Naujienų srautas (RSS) Alkas feisbuke

Žymos archyvas: Knyga

F. Ostaseskio knyga „Penki kvietimai“: jautriai apie mirties prigimtį ir prasmingą gyvenimą (1)

F. Ostaseskis | medium.com nuotr.

Gegužės 20 dieną, 18 val., Vilniaus apskrities viešojoje Adomo Mickevičiaus bibliotekoje Rytis Juozapavičius drauge su „Hospice“ paramos fondo vadove Agne Zuokiene, bendrosios praktikos slaugytoja Laima Baršauskiene ir pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) projektų vadovu Virginijumi Šauliu pristatys Frako Ostaseski knygą „Penki kvietimai“.

Tokių knygų kaip ši – ką tik pasirodžiusi Franko Ostaseskio „Penki kvietimai“ Skaityti toliau

O. Voverienė. Pulkininkas Steponas Rusteika – Pirmosios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras (1)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

O Lietuva – kraujuojanti žaizda: Dvarų gaisravietės, išniekintos kilniųjų sielos Su praeities dvasia atgimusius vaikus sutaikyk Ir siųski atgailą kaip šviesą dangišką visiems, Prie ištakų savų šiandien priglūstantiems Ir įsiklausantiems į tylų balsą milžinų. (Regina Biržinytė)

Visiškai netikėtai, domintis Panevėžio Dievo Apvaizdos seserų Kongregacijos vienuolyno istorija, į rankas pateko knyga „Žemaitiškos Rusteikų giminės likimai. 1500-2000“ (Šiauliai, 2001). Tai garsios  žemaitiškos bajorų giminės istorija, palikusi gilius pėdsakus Lietuvos istorijoje. Skaityti toliau

Kaune bus pristatyta knyga apie Umbrijos regioną (0)

Umbrija | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.

Gegužės 2 d., 18 val., Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g 2, 322 kamb.), Lina Limantaitė pristatys knygą „Umbrija. Žalioji Italijos širdis“. Renginyje dalyvaus knygos autorė L. Limantaitė ir Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, Dante Alighieri draugijos Kauno komiteto pirmininkas doc. dr. Stefano Lanza.

Umbrija vadinama žaliąja Italijos širdimi. Supama Apeninų kalnų ir žalumos, Skaityti toliau

A. Butkus. Latviai (0)

Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Alkas.lt pristato baltisto, VDU Letonikos centro vadovo, habilituoto humanitarinių mokslų daktaro, profesoriaus, asociacijos „Lietuvos ir Latvijos forumas“ pirmininko Alvydo Butkaus knygą „Latviai“ (Kaunas: Aesti, 1995), kuri yra gerokai papildytas ankstesnės knygos „Mūsų broliai latviai“ (Vilnius: Mokslas, 1990) leidimas.

Lnygą sudaro keturi skyriai: Latvijos istorija, Latvių etnografija, Latvių tautosaka, Latvių kalba.

Kadangi knygos tiražas seniai Skaityti toliau

L. Kalėdienė: Lenkų kalba Lietuvoje plito taip, kaip dabar plinta anglų (20)

Knygos „Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika“ viršelio dalis | lki.lt nuotr.

Balandžio 18 d., 15 val., VU Filologijos fakulteto 115 a. (kur Mūzos, prie Krėvės auditorijos), bus pristatyta knyga „Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika“. Knygą sudarė prof. dr. Laima Kalėdienė, išleido Lietuvių kalbos institutas, rengimą ir leidimą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Lingvistikos erudito prof. Valerijaus Čekmono (1937–2004) tyrimai buvo skelbti keliose šalyse, įvairiuose mokslo leidiniuos. Nuspręsta surinkti unikalius mokslo straipsnius ir išleisti atskira knyga, o publikacijas parengti taip, kad jos būtų prieinamos visiems. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius: „Vydūnas – kelrodė žvaigždė“ (0)

Autografas Vydūno krikšto dukrai Gražbylei Venclauskaitei, 2016 10 04 | Pranešimo autorių nuotr.

