Žymos archyvas: KGB

Signataras V. Povilionis: Sistema bando užmirštuolėmis dangstyti jaunimo akis (17)

Signataras Vidmantas Povilionis | respublika.lt nuotr.

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo 30-mečiui, vėl prisimename tuos žmones, kurie, nors ir rizikavo, nepabijojo už mus pasirašyti Kovo 11-osios akto. O kaip šį trijų dešimtmečių laikotarpį vertina pasipriešinimo dalyvis, politinis kalinys, aktyvus sąjūdietis, signataras Vidmantas Povilionis? Atkūrus Nepriklausomybę, dirbęs Lietuvos konsulu Seinuose (Lenkija), o vėliau – ambasadoriumi Atėnuose (Graikija). Kokie Lietuvos įvykiai per 30 metų atmintyje įstrigo labiausiai? Skaityti toliau

Sukurta virtuali paroda „Lietuvos kelio į Nepriklausomybę metraštininkas Albinas Kentra“ (0)

Albinas Kentra su Kentrų šeimos partizanais Pr. Gerliko paveiksle | V. Jocio nuotr.

Laisvės gynėjų dieną, kai pagerbiami kovojusieji už Lietuvos laisvę per 1991 m. sausio 13 d. įvykius Vilniuje, Laisvės premija bus įteikta Laisvės kovų dalyviui politiniam kaliniui, Vilniaus universiteto tautinės savasties puoselėtojui, Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo įvykių dalyviui ir metraštininkui Albinui Kentrai. 

Ta proga Lietuvos ypatingojame archyve parengta virtuali paroda, kurioje pristatomi dokumentai ir fotografijos iš Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) archyviniuose fonduose saugomų A. Kentros ir jo šeimos narių baudžiamųjų bylų, Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvos partizanų vadą Joną Čeponį-Vaidilą (Vaidevutį) išlydint (nuotraukos) (5)

Jonas Čeponis-Vaidila (Vaidevutis) (1925-2019) | LGGRTC nuotr.

Kas dorai myli savo Tėvynę, tas jos reikalus aukščiau už savo stato, tas supranta, kad nuo Tėvynės laimės priguli ir jo laimė. Atskirų žmonių likimas glaudžiai susijęs su Tėvynės likimu… Kai laivas skęsta, tik neišmanėlis apglėbęs savo daiktus stengiasi juos iš saugoti, o neina gelbėti laivo. Čia laivas – tai Tėvynė, kurią vargų,nelaimių audros blaško… Tebūnie Tau Tėvynė, kaip dienos šviesa akims, kaip duonos pluta alkanam, kaip indas vandens ištroškusioms lūpoms.
Kun. Motiejus Gustaitis Skaityti toliau

Pristatytą nauja knyga apie kovotoją prieš nacius ir sovietus – Igną Vylių (video) (2)

Pristatytą nauja knyga apie Igną Vylių | Alkas.lt ekrano nuotr.

Gruodžio 20 d. Lietuvos kompazitorių namuose buvo pristatyta jau trečia muzikologės Sofijos Jūratės Vyliūtės knyga „Sugrįžtis“, apie savo tėvą aviacijos kapitoną, nukankintą KGB rūmuose, Igną Vylių.

Iki I. Viliūtė iki šiol buvo išleidosi 2 knygas apie savo tėvą „Kapitono Igno byla“ ir „Brolis Vincentas“. Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Algirdas Patackas (1943–2015) (8)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Savo laiku mūsų amžininkai jį vadino „Lietuvos sąžine“. Ir jis visada būdavo ten, kur padėtis būdavo problemiška ir pavojinga. Kai už Lietuvos laisvę susidegino Kaune Romas Kalanta, pirmasis, kuris atėjo į Kauno muzikinio teatro sodelį po susideginimo buvo Algirdas Patackas, nors ir žinojo jis, kad tai pavojinga. Ir iš tikrųjų – jis buvo KGB suimtas, uždarytas į areštinę ir laikomas tol, kol aistros aprims. Kai 240 gen. Policijos komisaro S. Skvernelio žaliūkų „ėmė“ šešiametę Deimantę iš Klonio gatvės. Algirdas Patackas Venckų sodybos kieme buvo įsirengęs vagonėlį, kad galėtų kritinėmis dienomis stebėti ir liudyti žmonėms ir istorijai, kaip vyko valdžios teroro akcija Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuva kagėbizmo vorantinklyje (1990 – 2019) (21)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

„Kaip gyventi su kagėbizmu? Praėjo 17 metų, ar klausimas dar aktualus? Juk Lietuva savo sūnums palaidūnams atleido ir kai sovietų imperija sugriuvo iškepė jiems jautį, t.y. leido privatizuoti jiems turtus. Kur tiesa ir teisingumas? – klausia metų metais persekiotieji ir kankintieji.“ Žurnalistas A. J. Patriubavičius (Lietuvos aidas, 2002.05.30, p. 1).

