G. Garsijos Markeso romanas „Prisiminimai apie mano liūdnąsias kekšes“ treji metai dūla knygynų lentynose ir perkelti į išpardavimus. Juk nepasakysi, kad prasta knyga, todėl jos ir neperka. Kad lietuviams per gera, irgi nepasakysi. Lyg mes neišmanytume, kas yra gera literatūra ir nesugebėtume įvertinti pasaulinio lygio rašytojų, Nobelio premijos laureatų kūrybos, išverstos į lietuvių kalbą! O gal taip ir yra? Skaityti toliau
Rugsėjo 4–6 dienomis Vilniuje vyksiančioje šventėje „Sostinės dienos 2020“ šiemet pirmą kartą skaitytojus kvies jungtinis Lietuvos leidėjų asociacijos leidyklų paviljonas „Knygų aikštė“.
Čia bus galima ne tik įsigyti naujausių knygų, tačiau ir susitikti su autoriais bei gauti jų autografus Autografų kavinėje, dalyvauti literatūriniuose renginiuose įvairiam skoniui. Su šūkiu „Susitinkam prie bokšto!“ kviesime drauge praleisti 3 dienas, kurių metu skaitytojų lauks pasiilgti autoriai, naujos knygos, autografai, kūrybiniai užsiėmimai. Skaityti toliau
Pavasarį pasaulį užklupęs koronavirusas buvo nemenkas išbandymas ir bibliotekoms, kurios turėjo skubiai prisitaikyti prie naujos – virtualios realybės. Į internetinę erdvę persikėlę knygų pristatymai, parodos, skaitmeninio raštingumo mokymai jau atgavo „gyvą“ pavidalą, tačiau bibliotekų atstovai užtikrintai prabyla apie tai, kad karantinas buvo puiki veiklos perkėlimo į virtualią erdvę repeticija ir kad šis žingsnis – neišvengiamas.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus prof. dr. Skaityti toliau
Anksčiau prieš pat vasarą daugybė studentų iš Lietuvos skrisdavo į Jungtines Amerikos Valstijas, kur dirbdami praleisdavo visą sezoną. Deja, dėl pasikeitusios padėties visame pasaulyje ir koronaviruso grėsmės, visi planai turėjo būti atšaukti. Tačiau keli verslūs jaunuoliai neprarado užsidegimo ir sugalvojo kitą būdą, kaip panaudoti savo turimas jėgas ir idėjas. Šiuo metu jaunimas tobulina savo pardavimų žinias ir kartu padeda rinkti pinigus „SOS vaikų kaimai“ organizacijai. Skaityti toliau
Ištraukos iš Vytauto Kavolio knygos „Epochų signatūros“ (Kavolis, V. Žmogus istorijoje. Vilnius: Vaga, 1994, p. 362–383 ir išnašos p. 527–531). Visi išskyrimai autoriaus.
1387–1528: Lietuviškieji viduramžiai
Kultūrinės modernizacijos pradžia bet kuriame krašte galima laikyti laikotarpį, kuriame a) išryškėja aiški „naujo kelio“ programa ir b) kultūroje vyksta kitimai racionalizacijos link. Skaityti toliau
Birželio 1 d. prasidėjo ir tris mėnesius iki rugsėjo 1 dienos truks jau penktasis, kasmet vis daugiau žmonių suviliojantis „Skaitymo iššūkis“. Jo metu pateikiamos penkios smagios skaitymo užduotys, kurias įveikusieji gauna dovanų.
Skaitymas mus jungia
Ką labiausiai mėgsta lietuviai veikti vasarą? Jeigu šį klausimą užduotumėte Skaityti toliau
Gegužės 31 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje paskelbti geriausi 2019 m. vaikų literatūros kūrėjai.
Apdovanojimų iškilmes vedė aktorė ir rašytoja Kristina Savickytė, aktorė Aldona Vilutytė skaitė ištraukas iš apdovanojimams nominuotų knygų, bibliotekos skliautai aidėjo nuo muzikos ir dainų, žiūrovai galėjo pasigėrėti Aistės Lasytės sukurta pasaka, o į iškilmes atskubėjo net pati Pepė Ilgakojinė, neseniai atšventusi 75-erių metų jubiliejų, kurią vaidino aktorė Nijolė Narmontaitė. Skaityti toliau
Ko turi išmokyti mokykla ir ar tikrai moko to, ko reikia? Šis klausimas nuolat skamba viešojoje erdvėje, ypač įvykus ryškesniems pokyčiams visuomenėje. Priklausomai nuo situacijos, išryškinama vienokių ar kitokių žinių ar gebėjimų svarba. Nors išties kiekviena mokykla padeda ugdytis visapusiškai asmenybei: atsakingai, pilietiškai, kūrybiškai, nestokojančiai socialinių kompetencijų.
