Žymos archyvas: Knygnešiai

V. M. Čigriejienė. Negali būti tautos be teritorijos, be kalbos, be papročių (video) (14)

Vida Marija Čigriejienė | lrs.lt nuotr.

Skelbiame buvusios Seimo narės tremtinės Vidos Marijos Čigriejienės kalba Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti skirtame minėjime.

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite, Seimo Pirmininke, Ministre Pirmininke, Vyriausybės ir Seimo nariai, mieli politiniai kaliniai ir tremtiniai, visi čia susirinkusieji,

savo pasisakymą norėčiau pradėti Jono Basanavičiaus žodžiais: „Tauta, pamiršusi savo praeitį, yra be ateities“. Šiandien šie žodžiai yra ypač prasmingi. Skaityti toliau

Konferencija, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui LAZDIJUOSE (0)

Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Lazdijuose vyks istorijos paveldo konferencija bei knygos „Punsko, Seinų ir Lazdijų krašto knygnešiai ir daraktoriai“ sutiktuvės.

knyga

 Programa:

9.00 val. – knygnešių pagerbimas Būdvietyje prie paminklo, skirto Būdviečio krašto
žmonėms, knygnešiams, politiniams kaliniams, tremtiniams, partizanams;

10.00 val. – konferencija ir knygos pristatymas Lazdijų viešosios bibliotekos
konferencijų salėje.

LR konsulato Seinuose vadovo Vaclavo Stankevičiaus, Punsko valsčiaus viršaičio Vytauto Liškausko, Lazdijų savivaldybės mero Artūro Margelio sveikinimai.

Pranešimus skaito:

  • Benjaminas Kaluškevičius (kraštotyrininkas, knygos sudarytojas), Kaunas;
  • Sigitas Birgelis (knygos sudarytojas), Punskas;
  • Gražina Markauskienė (knygnešio Vinco Markevičiaus anūkė), Kaunas;
  • Daina Pledienė (Lazdijų krašto muziejaus direktorė).

Parodos „Punsko parapijai 420“ atidarymas
Punsko ansamblio „Tėviškės aidai“ koncertas

Rengėjai:
Punsko savivaldybė
Punsko „Aušros“ leidykla
Lazdijų rajono savivaldybė
Lazdijų krašto muziejus
Lazdijų r. sav. viešoji bibliotekaRėmėjai

Konferencija Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečiui Punske (0)

Knyga | Punsko savivaldybės nuotr.

Kovo 17 d., šeštadienį, Punske, minint Knygnešių dieną ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-metį, vyks istorijos paveldo konferencija bei knygos „Punsko, Seinų ir Lazdijų krašto knygnešiai ir daraktoriai“ sutiktuvės.

Programa:

9.30 val. – knygnešių pagerbimas prie knygnešio Povilo Matulevičiaus paminklo, Skaityti toliau

G. Karosas. Tautinė Lietuva: kelias į namus (15)

Gintaras Karosas | asmen. nuotr.

Pasitinkame Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų. Tai ypatinga data mūsų valstybės gyvenime. Valstybės, kuri prieš šimtą metų 1918 m. vasario 16-ąją atgimė: vieni sako, kad tai stebuklas, kiti – kad tai padaryti pavyko didžiulėmis mūsų Tautos šviesuolių pastangomis. Stebuklai neįvyksta savaime. Jie būna tada, kai tikėjimas ar nuoširdžios pastangos peržengia įtikinamumo kritinę ribą. Tada, daugiau kaip prieš šimtmetį, Tautos šviesuolių, rašančių ir kviečiančių Sąjūdžiui, nebuvo daug. Jie budino Tautą. Kiti, tylieji, prisidėjo prie mūsų valstybės atkūrimo kitaip: knygnešiai, Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Ar išsaugosime tautos dvasią? (2)

Sodinamas ąžuolas partizanų vadui Jonui Žemaičiui. Centre – 20 metų sovietiniuose lageriuose kalėjęs Liudas Simutis | R.Čėplos nuotr.