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, lietuvybės dvasia, vedusi ir suteikusi mums visiems sparnus dainuojančioje Sąjūdžio revoliucijoje bei Sausio 13-osios neginkluotame pasipriešinime, atrodė, tvirta, atspari, amžiams prabudusi. Tai buvo tikras stebuklas Tautos istorijoje. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Atsiskyrusioji LKP: ar išmuš jos valanda? (13)

Kompartijos vadai šalia Lenino paminklo | A. Sniečkus, iskauskas.lt nuotr.

Artėjant Lietuvos komunistų partijos (LKP) atsiskyrimo nuo SSKP 30-mečiui, pasigirsta ir nuožmios kritikos šiai su „kagėbė“ glaudžiai susijusiai organizacijai, ir ilgesingų trelių, šlovinančių ją ir liejančių graudžias ašaras dėl jos išnykimo iš politinės arenos. Vienas garbus ekonomikos profesorius savo veidaknygės paskyroje sakosi išlenksiąs taurelę už numirėlę, bet kokiame nors rūsyje, nes skundžiasi, girdi, kad dabar LKP netoleruojama…

Akivaizdu, kad savo komunistinės praeities ilgisi tie, kas tuomet buvo „prie lovio“, Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Tai Lietuva negali turėti savo Raudų sienos? (12)

Vilniaus centre, ant buvusios KGB būstinės sienų, iškaltos kai kurių šio pastato rūsiuose nužudytų žmonių pavardės | „Ūkininko patarėjo“ nuotr.

Etatiniai Lietuvos istorijos mitų griovėjai neįsiklausė į Prezidento Gitano Nausėdos žodžius, pasakytus po to, kai Vilniaus meras Remigijus Šimašius liepė nuimti Generolo Vėtros atminimo lentą:„Sprendimas neišmintingas, sukiršinęs visuomenę“. Neįvardyta  Lietuvos „akademinė istorikų bendruomenė“ suabejojo, ar pelnytai Vilniaus centre, ant buvusios KGB būstinės sienų, iškaltos kai kurių šio pastato rūsiuose nužudytų žmonių pavardės. Bet užrašai įrėžti taip giliai, kad, norint juos ištrinti, teks apgadinti rūmus, kuriuose įsikūrusios valstybės įstaigos. Skaityti toliau

Prieš 75 metus Tuskulėnuose užkasti pirmieji sovietinių okupantų nukankinti žmonės (3)

Masinėje kapavietėje buvusiose Tuskulėnų arklidėse rasti 611 žmonių palaikai. 1995 m. | LGGRTC it LYA archyvų nuotr.

Rugsėjo 27 d., 13 val., Tuskulėnų koplyčioje-kolumbariume, vyks Tuskulėnų kapaviečių 75-ečio minėjimas.

Prieš 75 metus, 1944 m. rugsėjo 28 naktį, į Tuskulėnų dvarvietę įsuko brezentu dengtas sunkvežimis ir nuvažiavo į rytinėje parko pusėje buvusias dvaro arklides. Užsidarius arklidės vartams iš sunkvežimio buvo ištraukti dešimt sušaudytų žmonių lavonų ir suversti į iš anksto iškastą didelę duobę. Taip prasidėjo tragiška Tuskulėnų masinės kapavietės istorija.

Per trejus metus NKVD–MGB–KGB vidaus kalėjime Vilniuje, Aukų g. 2A, buvo nužudyti Skaityti toliau

Ž. Pavilionis įpareigotas viešai paneigti prieš Romuvą nukreiptą šmeižtą (video) (12)

Žygimantas Pavilionis, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Rugsėjo 11 d., trečiadienį,  Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad konservatorius-krikščionis demokratas Žygimantas Pavilionis, iš Seimo tribūnos pasisakydamas prieš Senovės baltų religinės bendrijos Romuva valstybinį pripažinimą, pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo ir pavyzdingumo principus.

