Naujienų srautas (RSS) Alkas feisbuke

Žymos archyvas: Kazys Grinius

110 metų vyriausioji šiaulietė apdovanota Trispalve (1)

siauliai.lt nuotr.

Šiaulių meras Artūras Visockas pasveikino vyriausiąją šiaulietę – 110 metų sulaukusią Malvyną Stonienę. Meras ir Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Vilma Melenienė aplankė garbiąją miestietę, gyvenančią daugiabutyje, dukros Aldonos Rozenbergerienės šeimoje.

Įteikdamas jubiliatei gėles meras palinkėjo sveikatos ir pabrėžė: „Gali būti, jog esate ir vyriausioji Lietuvos gyventoja“. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Kauno deputatų klubo išvyka (nuotraukos) (1)

Šakiuose prie dr. Vinco Kudirkos paminklo giedame Kauno deputatų klubo himną (Maironio „Užtrauksme naują giesmę“ ištrauką) | R. Gaidžio ir R. Kazakevičiaus nuotr.

Kauno  Deputatų klubas (jį sudaro įvairių kadencijų buvę miesto savivaldybės tarybos nariai, jo prezidentas – miesto ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius), klubo prezidento pavaduotojo Raimondo Gaidžio iniciatyva, dr. Vinco  Kudirkos mirties 118 metų minėjimo  išvakarėse  ir  artinantis mūsų Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimui, surengė  labai prasmingą išvyką Vinco Kudirkos keliais. Pakeliui sustodavome pasidairyti  ir po kitus miestelius, daugiau žinomus kultūros istorijoje. Malonu, kad šioje kelionėje dalyvavo ne tik klubo nariai, bet ir jų artimieji. Skaityti toliau

Raudondvaryje prisimintas Trijų lietuvių memorandumas (0)

Raudondvaryje prisimintas Trijų lietuvių memorandumas | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Lapkričio 14 d., antradienį, Raudondvario pilyje, Kauno r., įvyko mokslinė konferencija, skirta Kazio Griniaus, Jono Prano Aleksos ir Mykolo Krupavičiaus memorandumo 75-osioms metinėms.

Renginio sumanytojas, Sūduvos krašto mokslo, istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Valentinas Aleksa tvirtino, kad trijų žinomų Lietuvos politinių veikėjų lietuvių tautos vardu vokiečių generaliniam komisarui Kaune, Teodorui Adrianui von Rentelnui 1942 m. lapkričio 14 d. įteiktas memorandumas, buvo svarbus tautos savigarbos ir pilietinio ryžto dokumentas. Istorikai dažnai jį vadina Trijų memorandumu. Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Sąžinės balsas tautų naikinimo laikais, arba ką nutyli Vanagaitė su Zurofu? (37)

Alkas.lt koliažas

Šiais laikais nuolat  svarstoma, kaip  Europos tautos prieš 75 metus išlaikė holokausto egzaminą.  Izraelio  Simono Vyzentalio (Simon Wiesenthal)  centro Jeruzalės skyriaus  vadovas Efraimas Zurofas (Efraim Zuroff) ir  Rusijos prezidento  Vladimiro Putino sukurtos  organizacijos „Pasaulis be nacizmo“, kurios paskirtis –  apšmeižti Lietuvos 1941 m. Birželio sukilimą  ir lietuvių antisovietinių partizanų atminimą,  valdybos pirmininkas Rusijos oligarchas Borisas Špygelis tvirtina, kad lietuviai susikirto, pradėję žudyti vietinius žydus anksčiau negu pabėgo Raudonoji armijai ir  atėjo Vermachtas, nesiliovė iki pat tos dienos, kai  Skaityti toliau

R. Šarknickas. Dovana Lietuvai šimtmečio proga – Tautos namai (5)

Profsajungų rūmai ant Tauro kalno Vilniuje | wikimedia.org nuotr.

