Aplinkos apsaugos departamentas lapkričio gavo pranešimą apie užterštumą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje. Vandens paviršiuje išsilieti spėjo nedidelis naftos teršalų kiekis, laivas buvo skubiai aptvertas boninėmis užtvaromis.
Aplinkos apsaugos departamentas gavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) pranešimą apie taršos incidentą ties 120 uosto krantine. Skaityti toliau
Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos Jūros aplinkos apsaugos inspekcija, vykdydama kasmetinius į Klaipėdos uostą įplaukiančių laivų kontrolę, jau patikrino 100 laivų ir atliko kuro mėginių laboratorinius tyrimus 35 laivuose. Dėl nustatytos taršos iš laivų teismui perduotos dvi bylos, o pažeidėjams gresia baudos iki 6000 eurų. Taip pat buvo tirtas neeilinis taršos atvejis, kai į mūsų paplūdimius jūra išmetė apie 26 kubinius metrus parafino. Skaityti toliau
Panaudojant Europos Sąjungos fondų investicijas, bus baigtas gilinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos kanalas. Tam skirta 17,3 mln. eurų iš ES Sanglaudos fondo.
„Auganti konkurencija laivybos rinkoje diktuoja poreikį nuolat tobulinti uosto infrastruktūrą, neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų ir kuriamų technologijų. Investicijos į Klaipėdos uosto laivybos kanalo gilinimą sukurs apčiuopiamą naudą tiek transporto sektoriui, tiek šalies ekonomikai – mūsų uostas išlaikys konkurencingumą regione, be to, bus saugesnis laivybai ir draugiškesnis aplinkai“, – sako susisiekimo ministras J. Narkevičius. Skaityti toliau
Pradedami atnaujinti Klaipėdos uosto simboliai – bangolaužiai. Nuo jūros bangų uostą saugantys bangolaužiai pastatyti prieš pusantro šimto metų. Juos atnaujinus bei išgilinus laivybos kanalą iki 17 metrų gylio, Klaipėdos uostas atsivers didžiausiems laivams, galintiems įplaukti į Baltijos jūrą.
„Tai projektas, reikšmingas ir Klaipėdos uostui, ir valstybei. Jūrų uostas – vienas svarbiausių šalies ekonomikos variklių, todėl jo vystymas svarbus generuojant pajamas į valstybės biudžetą, skatinant regiono ekonominį gyvybingumą. Norisi pasidžiaugti, kad net ir šiuo sudėtingu laikotarpiu, Klaipėdos uostas išlieka lyderis tarp Baltijos valstybių. Kad išsilaikytume viršūnėje, turime prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų, investuoti į uosto tobulinimą, sudaryti sąlygas atverti vartus didžiausiems laivams“, – sakė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius. Skaityti toliau
Lietuvos istorijos brangintojai su įdomumu skaito Klaipėdos „Eglės“ leidyklos 2020 m. išleistą rašytojos Editos Barauskienės knygą „Gyvasis lietuvybės kraujas“, p. 385. Ketvirtasis knygos viršelis skelbia, kad knygos autorė „Didžiosios ir Mažosios Lietuvos dukra, kuriai visa ši istorija eina per širdį tiesiogine, o ne perkeltine prasme“.
Atiduota pagarba ir meilė Kraštui, kurio istorija išskirtinė, su niekuo pasaulyje nesulyginama, jo piliečių pilietiškasis moralinis turtas nepasveriamas ir neįkainojamas. Skaityti toliau
Paaiškėjo paskutiniai tyrimų rezultatai dėl Klaipėdos jūrų uoste įvykusio incidento. Remiantis po teršalų surinkimo ties Melnrage, Giruliais, Karkle, Palanga ir Smiltyne paimtų grunto mėginių tyrimų duomenimis, naftos produktų smėlyje neaptikta. Minėtose vietose pakartotinai paimtų vandens mėginių tyrimų rezultatai parodė, kad po teršalų surinkimo naftos produktų taip pat neaptikta ir vandenyje.