Praėjusieji metai buvo daugelio sukakčių metai. Vydūno gerbėjams jie įsimintini ne tik kaip šio kūrėjo 150-mečio sukaktį žymintys, bet ir kaip jo dvasinio palikimo sugrįžimo į tautos kultūros vyksmą reikšmingų faktų sukakčių metai: prieš 50 metų, 1968-siais, kai pavergtoje Lietuvoje buvo kukliai, bet labai nuoširdžiai paminėtas šio kūrėjo šimtmetis, o prieš 30 metų, 1988-siais, įsikūrė daug jo kūrybinio palikimo suaktualinimui ir atminimo įamžinimui nuveikusi Vydūno draugija. Su šiomis sukaktimis glaudžiai siejasi vieno iš vydūniškojo judėjimo dalyvių prisiminimai ir mintys, išdėstyti almanache „Varpai“ skelbtame pokalbyje. Redakcijai ir pokalbio dalyviams sutikus tą pokalbį Skaityti toliau

Bus pristatyta nauja Vidmanto Valiušaičio knyga „Istorikai nenaudoja dalies šaltinių“ (nuotraukos) (0)

Rengėjų nuotr.

Balandžio 16 d. 17.30 val. Vilniuje, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje (II a.) bus pristatyta nauja žinomo žurnalisto ir istorijos tyrinėtojo Vidmanto Valiušaičio pasikalbėjimų istorinėmis temomis su Amerikos lietuvių istoriku ir advokatu dr. Augustinu Idzeliu (1942-2018) knyga „Istorikai nenaudoja dalies šaltinių. Dr. Augustinas Idzelis ir Lietuvos okupacijų interpretavimo drama“.

„Augustinas turėjo didelį talentą pasakoti. Jo būtum galėjęs klausyti ir klausyti. Skaityti toliau

Pirmojo Prezidento ir Prezidento institucijos 100-mečiui – solidi knyga „Prezidento rūmai Kaune“ (0)

Pirmojo Prezidento ir Prezidento institucijos 100-mečiui – solidi knyga „Prezidento rūmai Kaune“ | istorineprezidentura.lt nuotr.

Balandžio 4 dieną, Istorinėje Prezidentūroje Kaune, bus paminėti Lietuvos Tarybos pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metai ir Prezidento institucijos įkūrimo 100-osios metinės. Renginyje bus pristatyta specialiai šiai progai išleista kolektyvinė monografija „Prezidento rūmai Kaune“. Dalyvaus monografijos rengėjai, recenzentai, kai kurių knygoje aprašytų asmenų giminaičiai. Iš Jungtinių Amerikos Valstijų atvyksta Prezidento A. Stulginskio anūkė, apsilankys ir Kaune gyvenantys Smetonų bei Grinių artimieji, taip pat rūmuose dirbusių tarnų ir tarnautojų palikuonys. Įėjimas į balandžio 4 d. vyksiantį renginį – su kvietimais. Skaityti toliau

O. Voverienė. Vydūnas ir Lietuvos šimtmečio didieji (9)

Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Letuvai reikia žmonių, kuriems viešasis arba tautos turtas būtų nepalyginamai brangesnis už jų pačių lobius, žmonių, kuriems žmoniškoji tautos vertybė ir jos garsas daugiau reikštų, negu jų pačių gyvybė, žmonių, kurie gyvena tam, kad visa tauta taptų kasdieną šviesesniu pavyzdžiu visų žmogaus labumų, žmonių su sveiku garbės jausmu. Vydūnas, 1922

Tai mūsų mąstytojo ir pranašo žodžiai, parašyti beveik prieš šimtą metų, tuometiniam lietuvių laikraštyje „Darbymetis“ (1922, Nr. 5, p. 53-55). Skaityti toliau

Knygą pristatęs psichologas P.Rakštikas: gyvename, ar tik imituojam gyvenimą? (0)

Knygą pristatęs psichologas P. Rakštikas: gyvename, ar tik imituojam gyvenimą? | Rengėjų nuotr.

Penktadienio vakarą, Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje susirinkusiųjų laukė staigmena.

Susitikimas, kuriame pristatyta psichologo Pauliaus Rakštiko knyga „Staigmena gyventi“ (Alma littera, 2019), pradėtas tyla.

Ne simboline tylos minute, kaip esame įpratę, o tokia, kuriai reikia pastangų, kurios metu reikia mėginti savo protą atgabenti ten, kur yra kūnas, – taip paragino psichologas ir nuaidėjus gongui sausakimšoje salėje įsivyravo tyla. Skaityti toliau

Kaune vyks A. Anušausko knygos „Užmirštas desantas“ pristatymas (2)

 
Arvydo Anušausko knyga. Užmirštas desantas | rengėjų nuotr.

