Žymos archyvas: Kazimieras Būga

F. Kavoliutė: Vietovardžių laiškai mums ir vaikaičiams. (17)

Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentė, mokslų daktarė Filomena Kavoliūtė | R. Bacevičiaus nuotr.

Šiais, Vietovardžių metais, reikėtų pasidomėti, ką byloja kaimų ir kitų gyvenamųjų vietų pavadinimai. Apie tai kalbėtasi su dviem pašnekovais – Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyresniuoju mokslo darbuotoju dr. Laimučiu Bilkiu bei Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docente, mokslų daktare Filomena Kavoliute, nuo 1998-metų rašančia ir kalbančia apie vietovardžių naikinimą.

– Ar galima atsekti, maždaug kelintame amžiuje vienos ar kitos vietovės pavadinimas atsirado? Kaip tai daroma? Skaityti toliau

V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Kazimieras Būga kaip kalbininkas (0)

Kazimieras Būga (stovi trečias iš kairės) su Peterburgo lietuvių studentų grupe Lietuvių mokslo draugijos susirinkime Vilniuje, 1912 m. | voruta.lt nuotr.

Būga – mokslininkas, profesorius, kalbininkas, baltistas, kalbotyros, leksikologijos ir leksikografijos darbų autorius, stipriausias lietuvių etimologas. Kalbininkas gimė 1879 m. Pažiegės kaime, Zarasų apskrityje. Jo tėvas – Kazimieras Būga buvo apsišvietęs valstietis. Mokėjo skaityti lietuviškai, lenkiškai ir rusiškai. Motina – Grasilija Mekuškaitė, buvo kilusi iš Jūžintų apylinkės. Būgų šeimoje augo keturi sūnūs ir keturios dukterys.

Jauniausią sūnų Kazimierą skaityti išmokė tėvas, Skaityti toliau

V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Žymus – užmirštas lietuvių kalbininkas, kunigas Kazimieras Jaunius (1)

Kazimieras Jaunius. Atvirukas, 1919 | A. Aleksandravičiaus nuotr.

2019 m. kovą sukako 111 metų nuo žymiojo lietuvių kalbininko, lyginamosios kalbotyros garbės daktaro, profesoriaus, kunigo Kazimiero Jauniaus mirties.

Kazimieras Jaunius gimė 1848 m. Lembo kaime, dabartinės Šilalės rajone. Jo tėvai – Veronika Grigaliūtė ir Juozapas Jaunius. Teigiama, kad Kazimiero Jauniaus tėvas buvo labai sumanus ir gabus ūkininkas. Nors nemokėjo rašyti, gebėdamas skaityti gerai išmanė valstiečių žemės valdymo įstatymus, servitutų taisykles ir su noru padėdavo aplinkiniams žmonėms įvairiausiais patarimais. Skaityti toliau

Paroda: „Vietų vardais į mus kalba pati Žemė“ (0)

Paroda: „Vietų vardais į mus kalba pati Žemė“ | LMAVB nuotr.

Iki kovo 29 d., Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje veiks mažoji trijų stendų paroda „Vietų vardais į mus kalba pati Žemė“ (K. Būga), skirta Vietovardžių metams paminėti.

Parodoje eksponuojami Vrublevskių bibliotekos fondų dokumentai, iliustruojantys Lietuvos vietovardžių rinkimo bei tyrimo istoriją.

Vietovardžių rinkimas Skaityti toliau

Paskirtos K. Būgos stipendijos užsienio lituanistikos centrų studentams (1)

Kazimieras Būga

Švietimo ir mokslo ministerija skiria Kazimiero Būgos stipendijas užsienyje veikiančių lituanistikos centrų studentams. 2016–2017 mokslo metais Lietuvos valstybines stipendijas gaus penki studentai, studijuojantys lietuvių kalbą Čekijos, Latvijos, Lenkijos ir Rusijos universitetuose.

