Žymos archyvas: Klaipėdos kraštas

Pagerbtas Tilžės Akto signataras Jurgis Arnašis (nuotraukos) (0)

Renginio akimirkos | Jono Česnavičiaus nuotr

Kasdien artėja lemtingų Lietuvai 1918-ųjų metų dienų sukaktys. Vasario 16-osios, kai Didžioji Lietuva paskelbė atsiskirianti nuo valstybinių ryšių, kurie ją siejo su Rusija ir Lenkija. Su Vasario 16-tąja politiškai sietina ir Lapkričio 30-oji. Tuomet Mažoji Lietuva Tilžės Aktu deklaravo tvirtą siekį pasitraukti iš Vokietijos imperijos ir susijungti su Didžiąja Lietuva. Š. m. rugpjūčio 1-ąją buvo atidengta atminimo lenta Mažosios Lietuvos žurnalistui, „Tilžės keleivio“, „Pajūrio sargo“ ir kitų spaudos leidinių redaktoriui, lietuviškos spaudos platintojui, Lietuvių literatūros draugijos nariui, komiteto Kristijono Donelaičio paminklui statyti ant Rambyno kalno nariui ir, pabrėžtina, Skaityti toliau

Klaipėdoje švenčiamas Mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventės 90-metis (0)

Lietuvos vakarų krašo dainų šventė minės 90-metį | E. Jankausko nuotr.

Birželio mėn. 10 d. Klaipėdoje prasidėjo tradicinė Lietuvos vakarų krašto dainų šventė, skirta Mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventės 90-mečiui. Nors šventės  pagrindinis koncertas vyks sekmadienį, visą šeštadienį uostamiesčio centre šventės dalyviai dainavo ir šoko, taip linksmindami miestiečius ir kviesdami birželio 11 d. į Vasaros estradą.

Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ iniciatyva rengiama šventė sulaukė pritarimo ir paramos iš Klaipėdos miesto savivaldybės, Lietuvos nacionalinio kultūros centro, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos chorų sąjungos. Skaityti toliau

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus kviečia susipažinti su krašto tautiniais drabužiais (0)

„Žvejytės“ drabužiai, XX a. I pusė | MLIM nuotr.

Tarptautinės muziejų dienos proga gegužės Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėdo) buvo atidaryta nauja ekspozicija „Nuo gintarinio verpstuko smagračio iki tautinio kostiumo“ skirta Tautinių drabužių metams.

Proginės ekspozicijos pristatymas prasidėjo nuo eksponatų istorijų: „Ko nepamato muziejaus lankytojai“. Susipažinta ir pakalbėta su Anna Gelžyte-Juzaitiene iš Klišių kaimo, klaipėdietėmis Eugenija Rimkute-Seselskiene ir Asta Kosaite-Strumiliene, Birute Kasiulyte-Serviene iš Rusnės, kurių dėka nauja ekspozicija pasipildė vertingais eksponatais. Kad muziejaus Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Vydūnas ir jo veikalas „Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių“ (4)

Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Po metų švęsime Vydūno gimimo 150-metį. Ta proga didžiai jį pagerbsime valstybiniu mastu. Lietuvos Respublikos Seimas 2018-uosius paskelbė Vydūno metais, Vyriausybė patvirtino šios sukakties komisiją, o ši parengė renginių bei atliktinų darbų programą. Ją įgyvendinus, galėsime skaityti naujai išleistus Vydūno raštų tomus, leidinius apie jį, įstabųjį kūrėją pagerbsime prie jam iškilusių paminklų, regėsime jo vardu pavadintas gatves, alėjas, bibliotekas, būsime aplankę sukaktuvines parodas, būsime pabuvoję iškilminguose minėjimuose, koncertuose, spektakliuose, konferencijose. Programa jau pradedama vykdyti dabar. Skaityti toliau

Pajūryje rastam Kukuliškių piliakalniui suteikta teisinė apsauga (0)

Atrastas Kukuliškių piliakalnis Klaipėdos rajone | Arūno Strazdo nuotr.

Ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įrašė Kukuliškių piliakalnį, esantį Klaipėdos rajone, Kretingalės seniūnijoje, Kukuliškių kaime. Pasak vertinimo tarybos pirmininko, archeologo dr. Gintauto Zabielos, tai yra arčiausiai jūros esantis piliakalnis po Birutės kalno. Artimame pajūryje daugiau tokių piliakalnių neturime.  

„Prasidėjus Piliakalnių metams, suaktyvėjo ir visuomenė, ir mokslininkai, ir žygeiviai, Skaityti toliau

V. Šilas. Mažosios Lietuvos žemės vardų byla (15)

Londone išleisto Prūsijos karalystės 1799 m. žemėlapio iškarpa su užrašu „LITTLE LITHUANIA“ – Mažoji Lietuva

Kaip žmones, taip ir vandenis, konkrečias vietoves skiriame, surandame ir atpažįstame, jei jie pažymėti tikriniais vardais. Svarbu, kad tie vardai visada būtų gyvi. Mažoji Lietuva (tai Karaliaučiaus ir Klaipėdos kraštai) išbuvę net 650 metų vokiečių valstybių valdžioje (Kryžiuočių ordino Prūsijos valstybė, Prūsijos kunigaikštystė, Prūsijos karalystė, Vokietijos imperija, Veimaro respublika) išsaugojo savo senuosius baltiškus (lietuvių ir prūsų) žemių ir vandenų vardus – iki pat Trečiojo Reicho laikmečio. Klaipėdos krašto vardai yra gyvi iki šiol, deja, to negalima teigti apie senuosius Karaliaučiaus krašto vardus. Skaityti toliau

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje – „Kelionė laiku su knyga“ (0)

AB „Rytas“ knygynas XX a. 4 deš. | Rengėjų nuotr.

Vasario 16 d. 13 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks renginys „Kelionė laiku su knyga“. Jame bus atidaryta nauja muziejaus ekspozicija „Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto knyga“ bei pristatytas leidinys „Lietuvos vėliavą iškėlus“.

Naujai įrengtoje muziejaus ekspozicijoje lankytojai galės susipažinti su knygos ir raštijos kultūra Mažojoje Lietuvoje. Pirmenybė čia teikiama rankraščiams ir spaudiniams lietuvių Skaityti toliau

Paminėtos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 94–osios metinės (nuotraukos) (0)

Paminėtos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 94–osios metinės | Aringo Švedo nuotr.

Sausio 15 d. minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 94–ąsias metines ir pagerbiant žuvusiuosius Klaipėdos skulptūrų parke Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sakė: „Nuo senų laikų mūsų tautos likimas susijęs su jūra. Prie Baltijos jūros gyvenusios aisčių gentys mokėjo statyti laivus, naudoti juos prekybai ir karybai. Klaipėdos krašto prijungimas buvo labai reikšmingas mūsų atsikuriančiai valstybei, jos ekonomikai“.

Naujai įkurtos Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3–osios rinktinės 309 lengvosios pėstininkų kuopos  vadui tą dieną  iškilmingai įteikta kuopos vėliavėlė – tai  kuopos atpažinimo ženklas. Skaityti toliau

K. Stadalnykaitė. Moterų šaulių labdaringa veikla Lietuvoje 1927–1940 m. (0)

Sofija Putvytė-Mantautienė, moterų šaulių vadė 1936–1940 m.

Pirmieji žingsniai

1918 m. vasario 16 d. dvidešimt Lietuvos Tarybos narių pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, kuriuo buvo deklaruota nepriklausomybė nuo tuo metu jau bolševikinės Rusijos ir kaizerinės Vokietijos. Pasirašytas dokumentas skelbė apie jaunos valstybės susiformavimą, tačiau neužtikrino saugumo nuo išorinių veiksnių. Galutinai Lietuvos nepriklausomybė buvo įtvirtinta vykstant Nepriklausomybės kovoms 1918–1920 m. Iš šiaurės rytų į Lietuvą veržėsi Raudonoji armija, pietvakariuose vyko susidūrimai su Lenkų kariuomene, o šiaurėje grasino bermontininkai. Ką tik susiformavusiai Lietuvos kariuomenei buvo sunku atlaikyti puolimus iš visų pusių, Skaityti toliau

Konkurso „Sidabro vainikėlis“ parodoje pristatyti autentiški darbai (nuotraukos) (0)

Tauragės krašto muziejaus nuotr.

