Žymos archyvas: KGB

Dėl šmeižto Seimo narė A. Armonaitė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir VSD d (0)

Aušrinė Armonaitė | Alkas.lt nuotr.

Seimo narė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė praėjusią savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą ir išsiaiškinti, kas skleidžia šmeižtą ir melagingus pranešimus, neva politikė yra kaip nors susijusi su buvusiu KGB karininku. A. Armonaitė jokių giminystės ryšių su minimu asmeniu neturi. Seimo narė papildomai apie tai pranešė Valstybės saugumo departamentui. Skaityti toliau

A. Medalinskas. Su kokiais simboliais kilo žygis į Laisvę (nuotraukos) (7)

1988 Sąjūdžio mitingas Vingio parke | LCVA, R. Urbakavičiaus nuotr.

Šiandien sukanka 32 metai nuo tos dienos, kai iš liepos 9 d. mitingo Vingio parke Sąjūdis pasiuntė žinią Lietuvai ir pasauliui su kokiais simboliais kyla žygis į Laisvę: Gedimino stulpais ir Trispalve. Po to prisidėjo ir Vytis. Kaip to mitingo organizacinės grupės vadovas, gerai žinau, kaip vadino tuos simbolius tada komunistiniai ir KGB veikėjai, kaip priešinosi jiems, kaip nekentė. Jiems tai buvo buržuaziniai, nacionalistiniai, fašistiniai simboliai.

Praėjus 31 metams nuo šio mitingo, praėjusių metų liepą Nepriklausomos Lietuvos politikos apžvalgininkas Bernardas Gailius Skaityti toliau

O. Voverienė. Rusijos NKVD (KGB) Lietuvoje (20)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Jau trisdešimt metų, net trisdešimt metų.
Esi, Lietuva, vėl laisva.
Bet mes šia laime seniai apsipratom,
Lyg buvo čia taip visada.
Leonas Milčius.

Apsipratom. Ir net paburnojam, kad prie ruso buvo geriau. Skaityti toliau

O. Voverienė. Istorikas Povilas Jakučionis (1)

Istorikas Povilas Jakučionis | T. Lukšio nuotr.

Lietuvos istorija yra rašoma visaip: vieni ją rašo plunksna, kiti – krauju ir kančiomis. Povilas Jakučionis, kaip tik ir yra tas, kuris pirmiausiai rašė Lietuvos istoriją savo ištikimybe ir pasiaukojimu Tėvynei… ir tik po daugelio metų – ją pakartojo plunksna. Kaip ir kiti istorikai, jis rėmėsi ir dokumentais. Tik tie dokumentai jau buvo rašyti KGB apie jį.

Povilas Jakučionis gimė 1932 m. vasario 4 d. Kauno rajone, Pajiesio kaime, ūkininkų šeimoje. 1942-1948 m. mokėsi Kauno jėzuitų gimnazijoje. Skaityti toliau

Seimas apsisprendė – Vyriausioji rinkimų komisija tikrins duomenis dėl bendradarbiavimo su KGB (6)

Seimas | LR Seimo nuotr.

Gegužės 28 d. Seime priimti įstatymai, kuriais siekiama įtvirtinti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pareigą tikrinti duomenis kandidatų į renkamas pareigas, ar jie yra sąmoningai bendradarbiavę su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis.

„Šiuos projektus registravau dar spalio mėnesį kartu su Arūnu Gumuliausku, Paule Kuzmickiene ir Dovile Šakaliene“, – teigia A. Anušauskas.  Po projektų patobulinimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, numačius, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, ne tik, kai asmuo eina Respublikos Prezidento, Skaityti toliau

D. Tamošaitytė: Kokios vapsvos siulpsto valstybės syvus (6)

Daiva Tamošaitytė | asmeninė nuotr.