Ž. Pavilionis buvo įpareigotas artimiausiame Seimo posėdyje paneigti paskleistus žinomai neteisingus duomenis apie Senovės baltų religinę bendriją Romuva.  Už šį sprendimą trečiadienį balsavo 4 komisijos nariai, prieš buvo 2, susilaikė 1 Seimo narys.

Skaityti toliau

V. Mikailionis. Teologijos disputas Seime arba kaip katalikiško kultūrinio šovinizmo sekėjai kovojo prieš Romuvą (9)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Teisė ar teologija?

2019-ųjų metų birželio 25 d., antradienį, rytiniame ir birželio 27 d., ketvirtadienį, vakariniame Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje buvo svarstomas nutarimo projektas dėl baltų religinės bendrijos „Romuva“ valstybės pripažinimo. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų tai tiesiog paprasčiausias teisinis formalumas, nes skelbti valstybės pripažinimą Romuvai rekomendavo teigiami Teisingumo ministerijos ekspertų ir visų trijų paskirtųjų Seimo komitetų vertinimai bei Lietuvos Skaityti toliau

J. Niūniavaitė-Lesienė. Krauju aplaistytos nepriklausomos Lietuvos sienos (2)

LLT Archyvas, G. Svitojaus nuotr.

Prieš 28-ius metus 1991 m. liepos 31 dieną ginkluoti nusikaltėliai užpuolė Medininkų pasienio postą ir nužudė ten budėjusius Lietuvos Respublikos policijos ir muitinės darbuotojus. Lietuvoje 1991 m. vis dar buvo dislokuoti SSRS armijos padaliniai, nors 1990 m. kovo 11 d. ir buvo atkurta Lietuvos Respublikos nepriklausomybė. Čia vykdė karines operacijas SSRS vidaus reikalų ministerijos (VRM) kariuomenės padalinys OMON’as (ypatingos paskirties milicijos dalinys, veikęs 1988 – 1991 m.).

Tokiu sudėtingu laikotarpiu Lietuvos pasienio kontrolės postuose sunkiomis sąlygomis Skaityti toliau

J. Česnavičius. Apie Vilniaus miesto tarybą (13)

Jonas Česnavičius | asmeninė nuotr.

Kas jie tokie? Savivaldybės taryba, tai daugiau miesto ūkio reikalus tvarkyti išrinkti atstovai. Kokią teisę jie turi vertinti Lietuvai nusipelniusius asmenis? Juk ne jų kompetencija tyrinėti ir vertinti visuomenės, politinių veikėjų, diplomatų pažiūras, jų nuopelnus valstybei. Jeigu savivaldybės taryba turi teisę suteikti gatvėms ar skverams pavadinimus, tai, manyčiau, tik pasirinkus iš kompetentingų institucijų pasiūlyto sąrašo. Pamanykite, kažkokiam žydų bendrijos nario manymu kilo noras ir… diletantai nubalsavo! Skaityti toliau

Z. Vaišvila. 1981 metai – pirmoji politinė pamoka. 2019-06-03 (15)

Lietuvos MA Fizikos institutas | wikimapia.org nuotr.

Birželio 3-ioji. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigimas Lietuvos TSR Mokslų akademijoje. Toje, kurios moksliniu sekretoriumi tuomet buvo šio renginio vienas svarbiausių dalyvių a.a. narys-korespondentas (vėliau – akademikas) Eduardas Vilkas, o ne Dalia Grybauskaitė, prieš 2009 m. Respublikos Prezidento rinkimus apsiskelbusi, kad ji tariamai dirbo šiose pareigose, ir pamiršusi, kad tuo metu ji buvo „Žinijos“ draugijos (prie Mokslų akademijos) mokslinė sekretorė.

Po pasibaigusių rinkimų ir pernykščių jubiliejų – tyla. Tokią dieną norisi pasakyti kažką Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Kas yra Putinas? (video) (0)

Vitalijus Balkus ir Algis Avižienis | Alkas.lt ekrano nuotr.

Apie dabartinį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną medijos kalba nuolatos ir įvairiai. Tačiau į klausimą „Kas yra Putinas?“ reta jų bando atsakyti iš esmės. Be abejo tai pirmiausiai atsitinka dėl politinių simpatijų ar antipatijų, kur vieniems tai kone kraugerys, o štai kitiems vos ne Pasaulio gelbėtojas. O juk joks tokio mąsto politikas neatsiranda iš niekur .Jis turi pirmiausiai „gimti“ kaip politikas , o vėliau aplinkybės turi jam tapti palankios siekiant valdžios Olimpo. Šioje „Iš savo varpinės“ laidoje kalbamės apie Putino biografijos laikotarpį, kuomet jis dirbo po diplomatinę priedanga KGB rezidentūroje Rytų Vokietijoje. Skaityti toliau

K. Misius. Lietuvos istorijos naujausių laikų metraštininkui Albinui Kentrai sukako devyniasdešimt (6)

Kovo 11-ąją Seime 2019 m. įteiktas apdovanojimas A.Kentrai | lrs.lt nuotr.