Kovo 21 d., ketvirtadienį, 18 val., Istorinėje Prezidentūroje bus pristatyta istoriko, politiko, dokumentinių filmų scenarijų ir knygų apie XX a. Lietuvos istoriją, slaptąsias tarnybas ir sovietinį terorą autoriaus Arvydo Anušausko naujausia knyga „Užmirštas desantas“.

Daugelis slaptų Šaltojo karo operacijų jau užmirštos, tačiau tai, kas vyko 1949–1956 m. tarp britų slaptosios žvalgybos tarnybos MI6 ir Sovietų Sąjungos KGB, verta atskiro dėmesio. Kas tie žmonės, kurie buvo apmokomi MI6 žvalgybos mokykloje Čelsyje, Londone, treniravosi Portsmuto apylinkėse,

Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Atsiminimų vėrinys apie Kazimierą Kalibatą (1)

Kazimieras Kalibatas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vasario 16-osios šventės išvakarėse Vilniaus įgulos karininkų ramovės salėje įvyko knygos „Gyvenęs pagal priesaiką“ sutiktuvės. Tai knyga apie įžymų Lietuvos folklorininką, talentingą muzikantą, muzikos pedagogą, violenčele grojimo meistrą, daugelio tautinių ansamblių kūrėją bei vadovą, kraštotyrininką ir Lietuvos laisvės kovų dalyvį Kazimierą Kalibatą. Knygą sudarė Leonora Žukienė, redagavo Robertas Jurgaitis ir Sonata Jonušaitė. Išleido VšĮ „Versmės“ leidykla.

Įamžinti Žiemgalos krašto šviesuolio K. Kalibato atminimą, išleidžiant knygą, pasiūlė dar per jo šermenis Laimutė Purlienė ir habil. dr. Kazimieras Garšva. Skaityti toliau

Rengiamasi pažymėti Lietuvos Steigiamojo Seimo 100-metį (0)

lrv.lt nuotr.

Vyriausybė patvirtino Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio minėjimo 2019–2020 metais planą.

Plane numatytais visoje Lietuvoje vyksiančiais kultūriniais, edukaciniais, įamžinimo, pilietiškumą skatinančiais renginiais ir veiklomis, konferencijomis ir leidyba bus pažymimas svarbus Lietuvos valstybės atkūrimo įvykis – 1920 m. balandžio 14–15 dienomis visuotiniuose tiesioginiuose rinkimuose išrinktas Lietuvos Respublikos Steigiamasis Seimas – pirmasis moderniųjų laikų Lietuvos parlamentas, gegužės 15 dieną susirinkęs į pirmąjį posėdį. Skaityti toliau

L. V. Medelis. Beveik rimtai. Įkvepiantis MKČ kodas LT (3)

Vasario16-osios renginys „MKČ kodas LT“ | rengėjų nuotr.

Savaitė pradžioje apsidžiaugiau, gavęs galimybę vėl pažiūrėti TV transliacijos įrašą žiauriai intriguojančiu pavadinimu „MKČ kodas LT“. Įspūdžių – jūra. Operos ir baleto teatro salė buvo sausakimša, įskaitant ir balkonus. Girdėjau, seimo nariai, pensininkai ir studentai Vasario 16-osios proga buvo įleidžiami nemokamai. Girdėjau, kad vis viena visi nebuvo įleidžiami – teatras ne guminis, vietų skaičius ribotas. Nežinantiems didingo pavadinimo prasmės, durys neatsidarė. Ką reiškia LT, žino kiekvienas. Ką reiškia „kodas LT“, žino jau ne kiekvienas, o su trimis raidėmis visai būta painiavos.  Kai tik prie durų kontrolierius garsiai paklausdavo, ką jums reiškia em-kė-čė kodas arba čė-kė-mė, arba, Skaityti toliau

V. Terleckas. Kaip M. Ivaškevičiui pavyko įsiropšti į Nacionalinės premijos olimpą (13)

Vladas Terleckas | T. Lukšio nuotr.

Tai jis pasiekė kažkelintu kartu. Kaip anksčiau (2019 02 15 Alkas) atkreipiau dėmesį, Nacionalinių kultūros ir meno premijų komijos pirmininkė Viktorija Daujotytė žurnalistę Irena Babkauskienę tikino, kad ji nežinojusi apie pakartotinį romano „Žali“ leidimą 2018 m. To žurnalistės klausiamų dauguma komisijos narių tarsi burną būtų prisisėmę vandens. Panašu, kad jie „pirko“ katę maiše. Šį romaną išleidusios leidyklos vadovė viešai džiaugėsi išaugusiu jo perkamumu. 2018 m. leidimą Mokslų akademijos biblioteka gavo ir katalogavo tų metų kovo 26 d.

