Žymos archyvas: Knygnešiai

Vilnius kviečia apsilankyti Sukilėlių koplyčioje ir pasivaikščioti po istorines Rasų kapines (3)

Rasų kapinės. J. Basanavičiaus kapas | vilnius.lt nuotr.

Prieš metus, lapkričio 22 d., Vilniuje vyko iškilmingos 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių valstybinės laidotuvės Rasų kapinėse. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia dar šį savaitgalį skirti laiko pasivaikščiojimui po istorines miesto vietas ir užsukti į visuomenei atvertą Sukilėlių koplyčią bei pasivaikščioti po kelis šimtmečius menančias Senąsias Rasų kapines.

Prieš metus vykusiose valstybinėse laidotuvėse, iškilmingoje sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko bei dar 18 sukilėlių palaidojimo iškilmėse dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos prezidentai, politiniai veikėjai, pagerbti sukilimo Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Žmogus, Lietuvai atidavęs savo sielą ir širdį… (7)

Kunigas Mykolas Krupavičius | Vikipedijos nuotr.

Tai buvo didelių siekių kunigas Mykolas Krupavičius, vėliau gavęs prelato vardą. Šių metų gruodžio mėnesio 4 dieną sueina 50 metų nuo šio įžymaus mūsų Valstybės veikėjo prelato Mykolo Krupavičiaus mirties.

Prelatas gimė prieš 135-erius metus Prienų rajono Balbieriškio miestelyje. Miestelis prisimena savo kraštietį, įrengęs jame M. Krupavičiaus alėją.

Prelato Mykolo Krupavičiaus visas gyvenimas buvo susietas su dvasinių vertybių plėtote, Tėvynės atgimimo ir jos stiprinimo siekiu, vadovaujantis krikščioniška patriotine nuostata, meile Lietuvai. Toks idealas jį vedė per visus gyvenimo verpetus, pasitaikiusias negandas. Skaityti toliau

J. Survilaitė. Tiltai tarp Didžiosios ir Mažosios Lietuvos (0)

Edita Barauskienė | Asmeninė nuotr.

Lietuvos istorijos brangintojai su įdomumu skaito Klaipėdos „Eglės“ leidyklos 2020 m. išleistą rašytojos Editos Barauskienės knygą „Gyvasis lietuvybės kraujas“, p. 385. Ketvirtasis knygos viršelis skelbia, kad knygos autorė „Didžiosios ir Mažosios Lietuvos dukra, kuriai visa ši istorija eina per širdį tiesiogine, o ne perkeltine prasme“.

Atiduota pagarba ir meilė Kraštui, kurio istorija išskirtinė, su niekuo pasaulyje nesulyginama, jo piliečių pilietiškasis moralinis turtas nepasveriamas ir neįkainojamas. Skaityti toliau

J. Survilaitė. Ką pasako įrašai kalendorių lapeliuose? (2)

 Janina Survilaitė | J. Survilaitės asmeninio archyvo nuotr.

Atsiverčiu 2020-ųjų metų plėšomo sieninio kalendoriaus gegužės 7 dienos lapelį su įrašu: Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, tačiau nė eilutės šiai išskirtinei Tautos istorijai paaiškinti 21-jame amžiuje gimusiems Lietuvos piliečiams. Įdomu, kiek jie žino apie 40-tį metų trukusį caro įsakymą uždraudusį lietuvišką spaudą ir jos gelbėtojus: Tautos pilkuosius didvyrius Knygnešius? Juk LR partijų, besiveržiančių į seimą, programose skirti dėmesio šios labiausiai išskirtinės pasaulyje Tautos istorijos Atminčiai išsaugoti jau 30 metų pakankamo dėmesio nėra. Nenustebtume, jeigu ne visi jaunieji seimo nariai nors ką nors daugiau galėtų paaiškinti… Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Čia vienas tik šimtas įamžintas mūsų… (3)

Zigmas Tamakauskas | Asmeninė nuotr.

