Žymos archyvas: Klaipėdos sukilimas

„Iš savo varpinės“: Klaipėdos sukilimas. Ko nerašo vadovėliai (video) (4)

Laidos stop kadras

Prieš kelias dienas minėjome Klaipėdos sukilimo 95-ąsias metines. Lyg ir daug laiko praėjo, tačiau tuometiniai įvykiai komentuojami ypač šykščiai, o kai kurių istorikų tiesiog suprimityvinami iki versijos esą tai buvo vietinis įvykis, sąlygotas Klaipėdos lietuvių noro prisijungti prie Lietuvos.

Iš atsivėrusių istorinių dokumentų ir dalyvių prisiminimų mes matome kur kas platesnį vaizdą. Pirmiausia tai labai įdomūs slaptosios diplomatijos žaidimai, kuriuose dalyvavo net kelios valstybės. Skaityti toliau

JAV lietuviai Sausio 13-ąją pagerbė bėgimu palei Mičigano ežerą (nuotraukos) (0)

JAV lietuviai Sausio 13-ąją pagerbė bėgimu palei Mičigano ežerą | E. Lukoševičiaus nuotr.

Sausio 10 d., sekmadienį, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Čikagoje, nuostabioje Mičigano ežero pakrantėje Lietuvos šaulių sąjunga išeivijoje ir Čikagos lietuvių bėgimo klubas paminėjo Sausio 13-osios kruvinus įvykius bėgimo ir ėjimo renginiu.

Pernai panašiu renginiu kartu su Sausio 13-osios įvykiais buvo paminėtas ir istorinio 1923-iųjų metų Klaipėdos sukilimo metinės.

Šių metų minėjimo žygyje kartu su įvairaus amžiaus mūsų tautiečiais gausiai dalyvavo ir kitų tautinių bendrijų atstovai. Susirinkusiųjų neišgąsdino šaltas oras, visi vieningai įveikė Skaityti toliau

Vėl kviečia tradicinis pėsčiųjų nakties žygis „Klaipėdos sukilėlių keliais“ (0)

1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyviai | archyvai.lt nuotr.

2016-ųjų sausio 15-16 d. Klaipėdoje vėl vyks tradicinis pėsčiųjų naktinis žygis „Klaipėdos sukilėlių keliais“ skirtas 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyvių, Lietuvos šaulių – savanorių atminimui.

Šį žygį rengia Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Klaipėdos skyrius kartu su Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių 3-ąja rinktine padedant Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iajai rinktinei ir Lietuvos kariuomenės Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionui. Skaityti toliau

P. Kruopis. Istorija griaus ar statys Lietuvos valstybę? (6)

Paulius Kruopis | propatria.lt nuotr.

Praėjusių metų rugsėjo mėnesį Biržų pilyje įvyko lituanistų ir istorikų konferencija „Lietuvos pasakojimas mokykloje: kokį turime, kokį kursime?“, savo turiniu itin aktuali Ukrainos-Rusijos karo kontekste. Nors iniciatyva graži ir prasminga, pavadinimo klausimą buvo mėginama atsakyti senais metodais, t.y. atsisakant suvokti, kad moderni lietuvių tauta buvo, yra ir bus dabartinės Lietuvos valstybės ir jos istorijos pagrindas. Skaityti toliau

Čikagos lietuviai žygiu pagerbė 1923 m. Klaipėdos sukilimą ir Laisvės gynėjų dieną (nuotraukos) (2)

cikagos-lietuviai

Sausio 11 d. Čikagoje pirma karta buvo surengtas žygis Klaipėdos 1923 metu Sukilimo atminimui , o tuo pačiu ir Sausio 13 d Laisves Gynėju dienai pažymėti. Jį surengė Lietuvos Šauliu sąjunga išeivijoje (LŠSI). Žygis prasidėjo miesto centre, Mičigano ežero pakrantėje, netoli 31-osios gatves. Trasa, kuria reikėjo įveikti (jos ilgis apie 10 km.), tesėsi visais metų laikais nuostabiai gražia Mičigano ežero pakrante.