Balandžio 7 d. Tauragės krašto muziejuje įvyko IV-osios tradicinės moksleivių liaudies dailės konkursinės parodos „Sidabro vainikėlis“ regioninio turo uždarymas ir laureatų paskelbimas. Šį konkursą įsteigė Lietuvos liaudies kultūros centras, siekdamas palaikyti gyvybingas ir gaivinti nykstančias liaudies dailės tradicijas.

Šiemet parodoje eksponuoti beveik trisdešimties moksleivių darbai – visi originalūs, įdomūs, Skaityti toliau

V. Šilas. Kraštas be savo žmonių (11)

rytprusiai_V.Silas.bernardinai.lt

Pažvelkime į XVIII ir XIX amžiaus žemėlapius. Šiaurinėje Rytprūsių dalyje esantys Klaipėdos ir Karaliaučiaus kraštai tai – Mažoji Lietuva. Jų žemėms ir vandenims čia gyvenę žmonės davė lietuviškus ar prūsiškus vardus. Nors įrašyti su vokiškomis galūnėmis, jie ir dabar iškalbingai liudija, kad pirmieji senieji Mažosios Lietuvos gyventojai buvo baltai – lietuvininkai, prūsai. Mažosios Lietuvos teritorija nuo XIII a. pabaigos beveik visą laiką buvo vokiečių valdžioje (valdė Prūsijos kunigaikštystė, Prūsijos karalystė, Vokietijos imperija, Vokietijos reichas). Natūralu, kad į tą kraštą gyventi atvykdavo vis daugiau kolonistų iš vokiškų kraštų. Skaityti toliau

L. Rasimas. Baltiškojo tapatumo naikintojai (34)

liudvikas-l-rasimas-asmenine-nuotr

Mokytojų pasiųsti Vilniuje mokiniai stovėjo gatvėje prie Aušros Vartų. Žurnalistės paklaustas, ko jaunuolis čia stovi, lietuviškai kalbėti nepanoro. Žinomas istorikas per televiziją aiškina, kad tas, kas nemoka lenkiškai, yra kaimietis. Jis pablogėjusiais Lenkijos – Lietuvos vadovybių santykiais kaltina buvusį Lietuvos užsienio reikalų ministrą Audronių Ažubalį, esą kam tas nenusileido savo lenkiškam kolegai, neigusiam Vilniaus okupaciją. Girdi, vieno istorinio fakto vertinimai gali būti skirtingi ir istorijoje tai normalu. Taip, bet visų pirma reikia pažiūrėti, kokie faktai skirtingai vertinami ir kas juos vertina.

Vilniaus okupacijos klausimas ypač po Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos ir aneksijos Skaityti toliau

V. Galindas. Nida, šaltoka vasara (Atostogaujančio snaudaliaus įspūdžiai) (2)

Nr.1_kanklininkeLina_smuikininkeRasa-K100

Įstabi muzika šaltalankių paunksmėje…

Nidos pasivaikščiojimų krantinėje pilna žmonių. Artėjant nuo prieplaukos išgirstu smuiko garsus, priartėjus, ten kur krantinė pasisuka beveik stačiu kampu, auga penki šaltalankiai ir čia pat gėlių klombas – baltos rožės apsuptos lavandos mėlio ir kvapo, o prie jų du suolai, ant vieno sėdi dvi mergaitės ir groja smuiku ir kanklėmis… Nematytas, negirdėtas duetas. Sustoju, negaliu praeiti, muzika taip sužavi, tiesiog girdžiu kaip jos garsas sklinda stikliniu marių paviršiumi į kitą krantą, kurio Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Galingųjų vizitai Lietuvoje: Napoleonas, Hitleris, Putinas (4)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos žemę dažnai lankydavo visokie karaliai, diktatoriai, prezidentai ir kt. Vieni – kaip užkariautojai, kiti – siekiantys draugiškų santykių ir teikti paramą. Bet buvo ir yra trečia kategorija pasaulio galingųjų, kurie vengė ir vengia užsukti į mūsų šalį.

