Žymos archyvas: Kazimieras Garšva

J.Vaiškūnas. Ar Kirkilo delegacija Lenkijoje užstatys mūsų žemę, kalbą ir valstybę? (video) (11)

Jonas Vaiškūnas | DELFI, V.Kopūsto nuotr.

Gegužės 2 d. Lietuvos Seimo parlamentinė delegacija išvyks į daugiau kaip 4 metus dėl Lenkijos boikoto nerengtą Lietuvos ir Lenkijos Seimų parlamentinę asamblėją.

Lietuvos Seimo parlamentinei delegacijai vadovauja Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas, Lenkijos delegacijai – Seimo vicepirmininkas Egenijus Gžeščakas (Eugeniusz Greszczak).

Susitikime bus kalbama apie Lietuvos pirmininkavimą ES, Rytų partnerystę, planuojamą Vilniuje surengti ES viršūnių susitikimą, regioninį bendradarbiavimą bei apie Lietuvos lenkų mažumos teisių klausimus. Skaityti toliau

Prie Seimo mitingavę piliečiai iš vyriausybės ragino pašalinti antivalstybines jėgas (nuotraukos,video) (18)

Nacionalinis mitingas „Už mūsų žemę, kalbą, valstybę!“

Šiandien Vilniaus Nepriklausomybės aikštėje įvyko mitingas prieš Lenkų rinkimų akcijos antikonstitucinę veiklą ir reikalavimus. Lietuvos rašytojai, aktoriai, kompozitoriai, akademikai bei signatarai į mitingą „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“ prie Seimo sukvietė dalyvauti virš 2 tūkstančių žmonių.

Anot mitingo rengėjų, šiandien susirinkti ir priešintis Lietuvos piliečius paskatino šalies valdžios vykdoma neapgalvota pataikavimo visiems kaimynams politika bei neatsakingi valdančiųjų veiksmai, tenkinant antikonstitucinius Skaityti toliau

Kirtimų kultūros centre skambėjo aukštaitiška tarmė (0)

Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Kirtimų kultūros centre (Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 69) vyko pirmasis folkloro renginių ciklo „Suoka“ koncertas. „Suoka“ – keturių renginių ciklas, skirtas tarmių metams.

Koncerto metu visi gerėjosi Aukštaitijos unikalumu. Renginyje pasirodė Panevėžio bendruomenių rūmų folkloro ansamblis „Pulkelis“ ir Kupiškio kultūros centro folkloro ansamblis „Kupkėmis“, kurie pristatė savo regiono dainuojamąjį ir muzikinį folklorą, tarmę. Plačiau apie Lietuvos regionuose dominuojančias tarmes, bei konkrečiai Aukštaitijoje vyraujančias šnektas pasakojo habil. dr. Kazimieras Garšva. Po koncerto vykusioje vakaronėje visi turėjo progą pašokti ir padainuoti. Skaityti toliau

Iš Lenkijos okupaciją patyrusios mokytojos rankų – 1282 gyventojų parašai dėl valstybinės kalbos ir teritorinio vientisumo gynimo (10)

Iš kairės: Kazimieras Garšva, B. Žemaitienė-Raginytė, Nijolė Balčiūnienė | A.Virvičienės nuotr.

Šią savaitę į Seimą atvyko garbaus amžiaus buvusi Dūkšto (Ignalinos raj.) švietimo skyriaus vedėja, mokytoja Birutė Žemaitienė-Raginytė. Ji Seimo nario Algirdo Patacko padėjėjai Nijolei Balčiūnienei ir „Vilnijos“ draugijos pirmininkui, habil. dr. Kazimierui Garšvai įteikė surinktus 1282 Lietuvos gyventojų parašus, kuriais jie pritaria Reikalavimui ginti Lietuvos respublikos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą. Su B. Žemaitiene-Raginyte susitiko ir Tėvynės Sąjungos – Lietuvos Krikščionių demokratų partijos narys, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Vytautas Juozapaitis.

Birutė Žemaitienė-Raginytė parašus rinko VU Chemijos fakultete, Dizaino kolegijoje, VGTU Ekonomikos fakultete, Edukologijos universiteto istorijos ir lietuvių kalbos fakultetuose, gatvėse, prie parduotuvių bei bažnyčių. Skaityti toliau

„Apskritojo stalo“ sambūris šaukia nacionalinį mitingą „Už Lietuvių Tautą, Kalbą ir Valstybę“ (nuotraukos) (30)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Balandžio 10 dienos vakare Seime įvyko nuolatinis, nesisteminių partijų ir visuomeninių judėjimų atstovų susibūrusių į neformalią „Apskritojo stalo“ grupę, posėdis.

