Žymos archyvas: KGB

K. Misius. Lietuvos istorijos naujausių laikų metraštininkui Albinui Kentrai sukako devyniasdešimt (6)

Kovo 11-ąją Seime 2019 m. įteiktas apdovanojimas A.Kentrai | lrs.lt nuotr.

Šiemet, kovo 29 d. legendinei asmenybei Albinui Kentrai sukanka 90 metų. Sukaktuvininkas su broliais ir seserimis vertas atskiros monografijos.

Kentra gimė 1929 m. kovo 29 d. Šilalės valsčiuje, Gūbrių kaime ūkininkų Onos (mergautine Šerpitytė) ir Juozo Kentrų šeimoje. Tėvelis Juozas Kentra buvo gimęs Užsienio kaime, Kvėdarnos valsčiuje. Iš to valsčiaus Alkupio kaimo buvo kilęs ir Albino prosenelis iš tėvelio pusės. Mama Ona Šerpitytė buvo gimusi Amerikoje, tačiau tėvai netrukus grįžo į Lietuvą Skaityti toliau

J. Kozakaitė. Lietuviai nepalaužiami (5)

Įteikiama 2019 m. Valstybės Nepriklausomybės stipendija dr. Justinai Kozakaitei | lrs.lt nuotr.

2019 m. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laimėtojos dr. Justinos Kozakaitės kalba iškilmingame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime Seime.

Gerbiamieji Ekscelencijos, gerbiamasis Seimo Pirmininke, Nepriklausomybės Akto signatarai, visi susirinkusieji.

Dėkui už man suteiktą garbę tokią svarbią dieną stotis prie šios tribūnos ir kalbėti. Manau, tai nuostabus paradoksas, kai Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo minėjime tokia garbė teko tai, Skaityti toliau

R. Kazlas. Menininkas, prakalbinęs tuščias sienas (1)

Laimutis Ločeris (1929-2018) | wikipedia.org nuotr.

Skelbiame pernai lapkričio 13 d. į Anapilį iškeliavusio žymaus Lietuvos dailininko: monumentalisto, tapytojo, grafiko Laimučio Ločerio (1929-2018) šviesiam atminimui skirtą Rasos Kazlas rašinį apie Jo kūrybą.

Šių metų balandžio 11 dieną menininkui L.Ločeriui sukaktų 90 metų. Bandau įsivaizduoti koks būtų jo  jubiliejus? Artimų likusių dar gyvų draugų rate galbūt išgertų taurę vyno, surūkytų papirosą, kaip tais senais gerais laikais, kai bohemiškai leisdavo laiką „Neringos“ kavinėje…  Po to visiems išsiskirsčius, matyt, vėl lėtai slinktų jo kasdienybė. Skaityti toliau

A. Bajoras. Ko atsižadėjo Tėvynės sąjunga ir jos kandidatė į Lietuvos prezidentus? (65)

Ingrida Šimonytė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vasario 26 d. 15min.lt laidoje „Mes ne prieš, bet…“: kuo I.Šimonytė skiriasi nuo D.Grybauskaitės?“ Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), populiariai vadinančių save konservatoriais, kandidatė Ingrida Šimonytė buvo paklausta – kodėl nuo 2009 m. dirbdama konservatoriams nenori stoti į šią partiją?

Atsakymas buvo labai netikėtas, bet trumpas ir aiškus:

– Todėl, kad ten buvo Kazimieras Uoka.

Kuo gi neįtiko I. Šimonytei K. Uoka ir jo bendražygiai? Skaityti toliau

V. Šilas. Lietuvos dvasinio atgimimo šauklys (4)

1988 m. rugpjūčio mėn 17 d. Petras Cidzikas, Arvydas Juozaitis ir Algimantas Andreika | LCVA, Viktoro Kapočiaus nuotr.

Į XXI amžiaus pradžią atėjusi Lietuva lieka taip ir nesupratusi mūsų dvasinio amžininko Petro Cidziko fenomeno. 1998 m. rugpjūčio 21 d. P.Cidzikas iš išrinktojo Lietuvos prezidento rankų gavo Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžių, bet tuo Lietuvos vadovų dėmesys jam baigėsi. Nė viena nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė dar nėra tinkamai įvertinusi ir pagerbusi jo, Nepriklausomybės atgavimo metais plačiai žinomo, o dabar valdžios palikto ir didžiosios žiniasklaidos (pvz. Lietuvos Radijo)  ignoruojamo, politinio kalinio, rezistento. O mes imkim ir, nepaisydami tylėjimo suokalbio, pakalbėkime apie Petrą Cidziką, kurio širdis, Skaityti toliau

Mirė kovotojas už Lietuvos laisvę Petras Cidzikas (11)

Petras Cidzikas (1944-2019) | S. Paškevičiaus nuotr.