Visa naikinantis Napoleono „vizitas“

Kad nenuklystume į ankstesnius laikus, pradėkime nuo Napoleono Bonaparto, kuris tuometinėje carinėje Lietuvoje viešėjo du kartus – pirmą kartą kaip užkariautojas, po pusmečio – gėdingai pralaimėjęs ir bėgantis. 1812 m. birželio 24-ąją jis per Nemuną įžengė į Kauną,

Skaityti toliau

M. Vainorius. Prijungusiuosius Klaipėdą atsimename lyg mankurtai (3)

Klaipedos-krasto-prijungimo-operacijos-Savanoriu-armijos-stabas

Pamilau Klaipėdos kraštą. Pamilau ne dėl to, kad dalyvavau jo susijungime su Didžiąja Lietuva. Pamilau kraštą dėl jo gamtos grožio, žmones dėl jų įgimto nuoširdumo ir paprastumo.
Jonas Polovinskas–Budrys

Centrinės Lietuvos valdžios atstovai kiekvieną sausio 15-ąją mielai pasuokia apie Klaipėdos reikšmę mūsų šaliai, tačiau šio krašto prijungimo prie mūsų valstybės operacijos „architektų“ bei įgyvendintojų atminimas ir toliau grimzta į nebūtį. Neką geriau šiuo atžvilgiu elgiasi ir Klaipėdos valdžia, mėgstanti pabrėžti uostamiesčio svarbą Lietuvai.

Pernai sausio 15–ąją, Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos metinių proga, Skaityti toliau

Lietuvių tautinėse kapinėse Čikagoje – užmirštas iškilaus diplomato kapas (0)

Jonas Budrys su savo personalo darbuotojais

Šiemet minimos 50-osios Lietuvos generalinio konsulo Niujorke Jono Budrio mirties metinės

Artėjant Vėlinėms, ne tik aplankysime savo artimųjų kapus Čikagos apylinkėse, bet bent mintimis prisiminsime brangiausius žmones, Amžino poilsio atgulusius Lietuvos žemėje. Tačiau viena kapavietė Lietuvių tautinėse kapinėse Justice miestelyje (Ilinojaus valstija) gali nesulaukti deramo pagerbimo. Pasak istoriko Ernesto Lukoševičiaus, Klaipėdos sukilimui 1923 metais Skaityti toliau

Teismas pripažino, kad ikiteisminis tyrimas dėl Klaipėdos krašto atskyrimo skatinimo nebuvo išsamiai ištirtas (0)

klaipedos-krastasVilniaus apygardos teismas galutine ir neskundžiama nutartimi patenkino Seimo narių Arvydo Anušausko ir Agnės Bilotaitės skundą bei konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas dėl Klaipėdos krašto atskyrimą skatinančios internetinės peticijos atliktas nevisiškai ir neišsamiai.

Šia nutartimi panaikinamas Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento direktoriaus Rimvydo Valiukevičiaus nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Trečioji banga – lietuvių kalbos germanizacija (2)

Česlovas Iškauskas | DELFI, Š.Mažeikos nuotr.

Tęsdami lietuvių kalbos išsaugojimo temą, akcentuokime ne tik jos rusifikaciją ir polonizaciją, bet ir germanizaciją. Tiesa, germaniškosios represijos prieš lietuvišką raštą, kalbą ir spaudą vyko kur kas mažesniame regione negu carinė Rusijos imperija arba nelygiateisė ATR. O ir apynasris lietuvių kalbai vokiečių buvo uždėtas laisvesnis, ne taip griežtai varžomas.