Pirmųjų mėginių, paimtų ties I ir II Melnrage rezultatai parodė, kad iškart po įvykio tarša Baltijos jūros paviršiniuose vandenyse viršijo metinę ribinę normą. Išsiliejimo dieną paimtų mėginių koncentracija ties I Melnrage siekė 2,2 mg/l, o ties II Melnrage – 8,1 mg/l. Skaityti toliau
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) iš Aplinkos apsaugos agentūros gavo pirminius tyrimų rezultatus. Jūrų gelbėjimo koordinacinis centras (JGKC) į atvirą jūrą patekusius teršalus surinko rugpjūčio 9 d., Jūrų uostas tęsia jų teritorijoje esančių teršalų surinkimo ir neutralizavimo darbus. Šiuo metu uoste patikrinta jau 15 laivų. Taršos šaltinis kol kas nenustatytas.
„Pasitvirtino, kad teršalai yra dyzelinas. Artimiausiu metu gavus išsamią tyrimų ataskaitą ir Klaipėdos jūrų uosto, JGKC informaciją apie teršalų kiekius, bus nustatyta galima žala gamtai ir pareikalauta kaltininkų ją atlyginti“, – pabrėžė AAD direktorė Olga Skaityti toliau
Liepos 2 d. Klaipėdoje aplinkos ministras Kęstutis Mažeika ir eurokomisaras, už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius susitiko su valstybinio jūrų uosto vadovais ir aptarė inicijuojamą projektą „Klaipėdos uostas – žalias uostas“.
„Klaipėdos žaliojo jūrų uosto vizija paremta į aplinkosaugą nukreiptomis Skaityti toliau
Birželio 5 d. į Klaipėdos uostą atplukdytas pirmasis Baltarusijai skirtas naftos krovinys iš Jungtinių Valstijų. Birželio 6 d.uoste lankęsis JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilchristas gyrė daugiašales pastangas stiprinti energetinio saugumo padėtį Baltarusijoje.
„Tai yra puikus prekybos ir Skaityti toliau
Panaudodama Europos Sąjungos (ES) lėšas, Susisiekimo ministerija ketina gerinti jūrų transporto eismo sąlygas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Į valstybės projektų sąrašą įtraukti du projektai, kuriais bus sumažintas bangavimo poveikis laivų judėjimui uosto akvatorijoje bei iki 15 metrų gilinamas laivybos kanalas. Taip pat bus įrengtos saugų eismą gerinančios bei oro taršą mažinančios aplinkosaugos priemonės.
„Klaipėdos valstybinis jūrų uostas mums yra labai svarbus, todėl siekiame išnaudoti visas Skaityti toliau
Šalia Kiaulės nugaros salos prišvartuotas suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivas-saugykla „Independence“ niekada neišplaukia iš Klaipėdos uosto. Kodėl? Ar jis negalėtų į Lietuvą atplukdyti SGD? Pasirodo, laivo įgula tam pasiruošusi, bet „Independence“ alieka SGD saugojimo ir išdujinimo funkciją.
Jeigu laive esančias SGD talpyklas norėtume užpildyti vandeniu, tam prireiktų beveik 69 olimpinių baseinų vandens. Laivas 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę tiekia gamtines dujas į mūsų šalies dujų sistemą. Skaityti toliau
Suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivas-saugykla „Independence“ vadinamas Lietuvos energetinės nepriklausomybės simboliu. Jau kitą dieną po laivo atvykimo į Klaipėdos uostą buvo atgabentas pirmasis SGD krovinys iš Norvegijos. Specialistai skubiai ėmėsi „Independence“ terminalo paleidimo ir derinimo darbų.
Vienas didžiausių iššūkių – laivo talpose palaikyti itin žemą temperatūrą. Skaityti toliau
Balandžio 10 d. prie Kultūros paveldo departamento (KPD) asociacija „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ surengė piketą, kuriame protestavo prieš leidimą nugriauti nepakartojamą Lietuvos jūrinio kultūros paveldo vertybę – Locmanų namą stovintį Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco”) teritorijoje.
