Žymos archyvas: KGB

V. Sinica. Ir katalikų pogrindis bus paniekintas (7)

Vytautas Sinica | J. Česnavičiaus nuotr.

Kalba, sakyta 2018 metų lapkričio 9 dieną, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto įsteigimo keturiasdešimtmečio minėjime Kaune. 

Garbė šiandien būti su jumis, šalia Žmonių iš didžiosios raidės. Tenoriu pasakyti tris dalykus. Du gražius ir vieną baisų.

Pirma, žinoma, noriu padėkoti visiems, prisidėjusiems prie katalikų antisovietinės rezistencijos. Padėkoti esantiems čia, taip pat esantiems kitur ir galiausiai esantiems pas Viešpatį. Mano, kaip vėliau atėjusio, gyvas Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kada uždrausime komunistinę ideologiją? (27)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Šiuos samprotavimus paskatino spalio 30-ąją Ronaldo Reigano (Ronald Reagan) laisvės centro surengta diskusija „Neužbaigti darbai – Lietuvos dekomunizacija“. Šešios dešimtys joje dalyvavusių jauno amžiaus ir pagyvenusių, savo kailiu komunizmo nagus patyrusių žmonių iš esmės buvo vienminčiai, nors būta ir tylėjusių (bijojusių?) arba nebylių šio viruso nešiotojų.

Baimės dar daug

Jei kas tvirtintų, kad su komunizmu Lietuvoje baigta visiems laikams, į tokį naivuolį žvelgtume kaip į ateivį iš nežinomos planetos. Skaityti toliau

Visa Lietuva susirinko atiduoti pagarbą partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui (nuotraukos) (4)

Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvės | lrp.lt. nuotr.

Spalio 5 d. visa Lietuva Vilniuje atsisveikina ir pagarbą atiduoda tautos didvyriui, Lietuvos partizanui, Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) ginkluotojų pajėgų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui.

Prie Šv. Jonų bažnyčios nusidriekė ilgiausia žmonių eilė, norinčiųjų pareikšti pagarbą ir atsisveikinti su vienu garsiausių partizanų vadu.

Pagerbti A. Ramanauską-Vanagą einama kaip į Sąjūdžio mitingą, Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Slavino sąrašas (15)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

Veikiausiai nelemtas sutapimas, kad prieš  ateinantį penktadienį ir šeštadienį  numatytas Adolfo Ramanausko – Vanago valstybines laidotuves  vėl pakilo nauja, gal net devintoji banga dėl  Jono Noreikos – generolo Vėtros. Lietuvos žydų bendruomenėje pasigirdo pasipiktinusių balsų boikotuoti iškilmes. Jau vien dėl tokių minčių Aleksandras Slavinas aname pasaulyje yra laimingas – jis savo pasiekė.

Slavinas, KGB pulkininkas, pokario NKVD Lietuvoje kontražvalgybos vadovas, kurio taikinių sąraše buvo lietuvių  rezistencijos, Skaityti toliau

I. Meškauskas. Sąjūdžiui – 30 metų. Gimė sunkiai, augo sparčiai (0)

Sąjūdžio mitingas 1988 Vingio parke | R.Urbakavičiaus nuotr.

Kėdainiuose Sąjūdis vėlavo. Jis kūrėsi kiek kitaip nei kaimynai, Panevėžys šurmuliavo, Raseiniai taip pat, o Kėdainiuose nerimą kelianti spengianti tyla. Mano mokytojas Anykščių gimnazijoje, šaulių kuopos vadas Antanas Kryžanauskas, politinis kalinys, gyvenantis Kėdainiuose, sunerimęs esančia tyla, manęs, kaip dirbančio Juridinės konsultacijos vedėju, turinčio ryšių su visuomene, prašo pradėti. Bet kaip pradėti. Nėra nei teorijos nei praktikos. Kalbinau dėl patalpos Kultūros namų direktorių, A. Dambrauską, tas kaip buvęs politinis kalinys, bijo apie tai net kalbėti… Mano darbo aplinkoje, teisme ir prokuratūroje, minties apie kokį judėjimą kratosi iš tolo. Apie miliciją ir kalbos nėra. Tik Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Krymo totoriai vienui vieni kaip lietuviai 1991-aisiais (2)

Ilmis Umerovas | Ukininkopatarejas.lt nuotr.