Sausio 21 d. paryčiais, mirė žinomas kovotojas už Lietuvos laisvę, pogrindžio spaudos platintojas, politinių bado akcijų iniciatorius, pirmųjų mitingų už laisvę organizatorius, visuomenininkas, Vyčio kryžiaus kavalierius Petras Cidzikas.

P. Cidzikas gimė 1944 m. balandžio 25 d. Lazdijų raj., Šeštokuose. 1971 m. įstojo į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, tačiau įtarus platinant pogrindinę Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką, 1973 m. vasario 16 d. suimtas. Pusę metų kalintas KGB tardymo izoliatoriuje. Nepavykus surinkti įrodymų ir dvasiškai palaužti, Skaityti toliau

Kaip KGB atsilygindavo savo agentams (0)

KGB dokumentai | Alkas.lt nuotr.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras savo interneto svetainėje www.kgbveikla.lt pateikia 70 Lietuvos ypatingajame archyve esančių dokumentų, atskleidžiančių mažai žinomą LSSR KGB santykio su dirbančia agentūra aspektą – gerai dirbančių slaptųjų bendradarbių (agentų, patikimų asmenų ir konspiracinių butų laikytojų) materialinį skatinimą.

Pagal LSSR KGB sudarytą ypatingų išlaidų sąmatą, 1966 m. agentų tinklui išlaikyti buvo skirta 117 800 rublių. Skaityti toliau

A. Endriukaitis: Nepriklausomos Lietuvos teismai įteisina KGB veiklą ir sovietinę okupaciją (7)

Algirdas Endriukaitis | N. Balčiūnienės nuotr.

Lietuvoje pastaraisiais metais išsaugo tiek akademikų, tiek politikų susidomėjimas istorijos politika ir istorinio teisingumo klausimais. Seime priimta Lietuvos laisvės lygos nuopelnus įvertinanti rezoliucija, registruojami projektai, kuriais siekiama Lietuvos komunistų partijos pripažinimo nusikalstama organizacija, Vyčio monumento statybas Lukiškių aikštėje numatantis įstatymas, pademonstruota vieninga pozicija prasidėjus informacinėms atakoms prieš Adolfą Ramanauską-Vanagą ir kitus pokario rezistentus, Vyriausybė parėmė KGB nukankintų prieškario nepriklausomos Lietuvos Lietuvos ministrų atminimo įamžinimą, kurio ilgai ir nesėkmingai Skaityti toliau

T. Bakučionis. Sudie 2018-ieji, sveiki – 2019-ieji! … arba jubiliejinės pagirios (0)

Tomas Bakučionis | Asmeninė nuotr.

Ironiška ir sykiu graudu, kad Lietuvos valstybės 100-mečio metai prasidėjo ne kuo kitu, o KGB agentų skandalu, tačiau KGB agentais buvo apšaukti ne kokie nors politikai ar viešoje erdvėje besireiškiantys influenceriai, tačiau Lietuvos kultūrai ir dvasiniam paveldui pastarąjį penkiasdešimtmetį bene labiausiai nusipelnę menininkai – Donatas Banionis ir Saulius Sondeckis. Nors nuo jų išėjimo Anapilin jau buvo prabėgę keleri metai, tačiau Lietuvoje yra tokia institucija kaip Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), kuri be didesnių tyrimų ir analizių, Skaityti toliau

Vienuolė N. Sadūnaitė paatviravo: buvo įsimylėjusi, turėjo tris perukus, varė siaubą recidyvistams ir KGB (video) (0)

Nijolė Sadūnaitė | Rengėjų nuotr.

