Žymos archyvas: knygnešys

Konferencija Punske Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečiui (0)

2018 m. kovo 17 d. (šeštadienį), minint Knygnešių dieną ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-metį, Punske vyks istorijos paveldo konferencija bei knygos „Punsko, Seinų ir Lazdijų krašto knygnešiai ir daraktoriai“ sutiktuvės.

knyga

Programa:

  1. 9.30 val. (PL), 10.30 val. (LT) – knygnešių pagerbimas prie knygnešio Povilo Matulevičiaus paminklo Kreivėnuose;
  2. 10.00 val. (PL), 11.00 val. (LT) – konferencija Punsko savivaldybės konferencijų salėje.

LR konsulato Seinuose vadovo Vaclavo Stankevičiaus, Punsko valsčiaus viršaičio Vytauto Liškausko, Lazdijų savivaldybės mero Artūro Margelio sveikinimai.

Pranešimus skaito:

  • Benjaminas Kaluškevičius (kraštotyrininkas, knygos sudarytojas), Kaunas;
  • Sigitas Birgelis („Aušros“ leidyklos direktorius, knygos sudarytojas), Punskas;
  • Gražina Markauskienė (knygnešio Vinco Markevičiaus anūkė), Kaunas;
  • Daina Pledienė (Lazdijų krašto muziejaus direktorė).
  1. Vytauto Daraškevičiaus fotografijų parodos „Europos kelias“ atidarymas. Ją pristatys Lazdijų r. sav. viešosios bibliotekos direktorė Renata Rudienė.
  2. Lazdijų meno mokyklos orkestro koncertas (mokytojai Irina Gudebskienė ir Deimantas Pavilonis).

Rengėjai:

Punsko „Aušros“ leidykla
Punsko savivaldybė
Lazdijų rajono savivaldybė
Lazdijų krašto muziejus
Lazdijų r. sav. viešoji bibliotekaRėmėjaikvietima-i-konferencija_punskas

Pagerbtas Steigiamojo Seimo nario J. Žitinevičiaus atminimas (0)

Pagerbtas Steigiamojo seimo nario J. Žitinevičiaus atminimas | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Ketvirtadienį, lapkričio 23 d., ant vieno garsiausių pakaunės krašto knygnešių, 2017 m. Vilniaus konferencijos dalyvio, Jurgio Žitinevičiaus namo Kluoniškių kaime (Zapyškio sen., Kauno r.), atidengta atminimo lenta.

Prie Sodų g. 4 namo, Kluoniškiuose, susirinko Kauno rajono savivaldybės ir vietos bendruomenės atstovai, Zapyškio mokyklos mokiniai. Renginyje dalyvavo ir Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Prisiminimais apie žymų laisvės kovotoją dalijosi J. Žitinevičiaus giminaičiai, atminimo lentą pašventino Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas Juozas Fakėjavas. Skaityti toliau

Lietuvių liaudies siaubo pasakos atgis ant Migonių piliakalnio (0)

Migoniu_piliakalnis_2009_A. Kurilienes nuotr._kaisiadoriumuziejus.lt

Rugpjūčio 19 d. 21 val. profesionalus „Apeirono teatras“ iš Klaipėdos kviečia visus norinčius aplankyti šį piliakalnį (Kruonio sen., Kaišiadorių raj.) ir kartu pasiklausyti Migonių šiurpės bei kitų lietuvių liaudies siaubo pasakų.

Migonių kaime esantis piliakalnis labiausiai mistifikuojamas, susijęs su mitologija ir legendomis liaudies tradicijose. Jis ir senovės gyvenvietė datuojami I tūkstantmečiu. 1888 m. archeologas, baltų tautosakos tyrinėtojas E. Volteris apie šį piliakalnį užrašė ir kelis padavimus, Skaityti toliau

Istorijos paveldo konferencija ir „Jotvingių krašto“ metraščio (8 tomo) sutiktuvės (0)

2016-12-10-suduviu-metrastisProgramoje (Lenkijos laiku):