Kitą pavasarį sukaks penkeri metai, kai Rusija užgrobė Ukrainos Krymo pusiasalį ir atėmė visas pilietines teises iš senųjų vietinių gyventojų – totorių. Didžiųjų šalių vadovai nepadeda nuosaikiems musulmonams totoriams, gal iš pasaulio dvasinių lyderių – Dalai Lamos, popežiaus Pranciškaus– jie tikisi pagalbos?Kai Stalinas ištrėmė totorius iš Krymo, praėjo beveik pusė amžiaus, kol jiems leista sugrįžti. Ar dabartinis Putino sukeltas košmaras truks trumpiau? 

Velniui ne autoritetas Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Kalam prie gėdos stulpo dešimtmečius. Gal jau gana? (14)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

Blogas tas užsienio reikalų ministras ar ambasadorius, kuris nesistengtų pagerinti pasaulio akyse savo atstovaujamos šalies įvaizdžio. Tačiau Lietuvos užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui Lietuvą apdergti per praėjusią savaitę pavyko du su puse karto.

Pirmiausia L. Linkevičius surengė plačiai išreklamuotą vizitą į LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) būstinę pareikšti šiai bendruomenei solidarumo dėl smurto prieš ją ir aptarti susidariusios padėties. Nors policija itin greitai išsiaiškino ir oficialiai paneigė, jog nusikaltėliai veikė prieš LGBT, bet tai ministro nesustabdė: neveikė, bet galėjo veikti. Coming soon. Skaityti toliau

A. Lukšas. Išpuolis prieš Generolą Vėtrą – čekistinio žanro klasika (8)

Kapitonas Jonas Noreika-Generolas Vėtra su būsima žmona Antanina Karpavičiūte | LGGRTC nuotr.

Rugsėjo 10 d. įtakingas JAV dienraštis bei interneto portalas „The New York Times“ paskelbė Andrew Higginso straipsnį „Nacių kolaborantas ar tautos didvyris? Testas Lietuvai“. Šiame rašinyje mėginama dar kartą mesti šešėlį ant antinacinio ir antisovietinio pogrindžio veikėjo Jono Noreikos, kuris mūsų laisvės kovų istorijoje amžiams pasiliko kaip bebaimis ir pasiaukojantis Generolas Vėtra.

Iš esmės šiame rašinyje nėra nieko nauja. Straipsnio autorius, remdamasis SSRS-Vokietijos karo pradžioje į Sovietų Sąjungą pabėgusio ir taip Holokausto išvengusio vilniečio sūnumi Eugenijumi Bunka, Skaityti toliau

Signatarai: Ką Lietuva nori pasakyti Popiežiui su KGB korta? (tiesioginė transliacija) (6)

Ar Seimas atleis iš pareigų LGGRTC vadovę T. B. Burauskaitę? | Alkas.lt koliažas

Rugsėjo 5 d. 12.30 val. Seime bus surengta Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Bronislovo Genzelio, Audriaus Butkevičiaus ir Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime „Ką Lietuva nori pasakyti Popiežiui su KGB korta?“

Š.m. rugsėjo 22-23 dienomis Lietuvoje lankysis Popiežius Pranciškus. Ta proga signatarai B. Genzelis, A. Butkevičius ir Z. Vaišvila Lietuvos valdžios klausia, ko siekiama a.a. kardinolą Vincentą Sladkevičių be įrodymų skelbiant buvus slaptu KGB agentu? Kodėl Popiežius Pranciškus pasitinkamas šiuo akibrokštu Romos Katalikų Bažnyčiai? Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Šviesos spindulys tamsos karalystėje (nuotraukos, video) (0)

 Filmo „Dangus lageryje“ apie Nijolę Sadūnaitę premjera | Rengėjų nuotr.