Atlikusieji komparatyvinę 2002 m. ir 2018 m. leidimų tekstų analizę, Skaityti toliau

Pristatytas knygos „Algirdas Julius Greimas: asmuo ir idėjos“ 2 tomas (1)

Algirdas Julius Greimas | semiotika.lt nuotr.

Vasario 19 d. Vilniaus universiteto bibliotekoje buvo pristatytas knygos „Algirdas Julius Greimas: asmuo ir idėjos“ 2 tomas. Pristatymą surengė Vilniaus universiteto Algirdo Juliaus Greimo semiotikos ir literatūros centras ir Vilniaus universiteto biblioteka.

Knygos pristatymo proga A. J. Greimo semiotikos ir literatūros centro mokslininkai prof. Kęstutis Nastopka, prof. Arūnas Sverdiolas, dr. Jurga Katkuvienė, dr. Jūratė Levina, dr. Nijolė Keršytė įvairiais požiūriais apžvelgė 2016–2018 m. vykdytų mokslinių tyrimų rezultatus ir Skaityti toliau

Vilniaus knygų mugėje bus pristatyta knyga – apie Lietuvos karalius (30)

Algimantas Bučys | G. Skaraitienės nuotr.

Vasario 23 d. 14 val. Vilniaus knygų mugėjeje 1 salėje bus pristatyta nepaprasta dr. Algimanto Bučio knyga „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto ir de jure viduramžių Europoje“, kurioje bene pirmą kartą taip plačiai ir išsamiai  atskleidžiama vadinamoji Lietuvos karalių byla.

Ši tema iki šių laikų istorikų mažai liesta bei įvairių okupantų ir „geradarių“ krikštytojų bei  civilizuotojų  išvis nepageidaujama arba net griežtai draudžiama. Tad įsigalėjo „tradicija“ šimtmečiais lietuviams į sąmonę kalti vasališkumo Skaityti toliau

O. Voverienė. Profesorius Eugenijus Meškauskas ir jo mokslinė mokykla (8)

Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Be Egenijaus Meškausko asmenybės neįsivaizduojamas nei pokarinis Vilniaus Universitetas, nei pokarinė Lietuvos filosofija, nei apskritai jos intelektualinis gyvenimas. Daugeliu atžvilgiu jis buvo šviesus autoritetas, pakankamai pripažintas gana skiurtingos galvosenos ir laikysenos studentų, inteligentų, o sukąstais dantimis net ir valdžios žmonių.

Tai buvo fenomenas, susijęs su daugelio žmonių gyvenimais, o kartu juos modifikavęs, harmonizavęs ir gynęs. Vieni jų jau mirę, bet yra ir gyvų, kurie tai galėtų geriau paliudyti. Skaityti toliau

M. Tamošaitis. Pastanga grąžinti epochą: „Silva rerum“ kaip kultūros reiškinys (22)

„Silva rerum“ | vaga.lt nuotr.

Gūdūs 2008-ieji. Na, gal ne tokie ir gūdūs, bet jau dešimtmečiu pasenę. Pasirodo pirmasis Kristinos Sabaliauskaitės „Silva rerum“ tomas. Lietuva jau ketverius metus yra Europos Sąjungos ir NATO narė, o prezidentas Valdas Adamkus baiginėja savo antrąją kadenciją. Šio teksto autorius ruošiasi švęsti savo keturioliktąjį gimtadienį ir Sabaliauskaitės romano, kaip bemaž ir visų kitų knygų, dar neskaito.

Žvelgdami atgalios galime užtikrintai sakyti, kad neseniai užbaigtas „Silva rerum“ ciklas Skaityti toliau

Lietuvių tarmėtyros atodangos: šiuolaikiškas požiūris į tarmių tyrimus (2)

dr. Danguolė Mikulėnienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vasario 14 d., 15 val., Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), vyks Lietuvių kalbos instituto profesorės Danguolės Mikulėnienės mokslinės monografijos „Lietuvių tarmėtyra: genezė, raida ir paradigminiai lūžiai“ sutiktuvės.