Prisipažinsiu, net būdama iki kaulo smegenų kaimietė, lig šiol taip ir nežinojau apie kai kuriuos vapsvų elgsenos ypatumus. Net užėjusi vabzdį saldžios vynuogės viduje, nepagalvodavau apie parazitinį jos būdą. Pasirodo, diduma jų rūšių ne tik žudo bites darbininkes, bet ir deda kiaušinėlius į kitų vabzdžių lizdus, kur išsiritusios lervos atlieka savo juodą darbą. Šita galinga metafora rašytoja, filosofė Daiva Tamošaitytė įveda mus į savo knygą „Vapsvos efektas“, kurioje svarstoma, kas, kaip ir kodėl naikina mūsų valstybės „kūną“. Skaityti toliau

Krašto apsaugos sistemai – 30 metų: gimę sudėtingomis sąlygomis, šiandien esam stiprūs kaip niekada (video) (1)

1991 m. sujungus Atskirąją apsaugos ir Garbės sargybos kuopas suformuotas Mokomasis junginys. Nuotraukoje – su vadu Česlovu Jezersku. | kam.lt nuotr.

2020 m. balandžio 25 d. minime Krašto apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įkūrimo 30-ąsias metines.

„Prieš tris dešimtmečius itin sudėtingomis politinėmis sąlygomis pradėta kurti krašto apsaugos sistema, patyrusi įvairių transformacijų ir pertvarkų, išaugo į įvairiapusę ir kaip niekad aukštą Lietuvos visuomenės ir užsienio partnerių pasitikėjimą turinčią modernią krašto apsaugos sistemą. Gimę sudėtingomis sąlygomis, šiandien esam stiprūs kaip niekada,“ – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, balandžio 25 d. krašto apsaugos sistemos įkūrimo trisdešimtmetį išvakarėse.

Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Lietuvos užvaldymas – be skrupulų (23)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Lietuvos užvaldymas vykdomas atvirai ir be skrupulų. Vakar Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui pateikė LR VSD vadovo Dariaus Jauniškio kandidatūrą antrai kadencijai. Tai įvyko po to, kai taip vadinamas kandidatas patvirtino, kad jo nurodymu buvo renkama informacija apie šio kandidato į Respublikos Prezidentus komandą. Ir jau tą pačią dieną (!) Seimo frakcijų atstovai vienu balsu sako, matyt, pritars šiam kandidatui.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas paskelbia, kad 80 tūkst. Lietuvos piliečių pokalbių pasiklausymas per metus – tai teisėta. Kokia kriminaline Skaityti toliau

Atnaujinta internetinė KGB dokumentų svetainė (5)

KGB dokumentai | Alkas.lt nuotr.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pristato atnaujintą archyvinių dokumentų svetainę anglų kalba www.kgbdocuments.eu. Sukurtas naujas dizainas, patogesnė paieškos sistema, patalpinta daugiau informacijos apie KGB veiklos sferas, struktūrą, būdus, KGB vadovus. Šiame dokumentų viešinimo etape bus telkiamasi į 1954–1990 m. laikotarpį.

Rusijos vykdomi informaciniai karai Baltijos šalyse ir Vakaruose sudėtingą XX amžiaus istoriją pasakojant sau naudinga linkme ir vykdant šmeižto bei juodinimo akcijas skatina Skaityti toliau

O. Voverienė. Ar pavyks lietuviams susitelkti tautos žygiui? (8)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Didžiausia Lietuvos tragedija yra tai, kas iš pirmo žvilgsnio lyg ir nepastebima. Tai tautinės savimonės, krikščioniško tikėjimo, istorinės atminties, pilietiškumo susilpnėjimas, abejingumas esminiams tautinės valstybės reikmėms, visuotinis moralės nuosmukis.
Rašytojas Eugenijus Ignatavičius

„Metas telktis Tautos žygiui!“ Tokį iššūkį tautiečiams prieš metus paskelbė Lietuvių tautininkų sąjungos Tarybos narys Gintaras Songaila. Jis buvo tarsi į tvenkinį mestas akmuo: nuvilnijo, nubangavo, nuraibuliavo… Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Rūta Janutienė: D. Grybauskaitė galėjo būti šantažuojama? (video) (12)

Tai, kad tarp senosios kartos politikų yra tokių, kurie susitepė bendradarbiaudami su KGB, anokia paslaptis. Deja, Lietuva nepasielgė taip, kaip latviai, kurie paviešino slaptų bendradarbių pavardes, tad klausimas – ar buvo vienas ar kitas politikas, strateginės įmonės vadovas ar visuomenės veikėjas užverbuotas KGB – lieka neatsakytas.