Šiušename nukritusiais ąžuolų lapais, braidome rusvai gelsvu jų kilimu. Lapkritis pervirto į antrąją pusę, apnuogindamas net ir ąžuolus. Bet Ąžuolynas gražus visais metų laikais. Ruduo atidengia šakų linijas, kamienų žievės faktūrą. Prieš keletą metų kažkieno pikta ranka storiausiųjų žievę, lyg odą nulupo: ąžuolo žievės nuoviras – geriausias vaistas viduriuojant, tiek žmogui, tiek ir gyvuliui. Tokio kiekio tikriausiai reikėjo kokio ūkininko gyvuliams. Piktadario nesučiupo, o ąžuolai baigia užsigydyti žaizdas – užtraukė žieve, liko tik gilūs randai. Skaityti toliau

Paminklas knygnešio garbei (2)

Paminklas knygnesiui kreivenuose_punskas.pl

Lietuvos nepriklausomybės 100-mečiui

Kreivėnų kaimo kryžkelėje, pusė kilometro už Punsko, stovi netašyto granito paminklinis akmuo su bronzine lenta, kurioje skaitome: „Liaudies švietėjui, knygnešiui Povilui Matulevičiui – 1840–1929 – dėkingi tautiečiai. Kreivėnai „Sūduva” 1956″. Lenta buvo pagaminta 1956 m. ir ji turėjo būti prikalta visai kitoje vietoje. Lentos istorija įdomi, bet apie ją papasakosiu kitą kartą.

Paminklinio akmens Povilui Matulevičiui istorija prasidėjo prieš 28-erius metus. Skaityti toliau

Garliavoje įamžintas lietuvybės puoselėtojo K. Aglinsko atminimas (nuotraukos) (3)

Spalio 11 d. Jonučių kapinėse (Kauno r.) atidengtas koplytstulpis vienam „Aušros“ steigėjų Kaziui Aglinskui (1851–1924). Baigta rekonstruoti ir šio šviesuolio vardu pavadinta gatvė.

Koplytstulpį sukūrė K. Aglinsko gatvėje ilgą laiką gyvenęs istorijos mokytojas Ričardas Gudaitis.  Renginyje dalyvavo Jonučių gimnazijos ir progimnazijos mokiniai.

„Pasitikdami atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetį, privalome prisiminti ne tik Vasario 16-osios akto signatarus, bet ir tuos, kurie tiesė kelią į Nepriklausomybę. Savo pasiaukojama veikla K. Aglinskas buvo ryškiausia to meto pakaunės krašto asmenybė“, – pabrėžė istorikas. Skaityti toliau

L. Kalėdienė. Kas išmetė „w“ iš lietuviškos abėcėlės? (116)

Prof. dr. Laima Kalėdienė | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Lenkiškų raidžių atsikratė „aušrininkai“ ir „varpininkai“

Jeigu rašymas lietuviškomis ar nelietuviškomis raidėmis būtų visai nereikšmingas dalykas, knygnešiai (jų būta mažiausiai 2000!) keturis dešimtmečius (1864-1904) nebūtų rizikavę savo gyvybe dėl lietuviško rašto. 2004 m. UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalų reiškinį, net neturintį atitikmenų pasaulio kontrabandos istorijoje. Druską, tabaką, spiritą, auksą, vergus, – daug ką gabeno kontrabandininkai, bet knygas…  Vien dėl to, kad jos parašytos ne rusiškąja graždanka, o lotyniško pagrindo raidėmis. Skaityti toliau

Lietuvių kūryba įvertinta didžiausioje Niujorko animacijos šventėje (video) (0)

kadras-is-filmo-kaukai-rengeju nuotr

Niujorke vykusiame viename didžiausių animacijos festivalių „Animation Block Party“ Gedimino Šiaulio režisuotas animacinis trumpo metro filmas „Kaukai“ (angl. „Running Lights“) laimėjo „Geriausio originalaus dizaino“ apdovanojimą.