Lietuva. Vilnius. Naujamiesčio seniūnija ir joje esantis Pamėnkalnis arba kitaip – Tauro kalnas. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio kontekste ši vieta galimai turėtų įgauti ypatingą reikšmę, mat dar 1907 m. buvo iškelta idėja būtent čia statyti kultūros rūmus – Tautos namus. Idėjos iniciatorius, vienas iš Tautos tėvų, dr. Jonas Basanavičius, kartu su kitais Lietuvos visuomenės veikėjais, tokiais kaip M. K. Čiurlionis, Petras ir Jonas Vileišiai, Antanas Smetona, Juozas Tumas-Vaižgantas, Kazys Grinius ir kt., už žmonių suaukotus pinigus ant Tauro kalno 1911–1913 m. įgijo žemės sklypą, kuriame numatė vystyti šį projektą.

Kad ir kaip būtų gaila, tačiau Tauta vis dar neturi savo namų Vilniuje. 1964-aisiais istorinėje vietoje vietoj Tautos namų buvo pastatyti Profsąjungų rūmai, Skaityti toliau

S. Jazavita. Vilniaus konferencijos kontekstas ir pamokos (5)

Simonas Jazavita | Asmeninė nuotr.

Vilniaus konferencija, prasidėjusi lygiai prieš šimtą metų – labai reikšmingas įvykis Lietuvos istorijoje.  Būtent joje išsigrynino mintis, kad Lietuvos nepriklausomybės reikia ne tik siekti, bet tai bus padaryta ir jau pakankamai greitai.

Šiame svarbiame darbe dalyvavo pakankamai didelis dalyvių skaičius – virš 200. Be abejo, tai buvo be galo skirtingi žmonės. Dalis jų, buvo aktyvūs ir pastebimi šiuose organizaciniuose reikaluose jau gerokai anksčiau – tarkim Antanas Smetona, Petras Klimas ar didelį Skaityti toliau

V. Juodpusis. Ar toks turėtų būti atminimo įamžinimas? (14)

A. Smetonos gatvė Vilniuje | Kurgyvenu.lt nuotr.

Nebevažinėju nei autobusais, nei troleibusais, kurių maršrutus visai neseniai turėjau savo atmintyje. Dabar gi – viskas sujaukta, į galvą nebesutelpa visi transporto pakeitimai, todėl pasikliauju savo kojomis, kurios nuneša mane ir į Antakalnį, Žvėryną, Žirmūnus…

Nepavargstu, bet daug ką pamatau. Liūdna darosi, kai matau dulkėmis, net ir samanomis apaugusias atminimo lentas mūsų garbiems rašytojams, kompozitoriams, dainininkams… Skaityti toliau

Trakų salos pilyje atidaroma paroda „Lietuvos laisvės kūrėjai“ (0)

Jonas Basanavičius

Rugpjūčio 31 d., ketvirtadienį, 17 val., Trakų salos pilyje atidaroma paroda „Lietuvos laisvės kūrėjai“. Parodoje pagerbiamas simbolinis skaičius – 100 iškiliausių asmenybių – politikų, mokslininkų, rašytojų, menininkų, dvasininkų, kurie ne tik puoselėjo Lietuvos valstybingumo ir laisvės idėjas, bet ir kovojo už jas. Renginį organizuoja Trakų istorijos muziejus.
    
„2018 metais Lietuva kartu su kitomis valstybėmis – Estija, Latvija Baltarusija, Lenkija, Ukraina,  Čekija, Slovakija, Skaityti toliau

Lietuvos nacionaliniame muziejuje – paskaita apie prijuostes (0)

Suvalkiečių šventadienė prijuostė. XIX a. II pusė | A. Baltėno (LNM) nuotr.