Ir štai šiame fone, šių metų pradžioje, ganėtinai nuobodžiame interviu, A. Tapinui režisierius Donatas Ulvydas, geriausiai žinomas kaip D. Grybauskaitės šlovinimo filmo „Valstybės paslaptis“ autorius, Skaityti toliau

Seime inicijuojamas prezidentės D. Grybauskaitės ir KGB ryšių tyrimas? (nuotraukos, video) (22)

49495634223_e9ab2ed17e_k

Šiandien Seime, specialiosios spaudos konferencijos metu Seimo narys, Centro partijos „Gerovės Lietuva“ pirmininkas Naglis Puteikis, jo pavaduotojas Kristupas Krivickas ir Vilniaus skyriaus vadovė Rūta Janutienė visuomenei paskelbė ir paviešino filmuotus kadrus, kuriuose nufilmuotas režisieriaus Donato Ulvydo pokalbis su buvusia Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite, kuriame ji prisipažįsta, kad mokėsi KGB mokykloje.

„Taip, aš ten mokiausi“ – paklausta ar iš tiesų mokėsi KGB mokykloje žinomam režisieriui Skaityti toliau

O. Voverienė. Tragiškos lemties prof. Jonas Kazlauskas (1930-1970) (10)

Jonas Kazlauskas | Archyvinė nuotr.

1970 metais jau nykų rudenį žinia apie prof. Jono Kazlausko paslaptingą žūtį sukrėtė visą Lietuvą. Tada dirbau Chemijos pramonės Projektavimo ir konstravimo biure, prieš metus buvau baigusi Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultetą ir nors man prof. J. Kazlauskas nedėstė, vis tiek žinojome, kad Vilniaus universitete tarp profesūros yra ir J. Kazlauskas. Be to tarp mūsų biuro darbuotojų buvo ir chemikų, baigusių VU Chemijos fakultetą, irgi girdėjusių tą lituanisto pavardę. Todėl pietų pertraukos metu PKB kavinukėje buvo labai aktyviai aptariama ši tragedija: buvo visokių spėlionių, bet dauguma rėmėme nuostatą, kad Profesorius tapo KGB Lietuvos Skaityti toliau

Signataras V. Povilionis: Sistema bando užmirštuolėmis dangstyti jaunimo akis (19)

Signataras Vidmantas Povilionis | respublika.lt nuotr.

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo 30-mečiui, vėl prisimename tuos žmones, kurie, nors ir rizikavo, nepabijojo už mus pasirašyti Kovo 11-osios akto. O kaip šį trijų dešimtmečių laikotarpį vertina pasipriešinimo dalyvis, politinis kalinys, aktyvus sąjūdietis, signataras Vidmantas Povilionis? Atkūrus Nepriklausomybę, dirbęs Lietuvos konsulu Seinuose (Lenkija), o vėliau – ambasadoriumi Atėnuose (Graikija). Kokie Lietuvos įvykiai per 30 metų atmintyje įstrigo labiausiai? Skaityti toliau

Sukurta virtuali paroda „Lietuvos kelio į Nepriklausomybę metraštininkas Albinas Kentra“ (0)

Albinas Kentra su Kentrų šeimos partizanais Pr. Gerliko paveiksle | V. Jocio nuotr.

Laisvės gynėjų dieną, kai pagerbiami kovojusieji už Lietuvos laisvę per 1991 m. sausio 13 d. įvykius Vilniuje, Laisvės premija bus įteikta Laisvės kovų dalyviui politiniam kaliniui, Vilniaus universiteto tautinės savasties puoselėtojui, Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo įvykių dalyviui ir metraštininkui Albinui Kentrai. 

Ta proga Lietuvos ypatingojame archyve parengta virtuali paroda, kurioje pristatomi dokumentai ir fotografijos iš Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) archyviniuose fonduose saugomų A. Kentros ir jo šeimos narių baudžiamųjų bylų, Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvos partizanų vadą Joną Čeponį-Vaidilą (Vaidevutį) išlydint (nuotraukos) (5)

Jonas Čeponis-Vaidila (Vaidevutis) (1925-2019) | LGGRTC nuotr.