Šviesi pasaka vaikams, skatinanti pamąstyti, kas yra mirtis, atrinkta iš  daugiau nei tūkstančio kasmet šioje šventėje dalyvaujančių darbų. Tarp didžiausių apdovanotų animacijos milžinų – Amerikos, Kanados ir Prancūzijos –  šiemet puikuojasi ir Lietuvos vardas. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Kauniečiai atidavė pagarbą knygnešiams (1)

Pranešėjas Zigmas Tamakauskas | A. Grigaitienės ir R. Kazakevičiuaus nuotr.

Kovo mėnesį   kasmet  pažymima Knygnešio diena. Ta proga Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus salėje įvyko Knygnešių minėjimo popietė. Ją surengė LŠS  Kauno šaulių antroji kuopa, vadovaujama  Juliaus Proškaus, gražiai talkinant aktyviam kuopos šauliui Ramūnui Kazakevičiui. Minėjimą savo poetišku žodžiu vedė Kauno įgulos karininkų ramovės ryšių su visuomene skyriaus darbuotojas majoras Gediminas Reutas.

Apie  Lietuvos knygnešius ir jų veiklą  pranešimą skaitė šių eilučių autorius. Pranešime   išskirti du knygnešystės tarpsniai. Pirmasis – susijęs su vadinamuoju spaudos draudimo Skaityti toliau

Žemaitijos nacionalinis parkas paminėjo Knygnešio dieną (0)

Koplytstulpio tvarkymas | D. Abrutės nuotr.

Kovo 16 d. Žemaitijos nacionalinis parkas paminėjo Knygnešio dieną. 2004 metais UNESCO knygnešystę įvertino kaip neeilinę ir pasaulyje neturinčią atitikmenų veiklą. Knygnešystė – XIX amžiaus Lietuvos istorijos fenomenas, patriotinė veikla, nukreipta prieš carinės Rusijos vykdytą lietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politiką, trukusią daugiau kaip 40 metų. Po 1863 metų sukilimo Rusijos imperijos valdžia uždraudė leisti ir platinti knygas, parašytas naudojantis lotyniško pagrindo abėcėle. Lietuviški leidiniai buvo spausdinami užsienyje (tuometinėje Prūsijoje, Mažojoje Lietuvoje, Amerikoje), Skaityti toliau

L. Milčius. Ką dabar nešam? (3)

Knygnešys | L. Milčiaus nuotr.

Atsiliepiant į vėl pakilusį norą kai kuriems Lietuvos „intelektualams“, politikams kuo greičiau „sueuropėti“, bet praktiškai nusilenkti Varšuvos ponams ir tam paaukoti nusistovėjusį lietuvių kalbos raštą, jį užteršiant svetimomis mums raidėmis. Toks žingsnis bus labai kenksmingas lietuvių tautai, jos ateičiai, o taip pat ir Lietuvos valstybės teritoriniam vientisumui. 

Išdarkius lietuvišką raidyną, tuo pačiu bus pamintas ir konstitucinis lietuvių kalbos valstybinis statusas.

Ką dabar nešam? Skaityti toliau

Knygų lentynoje IV-tas „Knygnešio“ tomas (0)

knygnesiai-iv-knygaKetvirtoje „Knygnešio“ knygoje, kaip ir ankstesnėse, pateikiami autentiški knygnešių bei daraktorių atsiminimai. Pirmąsias dvi knygas dar prieškariu parengė ir išleido Petras Ruseckas (I-as tomas – 1926 m., pakartotinai (papildytas) – 1938 m.; II-as tomas – 1928 m.). III-ią tomą iš spaudoje paskelbtų atsiminimų ir nespausdintų rankraščių 1997 m. parengė akademikas Vytautas Merkys. IV-tą tomą, inicijavus Lietuvos knygnešio draugijai, parengė Benjaminas Kaluškevičius ir Kazys Misius. Jų pastangomis dar 2004 m. buvo parengtas ir fundamentalus žinynas „Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai“. Sudarytojai vadovavosi ankstesnių „Knygnešio“ tomų sudarymo principais. Straipsniai suskirstyti į tris skyrius, pavadintais kraštais, kas faktiškai atitinka tuometinius administracinius vienetus – gubernijas. Ketvirtą tomą norėta išleisti minint lietuvių spaudos uždraudimo 150-ąsias metines – 2014 metais. Skaityti toliau