Reikalas suktųsi aplink Mažąją Lietuvą, arba Prūsų Lietuvą (vok. Preussisch Litauen, rečiau – Litauischer Kreis, Litauische Ämter, Provinz Litthauen). Kaip aiškina Wikipedia, tai istorinis-etnografinis Prūsijos, o vėliau Rytprūsių Skaityti toliau

Mirė teisininkas, visuomenės veikėjas Kęstutis Milkeraitis (2)

Kęstutis Milkeraitis | lzinios.lt nuotr.

Gegužės 3 d. ei­da­mas 70-us me­tus, po il­gos ir su­nkios li­gos mi­rė tei­si­nin­kas, vi­suo­me­nės vei­kė­jas Kęs­tu­tis Mil­ke­rai­tis.

K.Mil­ke­rai­tis gi­mė 1945 m. sausio 2 d. Delnickuose, Marijampolės apskityje, ag­ro­no­mo, vi­suo­me­nės vei­kė­jo, Klai­pė­dos kraš­to su­ki­lė­lio Ri­char­do Mil­ke­rai­čio ir ūki­nin­kai­tės Emi­li­jos Rut­kaus­kai­tės šei­mo­je vy­riau­siuo­ju iš ke­tu­rių vai­kų.

1963 me­tais bai­gė Klai­pė­dos IV vi­du­ri­nę mo­kyk­lą, o 1974 me­tais tei­sę Vil­niaus uni­ver­si­te­te. Dir­bo tar­dy­to­ju pro­ku­ra­tū­ro­je, spe­cia­lis­tu me­džiok­lės ūky­je, Vals­ty­bi­nė­je ko­mi­si­jo­je Ry­tų Lie­tu­vos prob­le­moms nag­ri­nė­ti, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros Tar­dy­mo de­par­ta­men­to Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Po Krymo atėjo eilė Klaipėdos kraštui? (6)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt nuotr.

Prisimenu puikią TV laidą „Svetimo skausmo nebūna“. Nors joje daugiausiai buvo kalbama apie neįgaliuosius, sunkių ligų iškamuotus ir šiaip bėdosna patekusius žmogelius, atjauta ir pagalba nelaimingiesiems nurodė, kur slypi tautos gyvastis, išlikimo galimybės, atsparumo kodas. Šį laidos pavadinimą labai tiktų perkelti ir į politiką, kai Maidanas gedėjo šimto žuvusiųjų, suluošintų, kai Lietuva dalį jų priglobė ir gydė, o dabar jautriai ir neramiai reaguoja į Krymo aneksiją ir iš savo patyrimo išgyvena, kas gali nutikti su ten gyvenančiais totoriais ar šiaip kitamaniais. Skaityti toliau

Ženevoje pasirašytas susitarimas dėl istorinių Lietuvai svarbių dokumentų išsaugojimo (2)

urm.lt nuotr.

Kovo 3 dieną Lietuvos nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų biuro Ženevoje ambasadorius Rytis Paulauskas ir JT biuro vadovas Mihaelis Moleris (Michael Møller) pasirašė memorandumą dėl Tautų Lygos archyvuose saugomų Lietuvai svarbių dokumentų išsaugojimo juos perkeliant į skaitmenines laikmenas.

Lietuvos nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų biuro Ženevoje ambasadorius Rytis Paulauskas ir JT biuro vadovas Mihaelis Moleris kovo 3 dieną pasirašė memorandumą dėl Tautų Lygos archyvuose saugomų Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Ar ikikarinės Lietuvos vyriausybės buvo lepšės? (3)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt nuotr.

Vartau solidžią neseniai išleistą ir visuomenei pristatytą vyresnės kartos istorikės Vandos Kašauskienės knygą „Istorijos spąstuose. Justo Paleckio gyvenimo ir veiklos bruožai, 1899 – 1980“. Ir prisimenu, kaip mus, augesnius Lietuvos radijo ir televizijos vyrus, surinko padėti iš vadinamų Muravjovo-koriko rūmų (dabar Prezidentūra) nešti sunkų ąžuolinį velionio karstą.