Renginyje dalyvauja: knygos autorė prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė, prof. dr. Vytautas Kardelis, prof. dr. Daiva Aliūkaitė, prof. dr. Grasilda Blažienė, dr. Ilja Lemeškinas ir kt. Renginio vedėjas – dr. Sigitas Narbutas. Skaityti toliau

R. Pogorelis: Gerai suplanuota kelionė garantuoja ir pilnesnę piniginę (0)

„Mokėk keliauti“ | „Trakų žemės“ nuotr.

Šiuolaikinės technologijos ir transporto priemonių galimybės leidžia nukeliauti į bet kurį pasaulio tašką: nuo Europos iki Azijos, nuo JAV iki Australijos, nuo Afrikos iki Arkties. Reikia tik mokėti jomis naudotis ir galima ne tik patogiai, bet ir pigiai bei saugiai keliauti po įvairias pasaulio šalis.

Taip rašoma „Trakų žemės“ redakciją pasiekusioje antrojoje prieš ketverius metus (2015) išleistoje politikos, komunikacijos ir viešųjų ryšių specialisto dr. Roberto Pogorelio knygoje Skaityti toliau

Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės knygos apie Juodkrantę sutiktuvės (0)

Doc. dr. Nijolė Starkauskaitė | briai.ku.lt nuotr.

Vasario 14 d., ketvirtadienį, 18 val., Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B), vyks doc. dr. Nijolės Strakauskaitės knygos „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ sutiktuvės.

Pristatyme dalyvaus knygos autorė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, Neringos muziejai direktorė dr. Lina Motuzienė. Skaityti toliau

Kas Juozą Budraitį atviliojo į teatro sceną (1)

J. Budraitis | D. Rybakovienės nuotr.

Garsus Lietuvos aktorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Juozas Budraitis daugeliui yra žinomas kaip kino aktorius, drauge su bendražygiu Regimantu Adomaičiu išgarsėjęs tokiais filmais kaip „Niekas nenorėjo mirti“, „Jausmai“ ir kitais.

Tačiau ką tik pasirodžiusioje teatrologės Daivos Šabasevičienės knygoje „Juozo Budraičio teatrinis likimas“ (išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) atskleidžiama būtent teatrinė aktoriaus kūryba ir vaidmenys, aplinkybės, paskatinusios garsų kino aktorių ateiti į teatrą. Skaityti toliau

Vilniaus A. Mickevičiaus bibliotekoje bus pristatyta knyga vaikams „Mano sesė ir aš“ (1)

Kazimiera Kazijevaitė-Astratovienė | V. Braziūno nuotr.

Vasario 6 d., trečiadienį, 18 val., Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje, Didžiojoje salėje (II a.), vyks Kazimieros Kazijevaitės knygos vaikams „Mano sesė ir aš“ („Tyto alba“, 2018) pristatyms.

Renginyje dalyvaus knygos autorė Kazimiera Kazijevaitė-Astratovienė, dailininkė Lina Kusaitė, literatūrologas Kęstutis Urba. Renginį ves Rūta Elijošaitytė-Kaikarė.

„Tapusi mama ėmiau užrašinėti Skaityti toliau

Pirmasis Vilniaus vaizdų fotografas – 1863 m. sukilimo dalyvis (0)

Panerių tunelio statyba. Vilnius 1860 m. | A. Korzono, LMAVB RSS nuotr.

Sausio 31 d., 17 val., Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, vyks susitikimas su fotografijos istoriku Dainiumi Junevičiumi ir istoriku dr. Dariumi Staliūnu. Renginyje bus pristatyta D. Junevičiaus studija apie iki šiol mažai žinomą fotografą Abdoną Korzoną (g. 1824 m. Pašaltuonio dvare netoli Tauragės – m. po 1874 m. Troicke Orenburgo gubernijoje).

Vilniuje nuo 1859 m. iki 1863 m. balandžio mėn. veikusioje šio fotografo studijoje nusifotografavo šimtai jo amžininkų, tačiau didžiausias fotografo nuopelnas Lietuvos kultūrai Skaityti toliau

Išleista nauja knyga apie Kauno gynybinį paveldą (0)

Kauno gynybinis paveldas. Valdas Rakutis | kauno.diena.lt nuotr.

„Kauno gynybinis paveldas“ – tai mokomasis bei mokslo populiarinimo žanro leidinys, pasakojantis apie Kauno ir Lietuvos praeitį per karybos istorijos bei karinio-architektūrinio paveldo perspektyvą. Dar Naujųjų metų išvakarėse, keliant didžiausią trispalvę Lietuvoje knyga buvo pristatyta virš buvusios Kauno tvirtovės IX-osios baterijos, yra komandinis autorių – prof. Valdo Rakučio ir Ovidijaus Jurkšos darbas.

