Žymos archyvas: kiaušiniai

Į pagalbą didžiosioms kuolingoms (video) (0)

didzioji-kuolinga_pauksciai.lt

Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, didžiosios kuolingos sparčiai nyksta. Lenkijos ornitologai įvardija dvi svarbiausias kuolingų nykimo priežastis – tai plėšrūnų neigiamas poveikis ir intensyvi žemės ūkio veikla. Daugelis kuolingų Lenkijoje veisiasi atvirame kultūriniame kraštovaizdyje ir dėtys dažniausiai pragaišta šienapjūtės metu. Dabar Lenkijoje didžiųjų kuolingų populiaciją sudaro 200 – 250 perinčių porų. Rytinėje Lenkijos dalyje, besiribojančioje su mūsų šalimi ir Baltarusija, peri apie 70 porų šių paukščių. Skaityti toliau

Šių metų Lietuvos metų paukštis – Langinė kregždė (2)

Langinė_kregzdė_Viliaus_Paskeviciaus_nuotr

Lietuvos ornitologų draugija (LOD) 2017 metų paukščiu paskelbė langinę kregždę (Delichon urbicum) – paukštį, gana plačiai paplitusį mūsų šalies miestuose ir miesteliuose, gerai žmonėms pažįstamą, vienų labai mylimą, kitų, deja, labai nepageidaujamą kaimyną.

Langinė kregždė – plačiai paplitusi paukščių rūšis, perinti Europoje, Šiaurės Afrikoje, Azijoje. Žiemoti skrenda į Afriką ir žiemą praleidžia į pietus nuo Sacharos. Europinė rūšies populiacija yra vertinama Skaityti toliau

Kuo marginti kiaušinius, kad nepakenktume sau ir artimiesiems? (1)

Kiaušinių dažai Lietuvos parduotuvėse

Savaitės gale lankysime giminaičius ir džiaugsimės spalvingais Velykiniais margučiais. Kiaušinių dažymo būdų yra pačių įvairiausių, bet populiariausi yra du – tradicinis svogūnų lukštais ir parduotuvių lentynose esančiais ryškiaspalviais sintetiniais kiaušinių dažais. O ar žinome kas pastarųjų dažų sudėtyje ir kas slepiasi jų etiketėje?

Peržvelgus parduotuvių lentynas kiaušinių dažų pasirinkimas ne toks ir menkas, tačiau galima išskirti dvi dažų grupes – maistinių dažų pagrindu ir anilininius dažus medvilnei, Skaityti toliau

Velykinių kiaušinių marginimas vašku (0)

DSC00626-1200

Kai buvau visai maža, iki kokių ketverių metų gyvenau Panevėžio rajone, nedideliame Raguvos miestelyje. Mūsų giminėje ir šeimoje nebuvo klasikinių tradicijų iš gerojo kaimo, tad Velykoms vašku kiaušinių nemargindavo ir neskutinėdavo.

Juolab niekas nepasikeitė  persikėlus gyventi į Panevėžį. Ir toliau dažydavo su kiaušinių lukštais. Na ką daryti, mano šeima nebuvo valstiečiai, greičiau miestelėnai, šiek tiek palaikantys ryšius su kaimu iš kažkokios inercijos. Ir ilgą laiką jokiais keliais iki manęs neatėjo nuostabus kiaušinių marginimo menas – nei iš draugų šeimų, nei iš pažįstamų… Skaityti toliau

Lietuvos žemės ūkiui ypatingas dėmesys iš JAV (0)

JAV ir Lietuvos veleveles_zum.lt nuotr

Birželio 10 d. į Lietuvą atvyksta Jungtinių Amerikos Valstijų Žemės ūkio departamento sekretoriaus pavaduotojas Maiklas T. Skjusas (Michael T.Scuse). Jis ketina susitikti su žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene ir aptarti bendradarbiavimo perspektyvas.

Šis susitikimas – tai pirmas tokio aukšto lygio vizitas žemės ūkio srityje ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos šalių regione.  „Jungtinės Amerikos Valstijos – tai viena prioritetinių rinkų, todėl jai skiriama daug dėmesio. Penktadienį su p. Skjusu ketiname aptarti eksporto galimybes. Šiuo metu vienas aktualiausių klausimų – mūsų bendrovių įsitvirtinimas JAV rinkoje“, Skaityti toliau

Viskas apie kormoranus – apie didžiausią koloniją iš pirmų lūpų (0)

Kormoranas | lt.wikipedija.org nuotr.