„Labai svarbu, kad pasaulio universitetai domisi lietuvių kalba kaip seniausia indoeuropiečių kalba ir sudaro savo studentams galimybes ją mokytis ir tyrinėti. Skirdami K. Būgos stipendijas siekiame palaikyti šias pastangas ir paskatinti perspektyviausius studentus. Skaityti toliau

Zarasų krašto muziejuje atidaroma istorinė kilnojamoji paroda (0)

Kilnojamosios parodos nuotr.

Kovo 8 – kovo 16 dienomis Zarasų krašto muziejuje veiks kilnojamoji stendinė senųjų fotografijų paroda „XIX a. II p. – XX a. pr. Lietuvos valstybės politikos, kultūros, mokslo, visuomenės elitas ir jo aplinka“. Parodą sudaro teminiai stendai, kuriuose panaudotos senosios fotografijos iš 25 Lietuvos muziejų, dalyvaujančių tarptautiniame senųjų nuotraukų, sukurtų pirmąjį fotografijos gyvavimo šimtmetį (1839–1939 m.) skaitmeninimo ir sklaidos projekte „Europeana Photography“.

Parodą parengė Lietuvos dailės muziejaus filialas Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras (LM ISC LIMIS). Skaityti toliau

Lietuvoje pirmą kartą vyksta tarptautinis jaunųjų baltistų suvažiavimas (dienotvarkė) (0)

Baltistu konferencija 2015Į spalio 26–27 d. Vilniuje rengiamą konferenciją „Jaunieji humanitarai ir Kazimieras Būga“ susirinks ne tik Lietuvos, bet ir užsienio lituanistai. Lietuvos valstybinė K. Būgos stipendija, skiriama užsienio lituanistikos centrų studentams, teikia galimybę kurti pasaulio jaunųjų baltistų tinklą.

Į pirmą kartą organizuojamą Lietuvos valstybinės K. Būgos stipendininkų ir Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferenciją atvyksta jauni užsienio baltistai, aktyviai dalyvaujantys lituanistinėje mokslinėje veikloje. Jie ne tik išmoko lietuvių kalbą užsienyje, bet ir ją tyrinėja, verčia į kitas kalbas lietuvių literatūrą, skleidžia žinias apie Lietuvą savo šalyse. Konferencijos metu jaunieji Lietuvos ir užsienio humanitarai pristatys savo mokslinio domėjimosi sritis, aptars tolesnio bendradarbiavimo perspektyvas. Skaityti toliau

Užsienio lituanistikos centrų studentams paskirtos valstybinės K. Būgos stipendijos (0)

smm.lt nuotr.

Švietimo ir mokslo ministerija skiria Kazimiero Būgos stipendijas užsienyje veikiančių lituanistikos centrų studentams. 2015–2016 mokslo metais Lietuvos valstybines stipendijas gaus šeši studentai, studijuojantys lietuvių kalbą Čekijos, Lenkijos, Prancūzijos, Vengrijos ir Vokietijos universitetuose.

„Džiaugiamės, kad pasaulio universitetai domisi lietuvių kalba kaip seniausia indoeuropiečių kalba ir sudaro savo studentams galimybes ją mokytis ir tyrinėti. Skirdami K. Būgos stipendijas siekiame palaikyti jų pastangas ir paskatinti perspektyviausius studentus. Tikimės, kad iš šių jaunų žmonių išaugs tikri Lietuvos kultūros ambasadoriai – vertėjai, mokslininkai Skaityti toliau

Užsienio lituanistikos centrų studentams skiriamos valstybinės K. Būgos stipendijos (0)

Lituanistikos studijos | smm.lt nuotr.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) skiria Kazimiero Būgos stipendijas užsienyje veikiančių lituanistikos centrų studentams. 2014-2015 mokslo metais Lietuvos valstybines stipendijas gaus šeši studentai, studijuojantys lietuvių kalbą Čekijos, Latvijos, Lenkijos, Vengrijos universitetuose.

„Užsienyje veikiantys lituanistikos centrai – tai kultūrinės Lietuvos ambasados, o jų dėstytojai ir studentai – ambasadoriai, skleidžiantys žinią apie Lietuvą savo šalyse ir mezgantys tolesnius dvišalius ryšius“, – sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. Skaityti toliau

K. Juraitis. Esė – Lietuvai, siuita – Vilniui (VII) (6)

K.Juraitis | asmeninio archyvo nuotr.