Rugpjūčio 21 d.,Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos didžiausia salė lūžo nuo šviesuolių – o kur kitur inteligentams glaustis, jeigu ne čionai? Adolfo Damušio demokratijos studijų centro surengtai filmo „Dangus lageryje“ apie Nijolę Sadūnaitę premjerai Lietuvoje nesutrukdė  nei vasaros atostogos, nei gražus oras, nei platesnės  reklamos nebuvimas.

Vakarą vedė šio centro nepakeičiamas vadovas Vidmantas Valiušaitis, pasveikinęs žymiausią Lietuvos disidentę su neseniai praėjusiu 80-mečio jubiliejumi. Filmo autorių tėvynėje, Italijoje, Pezaro mieste premjera jau įvyko prieš metus. Skaityti toliau

P. Uleckas: Mano gyvenimo kredo – nenusilenkti prieš netiesą. Sąjūdininko mintys po 30 metų (10)

Paulius Uleckas | „XXI amžius“ nuotr.

Seimas 2018 metus paskelbė Sąjūdžio 30-ųjų metinių minėjimo metais. Prieš 30 metų, 1988 m. birželio 3 d., Lietuvos Mokslų akademijoje, Vilniuje, buvo renkama Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Paskui iniciatyvinės grupės buvo steigiamos bene visuose Lietuvos rajonuose, o 1988 m. spalio 22 d. jau vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas. Sąjūdžio 30-mečio metais „XXI amžius“ tęsia pokalbius su įvairių Lietuvos rajonų iniciatyvinių grupių 1988 metais nariais. Skaityti toliau

R. Garuolis. Kas prieš trisdešimt metų trispalvėms atvėrė kelią (6)

kam.lt, A. Pliadžio nuotr.

Lygiai prieš trisdešimt metų, 1988 m. liepos 1-3 d. įvyko Baltijos studentų dainų festivalis „Gaudeamus“, kuris tapo virsmo tašku, kada lietuviškos trispalvės pradėjo viešai plazdenti ne tik kalėjimuose užgrūdintų disidentų, bet ir paprastų Lietuvos žmonių rankose. Nuo tos dienos drąsuoliais tapo visi.

Dažnai rašoma, kad tai buvo spontaniškas studentų sprendimas, įkvėptas prieš mėnesį atsiradusio Sąjūdžio idėjų.

Tačiau, kaip tų įvykių dalyvis turiu pasakyti, kad taip teigti yra ne visai tikslu. Skaityti toliau

Seimas svarstys siūlymą išslaptinti asmenų, prisipažinusių bendradarbiavus su KGB, duomenis (2)

Seimas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Birželio 21 d. Seimas pritarė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos iniciatyvai paviešinti valstybės pažadėtą saugoti paslaptį – savo noru prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių pavardes.

Seimas svarstys Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XIIIP-1966. Teikiamų pakeitimu siūloma, kad užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos būtų išslaptinami nuo 2019 m. sausio 1 d. Skaityti toliau

Iš arti. Kaip Seimas svarstė siūlymą išslaptinti prisipažinusius KGB bendradarbius (video) (1)

Seimas | lrv.lt nuotr.

Jūsų dėmesiui siūlome diskusiją, kilusią šių metų birželio 14-ąją Lietuvos Respublikos Seime dėl Lenkų rinkimų akcijos atstovo Zbignevo Jedinskij pasiūlyto įstatymo projekto, kuriuo siūloma išslaptinti su KGB bendradarbiavusius ir apie tai prisipažinusius asmenis, nors Lietuvos Respublika yra pasižadėjusi jų paslaptį išsaugoti.

Deja, siūlomos pataisos nebuvo pristatytos, tik apsikeista įžeidžiomis replikomis – Andriui Kubiliui konservatorių frakcijos vardu paprašius pertraukos, projekto pateikimas buvo atidėtas iki kito posėdžio. Skaityti toliau

Lietuvos laisvės lygai – 40 (0)

Antanas Terleckas | llks.lt nuotr.

Prieš 40 metų – 1978 m. birželio 15 d. – buvo įsteigta Lietuvos laisvės lyga (LLL).

Tai buvo nepartinė, demokratiniais principais veikianti organizacija, neturėjusi griežtos narystės ir formalaus vadovo.