Žurnalistas ir sovietinis veikėjas J. Paleckis buvo augalotas, o čia dar karstas, tad aštuoni nuolat besikeičiantys nešikai linko po jo svoriu… Skaityti toliau

V. Volkus. Kuo skiriasi vokiečių rudas erelis nuo lenkų baltojo (8)

Alkas.lt nuotr.

Lietuva po 120 rusų carų nelaisvės metų – nacionalinės priespaudos, gimtojo žodžio draudimo, jos vardo išbraukimo iš pasaulio tautų ir valstybių tarpo, rusinimo ir lenkinimo, dėka lietuviško kaimo nepraradusio lietuvybės, išlaikiusio lietuvių kalbą, iš jo 19 amžiaus pabaigos kilusių šviesuolių, Lietuva buvo prikelta tautiniam atgimimui.

Pasinaudojusi kaimyninių imperinių valstybių tarpusavio prieštaravimais, dėl ko 1914 metais kilo pirmas pasaulinis karas besitęsiąs keturis metus nualino kariaujančias šalis. Kilusiomis revoliucijomis pasinaudojo pavergtos tautos, jų tarpe ir Lietuva. Skaityti toliau

Vilniuje atidaroma paroda „Tarp laiko ir istorijos“ (0)

plakatas_tarp-laiko-ir-istorijosLapkričio 8 d. 18 val. atidaroma Vokietijos, Prancūzijos ir Lietuvos menininkų bendra paroda Vilniaus dailės akademijos ekspozicijų erdvėje „Titanikas“ Vilniuje. Gėtės (Goethe) institutas Vilniuje kartu su Prancūzų institutu Lietuvoje, Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija ir nepriklausoma kuratore Julija Čistiakova pristato rezidencijų projektą, skirtą Eliziejaus sutarties* pasirašymo 50-osioms metinėms bei Europos integracijos raidai.

Klaipėdos kraštas, per pastarąjį šimtmetį patyręs daugybę istorinių ir geografinių permainų – jis priklausė Prūsijai, Skaityti toliau

Kviečia paroda Klaipėdos krašto etnografija O.Dubeneckienė-Kalpokienės kūryboje (0)

Iš Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių

Ggegužės 17 d. 17 val. Mažosios Lietuvos istorijos muzieju (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) kviečia į parodos „Klaipėdos krašto etnografinės tradicijos atspindžiai Olgos Dubeneckienės-Kalpokienės kūryboje“ atidarymą.

Olga Dubeneckienė-Kalpokienė (mergautinė pavardė Švede (Schwede) 1891–1967). Nuo 1923 m. O.Dubeneckienė-Kalpokienė dalyvavo visose Lietuvos meno kūrėjų, Lietuvių dailės, Lietuvos dailininkų draugijų rengtose parodose. 1937–39 m. dalyvavo Lietuvos moterų dailininkių draugijos veikloje. Jos kūriniai eksponuoti ir parodose užsienyje: Rygoje, Taline, Drezdene ir Niujorke. Skaityti toliau

V.Radžvilas. Memel – Wilno: neišmoktos istorijos pamokos (I) (18)

Vytautas Radžvilas | tspmi.vu.lt nuotr.

Lietuvos vidaus ir užsienio politika vis labiau atrodo tarsi apkerėta tamsios ir pikta linkinčios jėgos. Vadinamasis „Lietuvos lenkų“ klausimas artėja prie sunkiai prognozuojamos atomazgos. Didėja tikimybė, kad ši atomazga bus sąjūdinių laikų masto politinis sprogimas. Tokią baigtį žada šio seniai svarstomo ir įtampą visuomenėje kurstančio klausimo siūlomi sprendimai. Tikėtis kitokios baigties sunku dėl akivaizdžios priežasties. Per visą atkurtos valstybės istoriją turbūt dar nebuvo iškilęs joks kitas klausimas, kurį būtų buvę mėginama išspręsti šitaip nesugebant arba nenorint suvokti ir atvirai įvardyti tikrojo jo turinio ir esmės. Būtent šia prasme apie valstybės užsienio politiką tenka kalbėti pasitelkus apkerėjimo vaizdinį. Skaityti toliau

Vokietijoje skambės lietuviškos dainos (3)

Tautinių kostiumų kolekcijos pristatymas

Karolio Didžiojo premijos įteikimo Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei proga Achene, Vokietijoje, skambės lietuviškos dainos, vyks Lietuvos liaudies kultūros centro tautinių kostiumų kolekcijos teatralizuotas pristatymas „Raštų pynė“.