Balandžio 14 d., 13 val., visuomenė kviečiama į Juodkrantės kormoranų kolonijos apžvalgos aikštelę, susipažinti kaip Lietuvoje reguliuojama didžiųjų kormoranų gausa.

Ši tema, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto Laimučio Budrio, „įkaista“ kiekvieną pavasarį ir sukelia nemažai diskusijų. Daugiausia rūpesčių kelianti gausiausia šalyje Juodkrantės kormoranų kolonija jau tapo rimtu iššūkiu gamtosaugai. Dėl šių paukščių išmatų dešimtimis žūva pušys ir nyksta vertingoji Juodkrantės sengirė. Pernai šią koloniją sudarė apie 3,8 tūkst. didžiųjų kormoranų porų. Skaityti toliau

Žuvinto paukščių lizduose – jau pirmi kiaušiniai (0)

lizdas kiausiniai_vstt.lt

Žuvinto ežero pilkųjų žąsų lizduose – pūkais apkaišytos kiaušinių dėtys. Kol kitos paukščių rūšys dar tik pakeliui iš dausų į gimtinę, pilkosios žąsys, bene ištvermingiausi ir anksčiausiai perintys mūsų vandens paukščiai jau peri.

Žuvinto ežero pilkųjų žąsų lizduose – pūkais apkaišytos kiaušinių dėtys. Kol kitos paukščių rūšys dar tik pakeliui iš dausų į gimtinę, pilkosios žąsys, bene ištvermingiausi ir anksčiausiai perintys mūsų vandens paukščiai jau peri. Nesvarbu, kad ištisus ežero plotus savaitę prieš Velykas padengė ledas, – žąsims tokios sąlygos ne naujiena. Skaityti toliau

Per Velykas nepamirškime saiko (0)

Margučių ridenimas

Neatsiejamas Velykų stalo atributas – kiaušiniai. Kuo ypatingas šis maisto produktas?

Riebalų rūgščių šaltinis

Kiaušinis mitybine verte yra puikus maisto produktas. Jame gausu baltymų, todėl jis suteikia ilgalaikį sotumo jausmą, jis nekaloringas, jei yra virtas ir nevalgomas su majonezu.

Kiaušiniuose gausu nepakeičiamųjų aminorūgščių, vertingų mineralinių medžiagų ir vitaminų, kurios stiprina imunitetą, gerina smegenų ir širdies veiklą. Kiaušiniuose yra B grupės vitaminų (B1, B2, B6, B12), Skaityti toliau

Pasaulio kiaušinis (nuotraukos) (4)

Angelės Rauktienės skutinėtas margutis | V. Balčyčio nuotrauka

Kiaušinis – pagrindinis Velykų simbolis – puošia kiekvieną šventinį Velykų stalą.

Kuo daugiau šeimininkės įdeda širdies į jų dažymą ir puošimą, tuo jie atrodo šventiškesni ir stebuklingesni.

Bet kodėl kiaušinis?

Todėl,  kad kiaušinis – vienas iš seniausių, esminis mitopoetinio pasaulio simbolis, gyvavęs, kaip žinoma, ne vėliau kaip nuo Paleolito periodo, apytiksliai 12000 metų prieš Skaityti toliau

Ką reikia žinoti apie kiaušinius? (0)

al.com nuotr.

Kiaušiniai yra vienas geriausių maisto gaminių. Pagal savo kokybę jie skirstomi į A arba „šviežius“ ir B klases.

A klasės kiaušinių lukštas ir po juo esanti odelė – švarūs, nepažeisti, baltymas – švarus ir skaidrus. Pašalinis kvapas ir pašalinės medžiagos – neleistinos. Parduotuvėse gali būti parduodami tik A klasės kiaušiniai. A klasės arba „švieži“ kiaušiniai turi būti surūšiuoti, paženklinti ir supakuoti per 10 dienų nuo padėjimo datos. Žodžiai „ekstra“ arba „ekstra švieži“ gali būti vartojami kaip papildoma kokybės nuoroda ant A klasės kiaušinių pakuočių iki devintos dienos po kiaušinių padėjimo. Skaityti toliau

Sveikų Velykų receptas: trys kiaušiniai ir saiko jausmas (0)

feastofguiltypleasures.com nuotr.