Idėjinis jos lyderis buvo Antanas Terleckas, o daugelis narių (Kęstutis Jokubynas, Leonas Laurinskas, Romualdas Ragaišis, Vladas Šakalys, Jonas Volungevičius ir kiti) jau buvo kalėję už antisovietinę veiklą, dalyvavimą ginkluotos rezistencijos kovose. Pats A. Terleckas buvo teistas tris kartus. Skaityti toliau

R. Karbauskis. Apsivalymas prasideda (62)

Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nustatė, kad „MG Baltic“ atstovai palaiko nuolatinius ryšius su buvusiu KGB pareigūnu, taip pat kitais asmenimis, kurių atstovaujamos įmonės siekia pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį. Komitetas turi duomenų, kad „Rosatom“ ir „MG Baltic“ siekia gauti itin stambius ilgalaikius užsakymus, susijusius su strateginiais Lietuvos projektais, todėl tai gali kelti grėsmę valstybės interesams. Rusijos korporacijos „Rosatom“ ir jos kontroliuojamų įmonių interesams atstovaujantys asmenys planuoja išlaikyti „Rosatom“ įtaką VĮ „Ignalinos IAE“ uždarymo procese, pasitelkdami įtakingiausią verslo Skaityti toliau

Sąjūdžio jubiliejus: kaip sugriuvo baimės ir tylos siena (nuotraukos) (2)

3_Sajudis

30 metų – tiek rytoj sukanka nuo tos dienos, kai buvo suburta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinė grupė, pradėjusi vesti šalį į nepriklausomybę. Kokia buvo šių drąsių žingsnių pradžia?

Minint Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės 30-metį šiomis dienomis vyks įvairių renginių.

Vienas jų – Vilniuje, Žvėryne, šalia tos vietos, kur leistos „Sąjūdžio žinios“, rytoj bus atidengta paminklinė lenta.

– Stovėjote prie Sąjūdžio ištakų, buvote vienas jo lyderių, Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Ar nepriklausoma Lietuva laisva? (3)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Mano sąjūdis prasidėjo anksčiau nei 1988 birželio 3 d. Lietuvos Mokslų Akademijos (LMA) salėje įkurtasis visuomeninis judėjimas. 1985 m. įsijungiau į etnokultūrinį sąjūdį, o 1987 m. ir į paminklosauginį judėjimą, dėsningai atvedusius mus į birželio 3 d. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio steiginį. Kadangi prieš kuriantis sąjūdžiui iš LMA Fizikos instituto Lazerinės optikos skyriaus perėjau dirbti į to paties instituto Astrofizikos skyrių, tai teko vykti darbuotis į Molėtų Astronomijos observatoriją. Taip dar nebūdamas ir nesijausdamas tikru molėtiškiu galiausiai ir atsidūriau Molėtų sąjūdyje. Tad ilgą laiką jaučiausi jame tartum delegatu iš sostinės palaipsniui įsitraukiančiu į vietos Skaityti toliau

Sąjūdžio 30-metis: kaip KGB bandė užgniaužti Lietuvos atgimimą (0)

SąjūdisDidžiąją ir svarbiausią savo dokumentų dalį KGB išsivežė į Rusiją, tačiau ir iš likusių galima atsekti KGB ir kitų sovietų jėgos struktūrų bandymus pasipriešinti laisvės sąjūdžiui. Visus dvejus atgimimo metus prievartos grėsmė buvo visai šalia Sąjūdžio ir galiausiai prasiveržė praėjus metams po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

„Legali opozicija“

Jei LSSR KGB vadovybė Lietuvos laisvės lygą labai aiškiai vertino Skaityti toliau

A. Šimkūnas. Už Trispalvės iškėlimą – Sibiras (1)

Vytautas Račickas su Antanu Vaišnoru (dešinėje) plaukia Tunguskos upe. Antano Vaišnoro | Asmeninio albumo nuotr.

Nepriklausomybės 100-mečio metais prisimename mūsų kovos už laisvę simbolius – Vytį, Vyčio kryžių, Gediminaičių stulpus, trispalvę vėliavą, jų atsiradimo istoriją ir tuos, kurie sovietmečiu nukentėjo dėl jų prisiminimo.