Bevaikščiodami Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelio takais, prisiminėme ir knygnešius. Užsukame pro muziejaus bokšto pastatą į dar 1939 metais įrengtą   knygnešiams skirtą Atminties sodelį. Viename jo krašte stovi Bernardo Bučo sukurtas „Sėjėjas“, kitame – Juozo Zikaro skulptūra „Knygnešys“, o tarp jų – skulptoriaus Petro Rimšos „Lietuvos mokykla 1864-1904“. Šio sodelio gilumoje prie esančios sienos pagal architekto Karolio Reisono projektą pastatyta vadinama „Knygnešių sienelė“. Joje įrašytos labiausiai nusipelniusių Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Prabils varpai, skelbiantys Kovo 11-osios trisdešimtmečio rytmetį… (4)

Zigmas Tamakauskas | Asmeninė nuotr.

Gražiai atšventus mūsų Valstybės atkūrimo dieną, į mūsų namus beldžiasi pirmoji didi pavasario šventė – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetis. Į Kovo 11-ją mes ėjome nešdamiesi savo širdyse Vasario 16-osios idėjas, savo Tėvynės laisvės vilties vėliavą, pažymėtą Birželio 23-iosios sukilėlių, narsiųjų partizanų, knygnešių, tremtinių, žuvusių ar nukankintų mūsų geriausių tautiečių auka. Į Kovo vienuoliktąją ėjome su tos vėliavos paskleista dvasinio polėkio, Vienybės Tikėjimo ir Vilties šviesa. Šią dieną gražiai simbolizuoja ant architekto Karolio Reisono įrengto pjedestalo aukštai pakilęs skulptoriaus Juozo Zikaro angelas, vienoje rankoje laikantis sutraukytas nelaisvės grandines, o kitoje rankoje – karžygių iškovotą Lietuvos laisvės vėliavą. Skaityti toliau

V. E. Bortkevičienė. Petras Vileišis, palikęs neužmirštamus pėdsakus Lietuvių tautai (6)

Petras Vileišis su žmona Alina (1904 05) | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

Tautinio atgimimo jaudulys, kovos už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę kasmet tolsta nuo mūsų kasdienybės. Išlieka tik ryškiausi paveikslai, įvykiai, veidai, dažniausiai nugulę į istorijos šaltinių puslapius, grožinės literatūros tekstus. Tačiau gyvai iškyla, kai agresyvėja kosmopolitinės idėjos, bandoma perrašyti istoriją, minimos sukaktys ir kt.

Jei XIX a. viduryje išsiskyrė Žemaičių vyskupas, lietuvių tautinio atgimimo judėjimo vienas iš svarbiausių veikėjų, blaivybės draugijų organizatorius, švietėjas, rašytojas, lietuvių literatūros prozos Skaityti toliau

G. Martišius. Atsakomybė (8)

Lietuva | Alkas.lt nuotr.

Šiandien pasaulis būtų daug turtingesnis kultūros atžvilgiu, jei Lietuva būtų nepriklausoma, kadangi lietuvių tauta atstovauja ne tik arijų prokalbės civilizacijai ir kultūrai, bet taip pat turi didžiausią brangenybę pasaulyje – savo senovinę gražią kalbą.
Teodoras S. Turstonas (Theodore S. Thurson). Lietuvių kalba, „The New York Times“.

Nuostabų straipsnį apie mūsų kalbą neseniai paskelbė Arvydas Juozaitis veidaknygėje. Skaityti toliau

Kviečia paroda „Gera rašyti ranka…“, skirta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti (0)

plunksna-rasiklis-parkeris_am-lt

Gegužės 6 d. (pirmadienį), 16 val., Lietuvių kalbos institute (P. Vileišio g. 5, Vilnius), pirmojo aukšto fojė, bus atidaryta paroda „Gera rašyti ranka…“, skirta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti.  

