Kiaušinis yra ypatingas savo ovaline forma. Ovalas yra stabilus ir uždaras, skystis viduje – neapčiuopiamas, jis yra pilnas energijos ir besiplečiantis.
Indijoje kosminio kiaušinio vaizdinys ateina iš Vedų.
„Brahmanda Purana“ – šventas induistų tekstas, parašytas sanskrito kalba, vienas iš aštuoniolikos Puranų, aprašo brahmandą Brahmos „kosminį kiaušinį“, iš kurio susiformavo visata. Skaityti toliau
Velykų šventiniai papročiai tebeskleidžia neišsenkamos lietuviškos prigimtinės kultūros ir religijos dvasines versmes. Daug šiai šventei būdingų senųjų papročių gyvuoja iki šių laikų, o krikščionybė juos nuolat stengėsi apvilkti į savo rūbą, savaip pateikti, savaip aiškinti. Tačiau dauguma iš protėvių paveldėtų ir su Velykų švente susietų apeiginių veiksmų neturi savyje beveik nieko krikščioniško, išskyrus ploną ir perregimą bažnytinės liturgijos pudros sluoksnį.
Šiandien nekalbėsiu apie krikščioniškąja bažnytine liturgija pagrįstus papročius – jie be Skaityti toliau
Kad kitą kartą buvo diedelis ir bobutė, turėjo gaidelį ir vištelę. Vištelė padėjo kiaušinėlį, diedelis netyčioms sumušė ir pradė rėkti. Bobutė, dasižinojus apė priežastį, ir rėkė. Gaidelis, išgirdęs, ko rėkia diedelis ir bobutė, pradėjo šaukti. Vištelė, sugrįžus į lastą, rado kiaušinėlį sumuštą ir pradėjo šaukti. Durelės, išgirdusios, kad šie rėkia, jos pradėjo girgždėti.
Šąšlavynas klausė durelių:
– Ko girgžda?
Atsako:
– Vištelė padėjo kiaušinį ir susimušė. Dabar diedas rėkia, boba rėkia, gaidys šaukia, višta šaukia ir aš girgždu. Skaityti toliau
Liepos 14 d. Lenkijos prezidentas Bronislavą Komorovskį (Bronisław Komorowski) besilankantį Ukrainoje, Lucke supuvusiu kiaušiniu atakavo jaunuolis. Lenkijos delegacija į Ukrainą atvyko paminėti 70-tųjų Volynės žudynių metinių.
Išpuolis įvyko, kai kai B.Komorovskis išėjo iš pamaldų Lucko miesto apaštalų Petro ir Povilo katedroje. Kai B.Komorovskis ir Ukrainos vicepremjeras Konstiantynas Hryščevskis po mišių sveikinosi su susirinkusiais žmonėmis, vienas jaunuolis staigiai išsitraukė supuvusį kiaušinį ir ištiesęs ranką tėškė prie jo priėjusiam prezidentui į dešinįjį petį. Skaityti toliau
Tai buvo vienas ubagas. Nu, i vaikščiojo po kiemais, žebravojo, kap mės sakom. Nu, ir kų, ažejo vienon pirkion, paprašė, kad kas suvalgyt. Nu, tai jam duoda kas kiaušinėlį, kas tį spirgulį duoda, kad duonos kųsnelį. Labai pavargo, išėjo iš kiemo, tį buvo kokis beržynėlis mažas, sėdos po tuo beržynėliu ir ažkųsdo. Aina kokis sanis, žilas sanis.
– Tai, – sako, – draugas, ažkųsdai?
– Ažkųsdau, – sako.
– Oi dar aš, – sako, – nevalgęs. Į darbų, – sako, – turiu nevalgęs. A neduotum trupinėlio duonos? Skaityti toliau
Kovo 24 d. 19 val. Vilniaus Etninės kultūros centras kviečia švęsti Pavasario lygiadienį Šventaragio slėnyje, nuo Taikomosios dailės muziejaus iki Katedros aikštės. ant Stalo kalno bus įkurta Pavasario Ugnis, giedos ir muzikuos Vilniaus folkloro ansambliai, lygiadienio šviesas įžiebs Vilniaus miesto moksleiviai ir studentai.
Pavasario lygiadienis – tai laikas, kai diena lygi nakčiai, šviesa lygi tamsai. Nuo Pavasario lygės tamsa tirpsta lyg sniegas, užleisdama vietą šviesai, vis ilgesniam saulutės ratui. Pavasario lygė – tai atskaitos taškas, kai saulė pateka tiksliai rytuose, leidžiasi vakaruose. Žemdirbiškoje tradicijoje (jau nuo II tūkst. pr. Kr. ) buvo pradedami skaičiuoti naujieji metai. O pradžia be apeigos neįmanoma. Skaityti toliau