Svarbiausias posėdžio klausimas buvo organizuojamas mitingas prie Seimo, skirtas priminti politikams apie pareigą ginti Lietuvos valstybingumą, kalbą, tautiškumą.

Nagrinėtas ir Rinkimų kodekso konstitucinio įstatymo projektas, taip pat Valstybės turto fondo Skaityti toliau

Įspėjamame mitinge reikalauta pasipriešinti antikonstituciniams projektams (nuotraukos, video) (29)

P.Stonio nuotr.

Kovo 28 d. Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje prie Lietuvos Vyriausybės rūmų įvyko įspėjamasis mitingas, kuriame Vyriausybė raginta nepasiduoti autonomininkų spaudimui ir įgyvendinant savo programą, nepažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Valstybinės kalbos įstatymo.

Įspėjamame mitinge dalyvavo keli šimtai žmonių.

Kaip sakė vienas mitingo rengėjų „Vilnijos“ draugijos pirmininkas Kazimieras Garšva, ši protesto akcija – tai tik pirmasis piliečių pasipriešinimo antivalstybiniams valdžios užmojams veiksmas. Skaityti toliau

Įspėjamuoju mitingu valdžia bus raginama nepasiduoti Lenkijos autonomininkų spaudimui (6)

Antikonstituciniams LLRA reikalavimams – NE! | Alkas.lt nuotr.

Kovo 28 d. 12 val. Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje prie Lietuvos Vyriausybės rūmų rengiamas įspėjamasis mitingas, kuriame Vyriausybė bus raginama nepasiduoti autonomininkų spaudimui ir įgyvendinant savo programą, nepažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Valstybinės kalbos įstatymo.

Kaip teigia vienas iš mitingo organizatorių, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas Kazimieras Garšva, ši protesto akcija – tai tik pirmasis piliečių pasipriešinimo antivalstybiniams valdžios užmojams veiksmas. Skaityti toliau

K.Garšva. Mažaraščiai tvarko raštą (17)

dr. Kazimieras Garšva | J.Vaiškūno nuotr.

Kultūros ministro sudaryta darbo grupė parengė rekomendacijas dėl šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 m. programos. Užsimojus „tvarkyti“ daugiausia kalbos dalykus (valstybinės kalbos egzaminą, vardų, pavardžių, gatvių, vietovardžių ir kitų dalykų rašybą), į šią grupę nebeįtrauktas nė vienas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys, nors būtent ši Komisija, o ne Kultūros ministerija atsakinga už kalbos tvarkymą ir priežiūrą. Kai Rusijos caras lietuviams rengė naują raštą, į pagalbą pasikvietė ir kalbininką – lietuviškai pramokusį Palenkės vaivadijos lenką Stanislavą Mikuckį, o Nepriklausomos demokratinės Respublikos raštui tvarkyti, pasirodo, nė vieno kalbininko nebereikia.

Rekomendacijose liko per 30 skyrybos, rašybos, gramatikos, stiliaus klaidų. Ar tai labai kultūringa? Ar dėl to reikia ir iki gyvos galvos Skaityti toliau

Spaudos konferencija „Pasipriešinkime antikonstituciniams kėslams“ (video) (10)

Spaudos konferencija | J.Brasiūnaitės nuotr.

Kovo 20 d. 10.30 val. Seime, Spaudos konferencijų salėje vyks Seimo nario Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Algirdo Patacko spaudos konferenciją „Pasipriešinkime antikonstituciniams kėslams“, skirtą piliečių parašų rinkimo akcijai po Reikalavimu ginti Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą.