Ne taip seniai – po ilgų, sunkių diskusijų – švietimo bendruomenėje sutarta dėl esminių principų, kokios turi būti mokymo programos nuo 2022 m. Kitaip tariant, nubrėžtos gairės, Skaityti toliau
Šis klausimas seniai man nedavė ramybės, ypač tada, kai pradėjau gilintis į seminarijos istoriją ir įvairiuose šaltiniuose skaičiau apie stropiai kaupiamą lituanistinę biblioteką. Lietuviai klierikai stengėsi, kad bendroje seminarijos bibliotekoje būtų kuo daugiau knygų, iš kurių galima būtų mokytis lietuvių kalbos ir istorijos, pažinti lietuvių literatūrą.
Kaip rašo buvęs šios seminarijos auklėtinis vyskupas Pranas Būčys, tam tikru metu klierikai prašė vyriausybės, kad už dovanotus seminarijai pinigus būtų ne keliamos vaišės, o perkamos knygos bibliotekai. Buvo ir dėstytojų, kurie praturtindavo tą biblioteką įvairiais leidiniais apie Skaityti toliau
Artėjant vasarai visi dairosi, kur ir kaip galima keliauti po Lietuvą. Nauja knyga „Ypatinga Lietuva. Keliaujame po Lietuvos saugomas teritorijas“ ragina pažinti mūsų krašto nacionalinius ir regioninius parkus. Unikali gamta, kraštovaizdžio įvairovė, retos augalų ir gyvūnų rūšys – mūsų krašto turtai, kuriuos galima išvysti saugomose teritorijose.
„Ypatinga Lietuva. Keliaujame po Lietuvos saugomas teritorijas“ – tai trečiasis atnaujintas knygos leidimas. Ši turistinio pobūdžio knyga skirta tiek jaunesniems, Skaityti toliau
Nuo balandžio 30 iki gegužės 7 d. – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos, vyksta renginys – „Lietuva skaito!“, kviečiantis kuo plačiau dalintis skaitymo virusu ir laužyti su skaitymu susijusius nusistatymus.
Lietuvos leidėjų asociacijos ir Lietuvos spaustuvininkų asociacijos inicijuojama skaitymo skatinimo akcija vyksta kasmet, nuo 2015 m. Šios iniciatyvos partnerė yra Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Šiųmetės akcijos „Lietuva skaito!“ šūkis: „Atrask klasikus! Nes gera literatūra yra amžina.“
Nacionalinė biblioteka kviečia lietuvius ir lietuviškai kalbančius pasaulio piliečius imti į rankas lietuvišką knygą ir skaityti kartu. Ieškant klasikų kūrinių, skaitytojų patogumui atviri Nacionalinės bibliotekos el. ištekliai: www.ibiblioteka.lt ir www.epavelas.lt. Naudokitės jais ir semkitės įkvėpimo iš klasikų. Skaityti toliau
Dienoraščiai ir memuarai, autobiografinės knygos žavi autentiškomis aprašomo laikotarpio detalėmis, tikrovėje išgyventais, nesumeluotais jausmais. Šiuo nelengvu metu jos gali tapti terapiniais skaitiniais kiekvienam iš mūsų.
Trečiojoje ciklo „Biblioterapija iš namų“ laidoje Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Skaitytojų klubo vadovės Rasa Derenčienė ir Daiva Janavičienė tęsia dienoraščių rašymo temą ir kalba apie tai, kaip šie kartais virsta knygomis, literatūros kūriniais. Skaityti toliau
Pandemijos metu didžioji dalis prekybos persikėlė į internetą, ypatingai išaugo knygų pardavimas. „Knygų klubo“ duomenimis, prasidėjus karantinui, bendra pardavimo apyvarta išaugo 79 proc. Ženkliausias apyvartos augimo šuolis stebimas vaikų ir paauglių knygų. Leidėjai tai sieja su vykstančiu nuotoliniu mokymu ir tėvų pastangomis turiningai užimti vaikus.