Laisvės kovotoja, Laisvės premijos laureatė, vienuolė Felicija Nijole Sadūnaite pokalbyje su internetinės televizijos „Amarachi tv“ laidos „Meno detektorius“ kūrėjais Ligita Juknevičiūte ir Remigijumi Ruokiu prieš Kalėdas ne tik papasakojo apie savo gyvenimo vingius, patirtus nuotykius, kaip ji  veikė prieš KGB pogrindyje, apie susitikimą su popiežiumi Jonu Pauliumi II bei JAV prezidentu Ronaldu Reiganu, bet ir pasidalino įžvalgomis apie šiandieninę Lietuvos padėtį, plataus atgarsio visuomenėje sulaukusius įvykius, Rusijos karą Ukrainoje ir net atskleidė savo laimės receptus… Skaityti toliau

Seime bus pagerbtas partizano Antano Kraujelio-Siaubūno atminimas (tiesioginė transliacija) (4)

Antanas Kraujelis-Siaubūnas | llks.lt nuotr.

Lapkričio 30 d., penktadienį, 11 val. Kovo 11-osios Akto salėje (Seimo I r.) organizuojama konferencija „Nenugalėtas ir neužmirštas“, skirta Lietuvos laisvės kovotojo Antano Kraujelio-Siaubūno gimimo 90-mečiui paminėti. Minėjimo iniciatorius – Seimo narys Edmundas Pupinis kartu su parneriais – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga.

Minėjime sveikinimo kalbą tars Seimo narys E. Pupinis ir krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas. Pranešimus apie Lietuvos pokario ginkluotą pasipriešinimą ir A. Kraujelio indėlį jame skaitys prof. Vytautas Landsbergis, Skaityti toliau

Istorinėje prezidentūroje vyks dr. Arvydo Anušausko monografijos „Aš esu Vanagas…“ pristatymas (1)

Rengėjų nuotr.Gruodžio 6 d., ketvirtadienį, 18 val. Istorinėje Prezidentūroje įvyks dr. Arvydo Anušausko monografijos „Aš esu Vanagas…“ pristatymas.

Knygoje kalbama apie legendinį lietuvių nacionalinio pasipriešinimo vadą Adolfą Ramanauską –  Vanagą (1918-1957). Vadovavęs vienai kovingiausių partizanų junginių – Dainavos apygardai, išrinktas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Ginkluotųjų pajėgų vadu, Vanagas vienuolika metų su ginklu rankose priešinosi sovietinei okupacijai. Skaityti toliau

Seimas pripažino partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą Lietuvos valstybės vadovu (16)

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio karinių pajėgų vadas A. Ramanauskas-Vanagas tvirtai laikė ginklą rankose | Archyvinė nuotr.

Seimas, minėdamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį ir Adolfo Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines, pripažino Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos Prezidiumo pirmininko pirmąjį pavaduotoją Adolfą Ramanauską-Vanagą su okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovu.

Už šią Seimo deklaraciją (projektas Nr. XIIIP-2667(3) balsavo 91 Seimo narys, susilaikė 7 parlamentarai.

Priimtoje deklaracijoje Seimas pabrėžė, kad nuo Prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto žūties okupanto nelaisvėje 1954 m. lapkričio 26 d. iki 1957 m. lapkričio 29 d. (jo paties nužudymo KGB kalėjime Vilniuje) Skaityti toliau

V. Sinica. Ir katalikų pogrindis bus paniekintas (7)

Vytautas Sinica | J. Česnavičiaus nuotr.

Kalba, sakyta 2018 metų lapkričio 9 dieną, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto įsteigimo keturiasdešimtmečio minėjime Kaune. 

Garbė šiandien būti su jumis, šalia Žmonių iš didžiosios raidės. Tenoriu pasakyti tris dalykus. Du gražius ir vieną baisų.

Pirma, žinoma, noriu padėkoti visiems, prisidėjusiems prie katalikų antisovietinės rezistencijos. Padėkoti esantiems čia, taip pat esantiems kitur ir galiausiai esantiems pas Viešpatį. Mano, kaip vėliau atėjusio, gyvas Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kada uždrausime komunistinę ideologiją? (28)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Šiuos samprotavimus paskatino spalio 30-ąją Ronaldo Reigano (Ronald Reagan) laisvės centro surengta diskusija „Neužbaigti darbai – Lietuvos dekomunizacija“. Šešios dešimtys joje dalyvavusių jauno amžiaus ir pagyvenusių, savo kailiu komunizmo nagus patyrusių žmonių iš esmės buvo vienminčiai, nors būta ir tylėjusių (bijojusių?) arba nebylių šio viruso nešiotojų.

