Žymos archyvas: Katalikų Bažnyčia

A. Liekis. J. Pilsudskis – Lietuvos daigas subrendęs jai piktžole (43)

Stalinas, Pilsudskis, Hitleris | Alkas.lt koliažas

Gruodžio 5 d., prieš 150 metų Švenčionių rajono Zalavo kaime sulenkėjusio lietuvių šlėktų Pilsusdskių šeimoje gimė ketvirtas vaikas (iš dvylikos) lietuvių vadintas Juozelis (Juzefas), būsimas Lenkijos viršininkas, diktatorius, maršalas ir Lietuvos rytų pavergėjas. Bet ir šiandieną daugelio lenkų ir sulenkėjusių davatkų bei šovinistų dievinamas, tarp kurių nemažai ir linkusių melstis prie lietuviško akmens su įbetonuota jame to lenkų maršalo širdimi Vilniuje, prie Rasų kapinių vartų. Daugeliui tas garbinimas atrodo Skaityti toliau

A. Šopauskas. Atsakymas D. Pusliui. Kam patinka gyventi Europos Sovietinių Socialistinių Respublikų Sąjungoje? (III) (1)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Pirmąją straipsnio dalį skaitykite ČIA, o antrąją ČIA.

Simuliakrinė krikščionybė pagal D. Puslį ir portalą bernardinai.lt 

Į mūsų teiginį, kad simuliakrinės krikščionybės kūrėjai ir propaguotojai, nuolatos akcentuodami Dievo gailestingumą, iš esmės eliminuoja Dievo teisingumo principą, D. Puslys atšauna, kad „[t]eisingumas niekur nedingo, tačiau be gailestingumo jis dažnai virsta teisuoliškumu, tėra vėzdas prasikaltusiam primušti, o ne atversti, leisti pajausti Dievo meilę“. Šitas atsikirtimas daug atskleidžia – portalo Skaityti toliau

L. Šopauskas. Atsakymas D. Pusliui. Kam patinka gyventi Europos Sovietinių Socialistinių Respublikų Sąjungoje? (I) (3)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Straipsnyje „Simuliakrinė, arba neoliberalioji, Vytauto Ališausko krikščionybė“ (ČIA, ČIA ir ČIA) aptarėme simuliakrinės krikščionybės Lietuvoje reiškinį, nurodėme jos steigėjus ir propaguotojus. Tarp simuliakrinės krikščionybės šalininkų straipsnyje buvo įvardinti buvęs portalo bernardinai.lt redaktorius Andrius Navickas ir dabartinis šio portalo redaktorius Donatas Puslys. Į straipsnį bernardinai.lt redakcija operatyviai sureagavo dviem tekstais. Donatas Puslys tekste „Simuliakrinė „simuliakrinės krikščionybės“ kritika“ siekia paneigti portalo bernardinai.lt ir kitų sambūrių sąsajas su simuliakrine katalikybe bei patį simuliakrinės katalikybės egzistavimą. Portalo redaktoriaus pavaduotojas Matas Skaityti toliau

„Atspindžiai“: Katalikų bažnyčia diskutuoja, kas yra šeima (video) (6)

Edmundas Naujokaitis | Alkas.lt nuotr.

Paklaustas, kokios problemos šiandien jaudina Katalikų bažnyčią, Šv. Pijaus X kunigų brolijos kunigas Edmundas Naujokaitis kaip vieną svarbiausių įvardijo diskusiją dėl šeimos. Kunigui atrodo keista, kad Popiežius Pranciškus kalba apie tai gana aptakiai. Pasak E.Naujokaičio, tai palieka nepagrįstai daug erdvės į šį klausimą atsakyti kaip norima, todėl tokia padėtis tęstis negali. Pasak jo, Lietuvos žiniasklaidoje klausimas irgi yra nutylimas dėl politinio korektiškumo.