Vaikiškų knygų pirkimo šuolis Skaityti toliau
2008 metais pradėti Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos pastato atnaujinimo darbai atskleidė tarpukariu šiose patalpose (H. Manto g. 25) veikusios Klaipėdos miesto bibliotekos ženklus. Smalsiems bibliotekininkams kilo natūralus klausimas: O kur dingo čia buvusios knygos? Tai paskatino leistis į neįtikėtiną, išskirtinę kelionę išblaškytų knygų pėdsakais.
Šiuolaikiška senoji biblioteka Skaityti toliau
Dėl paskelbtos valstybės lygio ekstremalios padėties ir karantino šalies kultūros įstaigos turėjo užverti duris. Tačiau daugelyje jų galima lankytis virtualiai, neišėjus iš namų.
Pateikiama susisteminta informacija apie Kultūros ministerijai pavaldžius (ir ne tik) muziejus, bibliotekas, teatrus, koncertines įstaigas ir kitas institucijas, kurios siūlo virtualias keliones. Skaityti toliau
Laisvą laiką mėgstančius leisti su knyga, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia pasidomėti lietuvių autoriais.
Įdomiausias, daug atgarsio sukėlusias pastarojo meto lietuvių rašytojų knygas neišeinant iš namų galima skaityti portale www.ibiblioteka.lt.
Virginija Kulvinskaitė „Kai aš buvau malalietka“ Skaityti toliau
Visi, kuriems teko laimė baigti Vilniaus universiteto lietuvių filologijos fakultetą septintąjame aštuntąjame 20 amž. dešimtmetyje, jiems dėsčiusia universiteto profesūra niekada nenusivylė: dėstytojai studentams perdavė žinias, kiek tik buvo įmanoma, nuo sovietinės kritikos pasislėpti po potekstėmis, kurias, tiek akademinė, tiek studentų bendruomenė galėjo abipusiškai suprasti ir įvertinti… Ypač gerbėme docentą A. Sprindį, prof. V. Zaborskaitę, prof. J. Dumčių, KGB nužudytą dr. Joną Kazlauską, dr. E. Bukelienę, kurie mums atidavė savo gilų nacionalinės literatūros žinojimą… Skaityti toliau
Šiandien, kovo 10 d., Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas įteikė Baltijos knygos meno konkurso apdovanojimą Kęstučiui Pikūnui – knygos Jonas ir Adolfas Mekai: „Gyvenimo lai(š)kai“ dailininkui ir sudarytojui. Knygą išleido leidykla „Post scriptum. Littera“, spausdino spaustuvė „Petro ofsetas“.
Baltijos knygos meno konkurse, kuris šiemet vyko Rygoje ir kuriame dalyvavo nacionaliniuose 2019 metų konkursuose apdovanotos knygos, gražiausią Lietuvos knygą rinko Latvijos ir Estijos atstovai, Latvijos – Lietuvos ir Estijos, Estijos – Lietuvos ir Latvijos komisijos nariai. Skaityti toliau
Neseniai Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatytą Jono Rudoko knygą „Juozo Tūbelio laikai“ (išleido „Žemės trauka“) galima laikyti vieno žymiausių tarpukario Lietuvos valstybininkų nuveiktų darbų analize ir įvertinimu, išsamia studija apie jo politinę, ekonominę ir socialinę veiklą, jo neįkainojamą indėlį kuriant modernią nepriklausomą Lietuvą.
Ilgametis Vyriausybės vadovas
Juozas Tūbelis (1882–1939) – vienas ryškiausių pirmosios Lietuvos Skaityti toliau
Baltijos knygos meno konkurse, kuris šiemet vyko Rygoje ir kuriame dalyvavo nacionaliniuose 2019 metų konkursuose apdovanotos knygos, gražiausia Lietuvos knyga išrinkta Jonas ir Adolfas Mekai: „Gyvenimo lai(š)kai“. Knygos dailininkas ir sudarytojas – Kęstutis Pikūnas, išleido „Post scriptum. Littera“, spausdino spaustuvė „Petro ofsetas“.