Baimės dar daug

Jei kas tvirtintų, kad su komunizmu Lietuvoje baigta visiems laikams, į tokį naivuolį žvelgtume kaip į ateivį iš nežinomos planetos. Skaityti toliau

Visa Lietuva susirinko atiduoti pagarbą partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui (nuotraukos) (4)

Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvės | lrp.lt. nuotr.

Spalio 5 d. visa Lietuva Vilniuje atsisveikina ir pagarbą atiduoda tautos didvyriui, Lietuvos partizanui, Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) ginkluotojų pajėgų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui.

Prie Šv. Jonų bažnyčios nusidriekė ilgiausia žmonių eilė, norinčiųjų pareikšti pagarbą ir atsisveikinti su vienu garsiausių partizanų vadu.

Pagerbti A. Ramanauską-Vanagą einama kaip į Sąjūdžio mitingą, Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Slavino sąrašas (15)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

Veikiausiai nelemtas sutapimas, kad prieš  ateinantį penktadienį ir šeštadienį  numatytas Adolfo Ramanausko – Vanago valstybines laidotuves  vėl pakilo nauja, gal net devintoji banga dėl  Jono Noreikos – generolo Vėtros. Lietuvos žydų bendruomenėje pasigirdo pasipiktinusių balsų boikotuoti iškilmes. Jau vien dėl tokių minčių Aleksandras Slavinas aname pasaulyje yra laimingas – jis savo pasiekė.

Slavinas, KGB pulkininkas, pokario NKVD Lietuvoje kontražvalgybos vadovas, kurio taikinių sąraše buvo lietuvių  rezistencijos, Skaityti toliau

I. Meškauskas. Sąjūdžiui – 30 metų. Gimė sunkiai, augo sparčiai (0)

Sąjūdžio mitingas 1988 Vingio parke | R.Urbakavičiaus nuotr.

Kėdainiuose Sąjūdis vėlavo. Jis kūrėsi kiek kitaip nei kaimynai, Panevėžys šurmuliavo, Raseiniai taip pat, o Kėdainiuose nerimą kelianti spengianti tyla. Mano mokytojas Anykščių gimnazijoje, šaulių kuopos vadas Antanas Kryžanauskas, politinis kalinys, gyvenantis Kėdainiuose, sunerimęs esančia tyla, manęs, kaip dirbančio Juridinės konsultacijos vedėju, turinčio ryšių su visuomene, prašo pradėti. Bet kaip pradėti. Nėra nei teorijos nei praktikos. Kalbinau dėl patalpos Kultūros namų direktorių, A. Dambrauską, tas kaip buvęs politinis kalinys, bijo apie tai net kalbėti… Mano darbo aplinkoje, teisme ir prokuratūroje, minties apie kokį judėjimą kratosi iš tolo. Apie miliciją ir kalbos nėra. Tik Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Krymo totoriai vienui vieni kaip lietuviai 1991-aisiais (2)

Ilmis Umerovas | Ukininkopatarejas.lt nuotr.

Kitą pavasarį sukaks penkeri metai, kai Rusija užgrobė Ukrainos Krymo pusiasalį ir atėmė visas pilietines teises iš senųjų vietinių gyventojų – totorių. Didžiųjų šalių vadovai nepadeda nuosaikiems musulmonams totoriams, gal iš pasaulio dvasinių lyderių – Dalai Lamos, popežiaus Pranciškaus– jie tikisi pagalbos?Kai Stalinas ištrėmė totorius iš Krymo, praėjo beveik pusė amžiaus, kol jiems leista sugrįžti. Ar dabartinis Putino sukeltas košmaras truks trumpiau? 

Velniui ne autoritetas Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Kalam prie gėdos stulpo dešimtmečius. Gal jau gana? (14)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

Blogas tas užsienio reikalų ministras ar ambasadorius, kuris nesistengtų pagerinti pasaulio akyse savo atstovaujamos šalies įvaizdžio. Tačiau Lietuvos užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui Lietuvą apdergti per praėjusią savaitę pavyko du su puse karto.