Didžiausia pavasario šventė – Velykos, jau visai čia pat, tačiau specialistai sako, jog šiuo laikotarpiu, kartu su šventine nuotaika kone į kiekvienus namus ateina ir virškinimo problemos. Gausiai vaišėmis nukrautas stalas, gali tapti dideliu sveikatos išbandymu. Todėl vaistinės  specialistai pataria, į ką derėtų atkreipti dėmesį, norint išvengti sveikatos problemų ir sunkumo jausmo bei išvengti didelių išlaidų  vaistams.

„Kiekvienais metais pošventiniu laikotarpiu į medikus ir vaistininkus kreipiasi daugybė žmonių,

Skaityti toliau

Artėjant šventėms, patikrinta prekyba kiaušiniais (0)

walnutcreekfarmtexas.com nuotr.

Artėjant šv. Velykoms, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose patikrino 288 prekybos vietas: didmeninės prekybos sandėlių, prekybos centrų ir turgaus prekiautojų. Patikrinta daugiau kaip 1,3 mln. lietuviškų, lenkiškų ir latviškų kiaušinių.

„Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad kiaušiniai išlieka vieni rizikingiausių gyvūninių gaminių. Pažeidus veterinarijos ir higienos reikalavimus, jie gali tapti žmonių infekcinių susirgimų šaltiniu.

Skaityti toliau

Proginio paukščio paieškos gali užtrukti (0)

Ukmerges rajono Vepriu miestelio ukio seimininkas Algimantas Dubrickas_J.Zurauskienes nuotr

Anksčiau beveik kiekvieno ūkininko sodyboje gagendavo žąsys. Dabar jos – retenybė. Kalbinti ūkininkai teigė, kad šie proginiai paukščiai, paklausūs tik prieš didžiąsias šventes, suteikia jiems daugiau rūpesčių nei pajamų.

Augino didelį būrį

Ukmergės rajono Veprių miestelio gyvulininkystės ūkio šeimininkas Algimantas Dubrickas pasakojo, kad prieš 20 metų jis su žmona buvo nusprendęs prasigyventi iš žąsiukų. Tada jis nusipirko net 300 sparnuočių. Ūkininkas atviravo, kad išlaikyti tokį didelį būrį žąsų kaimiškomis sąlygomis – nelengva. Skaityti toliau

Balinių vėžlių gamtoje išgyvena vos 10 procentų (0)

Balinio vezlio jaunikliai_Lietuvos zoologijos sodo nuotr.

Lietuvos zoologijos sodo darbuotojai iš Metelių regioninio parko praėjusį penktadienį parsivežė daugiau kaip šimtą balinių vėžlių jauniklių. Tai jau ne pirmas kartas, kai artėjant žiemai jie vyksta į gamtos rezervatus gelbėti mūsų šalyje dar vis nykstančių šių vadinamųjų geležinių varlių.

Balinys vėžlys – Lietuvos gamtos vertybė, kurią reikia saugoti. Kaimyninės šalys Lenkija ir Baltarusija taip pat turi šių vėžlių, bet jų porūšiai skiriasi nuo lietuviško – jie geriau prisitaikę išgyventi atšiauriomis oro sąlygomis.

Mūsų šalyje balinių vėžlių jauniklius reikia gelbėti kasmet, nes patelės kiaušinius dažniausiai deda beveik tose pačiose dėtyse, kurios dažnai yra netoli kelių, Skaityti toliau

Salmoneliozės išvengti padeda tinkamas maisto ruošimas (0)

Salmoneliozė | oldearth.wordpress.com nuotr.

Rudenį atvėsus orams sumažėja sergamumas per maistą plintančiomis infekcijomis. Viena iš jų – salmoneliozė. Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, šiemet per visą šiltąjį sezoną vilniečiams pavyko išvengti salmoneliozės protrūkių, o pavienių salmoneliozės atvejų taip pat pasitaikė mažiau nei ankstesniais metais. Visgi rugsėjį dar reikėtų išlikti budriems ruošiant maistą, nes laikotarpis, kai užregistruojama daugiausiai sergančiųjų salmonelioze dar nesibaigė.

