Žymos archyvas: Kęstutis Girnius

Č. Iškauskas. „Baltijos kelias“ – trijų šalių vienybės simbolis, bet ne daugiau… (2)

Česlovas Iškauskas | iskauskas.lt nuotr.

„Baltijos kelias“ turėjo reikšti trijų nepriklausomų šalių vienybę. Ne deklaruojamą, ne teorinę, bet realią – ekonominę ar politinę. Vieni kitus turėjome remti, palaikyti sunkiausiais momentais, ypač per agresijos aktus iš Rytų. Formaliai taip ir buvo per tuos tris dešimtmečius. „Baltijos kelias“ tą vienybę simbolizavo visam pasauliui. Bet Gyvoji grandinė, nusitęsusi apie 650 km nuo Vilniaus iki Talino, ir teliko simboliu…

Istorinės sutartys nugulė į stalčius… Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Jei Karbauskis nesikeis, kas tada pasikeis? (3)

uozas Dapšauskas, Sveikatingumo metų iniciatorius | „Už blaivią“ iniciatyvinės grupės nuotr.

Mintis išsakyti paskatino politologo Kęstučio Girniaus straipsnis „Jei Karbauskis nesikeis…“ Galima su kai kuriomis K. Girniaus mintimis sutikti, kai kurias papildyti ar patikslinti, kai kurias visai paneigti. Esu daug kartų sakęs ir rašęs, kad skilimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Seimo frakcijoje tikrai nebus, nebent dar kas po vieną aptrupėtų. Tai ir vyko, bet ir aptrupėjimo procesas jau kaip ir pasibaigęs. Labiausiai kalbantis apie LVŽS skilimą Gabrielius Landsbergis galėtų bent kelis įvardinti, kas tie potencialūs frakcijos atskilėliai?  Skaityti toliau

L. Šopauskas. Ledkalnio viršūnė, arba Rūtos Vanagaitės ir viešųjų intelektualų dvasinė giminystė (II) (5)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Pirmąją rašinio dalį skaitykite ČIA.

Manipuliacijos Kęstučio Girniaus straipsnyje

a) Kęstutis Girnius  apie Rūtos Vanagaitės teiginius

Kai jau buvo paskelbta pirmoji šio straipsnio dalis, žymus viešasis intelektualas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius Skaityti toliau

VSD: Privilegijos Lietuvos lenkams – vienas Maskvos tikslų Lietuvoje (22)

Alkas.lt koliažas

Valstybės saugumo departamentas (VSD) balandžio 3 dieną paskelbė 2017 metų Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Jame apžvelgiamos įvairios karinės, žvalgybinės, informacinės, kibernetinės ir kitokio pobūdžio grėsmės. Kaip ir įprasta, beveik visos jos susijusios su Rusijos veikla ir įtaka Lietuvoje. Išskirtinio dėmesio šį kartą susilaukė VSD konstatuota grėsmė, kuri kiltų teikiant privilegijas Lietuvos lenkams. Tyrėjų teigimu, Kremlius suinteresuotas išskirtinėmis teisėmis Vilniaus krašto lenkų bendruomenei, nes tai taptų papildomu svertu tokių teisių reikalaujant ir rusams kitose Baltijos šalyse. Skaityti toliau

25 metai laisvės: ar tikrai išsilaisvinome ir išmokome atsakingai kurti? (0)

Kovo 11-oji, 2013 | Alkas.lt, N.Balčiūnienės nuotr.

Kai Lietuvos Nepriklausomybė atrodė mažai tikėtina, vienetai Vakaruose ryžosi stoti Lietuvos pusėn. Pirmasis oficialiai palaikęs Lietuvos išstojimo iš Sovietų Sąjungos klausimą buvo tuometinis Islandijos užsienio reikalų ministras Jonas Baldvinas Hanibalsonas. Sulaukęs plataus visuomenės palaikymo namuose, Islandijos diplomatas ir politikas pasiekė savo ir 1991-ųjų vasario 11-ąją Islandija tapo pirmąja valstybe, pripažinusia atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę.

Šio įvykio proga Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) teikimu J.B. Hanibalsonui buvo suteiktas Vilniaus universiteto garbės daktaro vardas ir surengtas Skaityti toliau

M. Kundrotas. Koloradai gavo per nagus. Kas ne taip? (41)

Alkas.lt nuotr.

