Sausio 15 d., trečiadienį, Klaipėdoje buvo paminėtos 97-osios Klaipėdos sukilimo metinės.
Iškilmės prasidėjo ryte Klaipėdos sukilimo politinio vadovo Erdmono Simonaičio kapo Lėbartų kapinėse bei Jurgio Lėbarto, Tilžės akto, reikalavusio prijungti Mažąją Lietuvą prie Lietuvos valstybės, signataro, buvusio šaulio kapo Joniškės kapinėse lankymu.
Vidurdienį miesto Skulptūrų parke, prie paminklo 1923 m. sukilimo dalyviams buvo Skaityti toliau
Sausio 15 d. dėkojant už tai, kad Klaipėdos kraštas priklauso Lietuvai, kaip ir kasmet, bus pagerbti bei prisimenami savanoriai kovojusieji už krašto laisvę. Minint 97-ąsias Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metines, uostamiestyje nuo šviesos iki tamsos kvies įvairiausi renginiai.
Klaipėdos krašto dienos iškilmės prasidės 10.30 val. Klaipėdos sukilimo politinio vadovo Erdmono Simonaičio kapo Lėbartų kapinėse bei Jurgio Lėbarto, Tilžės akto (reikalavusio prijungti Mažąją Lietuvą prie Lietuvos valstybės) signataro, buvusio šaulio kapo Joniškės kapinėse lankymu 11.00 val. Skaityti toliau
Sausio 15 d., 17 val., Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks pokalbis su istoriku, diplomatu, profesoriumi Alfonsu Eidintu, kuris yra ir knygos „Pūga prie Mėmelio“ autorius. Tai beletrizuota istorija apie 1923-ųjų Klaipėdą ir Lietuvą, apie daugiabriaunę Lietuvos įvykdytą politinę ir diplomatinę bei karinę operaciją – Klaipėdos sukilimą. Šioje istorinėje karinėje apybraižoje papasakota savita visų tų įvykių versija, kuri susiklostė iš istorinės medžiagos. Tai anų dienų įvykių rekonstrukcija. Skaityti toliau
Antrojo pasaulinio karo metu Mažoji Lietuva priklausė hitlerinei Vokietijai. 1944 m. spalio mėn. 16 d. į ją įsiveržė Sovietų Sąjungos kariuomenė. Klaipėdos kraštas buvo laikomas Sovietų Sąjungos dalimi, todėl jis nebuvo labai smarkiai niokojamas, o už Nemuno buvo tikroji Vokietija – Rytų Prūsija. Mažojoje Lietuvoje ir visuose Rytprūsiuose beveik nebuvo gyvenviečių, kuriose sovietų kareiviai nebūtų žudę ir kankinę civilių gyventojų, naikinę ir plėšę jų turto. Vyrai buvo žudomi, o moterys – prievartaujamos. Ne visi sovietų karininkai pritarė tokiam savo karių elgesiui, dalis jų piktinosi armijos demoralizavimu ir tokius įvykius laikė Skaityti toliau
Lapkričio 29 d. 15 val. Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seimo lankytojų centre (Gedimino pr. 60) bus paminėtos Tilžės Akto 101-osios metinės. Minėjime pranešimus skaitys prof. habil. dr. Domas Kaunas „Tilžės Aktas, signatarai ir kas po to“, prof. habil. dr. Dalia Dilytė-Staškevičienė „Kristijonas Donelaitis šiandien“, dr. doc. Žavinta Sidabraitė „Kristijonas Gotlybas Milkus: neatsakyti klausimai“.
Taip pat bus įteikti Kristijono Donelaičio medaliai „Širdings brolau“, skambės M.K.Čiurlionio menų mokyklos 5-6 klasių smuikininkų ansamblio atliekami muzikiniai kūriniai. Skaityti toliau
Spalio 4 d. 18 val. Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Konferencijų salėje (H. Manto g. 25), bus pristatytas kolektyvinis keturių Klaipėdos universiteto mokslininkių Sigitos Kraniauskienės, Silvos Pocytės, Rut Leiserovič (Ruth Leiserowitz) ir Irenos Šutinienės tyrimo darbas – monografija „Klaipėdos kraštas 1945–1960 m.: naujos visuomenės kūrimasis ir jo atspindžiai šeimų istorijose“.
