Žymos archyvas: Kazimieras Garšva

Lietuvos piliečiai susibūrė į visuomeninį judėjimą „TALKA Kalbai ir Tautai“ (nuotraukos, video) (68)

Mitingas „Už baltų tautų vienybę ir valstybinės lietuvių kalbos išsaugojimą“ prie V. Kudirkos paminklo | J. Česnavičiaus nuotr.

Įkurtas judėjimas „TALKA už Kalbą ir Tautą“

Rugsėjo 22 d., Baltų vienybės dieną, Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos Didžiojoje salėje, Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ surengė konferenciją-pasitarimą „Apginkime baltų kalbas“, kurio metu buvo priimtas sprendimas TALKOS judėjimo pagrindu įkurti asociaciją „TALKA Kalbai ir Tautai“.

„Tai privalėjome padaryti tam, kad galėtume sėkmingiau tęsti pilietinę talką Skaityti toliau

Baltų vienybės diena VDU (0)

Rugsėjo 21 – 22 dienomis Kaune vyks Baltų vienybės dienai skirti renginiai. Kiekvienais metais rugsėjo 22-oji kaip Baltų vienybės diena minima ne šiaip sau – 1236 m. Saulės mūšyje susivieniję žemaičiai ir žiemgaliai nugalėjo Kalavijuočių ordiną. Todėl ši diena simbolizuoja, kokios stiprios, veikdamos išvien, gali būti Baltų tautos. Nors šiandien iš kadaise gyvavusių Baltų tautų išliko tik latviai ir lietuviai, šios dvi tautos turi itin daug bendro – okupacijos paženklintą istorinę atmintį, bendrus geopolitinius iššūkius ir tikslus. Todėl šią dieną verta pagalvoti apie tai, kaip gi šiandien sekasi sugyventi su artimiausiais savo kaimynais, kaip sekasi įgyvendinti bendrus tikslus.

Renginio temos – Latvijos ir Lietuvos santykiai bei Lenkijos lietuvių gyvenimas. Anot renginio iniciatorės ir organizatorės, Stasio Lozoraičio Senjorų Akademijos (SLSA) prorektorės Rimos Čepurnienės, toks renginys organizuojamas pirmąkart Kaune. Jos teigimu, paprastai baltų vienybės kontekste kalbame tik apie latvius bei Lietuvoje gyvenančius lietuvius, nepagrįstai pamiršdami mūsų tautiečius Lenkijoje. Aptariant įvairius organizacinius klausimus, kaip pasakoja renginio organizatorė, iškilo idėja pakviesti Karaliaučiaus (Kaliningrado) lietuvių bendruomenės atstovus, nes būtų išties įdomu išgirsti apie jų bėdas, rūpesčius, ateities planus.

„Lenkijos teritorijoje, Palenkės vaivadijoje, taip pat gyvena baltai, o gal net ir jotvingių genties palikuonys… Paprastai pasakius – tai etninės Lietuvos žemės, kurios teisėtai, ar neteisėtai buvo atrėžtos po II pasaulinio karo ir priskirtos Lenkijai. Sienų perbraižymo autorius buvo „tautų tėvas“ Josifas Stalinas“, – teigia R. Čepurnienė.

Renginio iniciatorė mano, kad Lenkijos lietuvių ryšys su Lietuva yra kur kas stipresnis nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. „Ten gyvenančių lietuvių šeimose yra likę nemažai nuoskaudų, neteisybės iš tų pokario laikų. Seinų viršaitis Darius Lastauskas yra pasakęs: „savo prosenelių žemę matau, užsikoręs ant gryčios stogo, bet ji ne mano, ji kitoje valstybėje – Lietuvoje“, – pasakoja SLSA prorektorė.

„Baltų vienybės dieną“ organizuoja Stasio Lozoraičio senjorų akademija (SLSA), Punsko valsčius, VDU Letonikos centras. Renginio partneriai – Vysk. Antano Baranausko fondas „Lietuvių namai“ Seinuose, Lenkijos lietuvių leidinys „Aušra“, Punsko „Senosios klebonijos“ muziejus, Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija, Punsko lietuvių kultūros namai, Adažų rajono (Latvija) pensininkų draugija, „Vilnijos“ draugija, Seinų valsčius, Baltų kultūros ir mokslo paramos fondas. Renginio globėjas – Seimo narys K. Starkevičius. Renginio draugas – Seimo narys L. Kasčiūnas.

L. Kasčiūno teigimu, nepaisant kultūrinio artumo, bendros istorinės atminties, mūsų santykiai su latviais silpnesni nei galėtų būti. „Mūsų bendradarbiavimas energetikos srityje ne visuomet vyksta sklandžiai. Daugiau galėtume bendradarbiauti ir kultūros ar informacinio saugumo srityse“, – įsitikinęs Seimo narys.

SLSA įsteigta 2016 m.vasario mėn. ir vienija 480 klausytojų.