Neseniai prasidėjusios kratos Mildos Bartašiūnaitės, Vaido Lekstučio, Žilvino Razmino ir kitų Kremliaus pozicijas transliuojančių asmenų erdvėse sulaukė prieštaringų vertinimų. Vieni džiaugiasi, jog priešiškos valstybės agentai pagaliau gaus, ko nusipelnę, kad jų veikla galimai bus sustabdyta. Kiti būgštauja dėl precedento, galinčio formuoti labai prastas tendencijas – demokratijos, pažiūrų ir žodžio laisvės ribojimus, kas ilgainiui gali vesti link diktatūros. Dėl to priekaištauja ne tik patys koloradai, bet ir įvairaus plauko liberalai – nuo Kęstučio Girniaus iki Artūro Račo. Skaityti toliau

Vilniuje atidaroma „Laisvosios Europos radijo“ 65-mečiui skirta paroda (0)

hoorferl.stanford.edu  nuotr.

Sausio 22 d., ketvirtadienį, 17.30 val. , Vilniuje Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje (Šv. Jono g. 11)  įvyks parodos „Laisvės balsai Šaltojo karo laikotarpiu. Laisvosios Europos Radijas“ atidarymas.

Paroda skiriama prisiminti prieš 65 metus pradėjusį veikti „Laisvosios Europos radiją“ bei vasario 13-ąją minimą Pasaulinę radijo dieną. Ypač Šaltojo karo laikotarpiu radijas buvo neatsiejama ir stipri pasipriešinimo prieš rėžimą forma, socialinių pokyčių jėga, dalijimosi žiniomis ir diskusijų platforma. Ši paroda yra bendras Čekijos Respublikos Totalitarinių režimų tyrimo instituto, Čekijos kultūros sklaidos instituto Miunchene Skaityti toliau

Didžiausioje skaitytojų metų šventėje lauks įdomūs pokalbiai ir diskusijos (0)

Vilniausknygumuge.lt nuotr.

Vasarį į literatūros ir bendravimo šventę tūkstančius skaitytojų 16-ą kartą suburs Vilniaus knygų mugė, pristatysianti daugiau nei 300 renginių. Atkreipti dėmesį į aktualias temas kvies tradicinė „Diskusijų klubo“ programa. Čia keturias dienas Lietuvos ir užsienio svečiai kartu su intelektualaus pokalbio pasiilgusiais lankytojais diskutuos ne tik apie knygas, bet ir kultūros, politikos, socialinėmis temomis. Skaityti toliau

P. Gylys. Nomenklatūra – nebijo jie nei Dievo, nei Karlo Markso (32)

Povilas Gylys | asmeninė nuotr.

Prisipažinsiu – šį tekstą išprovokavo Kęstučio Girniaus straipsnelis „Beširdė ar nepajėgi valstybė?“. Perskaitęs straipsnelį ir dar kartą pavartęs statistiką, buvusiam universiteto Kolegai atsakysiu į pavadinime užduotą klausimą – ir viena, ir kita. Turime valdžią, nesinori vartoti termino „valstybė“, kuri neturi širdies, o kai nėra širdies, tai ir galios nedidelės.

K. Girnius lygina Lietuvos, Estijos ir Latvijos duomenis pensijų ir darbo užmokesčio srityje, skaičiais pademonstruodamas, kad mūsų šalis pagal šiuos parametrus užima paskutinę vietą. Toliau jis išdėsto savo matymą į sukėlusias tokią padėtį priežastis. Skaityti toliau

K. Girnius: Katalonija nori atsiskirti nuo Ispanijos (audio) (0)

helpcatalonia.cat nuotr.

Apie lapkričio 9 d. Katalonijoje ketinamą rengti referendumą dėl nepriklausomybės radijo stoties „Laisvoji banga“ eteryje svarstė filosofas, politologas Kęstutis Girnius. Kartu su lietuvių, latvių bei estų delegacija jis grįžo iš Katalonijos sostinės Barselonos.

K.Girnius teigia, kad per 80 procentų katalonų pasisako už referendumą ir yra „mobilizavę savo pilietinę tautą“. Šiuo metu santykiai tarp katalonų ir Ispanijos valdžios labai pablogėję.

„Ne tik mes turim nevykusį Konstitucinį teismą“, – pasakė filosofas, kalbėdamas apie 2010 m. Ispanijos Konstitucinio Teismo priimtą nutarimą, Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Referendumų baubai. „Elito“ ar visuomenės demokratija? (37)

Alkas.lt asociatyvinė nuotr.