Iškovojome nepriklausomybę ir atmerktomis akimis sapnuojame, kad pagaliau mes laisvi. Tikrai laisvi buvo knygnešiai ar Sibiro tremtiniai, kurie visaip ujami ir naikinami, išsaugojo savo laisvą mintį ir meilę Tėvynei bei gimtąjai kalbai. Tikrai laisvi buvo M. Gimbutienė, Č. Gedgaudas, Vaižgantas, Jonas Basanavičius… Laisvi buvo Martynas Mažvydas, Kazimieras Būga, Antanas Baranauskas… Ką jie pasakytų išgirdę, kad reikia supaprastinti mūsų rašybą, „apkarpyti“ balsių nosines, nes užsieniečiams esą per sudėtinga suprasti. O mūsų pačių sukurta seimo komisija, turinti visokiausiais būdais saugoti seniausią pasaulio – lietuvių kalbą, bando ją naikinti! Skaityti toliau

Zarasų krašto muziejus mini 80-metį (0)

Zarasų krašto muziejaus nuotr.

1932 m. Zarasų miesteliui suteikus kurorto statusą, buvo susirūpinta jo įvaizdžio formavimu. Mokytojo S. Jauniškio pastangomis pradėta rinkti istorinė medžiaga. 1934 m. apskrities viršininkas J. Šlepetys, pradinių klasių inspektorius J. Samas ir mokytojas S. Jauniškis spaudoje kreipėsi į visuomenę, prašydami būsimajam muziejui aukoti eksponatus. Zarasų krašto muziejus lankytojams duris atvėrė 1934 m. lapkričio 17 d. D. Bukonto gatvėje Nr. 8, Zarasų progimnazijos patalpose. Muziejuje buvo įkurti šie skyriai: numizmatikos, archeologijos, liaudies meno, pedagogikos, spaudos, Didžiojo karo liekanų ir gamtos. Fonduose muziejus turėjo daugiau nei 2000 eksponatų, tarp kurių buvo ir labai vertingų bei retų. Skaityti toliau

Varėnoje pristatyta knyga „Marcinkonių šnektos tekstai“ (3)

Pristatyta knyga „Marcinkonių šnektos tekstai“ | Varena.lt nuotr.

Varėnos viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Marcinkonių šnektos tekstai“. Dalyvavo knygos autorė Asta Leskauskaitė, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos vyr. specialistė Onutė Drobelienė, dainavo Kabelių vaikų folkloro ansamblis „Asarukai”, vadovaujamas Danutės Valentukevičienės.

Asta Leskauskaitė trumpai papasakojo apie save. Sakė gimusi Lazdijų rajone, tai ir jos gimtoji tarmė kitokia nei mūsų krašto žmonių. Studijuodama Vilniaus pedagoginiame universitete, tikėjo būsianti mokytoja, tačiau dirbdama Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriuje, tapo mokslininke, tyrinėjančia tarmes. Skaityti toliau

Kiekvieno lietuvio pareiga – kurti ir turtinti savo kalbą (19)

Dalia Grybauskaitė | lrp.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo Nacionalinio diktanto konkurso nugalėtojus. Tai vienintelis Lietuvoje tarptautinis kasmetinis suaugusiųjų ir mokinių raštingumą ir meilę gimtajai kalbai puoselėjantis konkursas, kurį jau šeštus metus organizuoja savaitraštis „Atgimimas“.

Prezidentės globojamame Nacionalinio diktanto konkurse dėl raštingiausio lietuvio vardo varžėsi daugiau nei 3000 asmenų iš Lietuvos ir užsienio. Paskutiniame etape mokinių, suaugusiųjų ir užsienio lietuvių grupėse Skaityti toliau

K.Garšva. Valstybės kalbos politika pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus, sutartis, Seimo nario priesaiką ir valstybės bei piliečių interesus (18)

Kazimieras Garšva | voruta.lt nuotr.