Lietuviška raidė lotyniškais rašmenimis buvo uždrausta daugiau kaip 40 metų – nuo 1863-1864 m. sukilimo iki 1904 m. nueitas ilgas žodžio, rašto ir tautos brandos kelias. Šį laikotarpį pažymėjo sukilimai, maištai, kovos už gimtąjį žodį, knygnešių žygiai ir, pagaliau, tautinis atgimimas. Skaityti toliau

Lietuvos Knygnešio dienos minėjimas ir įamžinimas (video) (0)

Lietuvos knygnešiai | Šviesos miestelio bibliotekos nuotr.

Kovo 15 dieną, 13 val., Vilniaus Vytauto Didžiojo pirmojoje lietuvių gimnazijoje (Augustijonų g. 8), minint Lietuvos Knygnešio dieną iškilmingai atidaroma Knygnešių auditorija.

Renginio dienotvarkė:

13.10 val. iškilmingas Knygnešio dienos minėjimas gimnazijos aktų salėje;

14.00 val. iškilmingas Knygnešių auditorijos atidarymas (303 kabinetas); Skaityti toliau

V. M. Čigriejienė. Negali būti tautos be teritorijos, be kalbos, be papročių (video) (14)

Vida Marija Čigriejienė | lrs.lt nuotr.

Skelbiame buvusios Seimo narės tremtinės Vidos Marijos Čigriejienės kalba Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti skirtame minėjime.

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite, Seimo Pirmininke, Ministre Pirmininke, Vyriausybės ir Seimo nariai, mieli politiniai kaliniai ir tremtiniai, visi čia susirinkusieji,

savo pasisakymą norėčiau pradėti Jono Basanavičiaus žodžiais: „Tauta, pamiršusi savo praeitį, yra be ateities“. Šiandien šie žodžiai yra ypač prasmingi. Skaityti toliau

Konferencija, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui LAZDIJUOSE (0)

Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Lazdijuose vyks istorijos paveldo konferencija bei knygos „Punsko, Seinų ir Lazdijų krašto knygnešiai ir daraktoriai“ sutiktuvės.

knyga

 Programa:

9.00 val. – knygnešių pagerbimas Būdvietyje prie paminklo, skirto Būdviečio krašto
žmonėms, knygnešiams, politiniams kaliniams, tremtiniams, partizanams;

10.00 val. – konferencija ir knygos pristatymas Lazdijų viešosios bibliotekos
konferencijų salėje.

LR konsulato Seinuose vadovo Vaclavo Stankevičiaus, Punsko valsčiaus viršaičio Vytauto Liškausko, Lazdijų savivaldybės mero Artūro Margelio sveikinimai.

Pranešimus skaito:

  • Benjaminas Kaluškevičius (kraštotyrininkas, knygos sudarytojas), Kaunas;
  • Sigitas Birgelis (knygos sudarytojas), Punskas;
  • Gražina Markauskienė (knygnešio Vinco Markevičiaus anūkė), Kaunas;
  • Daina Pledienė (Lazdijų krašto muziejaus direktorė).

Parodos „Punsko parapijai 420“ atidarymas
Punsko ansamblio „Tėviškės aidai“ koncertas

Rengėjai:
Punsko savivaldybė
Punsko „Aušros“ leidykla
Lazdijų rajono savivaldybė
Lazdijų krašto muziejus
Lazdijų r. sav. viešoji bibliotekaRėmėjai

Konferencija Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečiui Punske (0)

Knyga | Punsko savivaldybės nuotr.

Kovo 17 d., šeštadienį, Punske, minint Knygnešių dieną ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-metį, vyks istorijos paveldo konferencija bei knygos „Punsko, Seinų ir Lazdijų krašto knygnešiai ir daraktoriai“ sutiktuvės.

Programa:

9.30 val. – knygnešių pagerbimas prie knygnešio Povilo Matulevičiaus paminklo, Skaityti toliau

G. Karosas. Tautinė Lietuva: kelias į namus (15)

Gintaras Karosas | asmen. nuotr.