Piketo dalyviai pasisakė prieš „kompromisų“ vardan dangstomą paveldo naikinimą bei KPD vadovų praktiką neviešuose susitikimuose su interesų Skaityti toliau
Pernai, viršijęs 46 mln. tonų krovinių apyvartą, Klaipėdos uostas trečius metus iš eilės yra lyderis tarp Baltijos valstybių uostų.
Pagal krovinių apyvartą Klaipėdos jūrų uostas išlieka pirmoje vietoje tarp Baltijos šalių uostų, aplenkdamas Latvijos ir Estijos uostus. Klaipėdoje 2018 m. perkrauta 46,58 mln. tonų, tai yra 7,9 proc. daugiau, nei užpernai. Skaityti toliau
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos laivas „Naras“ pelnė „Lietuvos metų gaminio 2018“ apdovanojimą – aukso medalį. Šis šiuolaikiškas laivas padeda Klaipėdos uoste veiksmingiau užtikrinti aplinkosaugos reikalavimus, tinkamą uosto akvatorijos ir jos prieigų povandeninę techninę priežiūrą.
Dar vienas aukso medalį Vyriausybė įteikė Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai „Bega“ šiemet pradėtam naudoti pirmajam ir kol kas vieninteliam Klaipėdos uoste specializuotam cemento terminalui. Skaityti toliau
Šį mėnesį, Klaipėdos uoste, lankėsi rekordinio dydžio konteinervežiai, perrašę uosto istoriją, o artimiausių metų siekis yra priimti didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti laivus.
Tam ruošiamasi jau šiandien – ką tik baigtos atnaujinti krantinės Nr. 101–104, prie kurių ateityje galės švartuotis „Post Panamax“ tipo laivai.
Tai pirmosios Klaipėdos uosto krantinės, Skaityti toliau
Birželio 22 d., Klaipėdoje, vyko dienraščio „Lietuvos žinios“ surengta konferencija „Uostas, miestas ir verslas“. Klaipėdos miesto bendrasis planas, turintis skatinti gyvenimo kokybinius pokyčius, negali žengti į uosto ribas, o toks projektuotojų siūlymas yra ekonomiškai nepagrįstas ir grasinantis sunaikinti tai, iš ko gyvena klaipėdiečiai. Tokios mintys skambėjo konferencijoje.
Klaipėdos uosto, pasak konferencijoje dalyvavusio Seimo Aplinkos komiteto nario Simono Gentvilo, negalima lyginti su jokiu kitu. Vertinant krovą ir teritorijos bei krantinių santykį, j Skaityti toliau
Klaipėdos jūrų uostas rengiasi priimti didžiausią iš visų buvusių laivą. Preliminariais duomenimis, sekmadienio rytą uosto vartus turėtų kirsti 363 metrų ilgio 46 metrų pločio konteinerinis laivas „MSC Francesca“. Jis švartuosis prie LKAB „Klaipėdos Smeltė“ krantinių – čia praėjusį mėnesį visu pajėgumu pradėjo funkcionuoti konteinerių paskirstymo centras (angl. „Container Hub“), aptarnaujantis okeaninius laivus, gabenančius konteinerius, skirtus plukdyti fideriniais laivais į gretimų Baltijos šalių uostus. Iki šiol Baltijos jūroje tranzitiniai konteineriai, atgabenti okeaniniais laivais, buvo kraunami tik Gdanske. Skaityti toliau
Klaipėdos uostas, pasitikdamas Lietuvos valstybės 100-metį, paskendo trispalvių jūroje. Lietuvos vėliavos sujungė uosto kranus (vienos jų plotis – net 7 metrai), kitos kilo ant pirsų, buvo kabinamos ant uosto įrenginių, laivų, vėliava pakilo ir į kone 100 metrų aukštį, trispalvėmis šviesomis buvo apšviesti uosto kompanijų administraciniai pastatai bei sandėliai, konteinerius kraunanti bendrovė sukūrė įspūdingą 100 metrų ilgio kompoziciją – iš geltonos, žalios ir raudonos spalvos konteinerių sudėliojo Lietuvos vėliavą. Skaityti toliau
Nuo vasario 9 d., Klaipėdos uostas pradėjo švęsti Lietuvos gimtadienį – likus savaitei iki Vasario 16-osios dienos, Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio, pačiose įvairiausiose uosto vietose suplazdėjo trispalvės.
