Žymos archyvas: Kazimieras Jogailaitis

Šv. Kazimiero stebuklui paminėti – istorinė eisena (1)

Eisena prie Kauno pilies | Rengėjų nuotr.

Šventojo Jurgio konvento ir Šv. Kazimiero Ordino iniciatyva Kaune paminėtas ypatingas istorinis įvykis – gegužės 20 d. suėjo lygiai 500 metų nuo šlovingos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pergalės mūšyje prie Polocko, kuriai įvykti leido Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero stebuklas.

Renginys tapo Kauno Hanza dienų dalimi

Iškilminga visuomeninių ir LDK istorinę atmintį puoselėjančių organizacijų rikiuotė prie Kauno pilies prasidėjo šventinėmis Skaityti toliau

Apie svarbiausius Kėdainiams vardus ir pavadinimus (0)

Kedainiai.lt nuotr.

Artėja Kėdainių miesto šventė „Vidury Lietuvos“ (rugsėjo 8-9 d.). Jau trečius metus ji sutampa su renginiu „Radviliada“, išsiskiriančiu istorinėmis paskaitomis, edukaciniais renginiais ir užsiėmimais. Gera proga prisiminti ir svarbiausius Kėdainiams žodžius, patyrinėti jų kilmę bei reikšmę.

Kokia Radvilų pavardės kilmė? 

Giminės pradžia siejama su legenda: Krivis Lizdeika radęs vilko guolyje berniuką, pavadino Radvila ir užaugino. Taip, susiejant vardą su žodžių „rado vilko“ šaknimis, buvo bandoma pagrįsti istorinę Radvilos vardo kilmę. Skaityti toliau

A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (III) (3)

Algimantas Liekis | Penki.tv stopkadras

Tęsinys. Pirma dalis ČIA, antra dalis ČIA.

Kaip jau minėjau prie Lietuvos išsivadavimo nuo lenkų  nepadėjo ir pergalė Žalgirio mūšyje. Priešingai, ji tik sustiprino Lenkiją; Žalgiryje, kaip mėgiama kartoti, buvęs „sulaužytas kryžiuočiams nugarkaulis“, bet iš tikrųjų ir to nebuvo. Ordinas, globojamas ir remiamas popiežių bei Šventosios Romos imperijos, dar gyvavo daugiau kaip šimtmetį, nors ir apkarpytas. Bet ir tada, kaip sakoma, geriausia jo vilna atiteko lenkams, nustūmusiems lietuvius nuo jų protėvių – prūsų žemių dalybų.

1453 m. prasidėjus Ordino valdomose prūsų žemėse valstiečių ir miestiečių Skaityti toliau

Krašto apsaugos ministerijoje bus pristatyta XV-XVIII a. pergamentų kolekcija (0)

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotrauka

Spalio 3 d. 16 val. Krašto apsaugos ministerijos istorinėje Baltojoje salėje vyks XV-XVIII a. pergamentų parodos „SCRIPTA MANENT… – RAŠTAI LIEKA…“ atidarymas. Parodoje bus eksponuojami vertingiausi ir gražiausi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos turimi dokumentai: Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių privilegijos, raštai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų, Bažnyčios hierarchų, Vilniaus magistrato raštai.

Dokumentai parašyti tuo metu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarijoje dominavusiomis kalbomis – lotynų, rusėnų arba lenkų. Teksto puošyba paprastai atspindi tuo metu vyravusį meno stilių. Skaityti toliau

I.Baranauskienė. Eurointegracija viduramžiais ir šiandien: ar sugebame mokytis iš praeities? (29)

Inga Baranauskienė

Istorija yra gyvenimo mokytoja, – taip prieš du tūkstantmečius pasakė Markas Tulijus Ciceronas, ir nuo to laiko nekas nepasakė nieko geriau. Išties, vienintelė prasmė kapstytis praeityje yra įsisavinti joje slypinčią patirtį ir prisitaikyti ją savo dabarčiai. Visiškai tapačių situacijų, aišku, nebūna nei tautų, nei atskirų žmonių gyvenimuose, bet, perpratus bendrumus ir dėsningumus, atsiranda galimybė prognozuoti ateitį ir galimas vienokių ar kitokių sprendimų ar pasirinkimų pasekmes.

Daugelis šiandieninių istoriografijos autoritetų ragina žiūrėti į Lietuvos istoriją kaip į pritapimo prie Europos arba europeizacijos istoriją. Kadangi santykių su Europa (Europos Sąjunga) problematika šiandien tikrai aktuali, toks požiūris galėtų būti netgi sveikintinas. Deja, europeizacijos paradigma sekantys istorikai į šį procesą linkę žvelgti su naiviu idealizmu – pritapimas prie Europos (ar jos politinės konjunktūros) jų koncepcijose tampa savaiminiu tikslu ir aukščiausia siekiamybe. Skaityti toliau

Klastočių nesumenkintas Sapiegų palikimas (3)

Sapiegų rūmai Vilniuje | valstietis.lt, L.Butkutės nuotr.

Vargu ar rastume kitą žymią nelietuviškos kilmės didikų giminę, kuri būtų tiek nusipelniusi Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei ir tiek nuveikusi jos valstybingumo labui. Abiejų Tautų Respublikos istorija – tai ir Sapiegų istorija, šios giminės didžiavyrių išgyventa, aistringai kurta bei stropiai sergėta. Todėl jų, svetimtaučių, atkakliai kurta legenda, neva jie kilę iš Gediminaičių, bei kiti kilmės falsifikavimo faktai nenubraukia neįkainojamo indėlio į Lietuvos valstybingumą bei kultūrą.

Statytojai ir mecenatai

Sapiegų palikimui skirtą tarptautinę parodą, Skaityti toliau

J.Vidackis. Dėl ko jaučiame nuoskaudą Vilniui (7)

prof. Jan Vidacki (Jan Widacki)Blogiausia, kad tie lietuviai baisiai lietuvina Lietuvą. Šneka lietuviškai, rašo lietuviškai, gatves vadina lietuviškai, tyčia, kad lenkas jaustųsi ten svetimas.

Prieš pat rinkimus ministras Radoslavas Sikorskis (Radosław Sikorski) nusprendė padovanoti dviejų šimtų keliasdešimt litų premiją tiems Vilniaus krašto tėvams, kurie leis savo atžalas į lenkiškos, o ne lietuviškos mokyklos pirmąją klasę. Skaityti toliau