Kas suskaičiuos, kiek žmonių Lietuvoje sovietų okupacijos metais nukentėjo dėl trispalvės vėliavos iškėlimo Vasario 16-ąją, kiek buvo užvesta bylų, kiek areštuota, ištremta, priversta bėgti iš Lietuvos? Skaityti toliau

Seimas po pateikimo pasisakė už valstybės pripažinimo suteikimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ (video) (32)

Seimas po pateikimo pasisakė už valstybės pripažinimo suteikimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Gegužės 24 d. Seimas po pateikimo pritarė siūlymui suteikti valstybės pripažinimą  Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Už seimo nutarimo projektą „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ (Nr. XIIIP-2016)  balsavo 67 Seimo nariai. Prieš pasisakė 10 Seimo narių, susilaikė – 19.

Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas Seimo komitetuose. Seimas taip pat nusprendė dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados. Prie šio klausimo svarstymo Seimo ketinama grįžti birželio 21 d. Skaityti toliau

Skelbiami 1988–1990 m. KGB dokumentai apie Sąjūdį (0)

Sąjūdis 1988-2018 | Rengėjų nuotr.

Artėjant Sąjūdžio 30-ečiui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras savo internetinėje svetainėje www.kgbveikla.lt paskelbė KGB dokumentus apie Sąjūdį.

Visuomenei pateikiami sovietų saugumo dokumentai atspindi Sąjūdžio gimimą 1988 m. birželio 3 d. ir jo veiklą: keliamos tautinio atgimimo idėjos, istorijos baltosios dėmės, ekologijos, biurokratijos piktnaudžiavimo, lietuvių kalbos diskriminavimo ir kt. problemos, o galiausiai – ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas. Skaityti toliau

A. Butkevičius, Z. Vaišvila. Liustracijos komisijos sprendimas – tiesus kelias dėl baudžiamosios bylos LGGRTC iškėlimo (6)

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė | KAM nuotr.

Algimanto Urmono vadovaujama tarpžinybinė liustracijos komisija paskelbė sprendimą, kad negalima pripažinti, jog a.a. Saulius Sondeckis ir a.a. Donatas Banionis slapta bendradarbiavo su KGB. Tokiu būdu Lietuvos įstatymų nustatyta tvarka paaiškėjo, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) apšmeižė mirusius žymius Lietuvos žmones.

Kilus visuotiniam pasipiktinimui, a.a. kardinolą Vincentą Sladkevičių LGGRTC pats pašalino iš š.m. sausio 5 d. www.kgbveikla.lt paskelbto slapta su KGB Skaityti toliau

Liustracijos komisija: Nei S. Sondeckis, nei D. Banionis su KGB nebendradarbiavo (3)

Donatas Banionis | Panevezys.lt nuotr.

Liustracijos komisija,  išnagrinėjus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro (LGGRTC) paskelbtus dokumentus teigia negalinti pripažinti, kad aktorius Donatas Banionis ir dirigentas Saulius Sondeckis bendradarbiavo su KGB.

„Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis veiklos vertinimo tarpžinybinė komisija negali pripažinti, kad Lietuvos piliečiai Saulius Sondeckis ir Donatas Banionis slapta bendradarbiavo su Skaityti toliau

A. Liekis. Lenkų Armijos krajovos nusikaltimų trubadūrai Lietuvoje (47)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Juzefas Pilsudskis – tai antrasis Vytautas Didysis…

Armija Krajova, jos kariai turi būti lietuvių taip pat minimi ir gerbiami, kaip Lietuvos partizanai, kovoję prieš sovietinius okupantus…

Reikia greičiau Lietuvoje įvesti lietuvių-lenkų dvikalbystę ir lenkišką abėcėlę…

Tai mintys iš LRT, laidų „Istorijos detektyvai“ apie Juzefą Pilsudskį, apie lenkų Armiją Krajovą (AK), pagaliau tai ir panašaus turinio kai kurių Lietuvos Respublikos Seimo „tautos atstovų“ – Skaityti toliau

Legendiniam poetui Rimui Burokui šiandien būtų sukakę 65-eri (nuotraukos, video) (3)

R. Burokas 1977 m., Vilnius. Vytauto Balčyčio nuotr. | Asmeninė S. Kurienės nuotr.

Legendiniam poetui Rimui Burokui šiandien būtų sukakę 65-eri.  Sovietinio saugumo persekiotas  kalintas ir 1980 08 10 d. Vilniuje nužūdytas R. Burokas gimė 1953 m. balandžio 21 d. Alytuje.