Lietuvos vėliavos sujungė uosto kranus (vienos jų plotis – net 7 metrai), kitos kilo ant pirsų, buvo kabinamos ant uosto įrenginių, laivų, vėliava pakilo ir į kone 100 metrų aukštį, trispalvėmis šviesomis buvo apšviesti uosto kompanijų administraciniai pastatai bei sandėliai, Skaityti toliau
Šiemet pietinėje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto dalyje – Malkų įlankoje – prasidės gilinimo darbai, kurie pagerins laivybos sąlygas, saugumą ir leis priimti didesnės talpos laivus. Įlankos gilinimo ir susijusių aplinkosaugos priemonių įrengimo projektas, kurio vertė – apie 67,8 mln. eurų, susisiekimo ministro Roko Masiulio įsakymu įtrauktas į Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų valstybės projektų sąrašą. Šiems darbams numatomos 57,0 mln. eurų ES sanglaudos fondo investicijos. Skaityti toliau
Dėl stipraus vėjo ugniagesiams teko šalinti ant važiuojamosios dalies užvirtusius medžius, vaduoti medžių prispaustus automobilius. Vakar ir praėjusią naktį sulaukta 12 tokių iškvietimų. Sekmadienio vakarą Palangoje, Klaipėdos plente, prie Nemirsetos, virsdamas medis kliudė ir apgadino automobilį. Žmonės nenukentėjo.
O nuo 6 val. ryto ugniagesiai aštuonis kartus vyko šalinti stipraus vėjo nulaužtų medžių ar jų šakų. Daugiausia šių iškvietimų Skaityti toliau
Hamburge tarptautinėje kruizinio turizmo parodoje „Jūrinė prekyba 2017“ (Seatrade Europe 2017) pristatomas ir Lietuvos uostamiestis. Tai didžiausias kruizinio turizmo renginys Europoje, kuriame dalyvauja kruizinės laivybos linijų, kelionių agentūrų, laivų statybos pramonės, kruizinių uostų ir kitų susijusių sričių atstovai iš įvairių pasaulio šalių. Iš viso – 250 dalyvių.
Parodoje dalyvauja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras, įmonės – „Limarko“, „Klaipėdos Mėja“, „Krantas Travel“ ir „Klaipėdos laivų remontas“. Skaityti toliau
Klaipėdos uosto vadovai viliasi, kad iki metų pabaigos gali būti perkratutas rekordinis kiekis krovinių. Skaičiuojama, kad šis skaičius gali siekti iki 40 milijonų tonų. Lyginant su kaimyninių šalių uostais Baltijos jūroje – Klaipėdos uostas yra vienintelis, krovos augimą fiksuojantis visus metus. Taip pat planuojamos milžiniškos investicijos, iš kurių didžiausiu iššūkiu vadinama uosto vartų molų pertvarka.
Š. m. gruodžio 5 d. duomenimis, lapkričio mėn. Klaipėdos uoste krauta 3,45 mln. t krovinių, t. y. 21,5 proc. arba 610,7 tūkst. t daugiau nei 2015 m. lapkričio mėn. Skaityti toliau
Dėl smarkaus vėjo trečiadienį popiet užfiksuoti sutrikimai elektros skirstymo tinkle. Trečiadienį 15 val. duomenimis, elektros tiekimas buvo sutrikęs maždaug 10 tūkst. klientų. Daugiausiai – Kauno regione (4,2 tūkst.), Vilniaus regione (2,3 tūkst.), Šiaulių regione (1,8 tūkst.), Klaipėdos regione (1,7 tūkst.).
Daugiausia gedimus lėmė gūsingo vėjo nulaužti ir ant elektros linijų užvirtę medžiai bei nukritusios šakos.