Šiemet, kovo 29 d. legendinei asmenybei Albinui Kentrai sukanka 90 metų. Sukaktuvininkas su broliais ir seserimis vertas atskiros monografijos.

Kentra gimė 1929 m. kovo 29 d. Šilalės valsčiuje, Gūbrių kaime ūkininkų Onos (mergautine Šerpitytė) ir Juozo Kentrų šeimoje. Tėvelis Juozas Kentra buvo gimęs Užsienio kaime, Kvėdarnos valsčiuje. Iš to valsčiaus Alkupio kaimo buvo kilęs ir Albino prosenelis iš tėvelio pusės. Mama Ona Šerpitytė buvo gimusi Amerikoje, tačiau tėvai netrukus grįžo į Lietuvą Skaityti toliau

J. Kozakaitė. Lietuviai nepalaužiami (5)

Įteikiama 2019 m. Valstybės Nepriklausomybės stipendija dr. Justinai Kozakaitei | lrs.lt nuotr.

2019 m. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laimėtojos dr. Justinos Kozakaitės kalba iškilmingame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime Seime.

Gerbiamieji Ekscelencijos, gerbiamasis Seimo Pirmininke, Nepriklausomybės Akto signatarai, visi susirinkusieji.

Dėkui už man suteiktą garbę tokią svarbią dieną stotis prie šios tribūnos ir kalbėti. Manau, tai nuostabus paradoksas, kai Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo minėjime tokia garbė teko tai, Skaityti toliau

R. Kazlas. Menininkas, prakalbinęs tuščias sienas (1)

Laimutis Ločeris (1929-2018) | wikipedia.org nuotr.

Skelbiame pernai lapkričio 13 d. į Anapilį iškeliavusio žymaus Lietuvos dailininko: monumentalisto, tapytojo, grafiko Laimučio Ločerio (1929-2018) šviesiam atminimui skirtą Rasos Kazlas rašinį apie Jo kūrybą.

Šių metų balandžio 11 dieną menininkui L.Ločeriui sukaktų 90 metų. Bandau įsivaizduoti koks būtų jo  jubiliejus? Artimų likusių dar gyvų draugų rate galbūt išgertų taurę vyno, surūkytų papirosą, kaip tais senais gerais laikais, kai bohemiškai leisdavo laiką „Neringos“ kavinėje…  Po to visiems išsiskirsčius, matyt, vėl lėtai slinktų jo kasdienybė. Skaityti toliau

A. Bajoras. Ko atsižadėjo Tėvynės sąjunga ir jos kandidatė į Lietuvos prezidentus? (65)

Ingrida Šimonytė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vasario 26 d. 15min.lt laidoje „Mes ne prieš, bet…“: kuo I.Šimonytė skiriasi nuo D.Grybauskaitės?“ Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), populiariai vadinančių save konservatoriais, kandidatė Ingrida Šimonytė buvo paklausta – kodėl nuo 2009 m. dirbdama konservatoriams nenori stoti į šią partiją?

Atsakymas buvo labai netikėtas, bet trumpas ir aiškus:

– Todėl, kad ten buvo Kazimieras Uoka.

Kuo gi neįtiko I. Šimonytei K. Uoka ir jo bendražygiai? Skaityti toliau

V. Šilas. Lietuvos dvasinio atgimimo šauklys (4)

1988 m. rugpjūčio mėn 17 d. Petras Cidzikas, Arvydas Juozaitis ir Algimantas Andreika | LCVA, Viktoro Kapočiaus nuotr.

Į XXI amžiaus pradžią atėjusi Lietuva lieka taip ir nesupratusi mūsų dvasinio amžininko Petro Cidziko fenomeno. 1998 m. rugpjūčio 21 d. P.Cidzikas iš išrinktojo Lietuvos prezidento rankų gavo Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžių, bet tuo Lietuvos vadovų dėmesys jam baigėsi. Nė viena nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė dar nėra tinkamai įvertinusi ir pagerbusi jo, Nepriklausomybės atgavimo metais plačiai žinomo, o dabar valdžios palikto ir didžiosios žiniasklaidos (pvz. Lietuvos Radijo)  ignoruojamo, politinio kalinio, rezistento. O mes imkim ir, nepaisydami tylėjimo suokalbio, pakalbėkime apie Petrą Cidziką, kurio širdis, Skaityti toliau

Mirė kovotojas už Lietuvos laisvę Petras Cidzikas (11)

Petras Cidzikas (1944-2019) | S. Paškevičiaus nuotr.