Kas dorai myli savo Tėvynę, tas jos reikalus aukščiau už savo stato, tas supranta, kad nuo Tėvynės laimės priguli ir jo laimė. Atskirų žmonių likimas glaudžiai susijęs su Tėvynės likimu… Kai laivas skęsta, tik neišmanėlis apglėbęs savo daiktus stengiasi juos iš saugoti, o neina gelbėti laivo. Čia laivas – tai Tėvynė, kurią vargų,nelaimių audros blaško… Tebūnie Tau Tėvynė, kaip dienos šviesa akims, kaip duonos pluta alkanam, kaip indas vandens ištroškusioms lūpoms.
Kun. Motiejus Gustaitis Skaityti toliau

Pristatytą nauja knyga apie kovotoją prieš nacius ir sovietus – Igną Vylių (video) (2)

Pristatytą nauja knyga apie Igną Vylių | Alkas.lt ekrano nuotr.

Gruodžio 20 d. Lietuvos kompazitorių namuose buvo pristatyta jau trečia muzikologės Sofijos Jūratės Vyliūtės knyga „Sugrįžtis“, apie savo tėvą aviacijos kapitoną, nukankintą KGB rūmuose, Igną Vylių.

Iki I. Viliūtė iki šiol buvo išleidosi 2 knygas apie savo tėvą „Kapitono Igno byla“ ir „Brolis Vincentas“. Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Algirdas Patackas (1943–2015) (8)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Savo laiku mūsų amžininkai jį vadino „Lietuvos sąžine“. Ir jis visada būdavo ten, kur padėtis būdavo kebli ir pavojinga.  Kai už Lietuvos laisvę susidegino Kaune Romas Kalanta, pirmasis, kuris atėjo į Kauno muzikinio teatro sodelį po susideginimo buvo Algirdas Patackas, nors ir žinojo jis, kad tai pavojinga. Ir iš tikrųjų – jis buvo KGB suimtas, uždarytas į areštinę ir laikomas tol, kol aistros aprims.

Kai 240 gen. Policijos komisaro Sauliaus Skvernelio žaliūkų „ėmė“ šešiametę Deimantę iš Klonio gatvės A. Patackas Venckų sodybos kieme buvo įsirengęs vagonėlį, kad Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuva kagėbizmo vorantinklyje (1990 – 2019) (21)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

„Kaip gyventi su kagėbizmu? Praėjo 17 metų, ar klausimas dar aktualus? Juk Lietuva savo sūnums palaidūnams atleido ir kai sovietų imperija sugriuvo iškepė jiems jautį, t.y. leido privatizuoti jiems turtus. Kur tiesa ir teisingumas? – klausia metų metais persekiotieji ir kankintieji.“ Žurnalistas A. J. Patriubavičius (Lietuvos aidas, 2002.05.30, p. 1).

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, lietuvybės dvasia, vedusi ir suteikusi mums visiems sparnus dainuojančioje Sąjūdžio revoliucijoje bei Sausio 13-osios neginkluotame pasipriešinime, atrodė, tvirta, atspari, amžiams prabudusi. Tai buvo tikras stebuklas Tautos istorijoje. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Atsiskyrusioji LKP: ar išmuš jos valanda? (13)

Kompartijos vadai šalia Lenino paminklo | A. Sniečkus, iskauskas.lt nuotr.

Artėjant Lietuvos komunistų partijos (LKP) atsiskyrimo nuo SSKP 30-mečiui, pasigirsta ir nuožmios kritikos šiai su „kagėbė“ glaudžiai susijusiai organizacijai, ir ilgesingų trelių, šlovinančių ją ir liejančių graudžias ašaras dėl jos išnykimo iš politinės arenos. Vienas garbus ekonomikos profesorius savo veidaknygės paskyroje sakosi išlenksiąs taurelę už numirėlę, bet kokiame nors rūsyje, nes skundžiasi, girdi, kad dabar LKP netoleruojama…

Akivaizdu, kad savo komunistinės praeities ilgisi tie, kas tuomet buvo „prie lovio“, Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Tai Lietuva negali turėti savo Raudų sienos? (12)

Vilniaus centre, ant buvusios KGB būstinės sienų, iškaltos kai kurių šio pastato rūsiuose nužudytų žmonių pavardės | „Ūkininko patarėjo“ nuotr.