Šiuo metu gedimus šalina „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) operatyvinės
Prie AB „Klaipėdos nafta“ antrosios krantinės buvo prišvartuotas beveik 281 m ilgio tanklaivis „HRVATSKA“. Bendrovės veiklos istorijoje tai ilgiausias tanklaivis, į jį kraunamas mazutas.
Iki šiol ilgiausio tanklaivio, kada nors prišvartuoto prie AB „Klaipėdos nafta“ krantinių, ilgis siekė 275 m – tai „HS Alcina“, atplaukęs 2014 m.
Tanklaivis „HRVATSKA“ plaukioja su Kroatijos vėliava, tikslus jo ilgis – 280,89 m. Laivo talpyklose Skaityti toliau
Preliminariais š. m. sausio 4 d. duomenimis, 2015 m. gruodžio mėn. Klaipėdos uoste krauta 3,30 mln. t krovinių, t. y. 10,5 proc. arba 314,0 tūkst. t daugiau nei 2014 m. gruodžio mėn.
2015 m. sausio–gruodžio mėn. Klaipėdos uoste krauta 38,44 mln. t, t. y. 5,6 proc. arba 2,03 mln. t daugiau nei 2014 m. sausio–gruodžio mėn. Tai absoliučiai geriausias Klaipėdos uosto metinis rezultatas! Tai 5,0 proc. arba 1,85 mln. t daugiau nei ankstesnis rekordas, fiksuotas 2011 metais, kuomet krauta 36,59 mln. t. Skaityti toliau
Birželį džiaugtasi, kad Klaipėdos uostas sulaukė paties didžiausio per visą uosto istoriją laivo – 324,8 m ilgio konteinervežio „MSC Charleston“. Tačiau praėjus vos porai mėnesių šis rekordas pagerintas – šiandien, rugpjūčio 9 d., į Klaipėdos uostą atplaukė 336,68 m ilgio ir 45,60 pločio laivas „MSC Asya“. Laivas gali talpinti 9178 TEU, o maksimali jo grimzlė – 15,3 m.
„Iki šiol okeaninių laivų aptarnavimo bei konteinerių paskirstymo į mažesnius laivus funkcija, vadinamasis „tranšipmentas“, tekdavo tradiciniams didiesiems Vakarų Europos uostams: Roterdamui, Antverpenui, Hamburgui ir kitiems. Skaityti toliau
Trečiadienį, birželio 3 dieną, į Klaipėdos uostą įplaukė laivas, kurio ilgis prilygsta Vilniaus televizijos bokšto aukščiui. 324,8 metrų ilgio konteinervežis „MSC Charleston“ įėjo į Klaipėdos uosto istoriją kaip pats ilgiausias ir didžiausias į Klaipėdą atplaukęs konteinerinis laivas, kuris kartu pažymės ir LKAB „Klaipėdos Smeltė“ konteinerių paskirstymo centro (HUB’o) oficialią veiklos pradžią.
Iki šiol į Klaipėdos uostą atplaukdavo tik Baltijos ir Šiaurės jūromis kursuojantys konteineriniai laivai-fideriai, atvežantys ir išgabenantys importo, eksporto ir tranzito krovinius, tuo tarpu okeaninių laivų Skaityti toliau
Centrinis Klaipėdos terminalas, oficialiai atidarytas praėjusių metų vasarą, ir laivybos bendrovė „DFDS Seaways“ susitarė dėl naujos keltų linijos veiklos pradžios. Terminale pradės veikti keleivinių–krovininių keltų tipo linija (ro-pax), kuri sujungs Klaipėdos ir Švedijos uostus.
„Šis terminalas yra vienas svarbiausių Klaipėdos uoste įgyvendintų projektų. Modernaus terminalo dėka sudarytos palankios sąlygos efektyviai keleivių ir krovinių pervežimų per Klaipėdos uostą plėtrai, skatinamas jūrinis turizmas, kuriama nauda visam uostamiesčiui“, – sako susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