Su Edmundu Naujokaičiu Vilniaus knygų mugės metu kalbasi Audrys Antanaitis. Filmuoja Arūnas Sartanavičius. Skaityti toliau

A. Gurevičius. Ragana kaime ir teisme (kaip magiją suprato liaudis ir mokytieji) (I) (14)

Žanos d'Ark sudeginimas 1431 m. | Žiulio Eženo Lenevjo (Jules Eugène Lenepveu 1819 – 1898) freskos fragmentas

Aronas Gurèvičius (Арон Яковлевич Гуревич, 1924–2006) – vienas žymiausių pasaulyje XX a. antrosios pusės ir XXI a. pradžios Rusijoje (Maskvoje) gyvenusių ir rusiškai rašiusių viduramžių kultūros istorikų. Mokslų daktaras, profesorius nuo 1992 m. vadovavo Pasaulinės kultūros instituto prie Maskvos valstybinio universiteto Viduramžių ir šiuolaikinės kultūros bei mokslo skyriui. Skaitė paskaitas garsiausiuose Anglijos, Danijos, Italijos, JAV, Norvegijos, Prancūzijos, Švedijos, Vokietijos universitetuose. Rusijos Humanitarinių tyrimų akademijos tikrasis narys, Amerikos medievistikos akademijos narys korespondentas, Renaissance Academy of AmericaSociété Jean Bodin (Belgija), Norvegijos Karališkosios mokslo draugijos, Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Katalikų bažnyčios įtaka Europos gyvenimui ir kryžiaus žygių pradžia (video) (0)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna| Alkas.lt, nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ – dar viena tema, kuri turėtų būti tiek istorijos besimokantiems moksleiviams, tiek ir plačiajai istorija besidominčiai visuomenei. Kokią įtaką Katalikų bažnyčia darė Vakarų Europos politiniam ir socialiniam gyvenimui? Koks buvo bažnytinės administracijos vaidmuo valstybės struktūroje?

Kas pasikeitė po XI a. vidurio reformų? Ar Katalikų bažnyčiai būdingas išskirtinis karingumas? Kaip buvo ateita iki pirmojo kryžiaus žygio idėjos, kokie buvo šio žygio tikslai ir padariniai?
Į šiuos klausimus atsakymų ieško laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas Darius Alekna.

Skaityti toliau

T. Baranauskas. Kodėl popiežius Pranciškus puolė į Putino patriarcho glėbį? (49)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vasario 12 d. popiežius Pranciškus ir Maskvos patriarchas Kirilas susitiko Kubos sostinėje Havanoje ir paskelbė „istorine“ pavadintą bendrą deklaraciją, kurioje reiškiamas bendro veikimo siekis bei dėstomas požiūris į nūdienos aktualijas. Iš tiesų šioje deklaracijoje kai kuriais klausimais formuluojama tiesiog šokiruojanti pozicija. Prieita net iki to, kad popiežiui pavaldi Graikų katalikų bažnyčia faktiškai pripažinta klaida. Ne atsitiktinai Ukrainoje, kurią liečia ne vienas šios deklaracijos punktas, ji sukėlė skandalą. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Judas dirba savo darbą… (pirmadienio mintys) (16)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vargšė Ukraina: Judas atliko savo darbą ir dabar gali pasitraukti, o Kijevas ir toliau liks be ramybės, be pinigų ir be ateities. Taip galima apibendrinti vadinamojo Normandijos ketverto (Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Ukrainos lyderių) skubotai surengtas derybas Paryžiuje, kurios neva sureguliavo taikos procesą Ukrainoje, ir dabar Vakarai su Maskva ramiai gali siurbčioti arbatėlę, žvelgdami, kaip rusų bombonešiai mėto mirtinus krovinius ant Sirijos sukilėlių, teroristų ir taikų gyventojų galvų.

Kodėl Ukraina vargšė? Kad nuo jos ir toliau liks atplėštos didžiulės pietryčių teritorijos, kuriose Rusija palieka savo statytinius, visai neseniai taip pat negailestingai, kaip dabar Skaityti toliau

B. Kuzmickas. Lietuvos lenkinimas (27)

Kuzmickas-K100

Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas. Tautos kultūros savimonė. Vilnius: Mintis, 1988, p. 20–51.

1.