Šį trečiadienį, balandžio 19 d., 16 val., Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g. 1, Vilniuje) vyks Etninės kultūros vakaras, skirtas prijuostėms. Tekstilininkė, menotyrininkė dr. Miglė Lebednykaitė dalinsis sukauptomis žiniomis ir atsakys į daugelį klausimų. Kodėl lietuviška prijuostė sulaukė tiek dėmesio? Kaip prijuostės tapo kolekcionavimo objektu? Kokie archetipiniai pradai slypi apžadų prijuostėlėse? Skaityti toliau

Patriotinės organizacijos siūlo deramai įamžinti Lietuvos Prezidento A. Smetonos atminimą (40)

Prezidento Antano Smetonos valdymas įvardijamas kaip žiauri diktatūra, sukėlė Lietuvos patriotinių organizacijų pasipiktinimą | archyvinė nuotr.

Jau gegužės 11 d.  Seimo rūmuose buvo paminėtos gruodžio 17 d. gimusio Lietuvos Prezidento, Ministro Pirmininko, Steigiamojo Seimo, I-III Seimų nario, publicisto Kazio Griniaus 150-osios gimimo metinės. Seimo galerijoje Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė atidarė nuotraukų ir dokumentų parodą „Demokratijos keliu: Kaziui Griniui – 150“. Gegužės 14 d. Seimas 2016-uosius paskelbė Prezidento K. Griniaus metais. 

Gruodžio 15 d. Seimas antrą kartą iškilmingu minėjimu pagerbė K. Griniaus 150-asias gimimo metines. Liberaliosios demokratijos šalininkų skatinami minėjimo renginiai vyko bibliotekose, mokyklose. Skaityti toliau

Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje atidaryta Lietuvos Prezidentui K. Griniui skirta virtuali paroda (1)

Kazys Grinius | lnb.lt nuotr.

Gruodžio 17 d. sukako 150 metų, kai gimė parlamentinės demokratijos Lietuvoje kūrėjas ir veikėjas, Steigiamojo ir I, II, III seimų narys, krikščionių demokratų ir valstiečių liaudininkų koalicinės vyriausybės Ministras Pirmininkas, trečiasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Kazys Grinius (1866–1950).

Šių neeilinių sukaktuvinių proga Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta virtuali paroda „Kazys Grinius – gydytojas, švietėjas, Ministras Pirmininkas ir Prezidentas“.

Joje išsamiai pristatoma K. Griniaus biografija, K. Griniaus visuomeninė veikla bei jo Skaityti toliau

Seime paminėtos Prezidento Kazio Griniaus 150-osios gimimo metinės (video) (0)

Seime paminėtos Prezidento Kazio Griniaus 150-osios gimimo metinės | lrp.lt, O. Posaškovos nuotr.

Gruodžio 15 d. Seimas iškilmingu minėjimu pagerbė Prezidento, Ministro Pirmininko, Steigiamojo Seimo, I–III Seimų nario, publicisto Kazio Griniaus 150-asias gimimo metines.

Renginio pradžioje Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis perskaitė Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimo žodį.

Minėjime kalbėjo Seimo Pirmininkas V. Pranckietis, Prezidentas Valdas Adamkus, Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Rimantas Miknys, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Tomas Tomilinas ir Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narė Aušra Armonaitė. Skaityti toliau

Istorinėje Prezidentūroje vyksta Prezidento Kazio Griniaus dienos (0)

griniaus-dienos_istorineje-prezidenturoje_istorineprezidentura-lt

Prezidento Kazio Girniaus metų finalinis akordas skamba Istorinėje Prezidentūroje Kaune. Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpį ir to meto prezidento instituciją reprezentuojantis muziejus gruodžio 16 ir 17 d. paskelbė prieš 150 metų gimusio ir prieš 90 metų prezidento priesaiką ištarusio pavyzdinio Lietuvos demokrato Kazio Griniaus dienomis. Šiandien, gruodžio 16 d., rengiama MOKINIŲ diena: ekskursijas apie Prezidentą Kazį Grinių veda Kauno Kazio Griniaus progimnazijos mokiniai. Šeštadienį, gruodžio 17 d., Kazio Griniaus gimimo dieną, į PILIEČIŲ dieną kviečiami visi žmonės, kurie nori daugiau sužinoti apie šios asmenybės gyvenimą ir darbus. Skaityti toliau

Seime bus paminėtos Kazio Griniaus 150-osios gimimo metinės (tiesioginė transliacija) (1)

Kazys Grinius | Wikipedia.org nuotr.