Vakar Lietuvos Respublikos Prezidentei buvo įteiktas beveik 18 000 Lietuvos Respublikos piliečių pasirašytas kreipimasis dėl „Reikalavimo ginti Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą“. Skaityti toliau

Beveik 18 000 piliečių kreipėsi į Lietuvos valdžią reikalaudami ginti valstybinę kalbą ir Lietuvos teritorinį vientisumą (nuotraukos) (14)

Kreipimasis įteikiamas Prezidentūros sekretoriatui | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Šiandien, kovo 19 dieną, 9.30 val. grupė visuomenės veikėjų  įteikė Lietuvos Respublikos Prezidentei 16 510 (šešiolika tūkstančių penkių šimtų dešimties) Lietuvos Respublikos piliečių pasirašytą kreipimąsi į Lietuvos vadovybę dėl „Reikalavimo ginti Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą“.  Dar 1 218 parašų iš Panevėžio buvo įteikta Prezidentūrai kiek anksčiau.  Iš viso iki kovo 15 d. Reikalavimą pasirašė 17 728 LR piliečiai. Tačiau parašų rinkimo akcija dar neatslūgsta. Kitus parašus numatoma šalies vadovei įteikti vėliau.

10.30 val.  šis kreipimasis buvo įteiktas taip pat ir Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui, o 11 val. ir Seimo Pirmininkui Vydui Gedvilui. Skaityti toliau

K.Garšva. Valstybės kalbos politika pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus, sutartis, Seimo nario priesaiką ir valstybės bei piliečių interesus (17)

Kazimieras Garšva | voruta.lt nuotr.

Visos gretimos valstybės – Rusija, Vokietija, Lenkija, valdžiusios etninę Lietuvą ar jos dalis, platino savo kalbą, kultūrą ir stengėsi lietuvius asimiliuoti. 1918 m. atsikūrusi Lenkija taip pat neketino atsisakyti pretenzijų į istorinę Lietuvą ar bent jau į labiausiai nutautintą rytinę jos dalį. Todėl Lenkijos vyriausybė rengėsi perimti visos Lietuvos teritorijos administravimą (1). Tokių požymių esama ir dabar: lenko korta, ultimatumai dėl tautinių mažumų padėties, dalinis Vilniaus, Šalčininkų rajonų finansavimas ir valdymas per Lietuvos lenkų rinkimų akciją (LLRA). Siekdama išsaugoti savo tautą, kalbą ir kultūrą Lietuvos Taryba 1918 m. vasario 16 d. atsisakė dalies rytinių istorinių Lietuvos žemių ir atkūrė Lietuvos Respubliką etninėse lietuvių žemėse. Jų pietrytinis pakraštys dėl okupacijų ir lietuvybei nepalankių sąlygų vėl iš dalies nutautėjo. Skaityti toliau

Seime vyks diskusija „Regioninė politika Lietuvoje: Suvalkija ar Sūduva?“ (23)

Baltų gentys XII a. | wikipedia.org pav.

Vasario 19 d. Seimo narys Algirdas Patackas kartu su Etninės kultūros globos taryba (EKGT) Seimo Europos informacijos biure (EIB) rengia diskusiją „Regioninė politika Lietuvoje: Suvalkija ar Sūduva?“ (Seimo III r.). Pradžia – 15 val. Diskusijoje gali dalyvauti visi norintys, įėjimui į EIB leidimai nereikalingi.

Diskusijoje kalbės Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Zigmas Kalesinskas, Etninės kultūros globos tarybos atstovai – pirmininkė dr. Dalia Urbanavičienė, pirmininko pavaduotojas dr. Vytautas Tumėnas, narys Jonas Vaiškūnas, Lietuvių kalbos instituto vyr. mokslo darbuotojas habil. dr. Kazimieras Garšva. Skaityti toliau

Ar nepamatuoti lenkų reikalavimai atitinka Lietuvos Konstituciją ir įstatymus? (video) (33)

Rytas Kupčinskas |  J.Brasiūnaitės nuotr.

Vasario 6 d. įvyko spaudos konferencija Seime, susijusi su premjero ir užsienio reikalų ministro vizitais į Lenkiją. Spaudos konferencijoje dalyvavo Seimo nariai Rytas Kupčinskas, Vytautas Juozapaitis, Algirdas Patackas, filologijos mokslų daktaras, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas Kazimieras Garšva, Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų sąjungos atstovas Gasparas Genzbigelis.

Spaudos konferencijoje buvo keliams klausimas apie  nepamatuotų Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) radikalų bei Lenkijos politikų reikalavimai Lietuvai atitinka Lietuvos Respublikos  Konstituciją, Skaityti toliau

Pokalbis su „Vilnijos“ draugijos pirmininku Kazimieru Garšva (26)

Kazimieras Garšva | voruta.lt nuotr.