Pasitinkame Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų. Tai ypatinga data mūsų valstybės gyvenime. Valstybės, kuri prieš šimtą metų 1918 m. vasario 16-ąją atgimė: vieni sako, kad tai stebuklas, kiti – kad tai padaryti pavyko didžiulėmis mūsų Tautos šviesuolių pastangomis. Stebuklai neįvyksta savaime. Jie būna tada, kai tikėjimas ar nuoširdžios pastangos peržengia įtikinamumo kritinę ribą. Tada, daugiau kaip prieš šimtmetį, Tautos šviesuolių, rašančių ir kviečiančių Sąjūdžiui, nebuvo daug. Jie budino Tautą. Kiti, tylieji, prisidėjo prie mūsų valstybės atkūrimo kitaip: knygnešiai, Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Ar išsaugosime tautos dvasią? (2)

Sodinamas ąžuolas partizanų vadui Jonui Žemaičiui. Centre – 20 metų sovietiniuose lageriuose kalėjęs Liudas Simutis | R.Čėplos nuotr.

Šiušename nukritusiais ąžuolų lapais, braidome rusvai gelsvu jų kilimu. Lapkritis pervirto į antrąją pusę, apnuogindamas net ir ąžuolus. Bet Ąžuolynas gražus visais metų laikais. Ruduo atidengia šakų linijas, kamienų žievės faktūrą. Prieš keletą metų kažkieno pikta ranka storiausiųjų žievę, lyg odą nulupo: ąžuolo žievės nuoviras – geriausias vaistas viduriuojant, tiek žmogui, tiek ir gyvuliui. Tokio kiekio tikriausiai reikėjo kokio ūkininko gyvuliams. Piktadario nesučiupo, o ąžuolai baigia užsigydyti žaizdas – užtraukė žieve, liko tik gilūs randai. Skaityti toliau

Paminklas knygnešio garbei (2)

Paminklas knygnesiui kreivenuose_punskas.pl

Lietuvos nepriklausomybės 100-mečiui

Kreivėnų kaimo kryžkelėje, pusė kilometro už Punsko, stovi netašyto granito paminklinis akmuo su bronzine lenta, kurioje skaitome: „Liaudies švietėjui, knygnešiui Povilui Matulevičiui – 1840–1929 – dėkingi tautiečiai. Kreivėnai „Sūduva” 1956″. Lenta buvo pagaminta 1956 m. ir ji turėjo būti prikalta visai kitoje vietoje. Lentos istorija įdomi, bet apie ją papasakosiu kitą kartą.

Paminklinio akmens Povilui Matulevičiui istorija prasidėjo prieš 28-erius metus. Skaityti toliau

Garliavoje įamžintas lietuvybės puoselėtojo K. Aglinsko atminimas (nuotraukos) (3)

Spalio 11 d. Jonučių kapinėse (Kauno r.) atidengtas koplytstulpis vienam „Aušros“ steigėjų Kaziui Aglinskui (1851–1924). Baigta rekonstruoti ir šio šviesuolio vardu pavadinta gatvė.

Koplytstulpį sukūrė K. Aglinsko gatvėje ilgą laiką gyvenęs istorijos mokytojas Ričardas Gudaitis.  Renginyje dalyvavo Jonučių gimnazijos ir progimnazijos mokiniai.