Sausio 21 d. paryčiais, mirė žinomas kovotojas už Lietuvos laisvę, pogrindžio spaudos platintojas, politinių bado akcijų iniciatorius, pirmųjų mitingų už laisvę organizatorius, visuomenininkas, Vyčio kryžiaus kavalierius Petras Cidzikas.

P. Cidzikas gimė 1944 m. balandžio 25 d. Lazdijų raj., Šeštokuose. 1971 m. įstojo į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, tačiau įtarus platinant pogrindinę Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką, 1973 m. vasario 16 d. suimtas. Pusę metų kalintas KGB tardymo izoliatoriuje. Nepavykus surinkti įrodymų ir dvasiškai palaužti, Skaityti toliau

Kaip KGB atsilygindavo savo agentams (0)

KGB dokumentai | Alkas.lt nuotr.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras savo interneto svetainėje www.kgbveikla.lt pateikia 70 Lietuvos ypatingajame archyve esančių dokumentų, atskleidžiančių mažai žinomą LSSR KGB santykio su dirbančia agentūra aspektą – gerai dirbančių slaptųjų bendradarbių (agentų, patikimų asmenų ir konspiracinių butų laikytojų) materialinį skatinimą.

Pagal LSSR KGB sudarytą ypatingų išlaidų sąmatą, 1966 m. agentų tinklui išlaikyti buvo skirta 117 800 rublių. Skaityti toliau

A. Endriukaitis: Nepriklausomos Lietuvos teismai įteisina KGB veiklą ir sovietinę okupaciją (7)

Algirdas Endriukaitis | N. Balčiūnienės nuotr.

Lietuvoje pastaraisiais metais išsaugo tiek akademikų, tiek politikų susidomėjimas istorijos politika ir istorinio teisingumo klausimais. Seime priimta Lietuvos laisvės lygos nuopelnus įvertinanti rezoliucija, registruojami projektai, kuriais siekiama Lietuvos komunistų partijos pripažinimo nusikalstama organizacija, Vyčio monumento statybas Lukiškių aikštėje numatantis įstatymas, pademonstruota vieninga pozicija prasidėjus informacinėms atakoms prieš Adolfą Ramanauską-Vanagą ir kitus pokario rezistentus, Vyriausybė parėmė KGB nukankintų prieškario nepriklausomos Lietuvos Lietuvos ministrų atminimo įamžinimą, kurio ilgai ir nesėkmingai Skaityti toliau

T. Bakučionis. Sudie 2018-ieji, sveiki – 2019-ieji! … arba jubiliejinės pagirios (0)

Tomas Bakučionis | Asmeninė nuotr.

Ironiška ir sykiu graudu, kad Lietuvos valstybės 100-mečio metai prasidėjo ne kuo kitu, o KGB agentų skandalu, tačiau KGB agentais buvo apšaukti ne kokie nors politikai ar viešoje erdvėje besireiškiantys influenceriai, tačiau Lietuvos kultūrai ir dvasiniam paveldui pastarąjį penkiasdešimtmetį bene labiausiai nusipelnę menininkai – Donatas Banionis ir Saulius Sondeckis. Nors nuo jų išėjimo Anapilin jau buvo prabėgę keleri metai, tačiau Lietuvoje yra tokia institucija kaip Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), kuri be didesnių tyrimų ir analizių, Skaityti toliau

Vienuolė N. Sadūnaitė paatviravo: buvo įsimylėjusi, turėjo tris perukus, varė siaubą recidyvistams ir KGB (video) (0)

Nijolė Sadūnaitė | Rengėjų nuotr.