Sausio 21 d. „Vorutos“ ir „Tėviškės šviesos“ laikraščių pokalbis su „Vilnijos“ draugijos pirmininku habil. dr. Kazimieru Garšva.

„Voruta“: Koks buvo Jūsų bei Švietimo ir mokslo ministro susitikimo tikslas š. m. sausio 14 d.?

K. Garšva: „Vilnijos“ draugija palaiko tradicinę Lietuvos kultūrą, dėl to, ministrams pradėjus eiti pareigas, susitinka su visais Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministrais. Susipažįstame, pristatome draugijos veiklą. Pirmasis Švietimo ministras, su kuriuo susitikome kadaise, buvo H. Zabulis. Priklausau kelių nevyriausybinių organizacijų vadovybei, Vilniaus apskrities švietimo tarybai, esu Tarmių metų ekspertų grupės vadovas, o Tarmių metų renginius pagal Vyriausybės patvirtintą planą turi organizuoti ir Švietimo ir mokslo ministerija. Skaityti toliau

Kaunas prisideda prie Vilnijos krašto lietuvių jaunimo patriotizmo ir pilietiškumo ugdymo (3)

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

„Vilnijos“ draugijos ir Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos rengiamos šventės „Šalčios aleliumai“ organizatorius dalyvius pasveikino Kauno miesto tarybos narys Gediminas Žukauskas. Siekdama prisidėti prie lietuvių bendruomenės Vilnijos krašte ugdymo, Kauno miesto savivaldybė tęsia prieš keletą metų užsimezgusį bendradarbiavimą su „Vilnijos“ draugija.

Jau šešioliktą kartą surengta šventė subūrė Šalčininkų žemės talentus, Skaityti toliau

Paminėtas už lietuvybę Lenkijos okupuotoje Rytų Lietuvoje kovojusios švietimo draugijos „Rytas“ 100-metis! (6)

1925–1926 metais „Rytas“ Vilniuje globojo lenkų valdžios patvirtintas lietuviškas mokymo įstaigas.

Sausio 31 d. minint lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ veiklos 100-metį Lietuvos nacionaliniame muziejuje buvo surengta šioms neeilinėms sukaktuvėms  paminėti skirta konferencija.

Tą pačią dieną Vilniaus Naujajame arsenale buvo atidaryta paroda „Lietuvių švietimo draugija „Rytas“. Parodoje rodomos „Ryto“ draugijos švietėjišką veiklą liudijančios nuotraukos, senieji plakatai, raštai, senųjų vilniečių išsaugotos įvairios istorinės vertybės, istorinė draugijos vėliava bei rodomas istorinę medžiagą papildantis švietėjiškas filmas apie draugijos veiklą.

Konferencijoje aptarta „Ryto“ draugijos istorija ir nūdiena Skaityti toliau

Šalčininkuose atšvęsti jau šešioliktieji „Šalčios aleliumai“ (nuotraukos) (1)

„Šalčios aleliumai“ | J.Brasiūnaitės nuotr.

Jau šešioliktieji „Šalčios aleliumai“ Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje 2013 m. sausio 26 d. pradžiugino lietuvybės puoselėtojus Pietryčių Lietuvoje. Tradiciškai paskutinį sausio šeštadienį rengiamos šventės tema šiemet – tradicijos ir papročiai. Lietuvos tūkstantmečio gimnazija vykdo šį projektą siekdama kelti Šalčininkų rajono mokinių valstybinės kalbos mokėjimo lygį, ugdyti sceninę kultūrą, pagarbą tautos tradicijoms, mokyti bendravimo, drąsos išsakant savo mintis.

Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė šventės dalyviams ir svečiams palinkėjo puoselėti tris pagrindinius dalykus: Skaityti toliau

Ministerijoje aptarti Rytų Lietuvos švietimo klausimai (1)

Kazimieras Garšva | voruta.lt nuotr.

Sausio 14 d. švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, viceministrė Edita Tamošiūnaitė susitiko su „Vilnijos“ draugijos pirmininku Kazimieru Garšva. Pokalbyje dalyvavo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė.

Susitikime aptarti svarbiausi Rytų Lietuvos švietimo klausimai: mokymo valstybine kalba, įstaigų tinklo, mokyklų pavaldumo, aprūpinimo, finansavimo ir kiti.

