Žymos archyvas: Kazimieras Skučas

Alšėniškiai pašventino savo vėliavą (0)

Alšėniškiai pašventino savo vėliavą | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Birželio 9 d., Mastaičių gyvenvietėje (Alšėnų sen., Kauno r.) buvo pristatytas miestelio herbas ir pašventinta Alšėnų seniūnijos vėliava, kurią sukūrė šio krašto menininkė Valerija Kiškienė.

Šventę „Gyvastis. Istorija. Bendrystė“ rengė Alšėnų seniūnija ir Ežerėlio kultūros centro Alšėnų laisvalaikio salė.

Renginys vyko aikštėje prie Lietuvos policijos mokyklos, o jo pavadinimas sugalvotas remiantis herbo etalono simbolikos aprašymu. Skaityti toliau

Generolas K. Skučas simboliškai grįžo į tėviškę Mauručiuose (nuotraukos) (0)

Kauno raj. sav. nuotr.

Spalio 27 d., Mauručiuose, paskutinio tarpukario Lietuvos vidaus reikalų ministro Kazimiero Skučo gimtinėje, buvo įkasta kapsulė su žemėmis, atvežtomis iš generolo žūties vietos pamaskvėje.

K. Skučas ir kiti keli aukšti tuometiniai Lietuvos valstybės pareigūnai buvo nužudyti 1941 m. liepos 30 d. Butyrkų kalėjime ir užkasti vadinamoje Komunarkoje. Skaityti toliau

Pagerbtas Lietuvos valdžios išduoto ministro K. Skučo atminimas (video, nuotraukos) (3)

Pagerbtas Lietuvos valdžios išduoto ministro K. Skučo atminimas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Liepos 30 d. Mauručiuose  ties Kauno ir Prienų rajonų riba, šalia automagistralės „Via Baltica“, buvo atidengtas paminklinis akmuo, skirtas tarpukario Lietuvos karininko, Lietuvos karo atašė SSRS, vidaus reikalų ministro paskutiniuosiuose dviejuose tarpukario Lietuvos ministrų kabinetuose, Vyties Kryžiaus kavalieriaus, generolo Kazimiero Skučo gimtinės vietai ir sušaudymo Maskvoje 75-mečiui pažymėti.

Atidengus paminklinį akmenį garbės salves iššovė Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės kariai. Pagarbą Lietuvos didvyriui kartu su kariškiais atidavė ir jaunieji Lietuvos skautai. Skaityti toliau

Bus pagerbtas rusų okupantų nužudyto Lietuvos vidaus reikalų ministro K. Skučo atminimas (37)

Generolas Kazys Skučas gimtinėje Maručiuose. Stovi iš kairės: K. Skučas, žmona Stefanija, mama Gertrūda, brolio Prano žmona Marija, dukra Jūratė. 1940 m. | archyvinė nuotr.

Liepos 30 d., šeštadienį, 12 val., Mauručiuose, ties Kauno rajono ir Prienų rajono riba (šalia automagistralės „Via Baltica“) bus paminėtos paskutiniojo tarpukario Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, brigados generolo, Vyties Kryžiaus kavalieriaus Kazimiero Skučo 75-osios žūties metinės ir atidengtas paminklinis akmuo.

Renginį rengia generolo dukterėčios – žurnalistė Virginija Skučaitė ir poetė Ramutė Skučaitė, joms padeda Kauno rajono savivaldybė, Prienų rajono savivaldybė, Ežerėlio kultūros centras.

K. Skučas buvo pirmąja tarpukario Lietuvos vyriausybės auka. Rusiškieji Lietuvos okupantai jis sušaudė 1941 m. liepos 30-ąją Maskvos Butyrkų kalėjime. Okupantų sufabrikuota K. Skučo baudžiamoji byla iki šiol dar negrąžinta Lietuvai.

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Juodasis 1940-ųjų birželis: galėjome priešintis dvi savaites (9)

1939 m. Lietuvos kariuomenės Vilniaus rinktinės kariai peržengė demarkacinę liniją, skyrusią Vilnių ir kitas rytines lietuvių etnines žemes nuo nepriklausomos Lietuvos | J. Miežlaiškio nuotr.

75-eri mus skiria nuo tos datos, kai Lietuva prarado nepriklausomybę. Prie jos vairo stojo okupantų atsiųsti vykdytojai, dažniausiai lietuviškomis pavardėmis, tačiau prižiūrimi sovietinių prižiūrėtojų. Kai kurie valdžios vyrai dėjo į kojas, kiti buvo suimti ir sušaudyti, pateko į lagerius, treti susigūžę laukė atėjūnų malonės ir santvarkos pasikeitimo. Buvo dar vieni – jie nesiliovė kovoję…

Tokia istorinė tikrovė. Gali ja tikėti ar ne, vienus aukštinti, kitus smerkti, tačiau nereikia užmiršti, kad tai buvo sudėtingas laikmetis, kuris patikrino visos tautos, jos išrinktųjų ir kiekvieno jos atstovo brandą. Skaityti toliau

Apie muziejų ir nykstantį amatą (0)

 Valius Venckūnas, www.alkas.lt

Kazimieras Skučas Žodis „rimorystė“ gali patraukti akį senuoju keliu važiuojant iš Kauno į Marijampolę. Veiveriuose – miesčioke, kurio gyventojai juokauja, jog jis buvo pavadintas didžiausio tinginio garbei. Šalia nedidelės, šiek tiek apsilaupiusios bažnyčios stovi drožiniais papuošta iškaba, o praėjus kiek toliau, į neaptvertą kiemą, galima rasti niekada nerakinamas daržinės duris. Trukt už rankenos – ir mes jau muziejuje.

Jo įkūrėjas, nors metai duoda savo o įpusėta aštunta dešimtis sveikatos neprideda, energijos stoka skųstis nėra linkęs. Skaityti toliau