Etatiniai Lietuvos istorijos mitų griovėjai neįsiklausė į Prezidento Gitano Nausėdos žodžius, pasakytus po to, kai Vilniaus meras Remigijus Šimašius liepė nuimti Generolo Vėtros atminimo lentą:„Sprendimas neišmintingas, sukiršinęs visuomenę“. Neįvardyta  Lietuvos „akademinė istorikų bendruomenė“ suabejojo, ar pelnytai Vilniaus centre, ant buvusios KGB būstinės sienų, iškaltos kai kurių šio pastato rūsiuose nužudytų žmonių pavardės. Bet užrašai įrėžti taip giliai, kad, norint juos ištrinti, teks apgadinti rūmus, kuriuose įsikūrusios valstybės įstaigos. Skaityti toliau

Prieš 75 metus Tuskulėnuose užkasti pirmieji sovietinių okupantų nukankinti žmonės (3)

Masinėje kapavietėje buvusiose Tuskulėnų arklidėse rasti 611 žmonių palaikai. 1995 m. | LGGRTC it LYA archyvų nuotr.

Rugsėjo 27 d., 13 val., Tuskulėnų koplyčioje-kolumbariume, vyks Tuskulėnų kapaviečių 75-ečio minėjimas.

Prieš 75 metus, 1944 m. rugsėjo 28 naktį, į Tuskulėnų dvarvietę įsuko brezentu dengtas sunkvežimis ir nuvažiavo į rytinėje parko pusėje buvusias dvaro arklides. Užsidarius arklidės vartams iš sunkvežimio buvo ištraukti dešimt sušaudytų žmonių lavonų ir suversti į iš anksto iškastą didelę duobę. Taip prasidėjo tragiška Tuskulėnų masinės kapavietės istorija.

Per trejus metus NKVD–MGB–KGB vidaus kalėjime Vilniuje, Aukų g. 2A, buvo nužudyti Skaityti toliau

Ž. Pavilionis įpareigotas viešai paneigti prieš Romuvą nukreiptą šmeižtą (video) (12)

Žygimantas Pavilionis, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Rugsėjo 11 d., trečiadienį,  Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad konservatorius-krikščionis demokratas Žygimantas Pavilionis, iš Seimo tribūnos pasisakydamas prieš Senovės baltų religinės bendrijos Romuva valstybinį pripažinimą, pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo ir pavyzdingumo principus.

Ž. Pavilionis buvo įpareigotas artimiausiame Seimo posėdyje paneigti paskleistus žinomai neteisingus duomenis apie Senovės baltų religinę bendriją Romuva.  Už šį sprendimą trečiadienį balsavo 4 komisijos nariai, prieš buvo 2, susilaikė 1 Seimo narys.

Skaityti toliau

V. Mikailionis. Teologijos disputas Seime arba kaip katalikiško kultūrinio šovinizmo sekėjai kovojo prieš Romuvą (9)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Teisė ar teologija?

2019-ųjų metų birželio 25 d., antradienį, rytiniame ir birželio 27 d., ketvirtadienį, vakariniame Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje buvo svarstomas nutarimo projektas dėl baltų religinės bendrijos „Romuva“ valstybės pripažinimo. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų tai tiesiog paprasčiausias teisinis formalumas, nes skelbti valstybės pripažinimą Romuvai rekomendavo teigiami Teisingumo ministerijos ekspertų ir visų trijų paskirtųjų Seimo komitetų vertinimai bei Lietuvos Skaityti toliau

J. Niūniavaitė-Lesienė. Krauju aplaistytos nepriklausomos Lietuvos sienos (2)

LLT Archyvas, G. Svitojaus nuotr.

Prieš 28-ius metus 1991 m. liepos 31 dieną ginkluoti nusikaltėliai užpuolė Medininkų pasienio postą ir nužudė ten budėjusius Lietuvos Respublikos policijos ir muitinės darbuotojus. Lietuvoje 1991 m. vis dar buvo dislokuoti SSRS armijos padaliniai, nors 1990 m. kovo 11 d. ir buvo atkurta Lietuvos Respublikos nepriklausomybė. Čia vykdė karines operacijas SSRS vidaus reikalų ministerijos (VRM) kariuomenės padalinys OMON’as (ypatingos paskirties milicijos dalinys, veikęs 1988 – 1991 m.).

Tokiu sudėtingu laikotarpiu Lietuvos pasienio kontrolės postuose sunkiomis sąlygomis Skaityti toliau

J. Česnavičius. Apie Vilniaus miesto tarybą (14)

Jonas Česnavičius | asmeninė nuotr.