Ministras užtikrino, jog Vilnijoje bus išlaikytas lietuviškų mokyklų tinklas, o  ministerija sieks,  kad visi mokiniai, nepriklausomai nuo to, kokia mokomąja kalba mokosi,  gautų kokybišką išsilavinimą, vienodai gerai mokėtų savo tėvynės valstybinę kalbą bei turėtų vienodas galimybes mokytis toliau. Skaityti toliau

K.Garšva. Siūlymas atiduoti Kultūros ministeriją nekultūringai partijai – spjūvis kultūrai (6)

Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Naujieji valdovai nebenori „tarnauti žmogui“  ir Kultūros ministeriją žada atiduoti tradicinei Lietuvos kultūrai priešiškai partijai, kurios net pavadinimas konfrontuoja su Lietuvos žemių vientisumu. Ta partija lenkiškai vadinasi ne Lietuvos (w Litwie) lenkų rinkimų akcija, o Lenkų rinkimų akcija Lietuvoje (na Litwie). Ta partija naikina seniausias indoeuropiečių šnektas ir net nenori žinoti, kaip kalbėjo jų protėviai.

Politinės partijos jau yra padarę  žalos valstybei, kviesdamos į koalicijas Lenkų rinkimų akciją Lietuvoje (LRAL), leisdamos jai kuruoti švietimo, kultūros, užsienio reikalų, finansų ir kitus reikalus. Toliau tai negali būti daroma: Skaityti toliau

Sąjūdininkai ir „Vilnijos“ draugija socialdemokratus ragina nekviesti į valdančią koaliciją lenkų rinkimų akcijos atstovų (9)

DELFI, T.Vinicko nuotr.

Lapkričio 2 d.  „Vilnijos“ draugija ir Lietuvos Sąjūdis kreipėsi į Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininką Algirdą Butkevičių ragindami nesudaryti koalicijos su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovais naujai išrinktame Seime.

Kaip žinia spalio 30 d. prie trijų partijų formuojamos valdančiosios koalicijos buvo pakviesti prisijungti ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovai.

Tokį valdančiąją koaliciją siekiančių sudaryti Lietuvos socialdemokratų (LSDP), Darbo partijos (DP) ir „Tvarkos ir teisingumo“ (TT)  partijų apsisprendimą sąjūdininkai ir „Vilnijos“ draugijos nariai įvertino, kaip valstybės ir rinkėjų išdavystę. Skaityti toliau

Apie rugsėjo 1-osios (3-osios) džiaugsmus ir rūpesčius Pietryčių Lietuvoje (video) (21)

Apie rugsėjo 1-osios (3-osios) džiaugsmus ir rūpesčius Pietryčių Lietuvoje

Rugsėjo 1-osios (3-osios) šventė ne visiems ir ne visur Lietuvoje yra džiugi diena. 22-aisiais Lietuvos nepriklausomybės metais Pietryčių Lietuvos lietuviai pasitinka šią dieną su nerimu dėl savo vaikų ir savo pačių ateities. Lietuviškų mokyklų padėtis šioje Lietuvos srityje yra apgailėtina. Lenkakalbius lietuvius tikrais lenkais paversti pasišovusi vietos valdžia vis garsiau triūbijanti po visą Europą dėl esą pažeidžiamų lenkakalbių teisių visais įmanomais būdais stengiasi suvaržyti vietos lietuviškai kalbančių ir besimokančių lietuviškose mokyklose mokinių teises būti lietuviais savo pačių Tėvynėje. Skaityti toliau

Dieveniškėse atidaryta baltiškos kultūros stovykla „Mūsų šaknys – baltai“ (20)

„Mūsų šaknys – baltai“ | V.Strikaitytės nuotr.

Šiandien liepos 25 d. Dieveniškėse, Šalčininkų rajone atidaryta iki sekmadienio pavakario veiksianti Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos baltiškos kultūros stovyklą „Mūsų šaknys – baltai“.