Kada XVIII a. pab. pagal Edukacinės Komisijos reformas mokyklose nuo lotynų kalbos, kaip dėstomosios, buvo pereinama prie vietinės nacionalinės kalbos, ja Lietuvoje buvo pripažinta ne lietuvių, bet lenkų kalba, nors kai kurie dalykai ir toliau buvo dėstomi lotyniškai. Taigi Lietuvoje nebuvo įgyvendintas vienas pagrindinių Švietimo laikų mokyklinės reformos reikalavimų – mokyti vietine liaudies kalba. Vietoje liaudžiai svetimos lotynų kalbos mokyklose buvo liaudžiai primesta svetima lenkų kalba. Lietuvių Skaityti toliau

Kultūros paveldui skirta 12 mln. litų iš valstybės biudžeto (1)

Gelgaudiškio dvaro rūmai | KPD Marijampolės teritorinio padalinio nuotr.

Kultūros paveldo departamentas (KPD) patvirtino keturias kultūros paveldo objektų finansavimo 2014 metais programas. Šioms Departamento įgyvendinamoms programoms šiemet skirta beveik 12,3 mln. litų.

Departamento direktorė Diana Varnaitė 12 mln. litų vertina kaip reikšmingą paramą kultūros paveldui. „Dažnai paveldo objektų valdytojai yra savivaldybės, parapijos, privatūs asmenys, neišgalintys lėšų skirti net būtiniausiems darbams atlikti. Valstybė, žinoma, negali išlaikyti visų tokių objektų, Skaityti toliau

Z.Vaišvila. Referendumo blokavimas peržengė ne tik teisės, bet ir sąžinės ribas (tiesioginė transliacija, video) (29)

Zigmas Vaišvila | Ekspertai.eu nuotr.

Kovo 25 d. 12 val.  Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Referendumo blokavimas peržengė ne tik teisės, bet ir sąžinės ribas“. Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo referendumo „Tautos valia“ iniciatyvinės grupės narys Gintaras Jonas Aleknavičius, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, akcijos „Laisvės Ugnis“ organizatorius Gintaras Songaila.  

Kovo 25 d. Seimas tuėjo apsispręsti dėl referendumo „Tautos valia“ paskelbimo. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (VI) (1)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

7. Tėvynės sąjunga

1993 m. įsikūrusi Tėvynės sąjunga – Lietuvos konservatoriai penkiolika metų nešė konservatizmo vėliavą. 2008 m. susijungusi su Lietuvos krikščionimis demokratais ji persivadino Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionimis demokratais (TS-LKD). Nepaisant to žiniasklaidoje ir visuomenėje įsitvirtinęs inertiškas požiūris, jog Tėvynės sąjunga – tai konservatoriai, o konservatoriai – tai Tėvynės sąjunga.

Sąjūdžio patriarchą prof. Vytautą Landsbergį partijos vadovo poste pakeitus Andriui Kubiliui, virš konservatyviosios ir vėliau prijungtos krikdemiškosios tapatybės kyla dar viena – liberalioji. Skaityti toliau

R.Kmita. Maironio iššūkis (5)

Maironis

Maironio metai beveik baigėsi. Maironio skaitymai, konferencijos, seminarai, pristatymai įvairūs renginiai renginėliai. Ir virš viso to sklandė klausimas: kam šiandien Maironis? Bent jau aš jutau savotišką užduotį, kuri mokykloje galėtų būti pateikta maždaug taip: „Suformuluokite savo asmenininį santykį su Maironio kūryba“. Nes juk reikia turėti savo nuomonę, o ne kartoti mokytojo ar vadovėlio aksiomas. Man ši užduotis pasirodė sunkiai įveikiama ir tai turbūt didžiausias Maironio metų asmeninis atradimas.  Skaičiau iš naujo Maironį, žiūrėjau, kaip skaito kiti. O visas tas santykis, koks buvo susikurtas studentavimo laikais, toks ir liko. Nė krust.  Kodėl taip sunku tą santykį susiformuluoti? Skaityti toliau

A.Avižienis. Kaip išgyventi tautai, kai valdžia ja nesirūpina (34)

Turbūt nesiginčysime, kad tauta be valstybės – tauta be ateities. Yra žinoma, kad žydų tauta keletą tūkstantmečių neturėjo savo valstybės, bet kažkokiu būdu sugebėjo išlikti. Tačiau ir žydai XIX-to amžiaus pabaigoje ėmė suprasti, kad moderniame, mobiliame pasaulyje jie neatsispirs nutautėjimo procesams be savo nacionalinės valstybės pagalbos. Izraelio valstybė oficialiai įsteigta 1948 m. ir iki šios dienos ji sulaukia stiprios savo piliečių, pasaulio žydijos ir užsienio sąjungininkų paramos.