Šio krašto nerasime dabartiniame Lietuvos administraciniame žemėlapyje, tačiau tai istorinė, kultūrinė teritorija, egzistuojanti daugelio sąmonėje kaip itin savitas Lietuvos regionas, paženklintas politinių, demografinių, socialinių virsmų, kurie po Skaityti toliau
Manęs nė kiek nenustebino vieno radikaliai nusiteikusio lietuvių veikėjo pasakymas: Rusija mums priešiškumą rodo atvirai, o Lenkija visais laikais mėgino įkąsti iš pasalų… Šiaip jau kaimyniškuose santykiuose pabrėžti vien neigiamas valstybių santykių aplinkybes nėra priimtina, tačiau ir nutylėti jų nevalia. Ypač dabartinėje geopolitinėje trintyje.
Pradėsiu nuo to, kad lankiausi keliuose renginiuose, skirtuose Tilžės akto 100-mečiui: šis svarbus 24 Mažosios Lietuvos signatarų Skaityti toliau
Lapkričio 15 d., ketvirtadienį, 17 val., Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda), įvyks trečiasis pokalbis su Lietuvos užsienio reikalų ministerijos ambasadoriumi ypatingiems pavedimams dr. Vytautu Žaliu.
Susitikimo tema – „Klaipėdos byla valstybių signatarių – Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Italijos – diplomatų akimis.
Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo Hagoje 1932 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas“. Skaityti toliau
Lapkričio 20 d. 18.30 val. Klaipėdos etnokultūros centras Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36) kviečia klaipėdiečius ir miesto svečius į Tilžės akto 100-mečio minėjimą. Vyks teatralizuotos folkloro programos „Lietuvininkai“ (Kuršių ainiai) ir „Ernstas Vilhelmas Berbomas“ (Alka). Renginyje taip pat dalyvausianti Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doc. dr. Silva Pocytė primins apie Mažosios (Prūsijos) ir Didžiosios Lietuvos lietuvių kultūrinio bendravimo aspektus iki ir po Pirmojo pasaulinio karo, apie Mažosios (Prūsijos) Lietuvos, Skaityti toliau
Prieš 80 metų, 1938-ųjų rugsėjo 30-ąją, Vokietijos, Italijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos vadovai pasirašė Miuncheno susitarimą, leidusį nacių Vokietijai prisijungti dalį Čekoslovakijos. Jūsų dėmesiui siūlome prieš dešimtmetį „XXI amžiuje“ publikuotą Kazio Blaževičiaus apžvalgą, kaip tapo įmanomas šis „Miuncheno sąmokslas“, laikomas viena didžiausių XX amžiaus politinių išdavysčių.
Rugsėjo 29-30 dienomis suėjo 70 metų nuo vienos didžiausių XX amžiaus politinių išdavysčių – Miuncheno sąmokslo. Skaityti toliau
Kiekvienas iš mūsų turėtų saugoti ir puoselėti ne tik savo sveikatą, bet ir gamtą. Pasižvalgykite po vietas, kur tikrai per dieną nueisite daugiau kaip 10 000 žingsnių.
Aukštumalos aukštapelkės pažintinis takas
Šilutės rajone telkšo Aukštumalos pelkė – pirmoji pasaulyje moksliškai aprašyta aukštapelkė. 2004 m. ši vietovė taip pat tapo Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalimi. Viena didžiausių pelkių Lietuvos teritorijoje kartu su šalia esančiu durpynu Skaityti toliau
Neseniai knygynuose pasirodė prof.dr. Algimanto Liekio iš 6 – tomio veikalo, skirto pirmojo Prezidento A.Smetonos darbams ir gyvenimui nušviesti, ryšium su artėjančiu jo 145 – tojų gimtadieniu, 100 – mečiu prezidentavimo ir 75 – mečiu žūties, pirmasis tomas – „Tautos prisikėlimas“ (II tomas – „Tautos vienybė“, III – „Nepriklausomybės pamatai“, IV – Tautinė Lietuva, V – Lietuvos šviesa, VI – „Tautos valia“). Tai gražus paminklas pirmojo Prezidento ir nepriklausomos Lietuvos 100 – mečiui! Skaitytojų dėmesiui knygų autoriaus priminimai apie Prezidento A.Smetonos persekiojimus, bausmes vadinamosios „seiminės Lietuvos“ metais. Skaityti toliau
Prieš ketverius metus Rusija aneksavo Krymą. 2014 m. vasario 27 d. „žalieji žmogeliukai“ įžengė į pusiasalį. Kovo 18 d. aneksija buvo baigta. Bet Rusijos prezidentas V. Putinas Krymo pusiasalio aneksijos klausimą iškėlė savaite anksčiau – per pasitarimą siaurame rate, vykusį prieš ketverius metus, naktį iš vasario 22-osios į 23-ąją, neseniai pareiškė buvęs Valstybės Dūmos deputatas Ilja Ponomariovas. Prezidentas buvo susijaudinęs ir įsiutęs: prieš tai, 22-ąją, vos nepateko į sraigtasparnio avariją Sočyje, kurą jis laikė užsienio specialiųjų tarnybų įvykdytu pasikėsinimu.