„Pasitikdami atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetį, privalome prisiminti ne tik Vasario 16-osios akto signatarus, bet ir tuos, kurie tiesė kelią į Nepriklausomybę. Savo pasiaukojama veikla K. Aglinskas buvo ryškiausia to meto pakaunės krašto asmenybė“, – pabrėžė istorikas. Skaityti toliau

L. Kalėdienė. Kas išmetė „w“ iš lietuviškos abėcėlės? (116)

Prof. dr. Laima Kalėdienė | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Lenkiškų raidžių atsikratė „aušrininkai“ ir „varpininkai“

Jeigu rašymas lietuviškomis ar nelietuviškomis raidėmis būtų visai nereikšmingas dalykas, knygnešiai (jų būta mažiausiai 2000!) keturis dešimtmečius (1864-1904) nebūtų rizikavę savo gyvybe dėl lietuviško rašto. 2004 m. UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalų reiškinį, net neturintį atitikmenų pasaulio kontrabandos istorijoje. Druską, tabaką, spiritą, auksą, vergus, – daug ką gabeno kontrabandininkai, bet knygas…  Vien dėl to, kad jos parašytos ne rusiškąja graždanka, o lotyniško pagrindo raidėmis. Skaityti toliau

Lietuvių kūryba įvertinta didžiausioje Niujorko animacijos šventėje (video) (0)

kadras-is-filmo-kaukai-rengeju nuotr

Niujorke vykusiame viename didžiausių animacijos festivalių „Animation Block Party“ Gedimino Šiaulio režisuotas animacinis trumpo metro filmas „Kaukai“ (angl. „Running Lights“) laimėjo „Geriausio originalaus dizaino“ apdovanojimą.

Šviesi pasaka vaikams, skatinanti pamąstyti, kas yra mirtis, atrinkta iš  daugiau nei tūkstančio kasmet šioje šventėje dalyvaujančių darbų. Tarp didžiausių apdovanotų animacijos milžinų – Amerikos, Kanados ir Prancūzijos –  šiemet puikuojasi ir Lietuvos vardas. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Kauniečiai atidavė pagarbą knygnešiams (1)

Pranešėjas Zigmas Tamakauskas | A. Grigaitienės ir R. Kazakevičiuaus nuotr.

Kovo mėnesį   kasmet  pažymima Knygnešio diena. Ta proga Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus salėje įvyko Knygnešių minėjimo popietė. Ją surengė LŠS  Kauno šaulių antroji kuopa, vadovaujama  Juliaus Proškaus, gražiai talkinant aktyviam kuopos šauliui Ramūnui Kazakevičiui. Minėjimą savo poetišku žodžiu vedė Kauno įgulos karininkų ramovės ryšių su visuomene skyriaus darbuotojas majoras Gediminas Reutas.

Apie  Lietuvos knygnešius ir jų veiklą  pranešimą skaitė šių eilučių autorius. Pranešime   išskirti du knygnešystės tarpsniai. Pirmasis – susijęs su vadinamuoju spaudos draudimo Skaityti toliau

Žemaitijos nacionalinis parkas paminėjo Knygnešio dieną (0)

Koplytstulpio tvarkymas | D. Abrutės nuotr.

Kovo 16 d. Žemaitijos nacionalinis parkas paminėjo Knygnešio dieną. 2004 metais UNESCO knygnešystę įvertino kaip neeilinę ir pasaulyje neturinčią atitikmenų veiklą. Knygnešystė – XIX amžiaus Lietuvos istorijos fenomenas, patriotinė veikla, nukreipta prieš carinės Rusijos vykdytą lietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politiką, trukusią daugiau kaip 40 metų. Po 1863 metų sukilimo Rusijos imperijos valdžia uždraudė leisti ir platinti knygas, parašytas naudojantis lotyniško pagrindo abėcėle. Lietuviški leidiniai buvo spausdinami užsienyje (tuometinėje Prūsijoje, Mažojoje Lietuvoje, Amerikoje), Skaityti toliau

L. Milčius. Ką dabar nešam? (3)

Knygnešys | L. Milčiaus nuotr.

Atsiliepiant į vėl pakilusį norą kai kuriems Lietuvos „intelektualams“, politikams kuo greičiau „sueuropėti“, bet praktiškai nusilenkti Varšuvos ponams ir tam paaukoti nusistovėjusį lietuvių kalbos raštą, jį užteršiant svetimomis mums raidėmis. Toks žingsnis bus labai kenksmingas lietuvių tautai, jos ateičiai, o taip pat ir Lietuvos valstybės teritoriniam vientisumui. 