Salmoneliozė – viena dažniausiai pasitaikančių su maistu susijusių infekcijų. Didžiausia rizika užsikrėsti šia liga yra šiltuoju metų laikotarpiu. Skaityti toliau

Sveikos mitybos pagrindas – 10 maisto gaminių (0)

Vaida Kurpienė | Rengėjų nuotr.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 70 proc. daugelio lėtinių ligų išsivystymą lemia mityba, žalingi įpročiai ir fizinis aktyvumas. Pagal šiuos duomenis Lietuva patenka į pirmąsias Europos šalių statistikos eilutes ir patenka į pavojaus grupę. Mitybos specialistė Vaida Kurpienė teigia, kad vartojamais gaminiais susirūpinti reikėtų visiems ir pataria peržiūrėti savo šaldytuvą bei jo turinį palyginti su rekomenduojamais maisto gaminiais. Skaityti toliau

Klaipėdoje vyks tradicinė Atvelykio šventė – vaikams ir jaunimui (0)

Atvelykis Klaipedoje

Balandžio 12 d., sekmadienį 14 val. Klaipėdos etnokultūros centro kiemuose (Daržų g. 10, Vežėjų g. 4) vyks marga ir pavasariu spinduliuojanti tradicinė Atvelykio šventė – vaikams ir jaunimui. Klaipėdos etnokultūros centro organizuojama Atvelykio šventė jau 2003 m. buvo įvertinta ir apdovanota specialiu respublikinio konkurso „Tradicija šiandien“ prizu už tradicijų tęstinumą ir pritaikymą šiuolaikiniame mieste. Kviečiame nepraleisti puoselėjamos Atvelykio šventės ir turiningai praleisti laiką Klaipėdos senamiestyje su visa šeima. Skaityti toliau

Klaipėdos lėlių teatras rodė pasaką „Sudaužytas kiaušinis“ (0)

organizatorių nuotr.

Balandžio 4 d., 12 val. Klaipėdos lėlių teatras kvietė pasižiūrėti spektaklį „Sudaužytas kiaušinis“. Ši pasaka – apie sudužusį kiaušinį, kurio gailėdama šarka uodegą išsipeša, medis lapus nusimeta, o upė krauju pavirsta, vaizduoja įvykio ir jo vertinimo neatitikimą: dėl perdėtai jautrios reakcijos menkniekis tampa didele bėda. Visiškai nereikšminga priežastis – sudužęs kiaušinis – sukelia nesibaigiančią dramatiškų įvykių ir komiškų pasekmių virtinę… Skaityti toliau

Tradicinis kiaušinių marginimas XXI amžiaus priemonėmis (video) (0)

marguciai_kristina_mazeikaite

Prieš Velykas tradiciškai žiniasklaidoje pasirodo straipsniai apie kiaušinių dažymą, tarp jų nemažai ir instrukcijų apie tradicinį marginimą vašku. Tačiau daugelis šių straipsnių parašyti arba sunkiai suprantamai, nes rašantis žmogus pats nėra to daręs, arba aprašomam procesui reikalingi ne visai aiškūs ir sudėtingi prietaisai, kurių nežinia kur gauti. Taip tradicinis marginimas lieka neišbandytas. Skaityti toliau

Šeimos ūkininkai nuo įvežtinės produkcijos turgelį saugo kaip savo akį (0)

Ūkininkų turgelis Kaune | zum.lt nuotr.

Šeimos ūkininkų turgelio prie Kauno pilies senbuvė, ūkininkė iš Prienų rajono Danutė Gecevičienė lietingą šeštadienio rytą šypsojosi ir negalėjo patikėti savo akimis – pirmasis tos dienos klientas, nusipirkęs iš jos sviesto, kiaušinių, saldaus pieno sūrį, buvo pats žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna. Ministras ne tik pirko šeimai maistą, bet ir kartu su viceministru Mindaugu Kuklieriumi bei turgelio įkūrėju Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovu Vidu Juodsnukiu aplankė prekiaujančius žmones, domėjosi, kaip sekasi realizuoti pagamintą produkciją, su kokiomis problemomis susiduria šeimos ūkininkai.

Nuolatinių pirkėjų nestokojantis šeimos ūkininkų turgelis, tapęs ir miestiečių, ir į Kauną atvykstančių turistų traukos centru, vos sutalpina visus norinčius prekiauti lietuviška produkcija – perpardavinėtojai čia neįsileidžiami. Šeštadienį žmonės Skaityti toliau

Kviečia Velykinis renginys „Dangus margučių raštuose“ (0)

Margučiai | M.Banikonienės nuotr.