Pirmiausia L. Linkevičius surengė plačiai išreklamuotą vizitą į LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) būstinę pareikšti šiai bendruomenei solidarumo dėl smurto prieš ją ir aptarti susidariusios padėties. Nors policija itin greitai išsiaiškino ir oficialiai paneigė, jog nusikaltėliai veikė prieš LGBT, bet tai ministro nesustabdė: neveikė, bet galėjo veikti. Coming soon. Skaityti toliau

A. Lukšas. Išpuolis prieš Generolą Vėtrą – čekistinio žanro klasika (8)

Kapitonas Jonas Noreika-Generolas Vėtra su būsima žmona Antanina Karpavičiūte | LGGRTC nuotr.

Rugsėjo 10 d. įtakingas JAV dienraštis bei interneto portalas „The New York Times“ paskelbė Andrew Higginso straipsnį „Nacių kolaborantas ar tautos didvyris? Testas Lietuvai“. Šiame rašinyje mėginama dar kartą mesti šešėlį ant antinacinio ir antisovietinio pogrindžio veikėjo Jono Noreikos, kuris mūsų laisvės kovų istorijoje amžiams pasiliko kaip bebaimis ir pasiaukojantis Generolas Vėtra.

Iš esmės šiame rašinyje nėra nieko nauja. Straipsnio autorius, remdamasis SSRS-Vokietijos karo pradžioje į Sovietų Sąjungą pabėgusio ir taip Holokausto išvengusio vilniečio sūnumi Eugenijumi Bunka, Skaityti toliau

Signatarai: Ką Lietuva nori pasakyti Popiežiui su KGB korta? (tiesioginė transliacija) (6)

Ar Seimas atleis iš pareigų LGGRTC vadovę T. B. Burauskaitę? | Alkas.lt koliažas

Rugsėjo 5 d. 12.30 val. Seime bus surengta Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Bronislovo Genzelio, Audriaus Butkevičiaus ir Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime „Ką Lietuva nori pasakyti Popiežiui su KGB korta?“

Š.m. rugsėjo 22-23 dienomis Lietuvoje lankysis Popiežius Pranciškus. Ta proga signatarai B. Genzelis, A. Butkevičius ir Z. Vaišvila Lietuvos valdžios klausia, ko siekiama a.a. kardinolą Vincentą Sladkevičių be įrodymų skelbiant buvus slaptu KGB agentu? Kodėl Popiežius Pranciškus pasitinkamas šiuo akibrokštu Romos Katalikų Bažnyčiai? Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Šviesos spindulys tamsos karalystėje (nuotraukos, video) (0)

 Filmo „Dangus lageryje“ apie Nijolę Sadūnaitę premjera | Rengėjų nuotr.

Rugpjūčio 21 d.,Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos didžiausia salė lūžo nuo šviesuolių – o kur kitur inteligentams glaustis, jeigu ne čionai? Adolfo Damušio demokratijos studijų centro surengtai filmo „Dangus lageryje“ apie Nijolę Sadūnaitę premjerai Lietuvoje nesutrukdė  nei vasaros atostogos, nei gražus oras, nei platesnės  reklamos nebuvimas.

Vakarą vedė šio centro nepakeičiamas vadovas Vidmantas Valiušaitis, pasveikinęs žymiausią Lietuvos disidentę su neseniai praėjusiu 80-mečio jubiliejumi. Filmo autorių tėvynėje, Italijoje, Pezaro mieste premjera jau įvyko prieš metus. Skaityti toliau

P. Uleckas: Mano gyvenimo kredo – nenusilenkti prieš netiesą. Sąjūdininko mintys po 30 metų (10)

Paulius Uleckas | „XXI amžius“ nuotr.

Seimas 2018 metus paskelbė Sąjūdžio 30-ųjų metinių minėjimo metais. Prieš 30 metų, 1988 m. birželio 3 d., Lietuvos Mokslų akademijoje, Vilniuje, buvo renkama Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Paskui iniciatyvinės grupės buvo steigiamos bene visuose Lietuvos rajonuose, o 1988 m. spalio 22 d. jau vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas. Sąjūdžio 30-mečio metais „XXI amžius“ tęsia pokalbius su įvairių Lietuvos rajonų iniciatyvinių grupių 1988 metais nariais. Skaityti toliau

R. Garuolis. Kas prieš trisdešimt metų trispalvėms atvėrė kelią (6)

kam.lt, A. Pliadžio nuotr.