8.40 val. – Lietuvos partizanų Jurgio Krikščiūno-Rimvydo ir jo adjutanto Vytauto Prabulio-Žaibo pagerbimas jų žuvimo vietoje. Autobusas, pastatytas prie Punsko valsčiaus pastato, išvyks į Šlynakiemį 8.20 val. Dalyvaus Punsko vokalinis ansamblis „Tėviškės aidai“ (vadovas Gediminas Kraužlys)
9.30 val. – Istorijos paveldo konferencija Punsko savivaldybės salėje:

1. Teklės Pauliukonytės-Kalvinskienės knygos „Buvau partizanų ryšininkė“ pristatymas

2. Kęstutis Žemaitis Petras Dvaranauskas – kunigas ir visuomenės veikėjas

3. Elvyra Biliūtė-Aleknavičienė Motiejaus Gustaičio asmenybės šviesa

4. Benjaminas Kaluškevičius „Knygnešys IV“ – knygos pristatymas

Kavos pertrauka

5. Artūras Svarauskas Justino Staugaičio politinės veiklos fragmentai
Nepriklausomoje Lietuvoje 1918–1926 m.

6. Sigitas Birgelis Seinų „Šaltinio“ spaustuvė Suvalkų krašto leidybos kontekste

7. Scholastika Kavaliauskienė Navasodų kaimo pokario tragedijos

8. Irena Marcinkevičienė Punsko Kovo 11-osios licėjus

Konferencijos metu bus atidaryta paroda, skirta Seinų „Šaltinio“ spaustuvės 110-mečiui.

Kviečiame dalyvauti.

Kviečia filmo apie Prezidentą Kazį Grinių „Kredo: demokratas“ premjera (0)

prezidentas-k-grinius_lnb-lt

Lapkričio 7 d. 17 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (Gedimino pr. 51, Vilnius) III a. bendradarbystės erdvėje vyks dokumentinio filmo apie Prezidentą Kazį Grinių „Kredo: demokratas“ premjera. Filmas skiriamas 150-osioms K. Griniaus gimimo metinėms, kurias minėsime gruodžio 17 d. Scenarijaus autorė ir režisierė – LRT laidų vedėja Edita Mildažytė.

Dokumentiniame filme apie trečiąjį Lietuvos Respublikos Prezidentą (1926 m. birželio 7 d. – gruodžio 17 d.), vieną pirmųjų Lietuvos demokratų, knygnešį, gydytoją, publicistą ir vieną ryškiausių tarpukario Lietuvos figūrų, Skaityti toliau

Užmirštas Prezidento – gamtininko dr. Kazio Griniaus palikimas (0)

K.Grinius_Lietuvos Respublikos prezidentas. Kaunas, 1926 m.Centrinio archyvo nuotr

Seimas 2016-uosius oficialiai paskelbė Prezidento Kazio Griniaus metais, švenčiant jo 150-ąsias gimimo metines. Šia proga apie Prezidentą Kazį Grinių bei jo indėlį į demokratinės Lietuvos valstybingumo pamatus mintimis dalinasi politologas, besidomintis K. Griniaus asmenybės istorija, Tomas Tomilinas.

Daktaras Kazys Grinius – visuomenės ir kultūros veikėjas, humanistas, vienas pirmųjų Lietuvos demokratų, varpininkas, gydytojas, švietėjas, visuomenės sveikatos aktyvistas, publicistas, knygnešys. Steigiamojo Seimo komiteto, rengusio Lietuvos Konstituciją, pirmininkas, Steigiamojo, I, II ir III Seimų narys. Šeštasis Lietuvos premjeras, pirmasis premjeras, vadovavęs parlamentinei Lietuvos Vyriausybei. Skaityti toliau

Minima Knygnešių diena – 170-osios J. Bielinio gimimo metinės (0)

knygnesiu_karalius_jurgis_bielinis_grazitumano.ltSukanka 170 metų, kai gimė knygnešys Jurgis Bielinis.  Per 40 metų trukusį spaudinių lotyniškais rašmenimis draudimą J. Bielinis tapo viena ryškiausių tautinio judėjimo figūrų, o pati knygnešystė laikoma svarbiu reiškiniu, prisidėjusiu prie Lietuvos valstybės atkūrimo.