„Mūsų veikla vyksta ne tik Kaune, įkūrėme Veiverių fakultetą, šį rudenį žadame atidaryti naujus fakultetus Smalininkuose, Šeduvoje, Birštone. Akademijoje veikia keli fakultetai: Sveikatinimo ir dvasinio tobulėjimo, Gamtos mokslų, Humanitarinių mokslų, Amatininkystės, Informacinių technologijų, Turizmo ir paveldo. Klausytojai lanko paskaitas, mokosi užsienio kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų, italų, latvių, o nuo šių metų rudens ir švedų), vyksta užsiėmimai Šiaurietiško ėjimo, Linijinių šokių, Meno terapijos, Floristikos, Keramikos studijose“, – pasakoja R. Čepurnienė.

SLSA taip pat organizuoja renginius ir koncertus, susitikimus, taip pat keliones ir ekskursijas.

„Ne veltui Džonatanas Livingstonas yra pasakęs, kad „kelionėse (ir gyvenime) užsigrūdina dvasingumo pradas, o jis – visa ko esmė“. Vykdome kelis projektus: „Autobusu paskui TV laidą Nacionalinė ekspedicija Nemunu per Lietuvą“, „Pasivaikščiojimai po Kauną“, „Atraskime Lietuvą ir jos etnines žemes“. Aplankėme Maltą, Italiją, Stokholmą, Krokuvą, Varšuvą, Šiaurės Lenkiją, Baltarusiją, poilsiavome Kuršių Nerijoje ir Sopote“, – apie SLSA pasakoja jos prorektorė.

Rugsėjo 21-ąją 17 val. Vytauto Didžiojo universiteto Daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre, K. Putvinskio g. 23, 106 auditorijoje Baltų vienybės dienai skirta Konferencija „Baltų vienybė“.
Pranešėjai:

Lietuva:
dr. prof. Kazimieras Garšva (Lietuvių kalbos institutas, „Vilnijos“ draugija), prof. Alvydas Butkus (VDU Letonikos centras), Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, Seimo narys Kazys Starkevičius, Sigitas Šamborskis (Baltų kultūros ir mokslo paramos fondas).

Latvija:
Dr. prof. Inese Spīča, Mg. soc. sc. Ernests Spīčs (Latvijos universitetas), Margarita Poriete (Latvijos tautos namai), Rygos lietuvių mokyklos atstovai.

Lenkija:
Sigitas Birgelis (Istorijos paveldo metraštis „Terra Jatwezenorum“), Aldona Vaicekauskienė (Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija), Petras Lukoševičius (Jotvingių-baltų draugija), Vytautas Liškauskas – Punsko viršaitis.

Rugsėjo 22-ąją 15 val. VDU Didžiojoje salėje, S. Daukanto g. 28
Stasio Lozoraičio senjorų akademijos naujų mokslo metų atidarymas
Svečių sveikinimai. Kolektyvų iš Punsko ir Seinų (Lenkija), Adaži (Latvija) koncertas.

Organizatoriai: Stasio Lozoraičio Senjorų Akademija, Punsko valsčius, Vytauto Didžiojo Universiteto Letonikos centras.

Partneriai: Vysk. Antano Baranausko fondas Lietuvių namai Seinuose, Aušra Lenkijos lietuvių leidinys, Punsko Senosios klebonijos muziejus, Punsko LKN, Adadži rajono pensininkų draugija, Vilnijos draugija, Seinų valsčius, Baltų kultūros ir mokslo paramos fondas.

Renginio globėjas Kazys Starkevičius.
Renginio draugas Laurynas Kasčiūnas.

Informacija ir registracija dalyvavimui: tel. 868954571, el. paštas r.cepurniene@gmail.com

Baltų vienybės diena VDU (0)

Rugsėjo 21 – 22 dienomis Kaune vyks Baltų vienybės dienai skirti renginiai. Kiekvienais metais rugsėjo 22-oji kaip Baltų vienybės diena minima ne šiaip sau – 1236 m. Saulės mūšyje susivieniję žemaičiai ir žiemgaliai nugalėjo Kalavijuočių ordiną. Todėl ši diena simbolizuoja, kokios stiprios, veikdamos išvien, gali būti Baltų tautos. Nors šiandien iš kadaise gyvavusių Baltų tautų išliko tik latviai ir lietuviai, šios dvi tautos turi itin daug bendro – okupacijos paženklintą istorinę atmintį, bendrus geopolitinius iššūkius ir tikslus. Todėl šią dieną verta pagalvoti apie tai, kaip gi šiandien sekasi sugyventi su artimiausiais savo kaimynais, kaip sekasi įgyvendinti bendrus tikslus.

Renginio temos – Latvijos ir Lietuvos santykiai bei Lenkijos lietuvių gyvenimas. Anot renginio iniciatorės ir organizatorės, Stasio Lozoraičio Senjorų Akademijos (SLSA) prorektorės Rimos Čepurnienės, toks renginys organizuojamas pirmąkart Kaune. Jos teigimu, paprastai baltų vienybės kontekste kalbame tik apie latvius bei Lietuvoje gyvenančius lietuvius, nepagrįstai pamiršdami mūsų tautiečius Lenkijoje. Aptariant įvairius organizacinius klausimus, kaip pasakoja renginio organizatorė, iškilo idėja pakviesti Karaliaučiaus (Kaliningrado) lietuvių bendruomenės atstovus, nes būtų išties įdomu išgirsti apie jų bėdas, rūpesčius, ateities planus.

