Žymos archyvas: kiaulė

Sekmadienio sakmė. Apė senuką ir tris žmogaus dukteris (0)

Duonkepė krosnis | wikipedija.org nuotr.

Buvo toks ūkinykas, jis turėjo vienturtę dukterį. Kasžin iš kur atjojo pas tą ūkinyką trys jaunikiai. Dabar tie jaunikiai sako tam ūkinykui:
– Kaip mes kitąsyk atjosim, tai kad tu turėtum visiem trim po vieną dukterį, o kad jeigu neturėsi, tai mes tau galą padarysim.

Dabar ką jis darys? Jis tik vieną dukterį turi, n’o kur jis da gaus dvi? Rūpinasi žmogus, nežino, kur pasidėtie. Ale sykį, važiuodams in miestą, patiko tokį senuką.

Sako tas senuks:
– Pavėžyk mane. Skaityti toliau

Trakų rajone dar du AKM atvejai kiaulių laikymo vietose (0)

vmvt.lt nuotr.

Trakų rajono savivaldybėje patvirtinti dar du nauji afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejai. Židinys nustatytas Grendavės kaimo (Trakų r.) mažame ūkyje, kuriame augintos trys kiaulės. Atliekant tyrimą paaiškėjo, kad šis ligos atvejis susijęs su anksčiau šiame kaime nustatytu židiniu, nes gyventojus sieja giminystės ryšiai.

Antrasis AKM atvejis patvirtintas nedideliame ūkyje (laikytos taip pat 3 kiaulės) Kęstučių k., Onuškio seniūnijoje. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Apie ubagą ir gaspadinę (0)

Akmuo prie slenksčio | slapenas.lt nuotr.

Buvo tokia gaspadinė. Ji, būdavo, kaip ateina ubagas, tai in vietą duonos ji vis paimdavo kačergą. Ale atėjo ubagas ties tais namais, sutiko kitą – ans sako:
– Šituos namuos tai jokią almužną niekad negaunu.
– Tu negauni duonos, o aš da gausu ir lašinių.
– Na na, aik graičiau, gausi kačergą.
– Na, matysi, kad aš gausu lašinių.
Ir nuvėjo. Atėjo in stubą. Ta gaspadinė tuo už kačergos ir klausia:
– Seni, iš kur tu?
Sako:
– Iš Buizių. Skaityti toliau

G. Songaila. Dar šis tas apie kiaules bažnyčioje ir apie ministro eleganciją (32)

Gintaras Songaila | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Regis, jau atėjo laikai, kai už mus, tarsi už nesuganytas kiaules bažnyčioje nuolat atsiprašinės lenkiškos elegancijos siekiantys bendraveisliai. Štai ir ponas L. Linkevičius, naujai iškeptas užsienio reikalų ministras, turėjęs atstovauti Lietuvą, savo istorinio vizito Lenkijoje metu prisiminė nelaimingą 2010m. balandžio 8-tą dieną, kai neraliuotas Lietuvos Seimas, atvykus velioniui Lenkijos prezidentui, „nesugebėjo”  įteisinti lenkiškos rašybos. Susigėdęs ministras negerai pasijuto, kad lenkai gali pagalvoti, jog jis atstovauja ne valstybę, o tvartą, todėl tuoj pat už tą mūsų ribotumą ir nemandagumą atsiprašė. Kaip mūsų ūkio atstovui tai buvo labai elegantiškas, todėl nebūdingas žingsnis, kuris maloniai nustebino lietuvių piemenis Lenkijoje. Tikraisiais žmonėmis siekiantys tapti lietuviai jau turės šiokį tokį pavyzdį, kaip reikia elgtis. Skaityti toliau