Gruodžio 15 d., ketvirtadienį, 10 val. Kovo 11-osios Akto salėje (Seimo I rūmai) įvyks minėjimas, skirtas Prezidento, Ministro Pirmininko, Steigiamojo Seimo, I-III Seimų nario, publicisto Kazio Griniaus 150-osioms gimimo metinėms.

Minėjime kalbės Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, asmeniškai Prezidentą Kazį Grinių pažinojęs Prezidentas Valdas Adamkus, Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Rimantas Miknys, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Tomas Tomilinas ir Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narė Aušra Armonaitė. Skaityti toliau

Paryžiuje pagerbtas prezidento K. Griniaus atminimas (13)

Kazys Grinius | Wikipedia.org nuotr.

Lietuvos ambasadoje Paryžiuje surengtas prezidento Kazio Griniaus (1866–1950) 150-ųjų gimimo metinių minėjimas.

Minint sukaktį, Lietuvos ambasadoje Prancūzijos sostinėje surengtas susitikimas su humanitarinių mokslų daktaru Algimantu Kasparavičiumi. XX a. Lietuvos istorijos tyrinėtojas susirinkusiems lietuvių bendruomenės nariams pristatė K. Griniaus – jaunystėje aktyvaus kovotojo už laisvą lietuvišką žodį ir spaudą, vėliau politiko, premjero ir prezidento – įvairiapusę ir iškilią asmenybę.

A. Kasparavičius pabrėžė, kad nepaisant trumpos, vos pusmetį trukusios prezidentinės Skaityti toliau

Prezidentas Kazys Grinius pirmą kartą sveikino kauniečius su Šv. Kalėdomis (0)

svente-kaledos-kaunas_istorineprezidentura-lt

Prieš 150 metų gimęs Kazys Grinius savo trumpo prezidentavimo laikotarpiu taip ir neturėjo progos pasveikinti Lietuvos žmonių su Šv. Kalėdomis – karinis perversmas iš posto Prezidentą išvertė 1926 metais, naktį iš gruodžio 16-osios į 17-ąją, kai iki švenčių buvo likus vos savaitė, o pačioje Prezidentūroje jau ruošti stalai iškilmingai Prezidento 60-mečio šventei.

Ši jubiliato atžvilgiu įvykdyta neteisybė atitaisyta po 90 metų – Prezidentas Kazys Grinius pasveikino susirinkusius istorinių Prezidento rūmų sode artėjančių švenčių proga ir baigė savo kalbą labai optimistine nata: Skaityti toliau

Kviečia filmo apie Prezidentą Kazį Grinių „Kredo: demokratas“ premjera (0)

prezidentas-k-grinius_lnb-lt

Lapkričio 7 d. 17 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (Gedimino pr. 51, Vilnius) III a. bendradarbystės erdvėje vyks dokumentinio filmo apie Prezidentą Kazį Grinių „Kredo: demokratas“ premjera. Filmas skiriamas 150-osioms K. Griniaus gimimo metinėms, kurias minėsime gruodžio 17 d. Scenarijaus autorė ir režisierė – LRT laidų vedėja Edita Mildažytė.

Dokumentiniame filme apie trečiąjį Lietuvos Respublikos Prezidentą (1926 m. birželio 7 d. – gruodžio 17 d.), vieną pirmųjų Lietuvos demokratų, knygnešį, gydytoją, publicistą ir vieną ryškiausių tarpukario Lietuvos figūrų, Skaityti toliau

Vėlinių proga Prezidentės vainikais papuošti iškiliausių lietuvių kapai (2)

pixabay.com nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vardu Mirusiųjų atminimo dienos išvakarėse, spalio 31 d., padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės ant iškilių lietuvių kapų.