„Lenkijos teritorijoje, Palenkės vaivadijoje, taip pat gyvena baltai, o gal net ir jotvingių genties palikuonys… Paprastai pasakius – tai etninės Lietuvos žemės, kurios teisėtai, ar neteisėtai buvo atrėžtos po II pasaulinio karo ir priskirtos Lenkijai. Sienų perbraižymo autorius buvo „tautų tėvas“ Josifas Stalinas“, – teigia R. Čepurnienė.

Renginio iniciatorė mano, kad Lenkijos lietuvių ryšys su Lietuva yra kur kas stipresnis nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. „Ten gyvenančių lietuvių šeimose yra likę nemažai nuoskaudų, neteisybės iš tų pokario laikų. Seinų viršaitis Darius Lastauskas yra pasakęs: „savo prosenelių žemę matau, užsikoręs ant gryčios stogo, bet ji ne mano, ji kitoje valstybėje – Lietuvoje“, – pasakoja SLSA prorektorė.

„Baltų vienybės dieną“ organizuoja Stasio Lozoraičio senjorų akademija (SLSA), Punsko valsčius, VDU Letonikos centras. Renginio partneriai – Vysk. Antano Baranausko fondas „Lietuvių namai“ Seinuose, Lenkijos lietuvių leidinys „Aušra“, Punsko „Senosios klebonijos“ muziejus, Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija, Punsko lietuvių kultūros namai, Adažų rajono (Latvija) pensininkų draugija, „Vilnijos“ draugija, Seinų valsčius, Baltų kultūros ir mokslo paramos fondas. Renginio globėjas – Seimo narys K. Starkevičius. Renginio draugas – Seimo narys L. Kasčiūnas.

L. Kasčiūno teigimu, nepaisant kultūrinio artumo, bendros istorinės atminties, mūsų santykiai su latviais silpnesni nei galėtų būti. „Mūsų bendradarbiavimas energetikos srityje ne visuomet vyksta sklandžiai. Daugiau galėtume bendradarbiauti ir kultūros ar informacinio saugumo srityse“, – įsitikinęs Seimo narys.

SLSA įsteigta 2016 m.vasario mėn. ir vienija 480 klausytojų.

„Mūsų veikla vyksta ne tik Kaune, įkūrėme Veiverių fakultetą, šį rudenį žadame atidaryti naujus fakultetus Smalininkuose, Šeduvoje, Birštone. Akademijoje veikia keli fakultetai: Sveikatinimo ir dvasinio tobulėjimo, Gamtos mokslų, Humanitarinių mokslų, Amatininkystės, Informacinių technologijų, Turizmo ir paveldo. Klausytojai lanko paskaitas, mokosi užsienio kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų, italų, latvių, o nuo šių metų rudens ir švedų), vyksta užsiėmimai Šiaurietiško ėjimo, Linijinių šokių, Meno terapijos, Floristikos, Keramikos studijose“, – pasakoja R. Čepurnienė.

SLSA taip pat organizuoja renginius ir koncertus, susitikimus, taip pat keliones ir ekskursijas.

„Ne veltui Džonatanas Livingstonas yra pasakęs, kad „kelionėse (ir gyvenime) užsigrūdina dvasingumo pradas, o jis – visa ko esmė“. Vykdome kelis projektus: „Autobusu paskui TV laidą Nacionalinė ekspedicija Nemunu per Lietuvą“, „Pasivaikščiojimai po Kauną“, „Atraskime Lietuvą ir jos etnines žemes“. Aplankėme Maltą, Italiją, Stokholmą, Krokuvą, Varšuvą, Šiaurės Lenkiją, Baltarusiją, poilsiavome Kuršių Nerijoje ir Sopote“, – apie SLSA pasakoja jos prorektorė.

Rugsėjo 21-ąją 17 val. Vytauto Didžiojo universiteto Daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre, K. Putvinskio g. 23, 106 auditorijoje Baltų vienybės dienai skirta Konferencija „Baltų vienybė“.
Pranešėjai:

Lietuva:
dr. prof. Kazimieras Garšva (Lietuvių kalbos institutas, „Vilnijos“ draugija), prof. Alvydas Butkus (VDU Letonikos centras), Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, Seimo narys Kazys Starkevičius, Sigitas Šamborskis (Baltų kultūros ir mokslo paramos fondas).

Latvija:
Dr. prof. Inese Spīča, Mg. soc. sc. Ernests Spīčs (Latvijos universitetas), Margarita Poriete (Latvijos tautos namai), Rygos lietuvių mokyklos atstovai.

Lenkija:
Sigitas Birgelis (Istorijos paveldo metraštis „Terra Jatwezenorum“), Aldona Vaicekauskienė (Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija), Petras Lukoševičius (Jotvingių-baltų draugija), Vytautas Liškauskas – Punsko viršaitis.

Rugsėjo 22-ąją 15 val. VDU Didžiojoje salėje, S. Daukanto g. 28
Stasio Lozoraičio senjorų akademijos naujų mokslo metų atidarymas
Svečių sveikinimai. Kolektyvų iš Punsko ir Seinų (Lenkija), Adaži (Latvija) koncertas.

Organizatoriai: Stasio Lozoraičio Senjorų Akademija, Punsko valsčius, Vytauto Didžiojo Universiteto Letonikos centras.