Išdarkius lietuvišką raidyną, tuo pačiu bus pamintas ir konstitucinis lietuvių kalbos valstybinis statusas.

Ką dabar nešam? Skaityti toliau

Knygų lentynoje IV-tas „Knygnešio“ tomas (0)

knygnesiai-iv-knygaKetvirtoje „Knygnešio“ knygoje, kaip ir ankstesnėse, pateikiami autentiški knygnešių bei daraktorių atsiminimai. Pirmąsias dvi knygas dar prieškariu parengė ir išleido Petras Ruseckas (I-as tomas – 1926 m., pakartotinai (papildytas) – 1938 m.; II-as tomas – 1928 m.). III-ią tomą iš spaudoje paskelbtų atsiminimų ir nespausdintų rankraščių 1997 m. parengė akademikas Vytautas Merkys. IV-tą tomą, inicijavus Lietuvos knygnešio draugijai, parengė Benjaminas Kaluškevičius ir Kazys Misius. Jų pastangomis dar 2004 m. buvo parengtas ir fundamentalus žinynas „Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai“. Sudarytojai vadovavosi ankstesnių „Knygnešio“ tomų sudarymo principais. Straipsniai suskirstyti į tris skyrius, pavadintais kraštais, kas faktiškai atitinka tuometinius administracinius vienetus – gubernijas. Ketvirtą tomą norėta išleisti minint lietuvių spaudos uždraudimo 150-ąsias metines – 2014 metais. Skaityti toliau

Etninės kultūros globos taryba linki neužmiršti lietuviško žodžio saugotojų – knygnešių (0)

Žodis

Etninės kultūros globos taryba (EKGT) sveikina visus savo tautos kalba kalbančius, laisvai žinias skleidžiančius, visus knygų ir spaudos leidėjus su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena (gegužės 7-ąja) ir linki neužmiršti lietuviško žodžio saugotojų – knygnešių bei toliau aktyviai skleisti geras žinias apie šių dienų istorinius ir etnokultūrinius įvykius.

EKGT globos tarybos prašymu atlikto tyrimo „Etnografinių regionų metų žinių sklaida informacinėje erdvėje“ (dr. T. Petreikis ) duomenimis įvairiose žiniasklaidos priemonėse 2015 m. buvo  paviešinta apie 437 Etnografinių regionų metams skirtų renginių, Skaityti toliau

Minima Knygnešių diena – 170-osios J. Bielinio gimimo metinės (0)

knygnesiu_karalius_jurgis_bielinis_grazitumano.ltSukanka 170 metų, kai gimė knygnešys Jurgis Bielinis.  Per 40 metų trukusį spaudinių lotyniškais rašmenimis draudimą J. Bielinis tapo viena ryškiausių tautinio judėjimo figūrų, o pati knygnešystė laikoma svarbiu reiškiniu, prisidėjusiu prie Lietuvos valstybės atkūrimo.

Jurgis Bielinis (kitos pavardės: Bieliakas, Jakulis, 1846 m. kovo 16 d. Purviškiuose, Nemunėlio Radviliškio valsčius – 1918 m. sausio 18 d. Katinuose, Joniškėlio valsčius, palaidotas Suoste) – Lietuvos knygnešys, publicistas, „Aušros“ ir „Varpo“ bendradarbis. Pasirašinėjo slapyvardžiais – Juozapas Baltasis Erelis, J. B. Erelis, Jurgis, Juozapas Baltasai ir kt. Skaityti toliau

Seime bus pristatyta žinyno apie knygnešius antroji knyga (1)

Knygos viršelis

Kovo 18 d. 12 val. Vilniuje, Seimo galerijoje (Seimo I rūmai) vyks Lietuvos kultūros fondo Knygnešio draugijos renginys „Knygnešių pėdomis iki mūsų dienų“, kuriame bus pristatyta žinyno „Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai“ antroji knyga. Renginį globoja Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė.