Kas jie tokie? Savivaldybės taryba, tai daugiau miesto ūkio reikalus tvarkyti išrinkti atstovai. Kokią teisę jie turi vertinti Lietuvai nusipelniusius asmenis? Juk ne jų kompetencija tyrinėti ir vertinti visuomenės, politinių veikėjų, diplomatų pažiūras, jų nuopelnus valstybei. Jeigu savivaldybės taryba turi teisę suteikti gatvėms ar skverams pavadinimus, tai, manyčiau, tik pasirinkus iš kompetentingų institucijų pasiūlyto sąrašo. Pamanykite, kažkokiam žydų bendrijos nario manymu kilo noras ir… diletantai nubalsavo! Skaityti toliau

Z. Vaišvila. 1981 metai – pirmoji politinė pamoka. 2019-06-03 (15)

Lietuvos MA Fizikos institutas | wikimapia.org nuotr.

Birželio 3-ioji. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigimas Lietuvos TSR Mokslų akademijoje. Toje, kurios moksliniu sekretoriumi tuomet buvo šio renginio vienas svarbiausių dalyvių a.a. narys-korespondentas (vėliau – akademikas) Eduardas Vilkas, o ne Dalia Grybauskaitė, prieš 2009 m. Respublikos Prezidento rinkimus apsiskelbusi, kad ji tariamai dirbo šiose pareigose, ir pamiršusi, kad tuo metu ji buvo „Žinijos“ draugijos (prie Mokslų akademijos) mokslinė sekretorė.

Po pasibaigusių rinkimų ir pernykščių jubiliejų – tyla. Tokią dieną norisi pasakyti kažką Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Kas yra Putinas? (video) (0)

Vitalijus Balkus ir Algis Avižienis | Alkas.lt ekrano nuotr.

Apie dabartinį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną medijos kalba nuolatos ir įvairiai. Tačiau į klausimą „Kas yra Putinas?“ reta jų bando atsakyti iš esmės. Be abejo tai pirmiausiai atsitinka dėl politinių simpatijų ar antipatijų, kur vieniems tai kone kraugerys, o štai kitiems vos ne Pasaulio gelbėtojas. O juk joks tokio mąsto politikas neatsiranda iš niekur .Jis turi pirmiausiai „gimti“ kaip politikas , o vėliau aplinkybės turi jam tapti palankios siekiant valdžios Olimpo. Šioje „Iš savo varpinės“ laidoje kalbamės apie Putino biografijos laikotarpį, kuomet jis dirbo po diplomatinę priedanga KGB rezidentūroje Rytų Vokietijoje. Skaityti toliau

K. Misius. Lietuvos istorijos naujausių laikų metraštininkui Albinui Kentrai sukako devyniasdešimt (6)

Kovo 11-ąją Seime 2019 m. įteiktas apdovanojimas A.Kentrai | lrs.lt nuotr.

Šiemet, kovo 29 d. legendinei asmenybei Albinui Kentrai sukanka 90 metų. Sukaktuvininkas su broliais ir seserimis vertas atskiros monografijos.

Kentra gimė 1929 m. kovo 29 d. Šilalės valsčiuje, Gūbrių kaime ūkininkų Onos (mergautine Šerpitytė) ir Juozo Kentrų šeimoje. Tėvelis Juozas Kentra buvo gimęs Užsienio kaime, Kvėdarnos valsčiuje. Iš to valsčiaus Alkupio kaimo buvo kilęs ir Albino prosenelis iš tėvelio pusės. Mama Ona Šerpitytė buvo gimusi Amerikoje, tačiau tėvai netrukus grįžo į Lietuvą Skaityti toliau

J. Kozakaitė. Lietuviai nepalaužiami (5)

Įteikiama 2019 m. Valstybės Nepriklausomybės stipendija dr. Justinai Kozakaitei | lrs.lt nuotr.

2019 m. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laimėtojos dr. Justinos Kozakaitės kalba iškilmingame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime Seime.

Gerbiamieji Ekscelencijos, gerbiamasis Seimo Pirmininke, Nepriklausomybės Akto signatarai, visi susirinkusieji.

Dėkui už man suteiktą garbę tokią svarbią dieną stotis prie šios tribūnos ir kalbėti. Manau, tai nuostabus paradoksas, kai Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo minėjime tokia garbė teko tai, Skaityti toliau