V. Putinas aiškiai skubėjo. Jo nuotaika buvo prasta. Tą pačią dieną iš Kijevo pabėgo Skaityti toliau
Jei pažiūrėsime į žemėlapį, pamatysime, kad prieš šimtą metų 1918 vasario 16-ą paskelbus Lietuvos valstybingumo atstatymą, po Lietuvos-Sovietų Rusijos taikos sutarties pasirašymo 1920 metais ir net iki Antrojo Pasaulinio karo pradžios 1940 metais Lietuvos valstybės teritorija buvo kur kas didesnė, nei šiandieninė Lietuvos teritorija. Carinės Rusijos laikais Lietuvos Kauno, Vilniaus, Suvalkų, Gardino ir Kuršo gubernijos buvo istorinės Lietuvos teritorijos administraciniai vienetai. Taigi, kur dingo dalis Lietuvos valstybės teritorijos?
Lietuvos valstybės sienų klausimais yra parašyta ne viena knyga ir ne vienas straipsnis. Skaityti toliau
Šalyje sausio 15-oji pažymima kaip Klaipėdos krašto diena. Šiemet nuo Klaipėdos krašto sukilimo sukanka 95-eri metai. Kodėl būtent Akademijos visuomenė kaskart sugrįžta prie Klaipėdos 1923-iųjų sausio įvykių? 1919 m. rudenį Dotnuvos žemės ūkio mokykloje susitelkė gausiai patriotiškai nusiteikusių jaunuolių, kurie kaip Lietuvos šaulių sąjungos nariai buvo nepriklausomybės kovų dalyviai.
Dotnuvos žemės ūkio technikumo 70 moksleivių – šauliai ir savanoriai – su dėstytoju Viktoru Ruokiu dalyvavo ginkluotoje Klaipėdos akcijoje (įprastai vadinama Klaipėdos sukilimu) Skaityti toliau
Sausio 15 d., 16 val., Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda), vyks renginys – „1923 metai Klaipėdoje“.
Renginiyje bus dalijamasi Klaipėdos krašto sukilimo rengėjų bei dalyvių prisiminimais, vyks dokumentinio filmo – „Klaipėdos atvadavimas“ peržiūra.
Programoje dalyvaus Klaipėdos valstybinės kolegijos folkloro kolektyvo „Aitvaras“ nariai. Apsilankiusieji renginyje, taip pat turės galimybę apžiūrėti parodą Skaityti toliau
Kiekvieno Lietuvos regiono tautiniai drabužiai šiek tiek skiriasi ir turi tam tikrų savitų bruožų: skiriasi medžiagos, raštai, spalvos, sukirpimas, puošyba ir net vilkėjimo būdas. Tautiniai drabužiai – labai svarbus tautos ir valstybės simbolis, ne tik išreiškiantis etninę, bet ir atspindintis nacionalinę kultūrą. Todėl neveltui 2017-ieji buvo paskelbti Tautinių drabužių metais Lietuvoje, siekiant jį populiarinti ir dar labiau įprasminti.
Etnografinės tekstilės, o tuo pačiu ir tautinių drabužių tyrinėjimai Kauno technologijos universitete (KTU), pradėti vykdyti dar 2001 m. Jų pradininkai buvo Skaityti toliau
Lapkričio 16 d., 18 val., Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) įvyks knygos ir kompaktinės plokštelės – „Klaipėdos krašto dainos ir muzika“ pristatymas. Dalyvaus: sudarytojai: L. Petrošienė, A. Nakienė, J. Bukantis, folkloro ansamblis „Kuršių ainiai“.