Šalies vadovės vardu gėlių padėta prie Laisvės gynėjų memorialo, prie žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę paminklo, prie Lietuvos Prezidentų Aleksandro Stulginskio, Kazio Griniaus ir Algirdo Brazausko bei prie nežinomų kareivių kapų. Skaityti toliau

Prezidentas K. Grinius bus pagerbtas pašto ženklu (0)

Kazys Grinius

Šiemet minint prezidento dr. Kazio Griniaus 150-ąsias gimimo metines Lietuvos paštas išleis proginį pašto ženklą. Jis apyvartoje pasirodys šį šeštadienį, spalio 29 dieną.

Proginį pašto ženklą, kurio tiražas – 200 tūkst. egzempliorių, sukūrė dailininkas Domantas Vildžiūnas. Jame panaudota prezidento K. Griniaus archyvinė nuotrauka. Šio pašto ženklo nominalas – 0,45 euro.

„Šie metai yra skirti prezidento Kazio Griniaus atminimui, todėl ir Lietuvos paštas šią išskirtinę asmenybę ir jos nuopelnus valstybei įamžins pašto ženklu. Skaityti toliau

Izraelio valstybės ambasada apdovanos Pasaulio Tautų Teisuoliais pripažintos šeimos iš Kauno artimuosius (0)

pasaulio_teisuolio_medalis_wikipedija-org

Spalio 21 d. Kauno Kazio Griniaus progimnazijoje Izraelio Valstybės ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon „Jad Vašem“ Pasaulio Tautų Teisuolių medaliu ir garbės raštu apdovanos Blažaičių šeimą, kuri Antrojo pasaulinio karo metais, nepaisant mirtino pavojaus visai šeimai, gelbėjo žydus nuo nacių genocido. Antanas ir Adelė Blažaičiai, ir jų dukra Valentina bus apdovanojami po mirties, tad apdovanojimą priims šeimos artimiausi giminaičiai.

Blažaičių šeima garbingą apdovanojimą gavo už tai, kad Antrojo Pasaulinio karo metais, savo namuose Panemunėje, Skaityti toliau

JAV paminėtos Lietuvos prezidento K.Griniaus 150-tosios gimimo metinės (nuotraukos) (0)

JAV buvo paminėtos Lietuvos prezidento K. Griniaus 150-tosios gimimo metinės | S. Unguraičio nuotr.

Gegužės 29 d. Čikagos Lietuvių Tautinėse Kapinėse, JAV buvo paminėtos Prezidento Kazio Griniaus 150-tosios gimimo metinės.

Renginys prasidėjo iškilminga eisena Lietuvių Tautinėse kapinėse. Eisenoje matėsi Dariaus ir Girėno posto Nr 271 nariai, šauliai ir šaulės vadovaujami  Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje (LŠSI) vado Juliaus R. Butkaus, Skautai–Miško broliai ir kiti skautų sąjungos nariai, ateitininkai, Čikagos apylinkėse gyvenantys tautiečiai. K Griniaus 150 m pagerbimo iškilmes pradėjo kunigas dr. V. Aušra, toliau žodį tarė Lietuvos Respublikos Generalinis konsulas Čikagoje Marijus Gudynas. Skaityti toliau

Praktinė demokratija: Prezidento Kazio Griniaus receptas (0)

Kazys_Grinius_praktine_demokratija_istorineprezidentura.lt

Birželio 8 d. Istorinėje Prezidentūroje bus pagerbtas prieš 150 metų gimęs ir lygiai prieš 90 metų prezidento priesaiką ištaręs pavyzdinis Lietuvos demokratas Kazys Grinius. 16 val. Istorinės Prezidentūros sodelyje prie prezidento Kazio Griniaus paminklo bus padėta gėlių, o muziejuje – atidaryta paroda „Praktinė demokratija: Prezidento Kazio Griniaus receptas“.