Partneriai: Vysk. Antano Baranausko fondas Lietuvių namai Seinuose, Aušra Lenkijos lietuvių leidinys, Punsko Senosios klebonijos muziejus, Punsko LKN, Adadži rajono pensininkų draugija, Vilnijos draugija, Seinų valsčius, Baltų kultūros ir mokslo paramos fondas.

Renginio globėjas Kazys Starkevičius.
Renginio draugas Laurynas Kasčiūnas.

Informacija ir registracija dalyvavimui: tel. 868954571, el. paštas r.cepurniene@gmail.com

K. Garšva. Nuo Tarmių metų iki Regionų metų (109)

Kalbininkas habil. dr. Kazimieras Garšva | Asmeninė nuotr.

Tiems, kas kalba ir kalbės tarmiškai, Tarmių metai nesibaigs iki jų mirties. Tarmė yra žmogaus savastis, tik tarmiškai dabar jis dažnai kalba tada, kai kiti negirdi – su giminėmis, draugais. O kas apie tarmes neturi elementarių žinių, tam bent 10 minučių gyvenime galėtų skirti. Tų trumpų žinių galima gauti ir iš šio straipsnio.

Regionų metai apie tarmes šiek tiek primins. Tarmės – etninės ir tautos kultūros pagrindas, patikimiausiai nubrėžiantis ir kultūrinių regionų ribas. Gaila, kad per būsimus Regionų metus numatoma kalbėti ir apie mažiau
Skaityti toliau

Valstiečiai ir žalieji raginami nepalaikyti antikonstitucinio asmenvardžių rašybos įstatymo (video) (28)

Jonas Vaiškūnas, dr. Kazimieras Garšva, dr. Lilijana Atra | Alkas.lt nuotr.

Birželio 1 d. naujienų agentūroje ELTA vykusioje spaudos konferencijoje „Lietuvių  kalba – politinio  blogio  akivaizdoje!“  Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovybė buvo paraginta laikytis rinkiminių įsipareigojimų ir nepalaikyti antikonstitucinio asmenvardžių rašybos įstatymo.

Du piliečių iniciatyvinės grupės  „TALKA: už Lietuvos valstybinė kalbą“ nariai – kalbininkas  hab. dr. Kazimieras Garšva ir internetinio dienraščio Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas bei filosofė Baltijos instituto prezidentė dr. Lilijana Astra Skaityti toliau

Visuomenininkai kviečia į spaudos konferenciją „Lietuvių kalba – politinio blogio akivaizdoje!“ (13)

Alkas.lt koliažas.

Birželio 1 dieną, ketvirtadienį, 10 val. Vilniuje,  Naujienų agentūros ELTA spaudos konferencijų salėje (Gedimino pr. 21/2) bus surengta spaudos konferencija „Lietuvių  kalba – politinio  blogio  akivaizdoje!“

Spaudos konferencijoje dalyvaus ir pasisakys piliečių iniciatyvinės grupės „TALKA: už Lietuvos valstybinė kalbą“ nariai – kalbininkas,  hab. dr. Kazimieras Garšva, internetinio dienraščio Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas  ir filosofe, Baltijos instituto prezidentė dr. Lilijana Astra.

Kai kurioms politinėms jėgoms Seime vis aktyviau bandant brukti nelietuviškų Skaityti toliau

Socialdemokratai Seimui toliau brukte bruka antikonstitucinį nelietuviškų asmenvardžių rašybos įstatymą (video, nuotraukos) (25)

Socialdemokrtai toliau brukte bruka antikonstitucinį nelietuviškų asmenvardžių rašybos įstatymą | Alkas.lt, J. Vaiškūno koliažas

Nepaisydami Konstitucinio teismo išaiškinimų ir pastarojo meto Lietuvos administracinio teismo suformuotos teisinės praktikos bei bemaž 70 000 Lietuvos piliečių parašais Seimui pateiktų įstatymų projektų, grupė Seimo narių ir toliau bando stumti antikonstitucinį nelietuviškų asmenvardžių rašybos įstatymą. 

Socialdemokratas Gediminas Kirkilas susitaręs su konservatoriumi Andriu Kubiliumi ir valstiečių ir žaliųjų deleguotu Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu gegužės 9 d. Seimui pristatė Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą (Nr. XIIIP-535) kuriuo yra siūloma Lietuvos Respublikos piliečiams oficialiuose dokumentuose leisti atsisakyti įrašo Skaityti toliau

K. Garšva. Sąmokslas prieš abėcėlę ir valstybinę kalbą (26)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas (Nr. XIIIP–535, 2017-04-04) numato, kad nelietuviškomis raidėmis būtų galima rašyti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius, taip pat užsienio valstybių piliečių ir su jais susijusių asmenų, gyventojų be pilietybės ir keičiančių pilietybę gyventojų asmenvardžius.