„LTJS, organizuodama kultūrinę baltišką stovyklą Dieveniškėse siekia priminti, kad Šalčininkų kraštas baltų žemė, kad tai lietuvių tautos lopšys bei žadinti mūsų lenkiškai ir gudiškai kalbančių tautiečių širdyse baltiškumo ugnelę. Stovyklos šūkis: „Ačiū Dievui (Dievams) už baltiškas šaknis!“ – Alkas.lt sakė vienas pagrindinių šios stovyklos rengėjų Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas ir Tautininkų sąjungos vicepirmininkas Julius Panka. Skaityti toliau

Kokiu administracinės reformos keliu eis Lietuva? (nuotraukos) (0)

VDU Mažoji salė Konferencija | rengėjų nuotr.

Kovo 24 dieną, Kaune vyko Etninės kultūros globos tarybos inicijuota nevyriausybinių organizacijų konferencija Lietuvos teritorinės administracinės reformos problemos ir lūkesčiai. VDU centrinių rūmų Mažojoje salėje nevyriausybinių organizacijų atstovai iš visos Lietuvos svarstė Lietuvos teritorinės administracinės reformos galimybes.

Ši konferencija pratęsė 2010 m. rugsėjo 19 d. Tauragėje surengtos Mažosios Lietuvos (Klaipėdos krašto) bei Žemaitijos nevyriausybinių organizacijų konferencijos metu pradėtą darbą, įtraukdama į Lietuvos administracinės reformos lūkesčių svarstymą platesnį organizacijų ratą – atstovus iš visų penkių Lietuvos etnografinių regionų (Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos). Skaityti toliau

K.Garšva. Lenkijos revanšistai ir tomaševskininkai pagerbs ultimatumą Lietuvai (7)

Lenkijos revanšistai ir tomaševskininkai pagerbs prieš 74 metus Lenkijos pareikštą Lietuvai ultimatumą.Tą dieną jie rengia eitynes, mitingą ir eilinę Seimo rinkimų repeticiją, apgaudinėdami savo tautiečius, esą Lietuva nori juos „sulietuvinti“.

Vilniaus rajono savivaldybės sekretorė Renata Citacka kalba Lietuvos lenkų vardu, kviečia „ginti lenkų švietimą“, „mūsų vaikų ateitį“ ir atšaukti Švietimo įstatymo keturis punktus:

1. Baigiamojo lietuvių kalbos egzamino kaip gimtosios ir valstybinės kalbos suvienodinimą, taip diskriminuojant pusę lietuviškose mokyklose besimokančių lenkų, kuriems reikalavimai būtų didesni. Skaityti toliau

K.Garšva. Ko siekia Lenkija Lietuvoje? (23)

2013 m. Lenkijos valdžia Vilniuje

1. Ko nori Lenkija Lietuvoje?

Lenkijos premjeras D. Tuskas ir Užsienio reikalų ministras R. Sikorskis pareiškė: „Lenkijos ir Lietuvos santykiai bus tokie geri, kokie bus Lietuvos Vyriausybės santykiai su lenkų tautine mažuma. Tai kodėl tie santykiai tarp abiejų valstybių nėra geri, nors lenkų kultūros padėtis Lietuvoje geriausia pasaulyje, o lenkai čia užima ko gero daugiausia aukštų pareigų? Ogi todėl, kad:

1) Lenkija nepripažįsta 1919-1939 m. rytinės Lietuvos dalies okupacijos ir sako, kad „Vilnius mūsų“ (Lenkijos URM ministro R. Sikorskio, Seimo narių M. Borovskio, A. Gurskio, J. Kuriatos ir kitų pozicija, URM leidinys „Ponary“, ignoruojant oficialią autentišką forma Paneriai);
2) kaip niekas kitas pasaulyje Lenkija kišasi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalus ir daro spaudimą gaivinti okupacijų padarinius;
3) Lenkija turi programą rytų Lietuvai ir mano, kad bent rytų Lietuvoje ne lenkai turi integruotis į Lietuvą, o visi gyventojai – į Lenkiją (Lenkijos Seimo ir Senato bei Lietuvos seimo komisijos Skaityti toliau

K.Garšva. Nepagrįstos Lenkijos pretenzijos Lietuvai (19)

"Vilnijos" draugijos pirmininkas dr. K.Garšva

Lietuvos ir Lenkijos derybų komisijos dėl kultūros dalykų iki galo negalės susitarti tol, kol Lenkija nepripažins, kad:

1) Vilnija ir Seinų kraštas – tos pačios lietuvių ir Lietuvos (ne Lenkijos) etninės bei istorinės žemės, lenkai ir kitos tautinės mažumos čia nėra autochtonai (senbuviai),