Visos gretimos valstybės – Rusija, Vokietija, Lenkija, valdžiusios etninę Lietuvą ar jos dalis, platino savo kalbą, kultūrą ir stengėsi lietuvius asimiliuoti. 1918 m. atsikūrusi Lenkija taip pat neketino atsisakyti pretenzijų į istorinę Lietuvą ar bent jau į labiausiai nutautintą rytinę jos dalį. Todėl Lenkijos vyriausybė rengėsi perimti visos Lietuvos teritorijos administravimą (1). Tokių požymių esama ir dabar: lenko korta, ultimatumai dėl tautinių mažumų padėties, dalinis Vilniaus, Šalčininkų rajonų finansavimas ir valdymas per Lietuvos lenkų rinkimų akciją (LLRA). Siekdama išsaugoti savo tautą, kalbą ir kultūrą Lietuvos Taryba 1918 m. vasario 16 d. atsisakė dalies rytinių istorinių Lietuvos žemių ir atkūrė Lietuvos Respubliką etninėse lietuvių žemėse. Jų pietrytinis pakraštys dėl okupacijų ir lietuvybei nepalankių sąlygų vėl iš dalies nutautėjo. Skaityti toliau

D.Urbanavičienė. Suvalkija ar Sūduva? (35)

doc. dr. Dalia Urbanavičienė | Alkas.lt nuotr.

Vasario 19 d. Vilniuje, 15 val. Seimo Europos informacijos biure (Seimo III r.) vyks diskusiją „Regioninė politika Lietuvoje: Suvalkija ar Sūduva?“.  Skelbiame Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės doc. dr. Dalios Urbanavičienės nuomonę šiuo klausimu.

Regiono pavadinimų Sūduva, Užnemunė, Suvalkija raida

Seniausias regiono pavadinimas – Sūduva. Šis vardas sietinas ne vien su sūduviais (paminėtais, kaip spėjama, dar II a. Klaudijaus Ptolemėjaus) ir šios genties apgyvendintos teritorijos pavadinimu, pirmąkart paminėtu XIII a. kaip Zudua Danijos karaliaus Voldemaro II laikų knygoje „Liber censuum Daniae“ (1202-1241 m.). Skaityti toliau

Užsienio lituanistikos centrų studentams skirtos K.Būgos stipendijos (0)

Kazimieras Būga

Švietimo ir mokslo ministerija paskyrė Kazimiero Būgos stipendijas užsienyje veikiančių lituanistikos centrų studentams. 2012-2013 mokslo metais Lietuvos valstybinėmis stipendijomis apdovanojami šeši studentai, studijuojantys lietuvių kalbą Čekijos, Italijos, Izraelio, Lenkijos, Rusijos ir Vokietijos universitetuose.

Šiemet laimėjusieji Būgos stipendijų konkursą gilinasi į lietuvių kalbą ir kultūrą Pizos, Frankfurto prie Maino Giotės, Jeruzalės Hebrajų, Masaryko, Maskvos valstybinio M.V.Lomonosovo ir Varšuvos universitetuose veikiančiuosiuose lituanistikos centruose. Skaityti toliau

Senosios pavasario šventės aidai – Verbų sekmadienis (2)

Verba | efoto.lt, Broniaus nuotr.

Balandžio 1 diena – Verbų (palmių) sekmadienis. Kalbininko Kazimiero Būgos nuomone, žodis verba, giminingas lietuviškiems žodžiams „virbas“, „virbalas“. Manoma, kad ši šventė kilusi iš senosios baltiškos pavasario šventės.

Nutirpus sniegui ir pradėjus dygti žolytei, balandžio pabaigoje žemdirbiai švęsdavo pavasario atėjimo šventę, kurios metu garbindavo žemės deivę Žemyną – Žiedeklę. Šią šventę katalikų bažnyčia susiejo su Šv. Velykomis. Tai kilnojama šventė. Nicos bažnytinis susirinkimas VIII a. nusprendė Velykas švęsti praėjus 14 dienų nuo pavasario pradžios, t.y. pirmą sekmadienį po vasarinio mėnulio pilnaties. Skaityti toliau