Lietuvoje asmenvardžius rašyti nelietuviškai galėtų visi, pateikę dokumento šaltinį, kuriame pavardė įrašyta nelietuviškais „lotyniško pagrindo rašmenimis ir kuris įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir perėmė jo pavardę“ (2017-04-05 Seimo TS–LKD frakcijos pranešimas). Skaityti toliau

K. Garšva. Asmenvardžiai – Lietuvos kultūros paveldas (10)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

2017 sausio 12 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atsakė į Seimo narių klausimus. Kalbėdamasapie 2010 m. Seimo balsavimą dėl asmenvardžių rašybos dokumentuose Užsienio reikalų ministras, pažeisdamas Konstituciją ir nesilaikydamas savo kompetencijos, pavadino gėdingais, sakydamas: „dėl to man gėda ir esu pasirengęs dar kartą dėl to atsiprašyti“. Tuomet Seimas toliau svarstyti pasirinko įstatymo projektą, kuris nepažeidžia Konstitucijos ir vardus, pavardes dokumentuose nustatyta tvarka leistų rašyti pageidaujama kalba, tačiau ne vietoj valstybinės lietuvių kalbos.  Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse (10)

Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kazimieras Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse, Lituanistika šiuolaikiniame pasaulyje, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004, p. 115–125. Ištraukos.

Kompaktiškas baltų (prūsų, jotvingių, lietuvių) plotas X–XII amžiais siekė Vyslą, Narevą, Varšuvą, Minską, XV–XVI amžių sandūroje – Karaliaučiaus, Geldapės, Suvalkų, Knišino, Balstogės, Valkavysko apylinkes, XIX amžiaus viduryje – Juodąją Ančią (po 1867 metų tas vietas sulenkino Vygrių vienuoliai), 1920 metais – Beržininką, Degučius, Seinus, Smalėnus, Šaltėnus, dabar – tik Aradninkus, Žagarius, Klevus, Vilkapėdžius, Raistakiemį, Seivus, Kalinavą. Tame plote apie 4 tūkstantmečius gyveno baltai. Skaityti toliau

Ant stalo „Raganos kalnas“ (nuotraukos) (1)

Rita Balkutė ir Česlovas Kovoliūnas | V. Kazlienės nuotr.

Joniškio miestelyje pristatyta senosios kultūros tyrinėtojos Ritos Balkutės knyga „Raganos kalnas (sakmės ir pasakojimai apie Molėtų rajono Joniškio apylinkių mitologines ir sakralines vietas)“. Tai tikras rašto paminklas ne tik mitologiniams ir sakraliems Joniškio krašto paminklams bei nuostabiems čia gyvenantiems žmonėms, šių žodinės liaudies kūrybos vertybių pateikėjams.

Pati Rita Balkutė yra garsi liaudies medicinos ir magijos tyrinėtoja. Ji yra sukaupusi didžiulį šios medžiagos archyvą, galima sakyti, šiuos dalykus ji iš tolo atpažįstą ir „užuodžia“. Tik geras savo srities specialistas Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kas iš tiesų kiršina lenkus su lietuviais? (59)

Liepos 6 d. Nijolė Balčiūnienė už indėlį į lietuvybės saugojimą apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Lietuvos Valstybės dienos proga prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo valstybės ordinais „Vilnijos“ draugijos narius – daktarą Kazimierą Garšvą ir Nijolę Balčiūnienę. Apdovanojimas – suprantamas ir gal net šiek tiek užtrukęs. Abu šie garbūs patriotai daugybę metų vykdo tautinę veiklą, puoselėja lietuvių kultūrą ir ugdo savimonę. Ypač gausūs jų nuopelnai remiant ir telkiant lietuvius probleminėje Pietryčių Lietuvoje ir lietuvių etninėse žemėse – nuo Seinų iki Gervėčių.

Jau po savaitės nuo apdovanojimų pasirodė prieštaringojo „Lietuvos ryto“ žurnalisto Vytauto Bruverio straipsnis, kuriame teigiama, jog šie apdovanojimai skirti už lietuvių Skaityti toliau

Lietuvos Romuvos vaidilė Nijolė Balčiūnienė pagerbta už indėlį į lietuvybės saugojimą (nuotraukos) (20)

Senojo baltų tikėjimo Romuva vaidilė Nijolė Balčiūnienė už indėlį į lietuvybės saugojimą apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Liepos 6 d. rytą Valstybės – Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo – dienos proga Lietuvos respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojimus už nuopelnus Lietuvai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje įteikė kelioms dešimtims lietuvių ir užsienio valstybių piliečių.

Už indėlį į lietuvybės saugojimą ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi apdovanota buvo ir Senojo baltų tikėjimo bendrijos Romuva vaidilė Nijolė Balčiūnienė.

Garsi visuomenininkė, etninės kultūros, lietuvių kalbos tarmių, tautinių vertybių, lietuvybės pietryčių Lietuvoje ir Skaityti toliau

L. Šarkaitė–Viluma. Jaudinantys susitikimai Gardine (nuotraukos) (3)

Gadino pilyje ant aukštojo Nemuno kranto | N. Balčiūnienės nuotr.

Jau daugelį metų vedami Nijolės Balčiūnienės ir Kazimiero Garšvos, kurie nepailstamai padeda etninių žemių lietuvių bendruomenėms, lankome lietuvius, gyvenančius Baltarusijoje. Kartu su folkloro ansambliu „Laukis“, lietuvybę, tautines vertybes, gautas iš protėvių, senelių palikimo ne kartą skleidėme Pelesoje, Lydoje, Rimdžiūnuose, Apse, Minske.