Jurgis Bielinis (kitos pavardės: Bieliakas, Jakulis, 1846 m. kovo 16 d. Purviškiuose, Nemunėlio Radviliškio valsčius – 1918 m. sausio 18 d. Katinuose, Joniškėlio valsčius, palaidotas Suoste) – Lietuvos knygnešys, publicistas, „Aušros“ ir „Varpo“ bendradarbis. Pasirašinėjo slapyvardžiais – Juozapas Baltasis Erelis, J. B. Erelis, Jurgis, Juozapas Baltasai ir kt. Skaityti toliau

V. Striužas. Čia mano miškai, čia mano vyrai (5)

Stefanija-Valatkiene-Roglaicia- 2015-07-16-V.Striuzo-nuotr2

Prie kelio Šiluva – Tytuvėnai, Roglaičių kaime, nedidelėj trobelėj gyvena stebėtinai jaunatviškos sielos ir geros atminties Stefanija Valatkienė, gimusi Pagedočio kaime Raseinių valsčiuje. Iki šių dienų išlaikiusi  nesavanaudišką meilę Lietuvai, pagarbą dėl laisvės kovojusiems partizanams.

Jos tėvelis – žymus knygnešys Juozas Matuzas, gyvenęs Sandrausiškės dvare, Šiluvos vlsč., carinės Rusijos valdžios draudžiama spauda aprūpindavęs savo krašto, taip pat Panevėžio, Ukmergės apylinkių knygnešius. Stefanija apsakė, kad tėvelis knygas slėpdavo šuns būdoje su dviguba siena. Knygas nešdavo ir vežimu veždavo. Kartą pasitikę pakeliui draugai patarė negrįžti namo, Skaityti toliau

V.P. Balandis. Knygnešiai – permąstant Lietuvos mitus (13)

es-knygnesys-alks.lt-koliazas

Labai smagu matyti Lietuvą ką tik atšventusią jau 25-ąjį savo gimtadienį, ir, panašu, sėkmingai atsiplėšusią nuo sunkios praeities. Visai netrukus po kovo 11-osios ateina ir kita, istorinės praeities minėjimui skirta diena – kovo 16-oji, arba Knygnešio diena. Lietuvai žengiant pirmyn į XXI a., mes galime iš naujo įvertinti mūsų tautinius mitus ir įsitikinimus. Šiuolaikinis išsilavinimas ir modernus mąstymas įgalina ir išlaisvina, ir nėra abejonių, kad dabarties pilietis geba daug geriau suvokti, analizuoti ir strategiškai formuoti savo šalies politines ir ekonomines galimybes, nei galėjo tą padaryti galėjo tūlas, patriotizmo įkaitintas ir pradinio išsilavinimo neturintis XIX a. antros pusės lietuvis. Skaityti toliau

Kauno jaunimas nusilenkė knygnešiams (nuotraukos) (0)

Kauno jaunimas nusilenkė knygnešiams | kaunas.lt nuotr.

Pačioje garbingiausioje vietoje, prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Knygnešių sienelės ir skulptoriaus Juozo Zikaro sukurto paminklo „Knygnešys“, trečiadienį vyko tradicinis Jono Pauliaus II gimnazijos rengiamas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos minėjimas.

Šiais metais sukanka 110 metų, kai Lietuvoje buvo panaikintas spaudos ir gimtojo žodžio draudimas. Nė viena pasaulio tauta neišgyveno gimtosios kalbos draudimo, o Lietuvoje 40 metų žmonės negalėjo mokytis, spausdinti knygų gimtąja kalba. Spaudos draudimui priešinosi visa tauta, bet didžiausias nuopelnas dėl gimtojo žodžio likimo priklauso knygnešiams. Skaityti toliau

Kovo 16-ąją Lietuvoje minima Knygnešio diena (3)

Filmo „Knygnešys“ kadras

Kviesdama minėti Knygnešio dieną, kovo 17 d., pirmadienį, Lietuvių ir lyginamosios literatūros katedra LEU II-ųjų rūmų pirmo aukšto fojė „Literatų Arka“ rengia tradicinius knygų mainus, o  Lituanistikos fakulteto studentų atstovybė tą pačią dieną 12 val. kviečia žiūrėti režisieriaus Juozo Trukano filmą „Knygnešys“ (filmo trukmė 37 min).