Etninės kultūros globos taryba linki neužmiršti lietuviško žodžio saugotojų – knygnešių (0)

Žodis

Etninės kultūros globos taryba (EKGT) sveikina visus savo tautos kalba kalbančius, laisvai žinias skleidžiančius, visus knygų ir spaudos leidėjus su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena (gegužės 7-ąja) ir linki neužmiršti lietuviško žodžio saugotojų – knygnešių bei toliau aktyviai skleisti geras žinias apie šių dienų istorinius ir etnokultūrinius įvykius.

EKGT globos tarybos prašymu atlikto tyrimo „Etnografinių regionų metų žinių sklaida informacinėje erdvėje“ (dr. T. Petreikis ) duomenimis įvairiose žiniasklaidos priemonėse 2015 m. buvo  paviešinta apie 437 Etnografinių regionų metams skirtų renginių, Skaityti toliau

Minima Knygnešių diena – 170-osios J. Bielinio gimimo metinės (0)

knygnesiu_karalius_jurgis_bielinis_grazitumano.ltSukanka 170 metų, kai gimė knygnešys Jurgis Bielinis.  Per 40 metų trukusį spaudinių lotyniškais rašmenimis draudimą J. Bielinis tapo viena ryškiausių tautinio judėjimo figūrų, o pati knygnešystė laikoma svarbiu reiškiniu, prisidėjusiu prie Lietuvos valstybės atkūrimo.

Jurgis Bielinis (kitos pavardės: Bieliakas, Jakulis, 1846 m. kovo 16 d. Purviškiuose, Nemunėlio Radviliškio valsčius – 1918 m. sausio 18 d. Katinuose, Joniškėlio valsčius, palaidotas Suoste) – Lietuvos knygnešys, publicistas, „Aušros“ ir „Varpo“ bendradarbis. Pasirašinėjo slapyvardžiais – Juozapas Baltasis Erelis, J. B. Erelis, Jurgis, Juozapas Baltasai ir kt. Skaityti toliau

Seime bus pristatyta žinyno apie knygnešius antroji knyga (1)

Knygos viršelis

Kovo 18 d. 12 val. Vilniuje, Seimo galerijoje (Seimo I rūmai) vyks Lietuvos kultūros fondo Knygnešio draugijos renginys „Knygnešių pėdomis iki mūsų dienų“, kuriame bus pristatyta žinyno „Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai“ antroji knyga. Renginį globoja Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė.

Renginys Seime vyks atvirų durų valandų metu iki 15 val. (Įėjimas per Seimo I rūmus, nuo Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pusės. Primenama, kad atvirų durų valandų lankytojams nereikalinga išankstinė registracija). Skaityti toliau

Martyno Jankaus muziejui atsiveria naujos galimybės (0)

Rekonstruojama M.Jankaus sodybos kletis

Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus jau nuo 2015 m. liepos pabaigos gyvena naujų permainų ir galimybių nuotaikomis. Džiugu, kad prasidėjo Martyno Jankaus sodybos klėties atstatymo darbai. Ši klėtis atstatoma virš autentiško, arkinio, raudonplyčio rūsio, kuriame spaustuvininkas, aušrininkas, visuomenės veikėjas, Tilžės akto signataras Martynas Jankus laikė slaptą knygų sandėlį. XIX a. pabaigoje, spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo metais, Bitėnuose įsteigta  Martyno Jankaus spaustuvė ir knygų sandėlis knygnešiams Skaityti toliau

B. Kuzmickas. Lietuvos rusinimas (5)

Bronius Kuzmickas | J. Vercinkevičiaus nuotr.

Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas, Tautos kultūros savimonė, Vilnius: Mintis, 1988, p. 51– 70.

1.

Carinė Rusija, kurios valdžioje Lietuva išbuvo 120 metų, stengėsi šalį visapusiškai integruoti į savo sudėtį, o lietuvių tautą asimiliuoti ir todėl įvairias būdais varžė lietuvių kultūrą, slopino ir persekiojo nacionalinį judėjimą. Lietuvių nacionalinė kultūra Didžiojoje Lietuvoje nuo XVIII a. pabaigos kilo ir augo tautai kenčiant dvigubą nacionalinę priespaudą, sutapusią su dvipuse tautine kultūrine asimiliacija – lenkinimu ir rusinimu. Skaityti toliau

A. Piročkinas. Lietuvos Respublikos Seimo sprendimo belaukiant (I) (70)

Ptrof. Arnoldas Piročkinas | mokslasplius.lt nuotr.

Kaip bus išspręsta svetimvardžių rašymo asmens dokumentuose problema?

Lietuvos Respublikos Seimas, grįžęs po vasaros pertraukos į savo rūmų salę, rudens sesijos pradžioje tikriausiai, kaip yra žadėta, svarstys svetimvardžių rašymo Lietuvos valstybės dokumentuose problemą ir priims dėl jo šiokį ar tokį nutarimą.

Lietuvių tautai jos kalbos rašyba, raidynas nuo XIX a. vidurio yra tapęs ypač brangiu ir jautriu dalyku. Dėl jo tūkstančiai knygnešių ir jų talkininkų buvo pasiryžę aukoti savo jėgas, sveikatą ir net gyvybę. Keturiasdešimt metų trukusi kova dėl lietuviško žodžio ir raidyno baigėsi tautos laimėjimu. Skaityti toliau

G. Karosas. Lietuvių kalba yra mūsų valstybės pamatas (15)

GintarasKarosas_asmen.nuotr

Lietuva praėjusio šimtmečio pirmoje pusėje buvo atkurta svarbiausio tautinės valstybės identiteto – kalbos, išskiriančios ją iš kitų tautų, pagrindu. Valstybės pamatas, lietuvių kalba, su visa savo atributika – raidynu, rašybos taisyklėmis, viešosiomis vartojimo normomis, – neturėtų būti nei ekonominių, nei politinių derybų objektu. Juk lygiai taip pat, kam nors panorėjus, nekeistume Lietuvos himno žodžių ar vėliavos spalvų. Ekonomikoje, priešingai, galimi įvairūs raidos variantai ir korekcijos. Silpninant valstybės pamatą, visas valstybės darinys taptų nestabilus ir lengvai pažeidžiamas. Skaityti toliau

Surengta tarptautinė, tradicinė XXI knygos šventė „Laikas gyvena knygose“ (0)

Apdovanojimas prelatui Vytautui Steponui Vaičiūnui | rengėjų nuotr.

Šios šventės sumanytojai – XXVII knygos mėgėjų draugija, buvusi Kauno centrinė profsąjungų biblioteka ir V.Staniulio knygynas pirmąją šventę, skirtą Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai surengė prieš 21-nerius metus. Vyko konferencijos, geriausiai parengti ir išleisto bibliofilinio leidinio konkursai, ekslibrisų konkursai – parodos, Lietuvos viešųjų bibliotekų išleistų ir parengtų leidinių konkursai. Šventės partneriais buvo Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka, Lietuvos bibliotekininkų draugija, Skaityti toliau

Švenčionių krašto knygnešiai ir didieji lietuvintojai XIX-XX amžių sandūroje (10)

knygnesys-mykolas-vaiskunas-K100

Istorija Lietuvai ir lietuvių tautai dažnai buvo rūsti ir negailestinga, tačiau visais laikais lietuviai stengėsi išsaugoti savo moralines vertybes.