Įvyko akibrokštas ar nesusipratimas? Masinis žmonių apmulkinimas, psichozė? O gal dar kas? O gal patys žmonės nori spręsti tiesiogiai svarbius valstybei reikalus, kai surinko per 320 tūkst. parašų? Žmonės apatiški, nesidomi politika, tik keikia politikus – pastebi ne vienas. O gal to abejingumo „didžioji partijų ir interesų politika“ ir siekia?

Dar nesibaigus parašų rinkimo laikui dėl dabar inicijuojamo referendumo, kuriuo keičiami Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsniai iš kai kurių apžvalgininkų ir politikų pasipylė epitetai apie parašų rinkėjus, iniciatyvinę grupę: „marginalai“, Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Pokario pasipriešinimas: kaip elgtumės šiandien? (26)

Lietuvos partizanai |  Genocido aukų muziejaus nuotr.

Daugelis tyrinėtojų sutaria, kad organizuotas ginkluotas partizaninis pasipriešinimas sovietų okupantams išblėso 1953 m. gegužės pabaigoje. Tuomet, kai į enkavedistų rankas pateko išduotas Jonas Žemaitis-Vytautas, partizanų generolo laipsnį turėjęs jų vadas, 1954-ųjų lapkričio 26-ąją sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime.

Kiti gi, pavyzdžiui, aktyvus šio pasipriešinimo dalyvis ir išleistų atsiminimų autorius Vytautas Mačionis teigia, kad, praėjus metams po J.Stalino mirties, Skaityti toliau

P. Gylys. „N.Venckienės komisija“ – teisingumo paieška ar politinis farsas? (12)

Povilas Gylys | Alkas.lt nuotr.

Kol kas bene ryškiausias mano, kaip grįžusio į politiką žmogaus įspūdis – dalyvavimas taip vadinamoj N.Venckienės komisijoje, kuri turėjo nustatyti, ar teisinga būtų atiduoti Seimo narę į lietuviško teisingumo rankas.

Dažnokai  mūsų šalyje  gali išgirsti klausimą – kam apskritai reikalinga  teisinė  neliečiamybė.  Ir iš  tiesų idealioje visuomenėje, kur nenaudojamos juodosios technologijos siekiant susidoroti su politiku, teisėju ar prokuroru, kur neveikia mafijos, teisinės neliečiamybės principas apskritai nereikalingas. Tačiau lietuviškas realus pasaulis yra švelniai tariant neidealus. Jame gali aptikti teisės naudojimo politiniams tikslams atvejų, Skaityti toliau

Lenkijos ir Lietuvos studentai Lenkijos-Lietuvos akademijoje ieškos bendrumų (5)

Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto (VU TSPMI) studentų korporacija „RePublica“ kartu su VU TSPMI Studentų moksline draugija, Krokuvos Jogailaičių klubu ir Akademine asociacija „Bezcka“ spalio 25-28 dienomis Vilniuje organizuoja „Lenkijos-Lietuvos akademiją: Bendrumų ieškojimas“.

Projekte taip pat dalyvauja atstovai iš Europos humanitarinio universiteto, Lietuvos istorijos instituto, Varšuvos, Krokuvos bei Vilniaus universiteto dėstytojai. Skaityti toliau

R.Ozolas. „Lietuvos sąrašas“: kontekstai (203)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Galime būti dėkingi Kęstučiui Girniui už įžvalgų analitinį straipsnį „Lietuvos sąrašas“ – kiek jų bus?“ – apibendrinimai, kaip įprasta gerbiamajam filosofui ir politologui, daromi remiantis visų pirma faktais, o spekuliacijos dažniausiai įgyja klausimo formą. Bendrauti tokio teksto pagalba – tikras malonumas.

Noriu įnešti savo indėlį į ikirinkiminės situacijos Lietuvoje aiškinimąsi, kai ką iš pirmų lūpų patikslindamas, o kai ką papildydamas.

Šiemetiniai rinkimai skirsis iki šiol neregėtu visuomeninių judėjimų protrūkiu. Būtų tikrai tikslinga sutarti, koks yra judėjimo santykis su partija. Skaityti toliau

LKMA seminaras: Kas bendro tarp Sąjūdžio ir Solidarność, katalikiško pogrindžio ir etnokultūrinio judėjimo? (1)

Kovo 8-9 d. Vilniuje, Lietuvos katalikų mokslų akademijos (LKMA) auloje (Pilies g. 8), rengiamas seminaras ,,Sąjūdis ir Solidarumas: bendros ar skirtingos visuomenės saviorganizacijos trajektorijos?”.