Lygiai prieš trisdešimt metų, 1988 m. liepos 1-3 d. įvyko Baltijos studentų dainų festivalis „Gaudeamus“, kuris tapo virsmo tašku, kada lietuviškos trispalvės pradėjo viešai plazdenti ne tik kalėjimuose užgrūdintų disidentų, bet ir paprastų Lietuvos žmonių rankose. Nuo tos dienos drąsuoliais tapo visi.

Dažnai rašoma, kad tai buvo spontaniškas studentų sprendimas, įkvėptas prieš mėnesį atsiradusio Sąjūdžio idėjų.

Tačiau, kaip tų įvykių dalyvis turiu pasakyti, kad taip teigti yra ne visai tikslu. Skaityti toliau

Seimas svarstys siūlymą išslaptinti asmenų, prisipažinusių bendradarbiavus su KGB, duomenis (2)

Seimas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Birželio 21 d. Seimas pritarė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos iniciatyvai paviešinti valstybės pažadėtą saugoti paslaptį – savo noru prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių pavardes.

Seimas svarstys Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XIIIP-1966. Teikiamų pakeitimu siūloma, kad užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos būtų išslaptinami nuo 2019 m. sausio 1 d. Skaityti toliau

Iš arti. Kaip Seimas svarstė siūlymą išslaptinti prisipažinusius KGB bendradarbius (video) (1)

Seimas | lrv.lt nuotr.

Jūsų dėmesiui siūlome diskusiją, kilusią šių metų birželio 14-ąją Lietuvos Respublikos Seime dėl Lenkų rinkimų akcijos atstovo Zbignevo Jedinskij pasiūlyto įstatymo projekto, kuriuo siūloma išslaptinti su KGB bendradarbiavusius ir apie tai prisipažinusius asmenis, nors Lietuvos Respublika yra pasižadėjusi jų paslaptį išsaugoti.

Deja, siūlomos pataisos nebuvo pristatytos, tik apsikeista įžeidžiomis replikomis – Andriui Kubiliui konservatorių frakcijos vardu paprašius pertraukos, projekto pateikimas buvo atidėtas iki kito posėdžio. Skaityti toliau

Lietuvos laisvės lygai – 40 (0)

Antanas Terleckas | llks.lt nuotr.

Prieš 40 metų – 1978 m. birželio 15 d. – buvo įsteigta Lietuvos laisvės lyga (LLL).

Tai buvo nepartinė, demokratiniais principais veikianti organizacija, neturėjusi griežtos narystės ir formalaus vadovo.

Idėjinis jos lyderis buvo Antanas Terleckas, o daugelis narių (Kęstutis Jokubynas, Leonas Laurinskas, Romualdas Ragaišis, Vladas Šakalys, Jonas Volungevičius ir kiti) jau buvo kalėję už antisovietinę veiklą, dalyvavimą ginkluotos rezistencijos kovose. Pats A. Terleckas buvo teistas tris kartus. Skaityti toliau

R. Karbauskis. Apsivalymas prasideda (62)

Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nustatė, kad „MG Baltic“ atstovai palaiko nuolatinius ryšius su buvusiu KGB pareigūnu, taip pat kitais asmenimis, kurių atstovaujamos įmonės siekia pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį. Komitetas turi duomenų, kad „Rosatom“ ir „MG Baltic“ siekia gauti itin stambius ilgalaikius užsakymus, susijusius su strateginiais Lietuvos projektais, todėl tai gali kelti grėsmę valstybės interesams. Rusijos korporacijos „Rosatom“ ir jos kontroliuojamų įmonių interesams atstovaujantys asmenys planuoja išlaikyti „Rosatom“ įtaką VĮ „Ignalinos IAE“ uždarymo procese, pasitelkdami įtakingiausią verslo Skaityti toliau

Sąjūdžio jubiliejus: kaip sugriuvo baimės ir tylos siena (nuotraukos) (2)

3_Sajudis

30 metų – tiek rytoj sukanka nuo tos dienos, kai buvo suburta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinė grupė, pradėjusi vesti šalį į nepriklausomybę. Kokia buvo šių drąsių žingsnių pradžia?

Minint Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės 30-metį šiomis dienomis vyks įvairių renginių.

Vienas jų – Vilniuje, Žvėryne, šalia tos vietos, kur leistos „Sąjūdžio žinios“, rytoj bus atidengta paminklinė lenta.

– Stovėjote prie Sąjūdžio ištakų, buvote vienas jo lyderių, Skaityti toliau