Kovo 16-oji pasirinkta įamžinti Knygnešio dieną todėl, kad tądien 1846 m. gimė legendinis Lietuvos knygnešys Jurgis Bielinis. Manoma, kad Lietuvoje knygnešių būta apie du tūkstančius. Uždraudus lietuvišką spaudą, knygnešių veikla buvo Skaityti toliau

Lietuvių tautinio sąjūdžio ir nepriklausomybės kovų dalyviui Petrui Ruseckui –130 (0)

Petras Ruseckas 1883-1945

Liepos 20 d. pažymime garsaus knygnešystės istoriko, spaudos darbuotojo, visuomenės ir kultūros veikėjo, Steigiamojo Seimo nario, lietuvių tautinio sąjūdžio ir nepriklausomybės kovų dalyvio Petro Rusecko 130-ąsias gimimo metines.

Ta proga liepos 18 d. Rokiškio Juozo Keliuočio bibliotekoje surengta Spaudinių paroda „Knygnešystės istorikas Petras Ruseckas, 130-osioms gimimo metinėms“.  Paroda veikis iki liepos 31 d. Skaityti toliau

B.Ma­laš­ke­vi­čiū­tė. Lie­tu­viš­ko žo­džio kon­tra­ban­da (4)

Kadras iš filmo „Knygnešys", rež. J.Trukanas

Kovo 16-ąją minime Knygnešio dieną. Šių žmonių veikla, prisidėjusi prie lietuviško žodžio išsaugojimo, visais laikais buvo vertinama dviprasmiškai.

Istorijos laikotarpis nuo 1864 iki 1904-ųjų apibūdinamas keturiais žodžiais – lietuviškos spaudos draudimo metai. Tai knygnešių, daraktorių ir vargo mokyklų laikotarpis, išauginęs pirmąją lietuvių inteligentų kartą. Taip jau istoriškai susiklostė, kad ano meto simboliais tapo „Vargo mokykla“ ir „Knygnešys“. Prieš pradedant kalbėti, kodėl taip nutiko, reikia pažymėti, jog požiūris į tam tikrus dalykus priklauso ir yra susijęs su visuomenės požiūriu ir tuo metu valstybėje vykdoma kultūrine politika. Skaityti toliau

Laisvės gynėjų dieną „Romuvoje“ – speciali nemokamų filmų programa (0)

Sausio 13-ąją, minint Laisvės gynėjų dieną, kinas teatras „Romuva“ suteiks progą prisiminti sunkiausius Lietuvos istorijos etapus. Kino teatre vyks nemokami kino seansai, kurių metu žiūrovai galės išvysti Jono Trukano filmą „Knygnešys“ bei Algio Kuzmicko režisuotą kino juostą „Nežinomi didvyriai“.

„Tos sausio dienos daug vardų turi. Tos kruvinos dienos, kančių dienos laiko tėkmėje įgavo vieną, apibendrintą, grėsmingą pavadinimą – Sausio 13-oji.“ – taip prasideda dokumentinis filmas „Nežinomi didvyriai“. Skaityti toliau

A. Dementiška. Knygnešiai Bružai iš Zaltriškių (0)

Knygnešių Bružų giminaitė Petronėlė Bružaitė su vyru Lietuvos kariuomenės kareiviu Juozu Ambrožėjumi. 1933 m. Tauragė

Pernai gruodį sukako 140 metų, kai gimė Antanas Bružas (Bružys, Bruožis) – vienas iš žymiausių Tauragės krašto knygnešių, Garšvių knygnešių draugijos narys, artimai bendravęs ir dirbęs su žymiausiu Lietuvos knygnešiu Jurgiu Bieliniu, knygnešys profesionalas, knygnešys didmenininkas, Rytų Sibiro tremtinys.

Tilžėje leistame žurnale „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ (1894, kovo 1, nr. 5) Antanas Bružas įvardintas kaip „didelis Lietuvos knygininkas“. Beveik po 100 metų knygnešių laikų tyrinėtojas akademikas Vytautas Merkys A. Bružą paminėjo kaip įžymų knygnešį įkliuvusį su Vinco Kudirkos redaguojamu „Varpu“.

Taip pat gruodį sukako 170 metų, kai gimė Martynas Bružas (Bružys) – knygnešių rėmėjas ir knygnešys, Antano Bružo tėvas. Skaityti toliau