2) ne Lietuva, o Lenkija tas žemes 1920 m. prievarta okupavo ir nutautino,

3) kad dabartinis Lenkijos nuolatinis kišimasis į Lietuvos Respublikos reikalus, kai kaimynė bando valdyti, finansuoti ir auklėti Lietuvai nelojalius piliečius per savo ambasadą, konsulatą bei Lenkų rinkimų akciją, pažeidžia Lietuvos teritorijos vientisumą, tarptautines, dvišales sutartis, Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus. Skaityti toliau

K.Garšva. Prezidentas V.Adamkus ir lenkų tikybos aktyvistai (93)

Kazimieras Garšva

Naujoje dienoraščio knygoje „Paskutinė kadencija. Prezidento dienoraščiai“ V. Adamkus pažymi, kad buvo „auklėjamas nuoširdaus patriotizmo, tėvynės meilės dvasia – ir gimnazijoje, ir šeimoje [...] Kaip asmenybė aš galutinai subrendau jau gyvendamas JAV, ten susiformavo mano politinės pažiūros, pilietinių laisvių suvokimas“ (p. 525). Taigi Prezidentas jau nebebuvo tipiškas pirmosios Lietuvos Respublikos patriotas – jis jau buvo šiek tiek dvilypis pilietis, nors abu šie bruožai turėjo ir privalumų.

Kaip prieškario patriotas jis stengėsi laikytis „moralinės atsakomybės tautai“ (p. 185), gegužės 9-ąją prie Kremliaus nedėjo gėlių, greitai perprato paksininkus, nors tik ilgainiui tesuprato, jog nepakankamai pažįsta penkis sovietinės okupacijos dešimtmečius išgyvenusius lietuvius. Skaityti toliau

Penkioliktieji „Šalčios aleliumai“ (0)

Šalčininkų herbas

Sausio 28 dieną Šalčininkų Lietuvos Tūkstantmečio gimnazija jau penkioliktąjį kartą pakvietė į šventę „Šalčios aleliumai“. Ši šventė sukviečia Šalčininkų žemės talentus – mokinius ir mokytojus, kad dar kartą paliudytų jų meilę ir pagarbą lietuviškam žodžiui, atskleistų šiame krašte augančius jaunus kūrybingus žmones. Lietuvos Tūkstantmečio gimnazija vykdo šį projektą siekdama kelti rajono mokinių valstybinės kalbos mokėjimo lygį, ugdyti sceninę kultūrą, pagarbą tautos tradicijoms, mokyti bendravimo, drąsos išsakant savo mintis.

Šalčininkų rajone yra 12 lietuviškų švietimo įstaigų – įvairių lygių mokyklų ir vaikų darželių. Visos jos dalyvavo „Šalčios aleliumų“ šventėje, kurios tema šiais  metais buvo „Sakmės ir legendos“. Skaityti toliau

Netekome baltisto akademiko Jurijaus Stepanovo (1930–2012) (0)

Jurijus Stepanovas (1930–2012)

2012 m. sausio 3 d. netekome lietuvių kalbos bičiulio, baltisto, iškilaus lingvisto teoretiko, semiotiko, kalbos filosofo, kultūrologo, Rusijos mokslų akademijos akademiko, Vilniaus universiteto garbės daktaro prof. Jurijaus Stepanovo.

Jurijus Stepanovas 1953 m. baigė Maskvos universitetą (ispanų kalbos ir literatūros specialybė), 1953-1956 mokėsi Maskvos universiteto Bendrosios ir lyginamosios istorinės kalbotyros katedros aspirantūroje, 1957-1958 tobulinosi Paryžiuje. 1958 m. apgynė mokslų kandidato (daktaro) disertaciją iš IX-XIII a. ispanų ir prancūzų kalbų sintaksės, 1966 m. – daktaro (habilituoto daktaro) disertaciją „Struktūrinis semantinis kalbos aprašas: prancūzų kalba“. Skaityti toliau

K.Garšva. Dėl Punsko valsčiaus kaimų vardų (4)

Kazimieras Garšva

Žvirbli, kam tu užkliuvai prie kelio,
Kad tave užpuola priešai ir draugai?

Taip kadaise eiliavau eidamas per pūgą po įkeltos į Punską pasienio užkardos aptarimo. Dabar padėtis blogesnė. Skaityti toliau