Suvienijus trijų institucijų – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Klaipėdos universiteto ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos – mokslininkų pajėgas bei folkloro archyvų medžiagą, išleista knyga ir kompaktinė plokštelė „Klaipėdos krašto dainos ir muzika“ (Vilnius, LLTI, 2017). Skelbiamos 34 dainos bei 4 instrumentiniai kūriniai, 1935-2000 metais įrašyti Lietuvoje, Skaityti toliau
Kasdien artėja lemtingų Lietuvai 1918-ųjų metų dienų sukaktys. Vasario 16-osios, kai Didžioji Lietuva paskelbė atsiskirianti nuo valstybinių ryšių, kurie ją siejo su Rusija ir Lenkija. Su Vasario 16-tąja politiškai sietina ir Lapkričio 30-oji. Tuomet Mažoji Lietuva Tilžės Aktu deklaravo tvirtą siekį pasitraukti iš Vokietijos imperijos ir susijungti su Didžiąja Lietuva. Š. m. rugpjūčio 1-ąją buvo atidengta atminimo lenta Mažosios Lietuvos žurnalistui, „Tilžės keleivio“, „Pajūrio sargo“ ir kitų spaudos leidinių redaktoriui, lietuviškos spaudos platintojui, Lietuvių literatūros draugijos nariui, komiteto Kristijono Donelaičio paminklui statyti ant Rambyno kalno nariui ir, pabrėžtina, Skaityti toliau
Birželio mėn. 10 d. Klaipėdoje prasidėjo tradicinė Lietuvos vakarų krašto dainų šventė, skirta Mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventės 90-mečiui. Nors šventės pagrindinis koncertas vyks sekmadienį, visą šeštadienį uostamiesčio centre šventės dalyviai dainavo ir šoko, taip linksmindami miestiečius ir kviesdami birželio 11 d. į Vasaros estradą.
Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ iniciatyva rengiama šventė sulaukė pritarimo ir paramos iš Klaipėdos miesto savivaldybės, Lietuvos nacionalinio kultūros centro, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos chorų sąjungos. Skaityti toliau
Tarptautinės muziejų dienos proga gegužės Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėdo) buvo atidaryta nauja ekspozicija „Nuo gintarinio verpstuko smagračio iki tautinio kostiumo“ skirta Tautinių drabužių metams.
Proginės ekspozicijos pristatymas prasidėjo nuo eksponatų istorijų: „Ko nepamato muziejaus lankytojai“. Susipažinta ir pakalbėta su Anna Gelžyte-Juzaitiene iš Klišių kaimo, klaipėdietėmis Eugenija Rimkute-Seselskiene ir Asta Kosaite-Strumiliene, Birute Kasiulyte-Serviene iš Rusnės, kurių dėka nauja ekspozicija pasipildė vertingais eksponatais. Kad muziejaus Skaityti toliau
Po metų švęsime Vydūno gimimo 150-metį. Ta proga didžiai jį pagerbsime valstybiniu mastu. Lietuvos Respublikos Seimas 2018-uosius paskelbė Vydūno metais, Vyriausybė patvirtino šios sukakties komisiją, o ši parengė renginių bei atliktinų darbų programą. Ją įgyvendinus, galėsime skaityti naujai išleistus Vydūno raštų tomus, leidinius apie jį, įstabųjį kūrėją pagerbsime prie jam iškilusių paminklų, regėsime jo vardu pavadintas gatves, alėjas, bibliotekas, būsime aplankę sukaktuvines parodas, būsime pabuvoję iškilminguose minėjimuose, koncertuose, spektakliuose, konferencijose. Programa jau pradedama vykdyti dabar. Skaityti toliau
Ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įrašė Kukuliškių piliakalnį, esantį Klaipėdos rajone, Kretingalės seniūnijoje, Kukuliškių kaime. Pasak vertinimo tarybos pirmininko, archeologo dr. Gintauto Zabielos, tai yra arčiausiai jūros esantis piliakalnis po Birutės kalno. Artimame pajūryje daugiau tokių piliakalnių neturime.
„Prasidėjus Piliakalnių metams, suaktyvėjo ir visuomenė, ir mokslininkai, ir žygeiviai, Skaityti toliau
Kaip žmones, taip ir vandenis, konkrečias vietoves skiriame, surandame ir atpažįstame, jei jie pažymėti tikriniais vardais. Svarbu, kad tie vardai visada būtų gyvi. Mažoji Lietuva (tai Karaliaučiaus ir Klaipėdos kraštai) išbuvę net 650 metų vokiečių valstybių valdžioje (Kryžiuočių ordino Prūsijos valstybė, Prūsijos kunigaikštystė, Prūsijos karalystė, Vokietijos imperija, Veimaro respublika) išsaugojo savo senuosius baltiškus (lietuvių ir prūsų) žemių ir vandenų vardus – iki pat Trečiojo Reicho laikmečio. Klaipėdos krašto vardai yra gyvi iki šiol, deja, to negalima teigti apie senuosius Karaliaučiaus krašto vardus. Skaityti toliau
Vasario 16 d. 13 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks renginys „Kelionė laiku su knyga“. Jame bus atidaryta nauja muziejaus ekspozicija „Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto knyga“ bei pristatytas leidinys „Lietuvos vėliavą iškėlus“.