Renginys Seime vyks atvirų durų valandų metu iki 15 val. (Įėjimas per Seimo I rūmus, nuo Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pusės. Primenama, kad atvirų durų valandų lankytojams nereikalinga išankstinė registracija). Skaityti toliau

Martyno Jankaus muziejui atsiveria naujos galimybės (0)

Rekonstruojama M.Jankaus sodybos kletis

Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus jau nuo 2015 m. liepos pabaigos gyvena naujų permainų ir galimybių nuotaikomis. Džiugu, kad prasidėjo Martyno Jankaus sodybos klėties atstatymo darbai. Ši klėtis atstatoma virš autentiško, arkinio, raudonplyčio rūsio, kuriame spaustuvininkas, aušrininkas, visuomenės veikėjas, Tilžės akto signataras Martynas Jankus laikė slaptą knygų sandėlį. XIX a. pabaigoje, spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo metais, Bitėnuose įsteigta  Martyno Jankaus spaustuvė ir knygų sandėlis knygnešiams Skaityti toliau

B. Kuzmickas. Lietuvos rusinimas (5)

Bronius Kuzmickas | J. Vercinkevičiaus nuotr.

Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas, Tautos kultūros savimonė, Vilnius: Mintis, 1988, p. 51– 70.

1.

Carinė Rusija, kurios valdžioje Lietuva išbuvo 120 metų, stengėsi šalį visapusiškai integruoti į savo sudėtį, o lietuvių tautą asimiliuoti ir todėl įvairias būdais varžė lietuvių kultūrą, slopino ir persekiojo nacionalinį judėjimą. Lietuvių nacionalinė kultūra Didžiojoje Lietuvoje nuo XVIII a. pabaigos kilo ir augo tautai kenčiant dvigubą nacionalinę priespaudą, sutapusią su dvipuse tautine kultūrine asimiliacija – lenkinimu ir rusinimu. Skaityti toliau

A. Piročkinas. Lietuvos Respublikos Seimo sprendimo belaukiant (I) (70)

Ptrof. Arnoldas Piročkinas | mokslasplius.lt nuotr.

Kaip bus išspręsta svetimvardžių rašymo asmens dokumentuose problema?

Lietuvos Respublikos Seimas, grįžęs po vasaros pertraukos į savo rūmų salę, rudens sesijos pradžioje tikriausiai, kaip yra žadėta, svarstys svetimvardžių rašymo Lietuvos valstybės dokumentuose problemą ir priims dėl jo šiokį ar tokį nutarimą.

Lietuvių tautai jos kalbos rašyba, raidynas nuo XIX a. vidurio yra tapęs ypač brangiu ir jautriu dalyku. Dėl jo tūkstančiai knygnešių ir jų talkininkų buvo pasiryžę aukoti savo jėgas, sveikatą ir net gyvybę. Keturiasdešimt metų trukusi kova dėl lietuviško žodžio ir raidyno baigėsi tautos laimėjimu. Skaityti toliau

G. Karosas. Lietuvių kalba yra mūsų valstybės pamatas (15)

GintarasKarosas_asmen.nuotr

Lietuva praėjusio šimtmečio pirmoje pusėje buvo atkurta svarbiausio tautinės valstybės identiteto – kalbos, išskiriančios ją iš kitų tautų, pagrindu. Valstybės pamatas, lietuvių kalba, su visa savo atributika – raidynu, rašybos taisyklėmis, viešosiomis vartojimo normomis, – neturėtų būti nei ekonominių, nei politinių derybų objektu. Juk lygiai taip pat, kam nors panorėjus, nekeistume Lietuvos himno žodžių ar vėliavos spalvų. Ekonomikoje, priešingai, galimi įvairūs raidos variantai ir korekcijos. Silpninant valstybės pamatą, visas valstybės darinys taptų nestabilus ir lengvai pažeidžiamas. Skaityti toliau