Balandžio 21 d., pirmadienį, 11.30 val. V. Kudirkos aikštėje (Gedimino pr. 11) Vilniaus etninės kultūros centras vilniečius ir miesto svečius kviečia į šventinį renginį „Dangus margučių raštuose“ skirtą didžiausiai pavasario šventei bei gamtos atbudimui.

Į šventę ypatingai yra kviečiamos šeimos su vaikais, nes pastarųjų lauks daug įdomių veiklų: margučių ridenimas ir jų piešimas, gražiausio, išskirtiniausio, tradiciškiausio margučio rinkimai, įvairūs žaidimai ir estafetės, gatvės cirko „Le Artist“ pasirodymas, Skaityti toliau

Kaip senovės lietuviai švęsdavo Velykas? (4)

velykaitisVelykos – pati džiugiausia ir labiausiai laukiama pavasario šventė. Šiemet jas švęsime balandžio dvidešimtą dieną. Ką žinome apie Šv. Velykų papročius ir tradicijas?

Velykos – gamtos atbudimo, džiaugsmo ir linksmybių šventė. Senovės lietuviams tai buvo didžioji pavasario šventė, kuri dabar atitinka krikščionių šventų Velykų laiką. Švenčiama visada pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Todėl ir vadinama kilnojama švente. Velykų data įvairiais metais gali kisti nuo kovo 22 iki balandžio 25 dienos. Kai kas mano, kad Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio „vėlės“. Skaityti toliau

Margučių dabinimo magija (0)

V.Tavorienės nuotr.

Prieš Velykas panevėžietė tautodailininkė Birutė Daunoravičienė panyra į palaimingą būseną – į rankas ima adatą, gremžtuką ir valandų valandas dabina sodria tamsia spalva nudažytus kiaušinius. Margučių skutinėjimas jai – tarsi meditacija, kai nutolsta visi rūpesčiai ir išskaidrėja mintys.

Sustoja laikas

„Praeina valanda, kita, trečia, net penkta, o laikas – tarsi sustojęs. Širdį Skaityti toliau

Kviečia tradicinių margučių paroda „Žemės raštas“ (nuotraukos) (0)

Kauno miesto muziejaus nuotr.

Kovo 28 d., penktadienį, Kauno miesto muziejaus skyriuje P.Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejaus Gotikinėje salėje (L. Zamenhofo g. 12) atidaryta tradicinių margučių paroda „Žemės raštas“.

Lietuvių apeiginiam menui skirtoje parodoje eksponuojami Kauno miesto muziejaus fonduose sukaupti tradiciniai margučiai, sukurti Irenos Saltonienės, Danutės Kalasauskienės, Herminijos Vokietaitienės ir kitų autorių, bei menininkių Ritos Juodvalkytės, Sigitos Grabliauskaitės kūriniai. Parodos apipavidalinimą ir kompozicijas kūrė floristė Greta Petkevičienė. Skaityti toliau

2013 metai buvo nuostabių, puošnių ir kaip visada neįtikėtinų rekordų metai (0)

Lietuvos rekordų knyga 2013Daugelis metų pabaigoje skaičiuoja nuveiktus darbus. Šį kartą neskaičiuosime kiek per metus registruota naujų, o kiek pagerinta Lietuvos rekordų. Galima tik pasakyti, kad Lietuvos rekordų knyga 2013 metais pasipildė nuostabiais ir net gi neįtikėtinais rekordais.

Ko gero ilgiausiai lauktas rekordas buvo tas, kad registruota pirmoji ilgaamžė, galinti savo ilgaamžiškumą patvirtinti dokumentais nuo tėvų santuokos iki dabar. Tai – šiaulietė Emilija Krištopaitienė. Ji krikšto knygoje įrašyta kaip Eufemija Daukšaitė, gimusi 1902 m. spalio 2 d. Barysių kaime (dabar Joniškio rajone). Pagal pasą savo 111-tąjį gimtadienį Emilija Krištopaitienė šventė spalio 15 d. Vien iš to matosi kokia paini yra ilgaamžiškumo rekordų registravimo procedūra. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Sukietėjusi širdis (0)

Ropės | sodasirdarzas.lt nuotr.