O šių metų šiltą birželio 4-osios vasaros dieną vykome į Gardiną, kur Nacionalinių kultūrų festivalyje puikavosi ir lietuvių kiemelis su Baltarusijoje gyvenančių lietuvių kolektyvų koncertais. Kartu su mumis važiavusi „Vilnijos“ draugijos pirmininko Skaityti toliau

K. Garšva, R. Kupčinskas. Nacionalinis lietuvių kalbos institutas – svarbi valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo dalis (9)

Rytas Kupčinskas | asmeninė nuotr.

Lietuvių kalba pripažinta valstybine 1922, 1928, 1938, 1988, 1992 metų Lietuvos Respublikos Konstitucijose ir įstatymuose. Pirmasis valstybinės kalbos įstatymo vykdytojas buvo Lietuvių kalbos institutas, pradėjęs kurtis 1930 m. (Lietuvių kalbos žodyno redakcija), 1939 m. (Lituanistikos instituto Lietuvių kalbos skyrius). Jo pagrindu 1941 m. Vilniuje įkurtas Lietuvių kalbos institutas – valstybinis lietuvių kalbos ir baltų kalbų tyrimo centras. Skirtingoms valstybinės kalbos sritims tvarkyti 1990 m. pagrįstai įkurta Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Valstybinės kalbos inspekcija.

Turbūt neabejojame, kad lietuvių kalba yra svarbiausias visos tautos ir valstybės turtas. Skaityti toliau

A.Stulginskio univerisitete bus aptarti akademinio jaunimo ir mokinių etnokultūrinės savimonės stiprinimo klausimai (0)

Vilniuje prie Lizdeikos aukuro | šventės rengėjų nuotr.

Balandžio 8 d. Aleksandro Stulginskio universitete (Universiteto g. 10, Akademija, Kauno r.) įvyks Mokslinė-praktinė konferencija „Akademinio jaunimo ir mokinių etnokultūrinės savimonės stiprinimas“. Konferencijos tikslas – pristatyti ir populiarinti naujausius moksleivių ir akademinio jaunimo etninės kultūros tradicijos mokslinių tyrimų rezultatus.

Ši konferencija tai Lietuvos kultūros tarybos remiamo projekto „Akademinio jaunimo ir mokinių etnokultūrinės savimonės stiprinimas per Suvalkijos/Sūduvos ir Dzūkijos/Dainavos regionų etninės kultūros pažinimą“ išdava.  Skaityti toliau

Signataro Donato Malinausko premija, skirta dr. Napoleonui Kitkauskui (0)

Apdovanojimą atsiėmė dr. Kazio Napoleono Kitkausko dukra Austė Petrauskienė | A. Virvičienės ir J. Česnavičiaus nuotr.

Donato Malinausko kultūros premija šiemet buvo skirta Lietuvos architektūros tyrinėtojui ir istorikui, architektūrinio paveldo vertybių restauravimo ir atkūrimo specialistui, kultūrininkui ir visuomenininkui dr. Kaziui Napoleonui Kitkauskui.

Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko kultūros premija teikiamos nuo 2012 m.  Premija skiriama asmeniui, kuris yra prisidėjęs prie Lietuvos Nepriklausomybės stiprinimo, laisvės idėjų platinimo, valstybės istorijos garsinimo bei žmonių gerovės kėlimo ir kuriam artimos Donato Malinausko puoselėtos Skaityti toliau

Bus paminėtos Vilniaus atgavimo 76-osios metinės (nuotraukos) (2)

Giedraiciai-paminklas-zuvusiems-kovoje-su-lenku-okupantais-alkas.lt-j

Spalio 27 d. 15 val. Vilniaus mokytojų namų Didžiojoje salėje įvyks konferencija skirta Vilniaus atgavimo dienai. Joje bus aptarta pietryčių Lietuvos okupaciją ir jos padariniai šiandienai. Kalbės istorikas Paukius Kruopis, hab.dr. Kazimieras Garšva, politologas Vytautas Sinica, Seimo narys Rytas Kupčinskas, Dieveniškių  technologijų ir verslo mokyklos direktorė Ilona Šedienė, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ tarybos narė Nijolė Balčiūnienė, visuomeninių  organizacijų atstovai, mokytojai.

Šiemet sukanka 95 metai, kai Lietuvos Respublika Širvintų ir Giedraičių mūšiuose apsigynė nuo lenkų okupantų ir 76 metai,  kai ilgaamžė istorinė sostinė Vilnius teisėtai Skaityti toliau

Kaune paminėta Vilniaus diena (nuotraukos, video) (0)

Konferencija Kaune Vilnius dienai atminti 2015-10-09 (2)-K100

Spalio 9 d., penktadienį, Kauno miesto savivaldybės Didžiojoje salėje įvyko „Vilnijos draugijos“ surengta konferencija-diskusija „Europos centras prieš 95 metus ir dabar: nuo Vilniaus iki Kauno“.

Konferencijoje pasisakė istorikai, kalbininkai, Seimo nariai, politologai. Buvo aptarta ir pilietinė iniciatyva „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“.