Knygos pristatymas vyks Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje vasario 14d., 17val. Renginiui vadovaus dr. Mindaugas Balkus. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Knyga apie Vydūno ryšius su vokiečių kultūra (1)

dr. Vacys Bagdonavičius | lrv.lt nuotr.

Vydūno 150-mečio sukaktis gražiai pažymėta ne tik  Lietuvoje ar lietuvių išeivijoje, bet ir Vokietijoje, kur prabėgo paskutinieji keleri jo gyvenimo metai. 2018 m. gegužės 5 d. Lietuvos valstybės atstovus ir vydūniečius į įstabų sukaktuvinį renginį pakvietė Detmoldo miesto savivaldybė. Jos rūpesčiu Vydūno atminimas prieš penkerius metus buvo įamžintas memorialine lenta ir paminkliniu biustu prie namo, kuriame po karo klajonių mąstytojas buvo pirmiausia apsistojęs.

Pačią Vydūno gimimo dieną – praėjusių metų kovo 22 d. – svečiai iš Vokietijos –  Detmoldo meras Raineris Heleris (Rainer Heller), šio miesto savivaldybės atstovė Petra Skaityti toliau

Lietuvos vėliava galėjo atrodyti visai kitaip, o Baltijos jūrą ketinta sujungti su Juodąja – mūsų šaliai pieštos neįtikėtinos vizijos (0)

100 vizijų, baltos lankos knyga | „Baltų lankų“ leidyba nuotr.

Gyvensime kaip Švedijoje, žemės ūkio derlius bus kaip Danijoje, sujungsime Juodąją ir Baltijos jūras, perkelsime Lietuvą į kosmosą – per pastarąjį šimtmetį mūsų šalies politikai, menininkai, mokslininkai, tyrėjai ir kitų sričių specialistai daug svajojo, kūrė ir įsivaizdavo Lietuvos ateitį.

100 įdomiausių įgyvendintų ir neįgyvendintų, įtaigiai aprašytų vizijų pernai tapo knyga „Įsivaizduoti Lietuvą. 100 metų, 100 vizijų. 1918-2018“. Leidyklos „Baltos lankos“ išleistą knygą Vilniuje pristatė jos sudarytojai ir Rimvydas Valatka. Skaityti toliau

Muziejuje – renginys, skirtas Klaipėdos krašto dienai pažymėti (0)

Muziejaus leidinys ir DVD diskas | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Sausio 15 d., 17 val., Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks Klaipėdos krašto dienai pažymėti skirtas renginys. Jo metu bus pristatoma nauja knyga ir DVD filmas „Paskutinis, užvėręs vartus“, parengti pagal Juliaus Radtkės (Rotkio) (g. 1935 m. Žygaičių k., Tauragės apskr., dabar gyv. Ahause, Vokietijoje) rankraštį. Renginyje dalyvaus atsiminimų autorius, kiti garbūs svečiai.

Autobiografiniuose atsiminimuose vaiko ir jaunuolio akimis jautriai atskleidžiama karo bei pokario tikrovė, skaudūs išgyvenimai, patirti lageriuose, emigracijoje Vokietijoje. Skaityti toliau

Algimantas Bučys: Pagoniškos Lietuvos valdovus popiežiai vadino karaliais (video) (34)

Algimantas Bučys | Gretos Skaraitienės nuotr.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje sausio 7 d. pristatyta Algimanto Bučio knyga „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto ir de jure viduramžių Europoje“. Rašytojas, literatūrologas, literatūros kritikas A. Bučys savo veikalu siekia atstatyti tikruosius pagoniškos Lietuvos valdovų titulus.

Kodėl net ir lietuviškoje istoriografijoje valdovai vadinami didžiaisiais kunigaikščiais, nors daugybėje lotyniškų šaltinių Lietuvos valdovai tituluojami karaliais (lot. rex)? Knygoje, kurios pirmoji laida jau išpirkta, A. Bučys pateikia daugybę dokumentų lotynų kalba, išmargintų Skaityti toliau

srtfondas Init Vilniaus metro pigūs skrydžiai

Kelionės lektuvubilietai.lt Pažintys Laistymo įranga Big Green Egg Autodalys internetu Papildai sportui