Kitąkart buvo viens labai bagots pons ir laike pas savi daktarą. Pons ir daktars sutikdava labai gerai, kad jie daugiausi draugi būdava, šnekėdava ir gazetas ir knygas skaitydava. O jų knygos ir gazetos buva ne bile kokios – vis aukšta moksla ir iš svetimų žemių. Teip besiskaitydami jie vieną kartą parskaite gazetosi asunti Paryžiuj labai garsi daktarų knyga. Taigi jie susirašė su knygoriu Paryžiuj ir nusipirka sau tą knygą.

Kaip tik jie sulaukė knygos iš Paryžios*, tuojos ėmėsi ją skaityti ir rada, kad jei žmogus unt tuščios širdies kasdien po vieną vištos kiaušinį, gerai iškeptą unt žarijų, valgys be duonos ir be druskos, Skaityti toliau

Vilniečiai kviečia į Velykų renginį „Dangus margučių raštuose“ (0)

Margučiai | M.Banikonienės nuotr.

Balandžio 1 d. 12 val. Vilniuje V.Kudirkos aikštėje Vilniaus etninės kultūros centras rengia šventinį Velykų renginį „Dangus margučių raštuose“. Švęsti pavasarį bei gamtos atbudimą šventės rengėjai ypač kviečia šeimas su vaikais ir žada jiems daug įdomių veiklų.

Velykos – viena didžiausių ir linksmiausių metų bei pavasario švenčių, todėl čia visų lauks margučių ridenimas ir jų piešimas, gražiausio, ypatingiausio, tradiciškiausio  margučio rinkimai, įvairūs lietuvių liaudies šokiai ir rateliai, žaidimai, supimasis sūpuoklėmis bei kitos linksmybės. Renginį ves Velykų Bobutė. Skaityti toliau

Lietuvos liaudies buities muziejus kviečia į Velykų šventę (nuotraukos) (0)

Velykos Rumšiškėse | llbm.lt, R.Žaltausko nuotr.

Balandžio 1 d. Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse bus švenčiamos Velykos.

Šventės dalyvių muziejaus sodybose lauks pačios įvairiausios velykinės linksmybės: žaidimai su margučiais, supimasis, lalautojų linkėjimai, įvairios varžytuvės ir Velykės dovanos.

„Kad metai būtų geri, sveteliai mieli, per ilgai lovose nesivartę ir pas mus į svečius išsiruoškite: kviečiame su vaikučiais ir margučiais tiesiai į Lietuvos liaudies buities muziejų. Skaityti toliau

Birštono Sakraliniame muziejuje vyksta velykinių margučių paroda (0)

Birštono Sakraliniame muziejuje vyksta tautodailininkės Angelės Rauktienės skutinėtų margučių ir Kalvarijos krašto margintojų Salomėjos Belevičienės, Rasos Baliulienės, Danutės Asipauskienės ir Sauliaus Tumelio velykinių margučių paroda. Muziejininkė D.Valatkienė sako, kad Angelę Rauktienę prisikviesti į muziejų pavyko perskaičius laikraščiuose informaciją apie tautodailininkės laimėtą „Auksinį vainiką“.

Iš Veiverių (Prienų raj.) kilusi ir šiuo metu Balčių kaime (Šilutės raj.) gyvenanti A.Rauktienė maloniai sutiko atvežti ekspoziciją ir pati atvyko į Birštoną pasidalinti velykinių margučių marginimo paslaptimis. Skaityti toliau

A.Vaicekauskas. Apeiginis Velykų kontekstas (2)

Margučių ridenimas | Alkas.lt nuotr.

Netrukus po to, kai dangaus skliautu judanti saulė kerta astronominį pavasario lygiadienio tašką, krikščioniškasis pasaulis švenčia vieną svarbiausių švenčių, žyminčių Jėzaus Kristaus stebuklingo prisikėlimo iš mirusiųjų dieną. Tačiau krikščioniškos Velykų šventės ištakos siekia kur kas senesnius laikus. Pirmąjį senovės žydų kalendoriaus mėnesį, kai naktiniame danguje sužibėdavo pilnatis (keturioliktą nizano mėnesio dieną), judėjai švęsdavo Pesachą – išėjimo iš Egipto nelaisvės šventę. (Iš jos slavų Pascha.) Ankstyvosios krikščionių bendruomenės perėmė šią šventę. Bet Mėnulio kalendorius, pagal kurį laiką skaičiavo senovės žydai, nesutampa su vėliau įsigalėjusiu Saulės kalendoriumi. Skaityti toliau