Konferencija buvo skirta Vilniaus dienai paminėti. Pirmojoje Lietuvos Respublikoje Vilniaus diena pradėta minėti 1921 m. spalio 9 d. kaip Lietuvos sostinės netekties ir būsimo atgavimo diena. Skaityti toliau

Kaune rengiama konferencija Spalio 9-ąjai – Vilniaus dienai paminėti (6)

Vilniaus atgavimas 1939_archyvai.lt

Spalio 9 d., penktadienį, 17 val. Kauno miesto savivaldybės Didžiojoje salėje prasidės konferencija-diskusija „Europos centras prieš 95 metus ir dabar: nuo Vilniaus iki Kauno“. Kalbės istorikai, kalbininkai, Seimo nariai, politologai. Bus aptarta ir pilietinė iniciatyva „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“.

Prieš 95 metus buvę įvykiai lėmė Lietuvos Respublikos ir jos sostinės gyvenimą, valstybės sienas, sudarė galimybę valstybei, tautai, kalbai, kultūrai išlikti ir atlikti savo misiją.

Apie Spalio 9-ąją –Vilniaus dieną: Skaityti toliau

Visuomenininkai kviečia piliečius pasirašyti dėl valstybinės kalbos statuso išsaugojimo (77)

Mitingas prie Seimo | R. Garuolio nuotr.

Rugpjūčio 19 d. Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupė „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ Vyriausioje rinkimų komisijoje (VRK) užregistravo įstatymo projektą, kuriuo numatoma, kad pagrindiniame asmens dokumentų puslapyje galimi įrašai tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba gali būti rašomi paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje. Siekiama pasinaudoti Konstitucijoje įtvirtinta piliečių įstatymo iniciatyvos teise ir pateikti Seimui šį siūlymą svarstyti privaloma tvarka. Tam reikia, kad šią iniciatyvą savo parašais paremtų 50 000 šalies piliečių. Skaityti toliau

K. Garšva. Asmenvardžių rašyba: nesąmonės ir prošvaistės (45)

Kazimieras Garšva | Alaks.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nemažai žurnalistų ir šiaip „pranašų“ vėl virkauja, kad Seimas nepažeidė Konstitucijos, įstatymų, valstybės interesų, daugumos piliečių teisių ir dar nepriėmė „Jedinstvos“ sugalvoto ir socialdemokratų stumiamo naujo vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo. Konstitucinis Teismas Seimą įpareigojo remtis kalbininkų (vardyno specialistų) duomenimis, bet prieškonstitucinio projekto entuziastai remiasi bent dešimčia nesąmonių.

Pirmoji yra ta, kad žmogaus vardas ir pavardė – jo privati nuosavybė kaip ūsai, batai, pinigai ar automobilis. Šią nuomonę skelbiančią Dalią Kuodytę, paskutinę Seimo darbo dieną Skaityti toliau

Vilniaus miesto apylinkės teisėjas leido oficialiuose dokumentuose įrašus ne valstybine kalba! (nutartis) (59)

teisejas-gintaras-seikalis-alkas.lt-koliazas

Lietuvoje vardų ir pavardžių rašyba nelietuviškais rašmenimis dar neįteisinta, o teismai jau priiminėja sprendimus, leidžiančius dokumentuose rašyti pavardę su raide „w“. Liepos 30 d.tokį akibrokštą pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, prieš septynetą metų sugebėjęs savo nutartyje Seimo narius išvadinti marginalais ir sulyginti su „mambu-jambu“ genties čiabuviais.

Vilniaus miesto apylinkės teismas vakar patenkino pareiškėjos, norėjusios pasikeisti savo pavardės rašybą santuokos liudijime, prašymą. Vilniaus miesto civilinės Skaityti toliau

K. Garšva. Kada mūsų valdantieji nustos kovoti prieš Lietuvą ir jos kalbą? (12)

kazimieras-garsva-alkas.lt-j.vaiskuno-nuotr

Prieš 416 metų M. Daukša priminė, kad tautos gyvuoja daugiausia išlaikydamos savo kalbą. Gal dėl to mūsų priešai ir tariami draugai prieš ją tiek kovojo ir kovoja, nori bent dalį tos kalbos sunaikinti, nes kalba – ir svarbi valstybės suvereniteto dalis. Dėl to mūsų valstybės kūrėjai stabdydami polonizaciją, dar prieš 125 metus lenkiškas raides pakeitė čekiškomis č, š, ž. Prieš 97 metus jie atstatė nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje Skaityti toliau

Lietuvių kalbos institute vyks seminaras apie nediskriminavimą (3)

Punskas-lietuviski-uzrasai-navinyku-mokiniai

Gegužės 20 d., 10-16 val., Lietuvių kalbos institute (P.Vileišio g. 5, Vilniuje) vyks Seminaras nediskriminavimo tautybės, rasės ir kalbos pagrindu ugdymui.