Gegužės 9 d. Acheno rotušės Karūnavimo salėje oficialios ceremonijos metu Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei bus įteiktas Karolio Didžiojo apdovanojimas. 1950 m. įsteigta premija yra garbingiausias ir žinomiausias apdovanojimas asmenims, ypatingai nusipelniusiems Europos vienijimosi idėjai. Tarp Karolio Didžiojo premijos apdovanotųjų paminėtinos tokios asmenybės kaip Vinstonas Čerčilis, Džordžas Maršalas(George Marshall), Francas Miteranas(François Mitterrand), Vaclovas Havelas ir kiti žinomi asmenys. Skaityti toliau

Mažosios Lietuvos žemė XVIII–XX amžių dokumentuose ir žemėlapiuose (5)

A.Gliožaitis „Mažosios Lietuvos žemė XVIII–XX amžių dokumentuose ir žemėlapiuose“ viršeliai

Leidykla „Gairės“ pristato Algirdo Antano Gliožaičio monumentalią monografiją „Mažosios Lietuvos žemė XVIII–XX amžių dokumentuose ir žemėlapiuose“. Leidinyje meistriškai pateikiama lietuvininkų politinių nuostatų raidos analizė XVIII–XX a. dokumentuose ir to laikotarpio žemėlapiuose, vaizduojančiuose Mažąją Lietuvą. Vertinama žemėlapių įvairovė, ypatumai ir valstybių vykdytos politikos atspindys juose.

Šios knygos pasirodymas yra reikšmingas įvykis politikams, kultūros istorikams, kartografams, Klaipėdos, Karaliaučiaus krašto gyventojams, lietuvininkams, gyvenantiems užsienyje ir turintiems vilties sugrįžti į Tėvynę bei visiems, kas neabejingi Mažosios Lietuvos istorijai ir kultūrai. Skaityti toliau

Lietuva minės 300-ąsias Kristijono Donelaičio gimimo metines (2)

Kristijonas Donelaitis

Vasario 6d. posėdyje Vyriausybė patvirtino Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimo programą. Pagerbiant lietuvių grožinės literatūros pradininką, planuojamos K. Donelaičio archyvinio palikimo paieškos Vokietijoje bei Klaipėdos krašte, taip pat ketinama pateikti paraišką dėl K. Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimo įtraukimo į UNESCO minimų sukakčių sąrašą bei sukurti dokumentinį filmą, pasakojantį apie poetą ir Mažąją Lietuvą.

Vyks tarptautiniai bendradarbiavimo renginiai su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi. Bus įrengta ekspozicija Tolminkiemio bažnyčioje. Skaityti toliau

Muziejuje – paroda „Kova dėl Klaipėdos – įvykiai ir žmonės“ (0)

Plakato fragmentasMažosios Lietuvos istorijos muziejuje, Klaipėdoje, atidaryta paroda „Kova dėl Klaipėdos – įvykiai ir žmonės“, skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-osioms metinėms paminėti.

Parodoje atsispindi reikšmingiausi įvykiai, prasidėję Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje ir baigęsi 1923 m. Klaipėdos krašto prijungimu prie Lietuvos. Dokumentai, fotografijos, atsiminimų ištraukos, pranešimai ir komentarai spaudoje nuosekliai atskleidžia to meto įvykius. Didelė dalis parodos skirta istorinėms asmenybėms – E.Galvanauskui, J.Simonaičiui, J. Žiliui, A. Smetonai, žymiausiems klaipėdiškiams, Lietuvos kariuomenės karininkams, vadovavusiems karinei akcijai Skaityti toliau