Kazys Grinius, dar vaikystėje užsikrėtęs demokratijos idėja, ja sirgo visą gyvenimą: kovodamas už lietuvišką žodį ir Lietuvos nepriklausomybę, saugodamas Pirmosios Lietuvos Respublikos laisves ir teises, kurdamas valstybės pamatus

Skaityti toliau

Minėsime Kazio Griniaus 150-ąsias gimimo metines (programa) (4)

K. Grinius | asmeninė nuotr.

Gegužės 11 d., trečiadienį, Seimo rūmuose minėsime Prezidento, Ministro Pirmininko, Steigiamojo Seimo, I-III Seimų nario, publicisto Kazio Griniaus 150-ąsias gimimo metines.
11 val. Parlamento galerijoje Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė atvers nuotraukų ir dokumentų parodą „Demokratijos keliu: Kaziui Griniui – 150“. Skaityti toliau

Seime rengiama moksleivių viktorina „Kazys Grinius ir demokratinių tradicijų kūrimas Lietuvoje“ (0)

Kazys Grinius | Wikipedia.org nuotr.

Balandžio 27 d., trečiadienį, minint Prezidento, Ministro Pirmininko, Steigiamojo Seimo, I, II, III Seimų nario, gydytojo publicisto, visuomenės veikėjo Kazio Griniaus 150-ąsias gimimo metines, Seime rengiama Lietuvos gimnazijų II–IV klasių ir bendrojo ugdymo mokyklų 10–12 klasių moksleivių viktorina „Kazys Grinius ir demokratinių tradicijų kūrimas Lietuvoje“. Renginys vyks Kovo 11-osios Akto salėje, pradžia – 12 val.

Viktorina skirta ne tik supažindinti su Kazio Griniaus asmenybe per gyvenimo vertybių, laisvės ir demokratijos supratimą, Skaityti toliau

Užmirštas Prezidento – gamtininko dr. Kazio Griniaus palikimas (0)

K.Grinius_Lietuvos Respublikos prezidentas. Kaunas, 1926 m.Centrinio archyvo nuotr

Seimas 2016-uosius oficialiai paskelbė Prezidento Kazio Griniaus metais, švenčiant jo 150-ąsias gimimo metines. Šia proga apie Prezidentą Kazį Grinių bei jo indėlį į demokratinės Lietuvos valstybingumo pamatus mintimis dalinasi politologas, besidomintis K. Griniaus asmenybės istorija, Tomas Tomilinas.

Daktaras Kazys Grinius – visuomenės ir kultūros veikėjas, humanistas, vienas pirmųjų Lietuvos demokratų, varpininkas, gydytojas, švietėjas, visuomenės sveikatos aktyvistas, publicistas, knygnešys. Steigiamojo Seimo komiteto, rengusio Lietuvos Konstituciją, pirmininkas, Steigiamojo, I, II ir III Seimų narys. Šeštasis Lietuvos premjeras, pirmasis premjeras, vadovavęs parlamentinei Lietuvos Vyriausybei. Skaityti toliau

Minint Lietuvos Prezidento K.Griniaus metus, rengiama respublikinė mokslinė-praktinė konferencija (dienotvarkė) (0)

Kazys Grinius | Wikipedia.org nuotr.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutas kartu su Sveikatos apsaugos ministerija (Norvegijos finansinio mechanizmo programa), Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybe Lietuvoje ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centru kovo 31 d. (Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, M. K. Čiurlionio g. 21) organizuoja respublikinę mokslinę-praktinę konferenciją „Vaikų sveikatą stiprinanti aplinka. Kurkime ją drauge“. Ji skirta pasidalyti naujausiomis žiniomis ir aptarti pagrindinius mūsų laikų aplinkos ir sveikatos iššūkius, suvienyti visuomenės sveikatos specialistų pajėgas priimant palankius vaikų sveikatai sprendimus. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Holokausto industrija: „Mūsiškiai“ (41)

Valdas Vasiliauskas | penki.tv nuotr.