R. Buroko eilėraščiai plito rankraščiais. Po mirties, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, buvo išleistos dvi knygos: 39 eilėraščiai (Kaunas. Vaidoto Oškinio leidykla, 1992 m.) ir (Ne)gyvenimo fragmentai: eilėraščiai, šviesraščiai, prisiminimai (Kitos knygos, 2008 m.). Skaityti toliau

Signatarai aiškinasi kas nurodė T. Burauskaitei apšmežti D. Banionį, S. Sondeckį ir V. Sladkevičių (video) (1)

Saulius Sondeckis | rengėjų nuotr.

Kovo 30 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Audrius Butkevičius ir Zigmas Vaišvila spaudos konferencijoje Seime „Prokuratūra nenori nustatinėti, kokie politikai nurodė apšmeižti kardinolą Vincentą Sladkevičių, Donatą Banionį ir Saulių Sondeckį bendradarbiavimu su KGB“.

Sausio 26 d. signatarai A. Butkevičius ir Z. Vaišvila kreipėsi į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro (LGGRTC) vadovės Teresės Birutės Burauskaitės atleidimo iš pareigų dėl a.a. kardinolo Vincento Sladkevičiaus, a.a. Donato Banionio ir Sauliaus Sondeckio apšmeižimo 2018-01-05 d. interneto svetainėje Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Neišgydoma priklausomybė nuo priešo (14)

Alkas.lt nuotr.

Spėriai blėsta iš visuomenės atminties buvusio Seimo nario Mindaugo Basčio paveikslas ir jo įkvėptas Andriaus Tapino mitingas. Tačiau   istorija anaiptol nepasibaigusi – keisis tik jos veikėjai, nes priešo poreikis niekur nedingo. Ką veiktų be priešo mūsų valdžia ir ją aptarnaujanti žiniasklaida?

Ačiū M. Basčiui

Pirmas padėkoti  M. Basčiui turėtų pats A.  Tapinas, kuriam jis nukrito iš dangaus nelyg Skaityti toliau

Netekome pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvio Vytauto Andziulio (video) (2)

Vytautas Andziulis (1930-2018) | Wikipedia.org nuotr.

Kovo 16 d. eidamas 88-uosius metus mirė pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvis, pogrindžio spaustuvės-leidyklos „ab“ įkūrėjas ir draudžiamos literatūros leidėjas Vytautas Andziulis.

V. Andziulis gimė 1930 m. lapkričio 4 d. Šėtoje. 1948 m. įsigijo spaustuvininko specialybę. 1948-1974 m. dirbo spaustuvėse Kaune, Kupiškyje, Troškūnuose, vėliau – technologijos technikume Kaune.

Nuo 1954 m. kaupė šriftą ir spausdinimo mašinos detales. Salių kaime prie Kauno, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kremlius Seime, arba „žalieji žmogeliukai“ prieš valstybę (13)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nesupraskite tiesiogiai: jokiu kremliumi (rusų senoji miesto dalis, apjuosta gynybinėmis sienomis su bokštais, vandens grioviais; senąja rusų kalba – detinecas, gradas ir t.t.) mūsų Seimas neapjuostas, tėra tik Sausio 13-osios išlikusių užtvarų fragmentai, bet ir juos ketina iškelti, nes jie esą darko Seimo rūmų vaizdą…

Bet Kremlius tapo Rusijos politiniu bastionu, carų, generalinių sekretorių, prezidentų, valdančiojo elito įtvirtinimu, todėl paprastai siejamas su visais iš jo išeinančiais tuo metu egzistuojančio režimo sprendimais. Pastarąjį dešimtmetį šie sprendimai šokiravo pasaulį. Skaityti toliau