Pranešimus seminare skaitys žinomi Lietuvos mokslininkai ir tyrėjai – Nerija Putinaitė, Paulius V. Subačius, Algirdas Patackas, Ainė Ramonaitė, Kęstutis Girnius, Aurimas Švedas ir kiti., bei svečiai iš Lenkijos, Jogailaičių klubo (Klub Jagielloński) nariai:  Katažyna Koženevska (Katarzyna Korzeniewska) ir Kšyštof Mazur (Krzysztof Mazur). Skaityti toliau

L.V.Medelis. Miniatiūros nuodinga tema (7)

Alkas.lt, J.Vaiškūno kompozicijaJas skirčiau mūsų valdžiai. Esu tikras, kad prieš miegą ji apie tai pamąsto. Eiliniams Lietuvos piliečiams – ir lenkams, ir lietuviams – ši tema jau kelia žiovulį ir vėmulį.

Valensa

Lechas Valensa atsisakė mūsų prezidentės siūlomo ordino. Šitaip jis protestuojąs dėl lenkų bendrijos padėties Lietuvoje. „Solidarumo“ įkūrėjas, prezidentas, kaltintas bendradarbiavimu su sovietiniam KGB analogiškomis lenkiškomis struktūromis, galimas daiktas, tokiu būdu bando pabalinti savo reputaciją. Skaityti toliau

S.Jokūbaitis. Kas kala pleištą tarp Lietuvos ir Lenkijos? (13)

Stasys Jokūbaitis

Kažin ar daug pasaulyje rasime valstybių, kurių piliečiai nemoka valstybinės kalbos, nenori jos išmokti ir netgi protestuoja, kai sudaromos sąlygos ją išmokti. Tačiau ar ne taip dabar atrodo situacija Lietuvoje?

Antrą prasidėjusių mokslo metų dieną, kai kurių politikierių suorganizuota dalis Lietuvos lenkų mokinių patraukė ne į mokyklas, o buvo nugabenti prie prezidentūros rūmų protestuoti prieš naująjį Švietimo įstatymą. Kuo jis taip papiktino lenkų tautybės Lietuvos piliečius?

Pasirodo, tuo, kad nuo šių mokslo metų pradinėse ir pagrindinėse mokyklose tautinės mažumos stipriau bus mokomos lietuvių kalbos. Skaityti toliau

J.Vaiškūnas. Lenkijos premjeras tęsia „kryžiaus karą“ prieš Lietuvą (54)

Donaldas Tuskas ir Krokuvos metropolitas kardinolas Stanislavas Dzivišas | PAP/P.Supernako nuotr.Sekmadienį, rugsėjo 4 dieną į Palangą, su 16 lenkų žiniasklaidos atstovų svita, atvyko Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas (Donald Tusk). Jį pasitiko Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius. Po susitikimo su A.Kubiliumi ir spaudos konferencijos Palangoje D.Tuskas išvyko į Vilnių pasimelsti šv. Mišiose Aušros Vartuose.

D.Tuskas apie savo vienos dienos vizitą į Lietuvą paskelbė po penktadienį, rugsėjo 2 d. Vilniuje įvykusio lenkų tautinės mažumos mitingo nukreipto prieš naująjį Lietuvos Švietimo įstatymą. Lenkijos premjeras ketina susitikti su Lietuvos lenkų atstovais. Skaityti toliau

K. Stoškus. Atviras laiškas gerb. K.Girniui, kuris turi ką pasakyti (6)

Krescencijus Stoškus

Pone Kęstuti, atleiskite, kad kreipiuosi į Jus tokia forma. Esame šiek tiek pažįstami nuo to momento, kai „Laisvės“ radijas įsikūrė Vilniuje. Bet šiame pokalbyje nesijaučiu taip laisvai, kaip Jūs: aš Jus dar gerbiu… Tam turiu keletą priežasčių.

Pirma, iš „sovietmečio“ yra išlikęs Juozo Girniaus autoritetas. Jis ypač sustiprėjo tada, kai Pasaulio filosofų kongrese (kuris vyko Varnoje) mano mokslinio darbo vadovas Jonas Repšys su Jūsų Tėte užmezgė gana šiltus ryšius. Tie ryšiai paveikė ir katedrą.Tiesa, už juos jis ir brangokai užsimokėjo: buvo konfiskuotos jo gautų knygų siuntos, pats jis atsidūrė KGB interesų centre ir pradėta jo arši ideologinė kritika. Skaityti toliau