Gražiausia knyga iš Latvijos pripažinta Valdžio Abuolinio (Valdis Aboliņš) „Avangards, meilārts, jaunais kreisums un kultūras aukstā kara laikā“. Skaityti toliau
„Kelionių kompasas“ laidai, iš XXI Vilniaus knygų mugės, „Terra Publica“ atstovas V.Kandrotas, pasakoja apie Prancūzijos ypatumus, kurie sugulę į knygą „Pažink Prancūziją“.
Redaktorė M.Dautartienė pristato „Paulius Normantas“ knygą ir nevienareikšmiškai bando atsakyti į klausimą kas buvo Paulius? – fotografuojantis keliautojas ar keliaujantis fotografas. Skaityti toliau
Numargavo ir nualmėjo dvidešimt pirmoji Vilniaus knygų mugė. Teko matyti beveik visas jos pirmtakes, išskyrus vieną, kai užklupo liga. Dar pasitaikė progų lankytis Maskvos, Leipcigo, Frankfurto prie Maino, Varšuvos knygų šventėse. Jos visos skatino dvasios pakilimą arba džiuges. Tebus leista pavartoti pastarąjį žodį, kurio reikšmė kildinama iš lietuvių pasakymo apie linksmus, džiugius reiškinius ar žmones. Dar iškyla atmintyje užpernykštėje mugėje matyta gražiai leidyklos „Nieko rimto“ išleista spalvingoji „Džiugė“. Jos autorius – rašytojas Christianas Bobinas (iš prancūzų kalbos vertė Gražina Strigockytė, subtiliai Skaityti toliau
Jau penkioliktąjį kartą Vilniausknygų mugėje apdovanoti „Metų knygos rinkimų“ vajaus nugalėtojai. 2019 m. skaitytojų mėgstamiausiomis tapo šios knygos: suaugusiųjų prozos srityje – Marijaus Gailiaus „Oro“ (leidykla „Odilė“), poezijos srityje – Vytauto Kazielos eilėraščių knyga
„Alyvmedžiai“ (leidykla „Kauko laiptai“), knygų vaikams srityje – Ignės Zarambaitės knyga „Stebuklingi senelio Skaityti toliau
Tradiciškai, paskutiniąją Vilniaus knygų mugės dieną pranešamas ir kitų metų šūkis. Jau aišku, kad 2021 metais vasario 25–28 dienomis visi rinksimės į mugę, kurios tema – „Vaizdas kaip tekstas“.
Tradiciniai tekstai šiandien konkuruoja ne tik tarpusavyje, vis dažniau jiems tenka atlaikyti vaizdų ar simbolių invaziją. Kartu su naujomis technologijomis simboliai ar vaizdai siūlo lengvesnius, greitesnius informacijos įvedimo, pateikimo ir suvokimo būdus. Komiksai, grafiniai romanai vis labiau užkariauja skaitytojų Skaityti toliau
Jono Meko citatos „Gyventi reikia be formulių, reikia būti atviram“ improvizacija šiandien pradėta 21-oji Vilniaus knygų mugė. Atidarymo scenoje vaizdais, vietoje gimstančiais žodžiais bei repo ritmais šiuolaikinį performansą „fluxus“ dvasia pradėjo renginio vedėjas Andrius Bialobžeskis, lyg garsusis avangardinio kino kūrėjas „filmindamas“ save bei susirinkusią publiką.
Šių metų Vilniaus knygų mugė pradėta ir ką tik šį pasaulį palikusio poeto Kęstučio Navako eilėraščio citata – kūrėjas vos viena diena prasilenkė su dienos šviesą išvydusia paskutine savo poezijos knyga „Poetas pamiršta pavarde“, šiandien pristatoma mugėje. Skaityti toliau
Tegu mūsų tautos milžinų žygiai būna mums visiems prasmingo, šviesaus gyvenimo pavyzdys, įrodantis, kad didžiausias ir niekad nesenstantis žmogaus turtas yra ne godžiomis savanaudžių rankomis sužarstytos aukso krūvos, o proto ir dvasios galiomis sukaupti mokslo lobiai, nesutepta garbė, rami sąžinė ir negęstanti meilė Tėvynei. Jonas Avyžius.
Šiai savo ištarmei rašytojas Jonas Avyžius buvo ištikimas visą savo gyvenimą. Nebijojo plaukti prieš srovę, nes anksti suprato, kad „… rašytojo kūryba turi prasmę ir yra Skaityti toliau