Naujai įrengtoje muziejaus ekspozicijoje lankytojai galės susipažinti su knygos ir raštijos kultūra Mažojoje Lietuvoje. Pirmenybė čia teikiama rankraščiams ir spaudiniams lietuvių Skaityti toliau
Sausio 15 d. minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 94–ąsias metines ir pagerbiant žuvusiuosius Klaipėdos skulptūrų parke Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sakė: „Nuo senų laikų mūsų tautos likimas susijęs su jūra. Prie Baltijos jūros gyvenusios aisčių gentys mokėjo statyti laivus, naudoti juos prekybai ir karybai. Klaipėdos krašto prijungimas buvo labai reikšmingas mūsų atsikuriančiai valstybei, jos ekonomikai“.
Naujai įkurtos Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3–osios rinktinės 309 lengvosios pėstininkų kuopos vadui tą dieną iškilmingai įteikta kuopos vėliavėlė – tai kuopos atpažinimo ženklas. Skaityti toliau
Pirmieji žingsniai
1918 m. vasario 16 d. dvidešimt Lietuvos Tarybos narių pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, kuriuo buvo deklaruota nepriklausomybė nuo tuo metu jau bolševikinės Rusijos ir kaizerinės Vokietijos. Pasirašytas dokumentas skelbė apie jaunos valstybės susiformavimą, tačiau neužtikrino saugumo nuo išorinių veiksnių. Galutinai Lietuvos nepriklausomybė buvo įtvirtinta vykstant Nepriklausomybės kovoms 1918–1920 m. Iš šiaurės rytų į Lietuvą veržėsi Raudonoji armija, pietvakariuose vyko susidūrimai su Lenkų kariuomene, o šiaurėje grasino bermontininkai. Ką tik susiformavusiai Lietuvos kariuomenei buvo sunku atlaikyti puolimus iš visų pusių, Skaityti toliau
Balandžio 7 d. Tauragės krašto muziejuje įvyko IV-osios tradicinės moksleivių liaudies dailės konkursinės parodos „Sidabro vainikėlis“ regioninio turo uždarymas ir laureatų paskelbimas. Šį konkursą įsteigė Lietuvos liaudies kultūros centras, siekdamas palaikyti gyvybingas ir gaivinti nykstančias liaudies dailės tradicijas.
Šiemet parodoje eksponuoti beveik trisdešimties moksleivių darbai – visi originalūs, įdomūs, Skaityti toliau
Pažvelkime į XVIII ir XIX amžiaus žemėlapius. Šiaurinėje Rytprūsių dalyje esantys Klaipėdos ir Karaliaučiaus kraštai tai – Mažoji Lietuva. Jų žemėms ir vandenims čia gyvenę žmonės davė lietuviškus ar prūsiškus vardus. Nors įrašyti su vokiškomis galūnėmis, jie ir dabar iškalbingai liudija, kad pirmieji senieji Mažosios Lietuvos gyventojai buvo baltai – lietuvininkai, prūsai. Mažosios Lietuvos teritorija nuo XIII a. pabaigos beveik visą laiką buvo vokiečių valdžioje (valdė Prūsijos kunigaikštystė, Prūsijos karalystė, Vokietijos imperija, Vokietijos reichas). Natūralu, kad į tą kraštą gyventi atvykdavo vis daugiau kolonistų iš vokiškų kraštų. Skaityti toliau
Mokytojų pasiųsti Vilniuje mokiniai stovėjo gatvėje prie Aušros Vartų. Žurnalistės paklaustas, ko jaunuolis čia stovi, lietuviškai kalbėti nepanoro. Žinomas istorikas per televiziją aiškina, kad tas, kas nemoka lenkiškai, yra kaimietis. Jis pablogėjusiais Lenkijos – Lietuvos vadovybių santykiais kaltina buvusį Lietuvos užsienio reikalų ministrą Audronių Ažubalį, esą kam tas nenusileido savo lenkiškam kolegai, neigusiam Vilniaus okupaciją. Girdi, vieno istorinio fakto vertinimai gali būti skirtingi ir istorijoje tai normalu. Taip, bet visų pirma reikia pažiūrėti, kokie faktai skirtingai vertinami ir kas juos vertina.
Vilniaus okupacijos klausimas ypač po Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos ir aneksijos Skaityti toliau