Rūtos Vanagaitės knyga „Mūsiškiai“ paakino pirmąkart knygyno duris praverti  net tuos lietuvius, kuriems, anot Vaižganto, knygų spinta nėra  pažįstamas baldas.

Antrasis nuopelnas – knyga privertė visuomenę  iš naujo atsigręžti į primirštą Lietuvos žydų katastrofą, kuri ypač provincijoje ir tiesiogine prasme apaugusi užmaršties žole.

Jaudinanti idėja aplankyti apie trisdešimt žydų masinių žudynių vietų, prisiminti klestėjusias tenykštes žydų bendruomenes, kurias negrįžtamai nušlavė holokaustas. Gaila,„Šoamobilis“ nepasiekė mano gimtųjų Lazdijų – buvusio pasienio  žydiško miestelio, Skaityti toliau

Prezidentui K. Griniui ir jo žmonai – Pasaulio tautų teisuolio vardas (0)

K. Grinius | asmeninė nuotr.

Visuomeninė Pasaulio Tautų Teisuolių pripažinimo komisija, veikianti Jad Vašem Holokausto memorialiniame muziejuje, remdamasi buvusio Kauno geto kalinio, vieno iš Antifašistinės kovos organizacijos vadų Dmitrijaus Gelperno liudijimu, pripažino Kazį Grinių ir Kristiną Griniuvienę Pasaulio Tautų Teisuoliais. Ši žinia pasiekė Valstybinį Vilniaus Gaono žydų muziejų 2015-ųjų gruodį.

2016 metų gruodį bus minimos Lietuvos Prezidento, Steigiamojo Seimo komiteto pirmininko, Lietuvos Konstitucijos rengėjo, Skaityti toliau

T. Baranauskas. 2016-ųjų metų Lietuvos istorijos jubiliejai (24)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

2016-aisiais minėsime keletą svarbių Lietuvos istorijos sukakčių, tame tarpe – jubiliejinių. Priminsiu, kad jubiliejus klasikine prasme – tai 50 metų periodas, o ne jokia kita „apvali“ sukaktis. Naujoviškesnė jubiliejaus sąvoka dar apima ir „pusinius“ jubiliejus, t. y. 25-mečius.

Tačiau pirmiausia paminėtina, kad Lietuvos Seimas 2016-uosius paskelbė Saulės mūšio metais, nors ir nesulaukęs jubiliejinės sukakties. Tokius paskubėjimus reikėtų laikyti bendro sistemingo požiūrio į Lietuvos istorinės atminties politiką nebuvimo pasekme, nes Seimas vis nesiryžta priimti Tautos istorinės atminties įstatymo. Skaityti toliau

Įamžinta Jono Jablonskio gyvenamoji vieta Vilniuje (2)

Čia gyveno Jonas Jablonskis | Kultūros paveldo departamento nuotr.

Kultūros vertybių registrą papildė naujas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas ─ namas Kalvarijų g. 20 Vilniuje, kuriame 1904–1906 m. gyveno kalbininkas Jonas Jablonskis. Taip pažymėta svarbi išlikusi vieta sostinėje, susijusi su iškiliausiu lietuvių bendrinei kalbai nusipelniusiu žmogumi.

„Kalbininko Jono Jablonskio gyvenimo darbas turėjo pamatinės reikšmės, besivystant naujų laikų Lietuvai ─ tautai,visuomenei, valstybei. Jis paliko mums vieningai sunormintą, taisyklingą ir nuo svetimybių apvalytą literatūrinę, mokslinę bei politinę lietuvių kalbą. Skaityti toliau

srtfondas Init Vilniaus metro pigūs skrydžiai

Šilumokaičiai Skrajučių platinimas Kelionės