Per Pilėnų laužus, kunigaikščių Mindaugo, Gedimino, Algirdo, Vytauto, Jogailaičių dinastijos karalių kovas su godžiais kaimynais Lietuvos piliečio sąvoka vis glaudžiau siejosi su pareigos ir meilės Tėvynei sąvokomis. Deja, 1795 metais valstybingumas buvo ilgam prarastas. Vis dėlto pilietinė sąmonė teberuseno ir plykstelėjo 1831 ir 1863 metų sukilimų liepsnomis.

Po 1863 metų sukilimo caro valdžia ėmėsi priemonių dar labiau išplėsti savo įtaką Lietuvoje.

Vilniaus generalgubernatorius Muravjovas, kaip ir Jekaterina II, buvo nuomonės, Skaityti toliau

Vilniaus mokytojų namai kviečia į vakaronę „Knygnešio diena su naujais vardais“ (0)

vilniaus-mokytoju-namai-kultura.lt-nuotr

Kovo 16 d. 16.30 val. Knygnešių dienos proga Vilniaus mokytojų namų svetainėje (Vilniaus g. 39) įvyks vakaronė „Knygnešio diena su naujais vardais“.

Renginyje bus pristatytas naujas žinyno „Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864-1904“ antroji knygą.  Dalyvaus: autoriai Benjaminas Kaluškevičius ir Kazys Misius, istorikas akademikas Antanas Tyla, „Diemedžio” leidyklos vyr. red. Danas Kaukėnas, Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės vadovas Sigitas Šamborskis, Mažvydo knygos klubas, knygnešių ainiai. Skaityti toliau

V.P. Balandis. Knygnešiai – permąstant Lietuvos mitus (13)

es-knygnesys-alks.lt-koliazas

Labai smagu matyti Lietuvą ką tik atšventusią jau 25-ąjį savo gimtadienį, ir, panašu, sėkmingai atsiplėšusią nuo sunkios praeities. Visai netrukus po kovo 11-osios ateina ir kita, istorinės praeities minėjimui skirta diena – kovo 16-oji, arba Knygnešio diena. Lietuvai žengiant pirmyn į XXI a., mes galime iš naujo įvertinti mūsų tautinius mitus ir įsitikinimus. Šiuolaikinis išsilavinimas ir modernus mąstymas įgalina ir išlaisvina, ir nėra abejonių, kad dabarties pilietis geba daug geriau suvokti, analizuoti ir strategiškai formuoti savo šalies politines ir ekonomines galimybes, nei galėjo tą padaryti galėjo tūlas, patriotizmo įkaitintas ir pradinio išsilavinimo neturintis XIX a. antros pusės lietuvis. Skaityti toliau

Apie knygnešius ir laisvą spaudą primins lietuvių sukurtas žaidimas (1)

„KA-ringas“ archyvo nuotr.

Virtualų gyvenimą perkėlę į realybę du veiklūs kauniečiai gerokai praplėtė populiarių žaidimų lazeriniais ginklais galimybes. Kauno gyventojai – Vytautas Vyzas ir Eduardas Žemeckis, aktyvių pramogų rinkai siūlo naujovę – žaidimą su jų pačių sukurtais elektroniniais šautuvais (lazeriais).

Kaune įsteigę aktyvaus laisvalaikio klubą „KA-ringas“, elektroninių ginklų kūrėjai kviečia jų įgyvendintą idėją išbandyti daugiau nei 1000 kvadratinių metrų erdvėje prieš tai pasirinkus žaidimo scenarijų. Skaityti toliau

Pristatytas leidinys „Laisvės kovų paminklai ir atmintinos vietos Kėdainių krašte“ (0)

kedainiai.lt nuotr.

Gegužės 20 d. Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos salėje įvyko dviejų dalių leidinio – žemėlapio „Laisvės kovų paminklai ir atmintinos vietos Kėdainių krašte“ ir jo aprašo – pristatymas. Renginyje dalyvavo leidinio sudarytojai: Kėdainių krašto muziejaus istorikas Vaidas Banys, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas Rytas Tamašauskas ir Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė Margarita Rukšienė.