Seminare mokslininkai, žiniasklaidos, nevyriausybinių organizacijų  ir valstybės įstaigų atstovai skaitys pranešimus apie nediskriminavimo skatinimo priemones, gerąją praktiką, taip pat kels problemos su kuriomis susiduria Lietuvoje gyvenantys asmenys. Renginio pranešėjai ir klausytojai galės sudalyvauti diskusijoje, aptarti konfliktinių situacijų ypatumus, jų sprendimų galimybes. Skaityti toliau

Vyskupo Motiejaus Valančiaus dvasia žadina pietryčių Lietuvą (1)

Valancius3-K100

Gegužės 8-ą dieną Šalčininkų rajone, Dieveniškėse vyko jau ketvirti Vyskupo Motiejaus Valančiaus kūrybos skaitymai. Šis renginys sujungia dvi bene labiausiai nutolusias Lietuvos dalis, tačiau jos nutolusios tik geografiškai, bet ne dvasiškai. Tiek žemaičius iš Kulupėnų ar Telšių, tiek dzūkus iš Šalčininkų ar Dieveniškių jungia bendra lietuvybės, baltiškos kultūros dvasia, kurią labai vaizdžiai įkūnija Motiejaus Valančiaus kūryba.

Tam, kad renginys prasidėtų laiku, moksleiviams iš Žemaitijos teko nemenkas išbandymas – jaunimas turėjo keltis labai anksti, kad jau 5 valandą sėdėtų autobuse, vežančiame į Lietuvos pietryčius. Tačiau jauniems ir linksmiems Valančiaus gerbėjams tokie išbandymai nė motais. Skaityti toliau

Spaudos konferencija „Lietuvių kalbos abėcėlė ir rašyba: vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymas” (video) (21)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Gegužės 11 d. 10 val. Lietuvos naujienų agentūroje ELTA vyks istoriko, akademiko Antano Tylos, kalbininkų prof. Vito Labučio, hab. dr. Kazimiero Garšvos spaudos konferencija „Lietuvių kalbos abėcėlė ir rašyba: vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymas”.

Spaudos konferencijoje Bus pateikiamos ir garsių kalbininkų prof. Alvydo Butkaus, Prano Kniūkštos, akad. Zigmo Zinkevičiaus ir kitų mokslininkų žinios šiuo klausimu.

Kaip žinia šių metų gegužės 6 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas neatsižvelgdamas nei į visuomenės nei į kalbininkų nuomonę pritarė socialdemokratų Irenos Šiaulienės ir Gedimino Kirkilo parengtam Vardų ir pavardžių rašymo Skaityti toliau

K. Garšva. Dėl priešvalstybinio mitingo Seime (7)

Kazimieras Garšva | voruta.lt nuotr.

Iš pareigų nesitraukiantis Seimo vicepirmininkas J. Narkevičius balandžio 24 d. Seime rengia priešvalstybinį mitingą, pavadintą konferencija „Suvienodintas lietuvių kalbos egzaminas – iššūkis ir pasekmės abiturientui, mokytojui, mokyklai“. Mitingo tikslas – pažeisti Konstituciją, Valstybinės kalbos, Švietimo ir kitus įstatymus, mokinių teises ir daryti spaudimą Švietimo ir mokslo ministerijai, Seimui, egzaminų komisijai dėl to, kad prieš Seimo rinkimus liktų kuo daugiau nuolaidų Lenkų rinkimų akcijos aktyvistams.

Konferencija šio renginio negalima vadinti dėl šių priežasčių: 1) lietuvių kalbos institucijų, organizacijų atstovų kalbos, diskusija šios „konferencijos“ programoje nenumatyta, švietimo tvarką „vertins“ tik V.T omaševskio partijos nariai, Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Sektino gyvenimo pavyzdys (0)

kazimieras-kalibatas-alkas.lt-j.vaiskuno-nuotr-K100

Prieš keturias savaites į Viešpaties namus iškeliavo įžymus folkloristas, talentingas muzikos pedagogas, violončele grojimo meistras, daugelio ansamblių steigėjas bei vadovas, kraštotyrininkas ir Lietuvos laisvės kovų dalyvis Kazimieras Kalibatas.

Jis amžinam poilsiui atgulė Vilniaus Saltoniškių kapinėse, kuriose ilsisi daug žymių žmonių – muzikantas Petras Biržys – „Pupų dėdė“, Žaslių geležinkelio katastrofoje 1975 metais kitus gelbėjęs ir pats žuvęs žymus kraštotyrininkas Gintautas Masaitis, kompozitorius ir Lietuvos Sąjūdžio veikėjas Julius Juzeliūnas ir kiti.

Naujai supiltą Kazimiero Kalibato kapą palaimino dvasininko ranka, Skaityti toliau

Bus paminėtas garsaus etnokultūrinio sąjūdžio dalyvio K. Kalibato atminimas (nuotraukos) (0)

kazimieras-kalibatas-alkas.lt-j.vaiskuno-nuotr-K100

Jau artėja mėnuo, kai vasario 25 d. netekome Kazimiero Kalibato. Jis buvo talentingas violončelės pedagogas, išugdęs gausią talentingų muzikantų kartą. Dar labiau jis išgarsėjo šalia savo profesinės veiklos įsitraukęs pats ir kitus įtraukęs į folklorinę veiklą Lietuvos etninei kultūrai stiprinti. Siekdamas įgyvendinti savo tikslą, jis sukūrė labai daug folklorinių ansamblių, rengė  ir pats dalyvavo ne vienoje kraštotyros ekspedicijoje, padėdavo kitiems vadovams, kūrė folkloro gyvenimo būdą pasirinkusių žmonių bendruomenę. Skaityti toliau