Laisvės kovotoja, Laisvės premijos laureatė, vienuolė Felicija Nijole Sadūnaite pokalbyje su internetinės televizijos „Amarachi tv“ laidos „Meno detektorius“ kūrėjais Ligita Juknevičiūte ir Remigijumi Ruokiu prieš Kalėdas ne tik papasakojo apie savo gyvenimo vingius, patirtus nuotykius, kaip ji  veikė prieš KGB pogrindyje, apie susitikimą su popiežiumi Jonu Pauliumi II bei JAV prezidentu Ronaldu Reiganu, bet ir pasidalino įžvalgomis apie šiandieninę Lietuvos padėtį, plataus atgarsio visuomenėje sulaukusius įvykius, Rusijos karą Ukrainoje ir net atskleidė savo laimės receptus… Skaityti toliau

Seime bus pagerbtas partizano Antano Kraujelio-Siaubūno atminimas (tiesioginė transliacija) (4)

Antanas Kraujelis-Siaubūnas | llks.lt nuotr.

Lapkričio 30 d., penktadienį, 11 val. Kovo 11-osios Akto salėje (Seimo I r.) organizuojama konferencija „Nenugalėtas ir neužmirštas“, skirta Lietuvos laisvės kovotojo Antano Kraujelio-Siaubūno gimimo 90-mečiui paminėti. Minėjimo iniciatorius – Seimo narys Edmundas Pupinis kartu su parneriais – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga.

Minėjime sveikinimo kalbą tars Seimo narys E. Pupinis ir krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas. Pranešimus apie Lietuvos pokario ginkluotą pasipriešinimą ir A. Kraujelio indėlį jame skaitys prof. Vytautas Landsbergis, Skaityti toliau

Istorinėje prezidentūroje vyks dr. Arvydo Anušausko monografijos „Aš esu Vanagas…“ pristatymas (1)

Rengėjų nuotr.Gruodžio 6 d., ketvirtadienį, 18 val. Istorinėje Prezidentūroje įvyks dr. Arvydo Anušausko monografijos „Aš esu Vanagas…“ pristatymas.

Knygoje kalbama apie legendinį lietuvių nacionalinio pasipriešinimo vadą Adolfą Ramanauską –  Vanagą (1918-1957). Vadovavęs vienai kovingiausių partizanų junginių – Dainavos apygardai, išrinktas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Ginkluotųjų pajėgų vadu, Vanagas vienuolika metų su ginklu rankose priešinosi sovietinei okupacijai. Skaityti toliau

Seimas pripažino partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą Lietuvos valstybės vadovu (16)

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio karinių pajėgų vadas A. Ramanauskas-Vanagas tvirtai laikė ginklą rankose | Archyvinė nuotr.

Seimas, minėdamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį ir Adolfo Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines, pripažino Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos Prezidiumo pirmininko pirmąjį pavaduotoją Adolfą Ramanauską-Vanagą su okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovu.

Už šią Seimo deklaraciją (projektas Nr. XIIIP-2667(3) balsavo 91 Seimo narys, susilaikė 7 parlamentarai.

Priimtoje deklaracijoje Seimas pabrėžė, kad nuo Prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto žūties okupanto nelaisvėje 1954 m. lapkričio 26 d. iki 1957 m. lapkričio 29 d. (jo paties nužudymo KGB kalėjime Vilniuje) Skaityti toliau

V. Sinica. Ir katalikų pogrindis bus paniekintas (7)

Vytautas Sinica | J. Česnavičiaus nuotr.

Kalba, sakyta 2018 metų lapkričio 9 dieną, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto įsteigimo keturiasdešimtmečio minėjime Kaune. 

Garbė šiandien būti su jumis, šalia Žmonių iš didžiosios raidės. Tenoriu pasakyti tris dalykus. Du gražius ir vieną baisų.

Pirma, žinoma, noriu padėkoti visiems, prisidėjusiems prie katalikų antisovietinės rezistencijos. Padėkoti esantiems čia, taip pat esantiems kitur ir galiausiai esantiems pas Viešpatį. Mano, kaip vėliau atėjusio, gyvas Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kada uždrausime komunistinę ideologiją? (28)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Šiuos samprotavimus paskatino spalio 30-ąją Ronaldo Reigano (Ronald Reagan) laisvės centro surengta diskusija „Neužbaigti darbai – Lietuvos dekomunizacija“. Šešios dešimtys joje dalyvavusių jauno amžiaus ir pagyvenusių, savo kailiu komunizmo nagus patyrusių žmonių iš esmės buvo vienminčiai, nors būta ir tylėjusių (bijojusių?) arba nebylių šio viruso nešiotojų.

Baimės dar daug

Jei kas tvirtintų, kad su komunizmu Lietuvoje baigta visiems laikams, į tokį naivuolį žvelgtume kaip į ateivį iš nežinomos planetos. Skaityti toliau