Pirma leidinio dalis − žemėlapis „Laisvės kovų paminklai ir atmintinos Skaityti toliau

Kauno jaunimas nusilenkė knygnešiams (nuotraukos) (0)

Kauno jaunimas nusilenkė knygnešiams | kaunas.lt nuotr.

Pačioje garbingiausioje vietoje, prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Knygnešių sienelės ir skulptoriaus Juozo Zikaro sukurto paminklo „Knygnešys“, trečiadienį vyko tradicinis Jono Pauliaus II gimnazijos rengiamas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos minėjimas.

Šiais metais sukanka 110 metų, kai Lietuvoje buvo panaikintas spaudos ir gimtojo žodžio draudimas. Nė viena pasaulio tauta neišgyveno gimtosios kalbos draudimo, o Lietuvoje 40 metų žmonės negalėjo mokytis, spausdinti knygų gimtąja kalba. Spaudos draudimui priešinosi visa tauta, bet didžiausias nuopelnas dėl gimtojo žodžio likimo priklauso knygnešiams. Skaityti toliau

Lietuvių rašytojo Liudviko Jakavičiaus-Lietuvanio kūryba pristatyta Ispanijoje (0)

Liudvikas Jakavičius-Grimalauskas dokumentų apie Liudviko Jakavičiaus-Lietuvanio gyvenimą ir darbą pristatymo metu | asmeninio archyvo nuotr.

Praėjusių metų lapkritį Ispanijoje, serui F. Gimenesui (Francisco Giménez) , autonominio Mursijos regiono kultūros paveldo generaliniam direktoriui, buvo įteiktos Lietuvos rašytojo ir žurnalisto sero Liudviko Jakavičiaus-Lietuvanio literatūros kūrinių kopijos.

Kūrinių kopijas pristatė seras Liudvikas Jakavičius-Grimalauskas, rašytojo proanūkis ir princo Inigo von Uracho, Uracho Princo ir grafo Vutenbergo (Württembergo) ryšių su žiniasklaida biuro dabartinis vadovas.

Šie dokumentai buvo saugomi autonominio Mursijos regiono Generaliniame archyve ir autonominio Mursijos regiono regioninėje bibliotekoje. Skaityti toliau

Bus paminėtos F.Bortkevičienės 140-osios gimimo metinės (1)

Felicija Bortkevičienė-Povickaitė (1873-1945)

Spalio 17 d., 17 val. Signatarų namuose (Pilies g. 26, Vilnius) bus paminėta Felicijos Bortkevičienės, vienos iš pirmųjų moterų, dalyvavusių lygiomis teisėmis su vyrais visuomeniniame, politiniame valstybės gyvenime, 140-ąsias gimimo metines. Kalbės istorikas Jonas Rudokas.

Felicija Bortkevičienė-Povickaitė gimė 1873 m. rugsėjo 1 d. Linkaučių dvare, Krekenavos valsčius, Panevėžio apskrityje.

Iki 13 m. mokėsi namuose, 1885–1889 m. mokėsi Kauno Marinskaja mergaičių gimnazijoje, bet už streiko organizavimą iš priešpaskutinės klasės buvos pašalinta. Skaityti toliau

Kalvarijoje iškils paminklas knygnešiams (3)

knygnesysAr sparčiai skverbiantis anglų kalbai ir kitoms svetimybėms, sugebėsime išsaugoti vieną svarbiausių tautos vertybių – lietuvišką žodį? Proseneliams, seneliams ir tėvams teko kaip reikiant dėl jo pasistengti, dabar atėjo mūsų eilė. Kalvarijos savivaldybės Jungėnų pagrindinė mokykla kartu su labdaros ir paramos fondu „Sūduvos ateitis“ nusprendė priminti kraštiečiams reikšmingą knygnešių darbą, įkvėpti gerbti ir branginti gimtąją kalbą. Jų iniciatyva Kalvarijoje, už buvusios arklių pašto stoties, kitąmet turėtų iškilti paminklas knygnešiams ir spaudos darbuotojams atminti. Skaityti toliau