Oras buvo puikus, kaip beje ir žygeiviu nuotaika. Dalyviu tarpe galėjai pamatyti įvairiausio amžiaus veidu: nuo jaunu skautų, lituanistinių mokyklų moksleiviu iki vyresnio amžiaus vyrų, moterų – šauliu ir gal būt busimu šauliukų . Skaityti toliau

Lietuvių tautinėse kapinėse Čikagoje – užmirštas iškilaus diplomato kapas (0)

Jonas Budrys su savo personalo darbuotojais

Šiemet minimos 50-osios Lietuvos generalinio konsulo Niujorke Jono Budrio mirties metinės

Artėjant Vėlinėms, ne tik aplankysime savo artimųjų kapus Čikagos apylinkėse, bet bent mintimis prisiminsime brangiausius žmones, Amžino poilsio atgulusius Lietuvos žemėje. Tačiau viena kapavietė Lietuvių tautinėse kapinėse Justice miestelyje (Ilinojaus valstija) gali nesulaukti deramo pagerbimo. Pasak istoriko Ernesto Lukoševičiaus, Klaipėdos sukilimui 1923 metais Skaityti toliau

Muziejuje – paroda „Kova dėl Klaipėdos – įvykiai ir žmonės“ (0)

Plakato fragmentasMažosios Lietuvos istorijos muziejuje, Klaipėdoje, atidaryta paroda „Kova dėl Klaipėdos – įvykiai ir žmonės“, skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-osioms metinėms paminėti.

Parodoje atsispindi reikšmingiausi įvykiai, prasidėję Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje ir baigęsi 1923 m. Klaipėdos krašto prijungimu prie Lietuvos. Dokumentai, fotografijos, atsiminimų ištraukos, pranešimai ir komentarai spaudoje nuosekliai atskleidžia to meto įvykius. Didelė dalis parodos skirta istorinėms asmenybėms – E.Galvanauskui, J.Simonaičiui, J. Žiliui, A. Smetonai, žymiausiems klaipėdiškiams, Lietuvos kariuomenės karininkams, vadovavusiems karinei akcijai Skaityti toliau

Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos reikšmė (audio) (1)

Klaipėdos krašto savanorių armijos kariai, 1923 m., Klaipeda | LCVA. P-6603 nuotr.

Sausio 14 d. Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos organizuojama spaudos konferencija „Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos reikšmė ir šiandiena“ skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-mečio minėjimui.

Spaudos konferencijoje dalyvavo Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė, Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Klaipėdos universiteto profesorius istorikas Dr. Vygantas Vareikis.

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė sakė: Skaityti toliau

Klaipėdiečiai minės Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-metį (programa) (3)

1923 m. sukilimo dalyviai

Minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos devyniasdešimtmetį, Klaipėdoje šiai sukakčiai atminti bus surengta nemažai renginių.

Klaipėdos kraštas – istorinė sritis Lietuvos vakaruose palei Nemuno žemupį ir Baltijos Jūrą, kaip politinis administracinis vienetas 1919 metais Versalio sutartimi buvo atskirtas nuo Vokietijos.

1920–1923 metais Antantės valstybių pavedimu jį administravo Prancūzija. Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Klaipėdos sukilimas: o vis dėlto kam priklauso šis kraštas? (17)

Baltų žemių žmonės, o juo labiau lietuviai, niekada nebuvo nuolankūs savo pavergėjams. Patys užkariaudavę didžiules teritorijas iki Maskvos Kremliaus ir Juodosios jūros, jie patyrė ir kryžiuočių, ir Rusijos carų, ir lenkiškųjų bei sovietinių okupantų grandines. Todėl ir sukilimai prieš juos arba, kaip sakytų marksistai, nacionalinė išsivaduojamoji kova buvo dažnas reiškinys.

Tarp ryškesnių tokių sujudimų istorikai primintų prūsų sukilimo vado Herkaus Manto (Henrichės Montės) keletą metų trukusį išsivaduojamąjį iš kryžiuočių karą XIII a. antroje pusėje. Skaityti toliau