Tuo tarpu dabartinėje Europoje vyrauja ypač nepalankios sąlygos tautinių valstybių plėtojimui. Skaityti toliau

Vilniuje – lenkų nacionalistų mitingas prieš Lietuvos švietimo įstatymą (17)

delfi.lt, Š.Mažeikos nuotr.Kovo 17 d. Lietuvos lenkų nacionalistai Vilniuje surengė mitingą prieš naują mokymo tvarką lenkų mokyklose. Be lenkų mitinge dalyvavo ir kai kurios rusų organizacijos.

Lrytas.lt praneša, kad nebuvo išvengta ir incidentų. Vilniaus apskrities policijos vadui Sigitui Mecelicai per garsiakalbį mitingo dalyviams aiškinant mitingo taisykles, prie policininko puolė šaukdamas: „Po polsku!“ („Lenkiškai“) puolė Lenkijos laikraščio „Goniec“” žurnalistas Aleksandras Pruschinskis. Susirinkusiems žurnalistams jis bandė  aiškinti, kad lenkų mitinge policija turi kalbėti lenkiškai ir apstumdė žurnalisto pažymėjimą parodyti paprašiusį fotografą. Skaityti toliau

Šventkalnis, virtęs Kryžių kalnu (35)

Kryžių kalnas | R.Aukštuolytės nuotr.Lietuvoje nerimsta diskusijos, ar šalia Kryžių kalno reikia statyti bažnyčią. Prieštaraujantieji statybai sako, kad gali būti pažeista unikali Kryžių kalno senojo sakralumo atmosfera. Šią statybą palaikantieji teigia, kad bažnyčia būtų tąsa to Kryžių kalno įprasminimo, kurį suteikė liaudiško pamaldumo tradicija, susijusi su pasipriešinimu užkariautojams. Kokią svarbą teikiame Kryžių kalnui? Ką slepia jo praeitis? Kas turi spręsti jo likimą?

Apie tai prie „Lietuvos žinių“ apskritojo stalo susirinko pakalbėti religijotyrininkas Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Alfonsas Motuzas, etnologai Jonas Vaiškūnas ir Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius Libertas Klimka, rašytojas Eugenijus Ignatavičius bei politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas. Skaityti toliau

V.Kinčinaitis. Naikintuvai virš Kryžių kalno (27)

Alkas.lt koliažas

Nėra didesnio prieštaravimo už triumfuojančią bažnyčią – nei didesnio neskoningumo. Nuo jo nukentėjo ir Šv. Petro bazilika Romoje. Josifas Brodskis

Kiekviena valdžia inertiškai naikina buvusius stabus ir ridena ant postamentų naujus. Kaskart atboginamas vis įstabesnis paminklas, vis didesnei kančiai įamžinti. Žmogui, žinoma, būtų kur kas smagiau, o ir jo protui sveikiau, jei visi šie stabai, užuot demonstravę savo didžiąsias istorines žaizdas ir pylę druską ant kitų, šoktų sau rateliu miestų aikštėse ir užmiesčių laukymėse primindami kančios ir valdžios reliatyvumą. Skaityti toliau

Religinėms bendruomenėms paskirstytos paramos lėšos (6)

www.alkas.lt

Vyriausybė paskirstė lėšas, biudžete numatytas tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms tikinčiųjų reikmėms.

Didžioji dalis lėšų skiriama gausiausiai Lietuvos religinei bendruomenei – lotynų apeigų Katalikų Bažnyčiai – tai sudaro 1,6 mln. litų iš numatytos 1,8 mln. litų sumos.

Remiantis ankstesniu sutarimu su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis, jų reikmėms biudžete numatytos lėšos skirstomos taip: Skaityti toliau