Reaguodamas į susidariusią padėtį dėl koronaviruso plitimo ir padidėjusius grįžtančiųjų į Lietuvą srautus, vienas didžiausių keltų operatorių DFDS papildomai griežtina vidines saugumo priemones. Keltuose sumažintas keleiviams parduodamų vietų skaičius, visiškai nebelieka galimybės įsigyti alkoholio. Kai kuriuose laivuose tvarką prižiūri papildomos apsaugos pajėgos.
„Šiuo metu kartu su komanda dirbame visu pajėgumu tam, kad sudarytume galimybes Skaityti toliau
Midaus istorija prasideda jau prieš 9000 metų. Tuo metu Geltonosios upės slėnyje Kinijoje Jiahu neolitinėje gyvenvietėje žmonės paliko molinių indų, kuriuos ištyrus nustatyta, kad čia buvo laikomas midus. Neolitinio gėrimo sudėtyje taip pat buvo laukinių vynuogių, gudobelių vaisių ir ryžių.
Europoje seniausias midus žinomas iš Iberijos pusiasalyje esančios Azutano archeologinės vietovės (maždaug iš V-IV tūkstantmečių pr. m. e sandūros). Midaus likučių aptikta ant indo, rasto archeologiniame sluoksnyje po Azutano dolmenu – megalitine kapaviete.
Tęsinys. Pradžia ČIA.
Kimbrai ir jų palemoniados
Kaip jau nekartą minėjome, greičiausiai, būdami keltais, kimbrai VIII a. pabaigoje atsikraustė į aisčių pakrantę, nes skubėjo užimti nusisukusias nuo Aismarių naująsias Krono žiotis. Neišvengiamai pakilus vandens lygiui šiaurinėse aisčių mariose, nuskandintuose pakrantėse žvejų gyvenviečių išties turėjo nebelikti, todėl Ulmiganijos žemė jiems tikrai galėjo pasirodyti menkai gyvenama. Skaityti toliau
Keliaudama po Airiją, grožėjausi bažnyčiomis, jų didingumu ir puošybos saikingumu. Viduje – plikos sienos ir joms kontrastą sudarantys spalvoti vitražai. Galima ir pajuokauti: ko jau ko, akmenų airiai turi, bepigu jiems tokius įstabius akmens statinius lipdyti.
Atkreipiau dėmesį, kad airiai labai saikingai puošia kapus. Tiek senose, tiek naujose kapinėse stūkso akmeniniai paminklai. Saviti ir kryžiai, apjuosti keltiškuoju ratu. Senojo tikėjimo atspindžiai yra išlikę ir įsilieję į katalikiškąjį. Keltus žavėjo nesibaigiančio rato įvaizdis, simbolizuojantis begalybę. Skaityti toliau
Pastaruoju metu Lietuvoje vis daugiau jaunimo spalio 31 dieną ima švęsti siautulingą ir bauginančią Helovyno šventę. Nieko nuostabaus, nes apie ją sukurta daug kino filmų, intriguojančiai pasakoja užsienio televizijos. Lietuviai panašiai siaučia per Užgavėnes. Gal viskas būtų ir gerai, bet šiuo rudens laikotarpiu lietuviai mini Vėlines, kurios yra susikaupimo, rimties, tylos metas.
Garbinantieji Helovyną patys nežino, ką švenčia; žino tik tiek, kad reikia apsirengti kuo baisesniu padaru, šėlti, gąsdinti aplinkinius, prašyti saldainių. Išties Helovynas ir Vėlinės yra skirtingos šventės, turinčios skirtingą kilmę bei prasmę. Skaityti toliau
Liepos 14-17 dienomis Čekijoje vyko Europos etninių religijų atstovų suvažiavimas. Etninėmis religijomis vadinamos senosios tautinės religijos, kurių tikėjimo pagrindai ir papročiai išliko ir šiuo metu stiprėja ir plečiasi nepaisant kelis šimtmečius trukusios agresyvios krikščionybės regione vykdomos politikos.
1998 metais Vilniuje buvo įsteigtas Europos etninių religijų kongresas, jo suvažiavimai vyksta kas dveji metai vis kitoje Europos šalyje, šiemet kongresas surengtas Prahoje. Suvažiavo etninių religijų atstovai iš Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos, Prancūzijos, Serbijos, Slovėnijos, Slovakijos, Rusijos, Skaityti toliau
Algirdas Patackas:
Jau buvo rašyta [1], kad Galisijos (Ispanijos šiaurės-vakarų krašto) hidronimikoje aptinkami galindiški-baltiški pėdsakai. Tai glumina, nes galindai atsirado Galisijoje geriausiu atveju tik VII-VIII a. Kaip žinia, hidronimai yra labiausiai archajiški iš visų vietovardžių, ir paprastai atkilėlių įnašas į naujai atrasto ir apgyvento krašto hidronimiką būna negausus arba išvis jo nebūna, o jeigu ir būna, tai atkilėliai juos taria iškraipytai arba verčia į savo kalbą.
Štai keletas galisiškų vandenvardžių: Skaityti toliau
Centrinis Klaipėdos terminalas, oficialiai atidarytas praėjusių metų vasarą, ir laivybos bendrovė „DFDS Seaways“ susitarė dėl naujos keltų linijos veiklos pradžios. Terminale pradės veikti keleivinių–krovininių keltų tipo linija (ro-pax), kuri sujungs Klaipėdos ir Švedijos uostus.
„Šis terminalas yra vienas svarbiausių Klaipėdos uoste įgyvendintų projektų. Modernaus terminalo dėka sudarytos palankios sąlygos efektyviai keleivių ir krovinių pervežimų per Klaipėdos uostą plėtrai, skatinamas jūrinis turizmas, kuriama nauda visam uostamiesčiui“, – sako susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Birželio pabaigoje Lietuvos Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“ grįžo iš viešnagės JAV. Apie „Kūlgrindos“ kelionės įspūdžius Amerikoje kalbamės su Kūlgrindos vadovu Jonu Trinkūnu ir ansamblio nariu Šarūnu Mikelioniu.
Alkas.lt: Priminkite Jūsų viešnagės JAV tikslus ir kas Jus pakvietė?
Jonas Trinkūnas: Važiavome pirmiausia į savo dukros Indrės vestuves ir tuo pačiu metu buvome pakviesti pristatyti mūsų baltiškąją pasaulėžiūrą bei koncertuoti Naujosios Anglijos – Bostono apylinkėse – vietinei publikai. Skaityti toliau
Birželio 5 d. Lietuvos Romuos apeiginė grupė „Kūlgrinda“ išvyko į JAV pristatyti Romuvos puoselėjamas baltų kultūros ir religijos vertybes.
Prieš šią kelionę į užjūrį Alkas.lt pakalbino Lietuvos Romuvos Krivį Joną Trinkūną.
Sužinojome, kad Lietuvos Romuvos apeiginė grupė „Kūlgrinda“ rengiasi išvykti už jūrų marių. Kur ir kada žadate važiuoti?
Mes keliaujame į Jungtines Amerikos valstijas, kur esam pakviesti į Masačiusetso valstiją surengti kelis koncertus ir mokymus. Skaityti toliau
